Darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos: vadovas, kurį verta perskaityti

Sveiki, ten, kurie ruošiatės grįžti ar tiesiog išsikraustyti iš Vokietijos. Per tuos dvidešimt metų, ką praleidau šioje srityje, mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų išvykimų iki tų, kurie baigdavosi vėlu naktį stovint ant Autobahn su sugedusiu sunkvežimiu. Žmonės dažnai galvoja, kad sunkiausia yra surasti darbą Lietuvoje, bet tikrasis siaubas prasideda, kai pradedą derinti vokiečių biurokratiją su jūsų noru išvykti. Darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos yra tas pagrindinis raktas, kurio nėra jokiuose vadovuose, be kurio viskas gali nueiti į šalčiausią vėją. Čia ne tik apie datas, bet ir apie tai, kaip neišprotėti nuo tų visų formų, Spedition kvitų ir darbdavių reikalavimų. Sėskimės patogiau, bus liūdna, bet naudinga.

Darbo sutartys ir atleidimo terminai: kas tikrai svarbu

Kada tinkamiausia pranešti vadovui apie išvykimą?

Tai vienas pacituojamiausių klausimų. Sakyčiau, kuo anksčiau, tuo geriau, bet žinoma, ne pirmąsavaitienę įsidarbintiems. Vokietijoje galioja įprastas keturių savaičių atleidimo terminas iki penktadienio arba mėnesio pabaigos (15. arba paskutinę dieną), tačiau dauguma sutarčių turi ilgesnes „Kündigungsfrist“. Jei planuojate darbo laiko planavimą prieš persikraustymą iš Vokietijos, praneškite darbdaviui mažiausiai prieš 3 mėnesius. Tai leis jums išvengti situacijos, kai turite dirbti iki pat paskutinės dienos prieš išvykstant, o galvos neturite nieko supakuoti.

Ar galiu naudotis atostogomis atleidimo laikotarpiu?

Taip, ir tai gana įprasta praktika. Vokietijos įstatymai leidžia paimti likusias atostogas, net jei jūs jau padavėte atleidimo pareiškimą. Būtent toks darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos leis jums tur�ti laisvų dienų, kai reikės susitvarkyti su „Abmeldung“ miesto merijoje arba laukti vairuotojų. Tiesiog nedelskite ir užpaisykite tas dienas kalendoriuje iš karto, kai tik sutiksite su darbdaviu apie išvykimą, kitaip vietos gali būti užimtos.

Kas nutinka, jei aš sergu atleidimo laikotarpiu?

Tai gudrus klausimas. Vokietijoje, jei sergate ir turite gydytojo išrašą (Arbeitsunfähigkeitsbescheinigung), atleidimo terminas sustabdomas – jis nebegali būti skaičiuojamas tą laiką. Tai reiškia, kad jūsų paskutinė darbo diena nukelsiama. Tai gali sudarkyti visą jūsų darbo laiko planavimą prieš persikraustymą iš Vokietijos, jei jūs jau esat užsakę sunkvežimį. Todėl verta pasirūpinti sveikata arba bent jau tur�ti atsarginį planą, jei staiga užsikrėsite per paskutines savaites.

Ar verta laukti su atleidimu iki atostogų pabaigos?

Kartais žmonės bando būti protingi ir sako: „Paliksiu atostogoms pabaigui, o tada atsirasiu ir iš karto atsiduosiu“. Ne, nerekomenduoju. Geriau atleisti būtent tada, kai prasideda tas ilgesnis atleidimo laikotarpis. Taip jūs išsaugosite tas atostogas kaip laisvas dienas išvykimui. Tikra praktika rodo, kad darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos sujungtas su atleidimu yra saugesnis nei viltis, kad darbdavys bus „švelnus“.

Ką daryti, jei darbdavysis nenori priimti atleidimo?

Jūs jums nereikia jo sutikimo. Tiesiog užpildote formą, pasirašote ir duodate jam asmeniškai (arba siunčiate registruotu laišku su patvirtinimu). Būtinai pasilikite kopiją. Turiu atvejį, kai klientas mano, kad atleidėsi, o darbuotojas paslėpė dokumentą. Be raštiško įrodymo jūsų darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos gali sugriūti, nes teisiškai jūs vis dar dirbate ir privalote eiti į darbą.

Pinigai, mokesčiai ir dokumentai: be šito neina niekur

Ar gausiu darbo užmokestį už paskutines dienas?

Žinoma, tai jūsų priklauso pinigai. Vokietija čia gana sąžininga. Jei dirbote paskutinį mėnesį tik kelias dienas, jums turi sumokėti proporcingai. Svarbiausia – tikrinkite, ar jums nebuvo atimta „Brutto“ suma dėl kokių nors keistų baudų. Tas pats darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos turi apimti ir sąskaitų tikrinimą. Kartais įmonės „užmiršta“ sumokėti už likusias atostogas, tai reikalaukite to raštiškai.

Kada kreiptis į darbo biržą (Agentur für Arbeit)?

Jei norite gauti išmoką (Arbeitslosengeld) po išvykimo, turite užsiregistruoti asmeniškai bent 3 mėnesius prieš darbo santykių pasibaigimą. Tai kritiška. Daugelis žmonių susiruošia paskutinę savaitę – tada jau vėlu. Tikslus darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos privalo įtraukti vizitą pas „Arbeitsagentur“ dar tada, kai tik žinote išvykimo datą. Kitaip prarasite išmoką, kuri gali būti naudinga pirmosiems mėnesiams Lietuvoje.

Kokius dokumentus reikia iš darbdavio?

Jums reikės „Arbeitsbescheinigung“ (darbo pažymėjimo) ir „Arbeitszeugnis“ (darbo charakteristikos). Pirmąjį jie privalo duoti, antrąjį galite prašyti. Be šių dokumentų neįsivaizduojamas darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos, nes be jų nebegausite išmokų Vokietijoje, o galbūt net ir Lietuvoje (jei reikės patvirtinti stažą). Viską užrašykite raštu ir nepamirškite savo „Sozialversicherungsnummer“.

Kaip su mokesčiais, jei išvyksta vidury metų?

Metų pabaigoje gausite iš anksto užpildytą mokesčių deklaraciją (Lohnsteuerbescheinigung). Tuomet turėsite pateikti „Einkommensteuererklärung“. Jei uždirbote mažiau nei pagrindinis nustatytas limitas, gausite dalį mokesčių atgal. Įtraukkite tai į savo biudžetą – grąžinimas gali trukti keletą mėnesių, bet visada malonu gauti pinigų ant sąskaitos, kai jau gyveni ne Vokietijoje.

Ar galiu gauti pensiją kaupimą atgal?

Galite, bet tik tada, kai sukelsiate 65 metus (arba penkius metus po išvykimo, jei nebeplanuojate dirbti Vokietijoje, čia aš nežinau 100%, nes taisyklės keičiasi, geriau patikrinti „Deutsche Rentenversicherung“ svetainėje). Bet dabar svarbiausia sužinoti savo pensijos numerį ir užpildyti formą, kad „Stehen bleiben“ jūsų mokėjimai. Tai nedidelė smulkmena, bet kurią dažnai pamirštame.

Logistika: kai reikia derinti darbą ir vairuotojus

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Būtina tai daryti bent mėnesį iki galimos datos, o jei tai vasara arba savaitgalis – dar anksčiau. Pervežimo firmų tvarkaraščiai yra pilni. Jūsų darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos gali nukristi, jei vienintelis laisvas sunkvežimis bus prieš savaitę arba po jūsų darbo pabaigos. Geriausia derinti pervežimo dieną taip, kad turėtumėte bent vieną dieną laisvo prieš ir po.

Ar verta keltis savaitgalį?

Teoriškai taip, nes nereikia imti atostogų. Tačiau praktiškai? Vokiečių vairuotojai dažnai nenori dirbti sekmadieniais dėl draudimo ar papildomų mokesčių. Be to, jei ką nors pamiršite ofisuje arba reikės gauti raktus nuo sandėlio, niekas neveiks. Aš visada patariu pasiimti vieną darbo dieną atostogų – taip ramiau.

Kas daryti, jei sunkvežimis atvyksta pavėluoja?

Tai įvyksta dažniau, nei norėtumėt. Stabdžiai sugenda, eismo įvykiai, klientai vėluoja prieš tai. Jei jūsų darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos numato, kad turite važiuoti į Lietuvą tą pačią dieną, kurią baigiate darbą, tai yra receptas katastrofai. Palikite bent vieną „buffer“ dieną. Tikiuosi, niekas nekelia su BMW, kuriame varikliai dažnai lūžta (ojo, ne, su vokiais viskas gerai, bet seniems sunkvežimiams gali būt nepatogu).

Ar galiu palikti daiktus Vokietijoje ilgiau?

Galite, bet tai kainuos. Sandėliavimas Vokietijoje brangus. Kartais pigiau nuomauti mikroautobusą, nuvežti daiktus į Lietuvą, grįžti ir tada galutinai išsikraustyti. Tačiau tai reikalauja daug energijos. Jei turite tik baldus, gali būti, kad pigiau juos parduoti „Kleinanzeigen“ ir nusipirkti naujus Lietuvoje. Sunkus sprendimas, bet kartais vienintelis protingas.

Kaip su automobiliu, jei jis nuomojamas?

Leasingo sutartys reikalauja įforminti „Abmeldung“ automobilio ir grąžinti jį tvarkingą. Negalite tiesiog palikti raktų ant stalo. Turite suderinti laiką su platinimo centru. Įtraukkite tai į darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos, nes jie gali dirbti tik iki 16:00 valandos, o jūs dirbate iki 17:00. Vėlgi, reikės dienos atostogų.

Butas, komunalinės paslaugos ir kitos nuomos: kur viskas pradeda sprogti

Kada reikia pranešti savininkui apie išsikraustymą?

Pagal įstatymą – 3 mėnesius iki mėnesio pabaigos. Nors jūsų darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos gali būti trumpesnis, privalote laikytis buto nuomos sutarties terminų. Jei paliksite anksčiau, turite mokėti nuomą, kol savininkas ras naują nuomininką (tai vadinama „Fortsetzungszahlung“). Geriau derinti datas su vadovu iš karto, kai tik žinote apie išvykimą.

Ką daryti su internetu ir telefonu?

Čia dažniausia būna didžiausia klaida. Žmonės pamiršta nutraukti sutartis ir jiems automatiškai pratęsiamos dar metus. Vokietijos telekomunikacijų firmos yra kaip vėžiai – paima pinigus ir nepaleidžia. Rašykite atleidimo laišką (Kündigung) mažiausiai prieš 3 mėnesius. Įrašykite tai į savo sąrašą „daryti iš karto“.

Ar „Abmeldung“ yra būtina?

Absoliučiai taip. Be išsiregistravimo (Abmeldung) iš gyvenamosios vietos negalite gauti darbo biržos išmokų, negalite nutraukti draudimo, o netgi mokesčių deklaracijos pildyti bus sunkiau. Tai darykite paskutinę gyvenamą dieną arba prieš išvykstant. Eikite į „Bürgeramt“ (arba „Rathaus“, priklauso nuo miesto).

Kas dėl elektrą ir dujų?

Būtina nuskaityti skaitiklius paskutinę dieną ir nufotografuoti juos. Atsiųskite nuotraukas tiekėjui. Turiu situaciją, kai klientas nenufotografavo ir jam įskaiciavo 3 kartus didesnę sumą. Negana to, jei nebus mokama, gali būti problemos su „Schufa“ (kreditų istorija), o tai vėliau trukdys gauti butą ar telefoną Vokietijoje, jei nors kada vėl grįžtum.

Kaip suremontuoti butą?

Vokietijos nuomotojai yra labai reikalaujantys. Sienos turi būti baltos (arba tokios spalvos, kaip buvo), grindys – švarios, virtuvė – riebalų neturinti. Geriausia pasikviesti profesionalų „Endreinigung“. Tai kainuoja 200–400 eurų, bet sutaupo nervų. Jei paliksite šiukšlių, jie iš jūsų užkaps nuomos užstatą (Kaution).

Smulkmenos, kurios sukelia didžiausią galvą (ir stresą)

Kur dėti šiukšles, jei sunkvežimis jau atvyko?

Didelė klaida – užpildyta „Restmüll“ dėžė. Vokietijoje taisyklės griežtos. Jei netelpa, turite važiuoti į „Wertstoffhof“ (perdirbimo centrą). Tačiau dažnai reikia būti vietos gyventojui, kad pateiktumės ten nemokamai. Arba reikia mokėti. Susiraskite artimiausią vietą žemėlapyje iš anksto.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Esant ES viduje, teoriškai taip, jei tai asmeniniam vartojimui. Tačiau jei turite 100 litrų alaus, muitinė (jei sustabdo) gali turėti klausimų. Taip pat žiūrėkite, ar nėra mėsos ar pieno produktų, kuriems gali būti apribojimų ( nors Lietuva ir Vokietija ES, bet visada geriau tikrinti galiojančius kvotų sąrašus, ypač dėl cigarečių).

Kaip elgtis su vaistais?

Jeigu turite receptinių vaistų, pasirūpinkite, kad jų užtektų, kol susirandate gydytoją Lietuvoje. O jei turite stiprius vaistus (pvz., morfinį ar panašius), gali reikėti specialių dokumentų. Geriau pasiklaustyti vaistininko arba gydytojo, kad neprivalai aiškintis su vokiškuoju „Polizei“ kelio viduryje.

Ar verta vežti techniką?

Vokiška technika brangi, o 220V Lietuvoje tas pats. Tačiau verta pagalvoti apie svorį. Krosnelė ar šaldytuvas gali kainuoti daugiau pervežimo nei jų vertė. Jei senas – parduokite. Jei naujas ir brangus – vežkite. Darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos taip pat reiškia ir biudžeto planavimą – ką vežti, o ką palikti.

Kas daryti, jei paslystu su datamis ir turiu išvykti skubiai?

Tai blogiausias scenarijus. Bet vyksta. Tada turite sutelkti visą dėmesį į dokumentus. Darbo biržą galima bandyti įtikinti (jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbdavio kaltės ar tarpusavio susitarimo), bet tai sudėtinga. Butą gali tekti palikti „kaip yra“ ir tikėtis, kad užstatas užteks remontui (tai rizikinga).

Ar reikia keisti lietuviškus dokumentus?

Jeigu grįžate ilgam, tikriausiai reikės deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tai leis gauti ligos draudimą ir kitas paslaugas. Darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos turėtų apimti ir vizitą pas „Sodra“ ar savivaldybę jau išvykus.

Kaip susitvarkyti su paštu?

Užsisakykite pašto peradresavimą (Nachsendeauftrag) bent 6 mėnesiams. Tai kainuoja tik kelias dešimtis eurų, bet taip išvengsite, kad svarbių laiškų (pvz., iš mokesčių ar teismo) nepatektų į blogų rankas. Pasitikėkite, be to, kad vokiečiai mėgsta siųsti laiškus popieriniu formatu.

Ar galiu pasiimti vaikus iš mokyklos vidury metų?

Galima, bet tai nėra labai gerai jų pažangai. Deja, darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos kartais būna lemiamas. Būtinai pasikalbėkite su mokytojais, kad gautumėt pažymėjimus apie baigtas klases. Be to, reikės išsiregistruoti ir iš „Schulamt“.

Ką daryti su augintiniais?

Šunys ir katės turi turėti čipą ir pasą. Jeigu judate ES viduje, skiepai nuo pasiutligės turi būti galiojantys. Taip pat reikės „Europinio gyvūno paso“. Nepamirškite vandens buteliuko kelionės metu – gyvūnams stresuojant, jie geria daugiau.

Ar verta vežti dviračius?

Lietuvoje dviračiai brangsta, bet Vokietijoje jų daug ir naudotus pigiai įsigyti lengva. Jei turite brangų „Cube“ ar „Specialized“, vežkite. Jei paprastą „Decathlon“ dviratį – gali būti, kad pigiau naują nusipirkti čia.

Kur laikyti daiktus, kol ieškote buto Lietuvoje?

Tai reali problema. Jei neturite kur numesti, gali tekti nuomauti sandėlį Lietuvoje. Tai papildomi kaštai. Geras darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos numato, kad butas Lietuvoje jau pasiruoštas (arba bent turi kur laikinai apsistoti su keliais lagaminais).

Ar galiu sugrįžti dirbti į Vokietiją po mėnesio?

Techniškai taip, bet biurokratiškai tai bus kažkas panašaus į pradžią iš naujo. Reikės vėl registruotis adresui, gauti naują mokesčių numerį (jei senas pasenęs). Geriau pasiryžti galutinai, arba laikinai išvykti paliekant butą (jei tai įmanoma).

Kaip nepamiršti visko?

Sukurkite sąrašą. Ir dar vieną sąrašą tam pirmajam. Naudokite „Trello“ arba paprastą sąsiuvinį. Pasidalinkite užduotis su šeima. Vienas žmogus negali suvaldyti viso darbo laiko planavimo prieš persikraustymą iš Vokietijos, tai tiesiog fiziškai per daug streso.

Kas daryti, jei darbdavys nenori mokėti atostogų už likusias dienas?

Tokiu atveju kreipkitės į „Betriebsrat“ (jei yra) arba darbo ginčų sprendimo instituciją. Tai jūsų uždirbtas pinigas, ne dovana. Vokietijos įstatymai čia griežti – darbdavys privalo išmokėti viską iki paskutinio cento iki išvykimo.

Ar verta pasilikti Vokietijoje „MiniJob“?

Jei norite išlaikyti draudimą, galbūt. Tačiau atsiminkite, kad „MiniJob“ ribos yra 538 eurų (bent taip buvo paskutinį kartą kai tikrinau). Jei uždirbate daugiau, jau turite mokėti pilnus socialinius mokesčius. Tai gali būti variantas tiems, kurie nori „užšaldyti“ pensiją.

Paskutinis patarimas: kada iš tikrųjų išvykti?

Išvykite tada, kai visi dokumentai pasirašyti, butas išvalytas, o paskutinis skambutis draugui padarytas. Geriau pavėluoti dieną ir sėdėti tuščiame bute ant lagaminų, nei važiuoti su nebaigtomis bylomis. Sėkmės kelyje, ir nepamirškite – tai tik darbas, o ne gyvenimo pabaiga.

Išvada

Na, tiek tiek teorijos iš praktiko. Kaip matote, tas darbo laiko planavimas prieš persikraustymą iš Vokietijos nėra tiesiog kalendoriaus užpildymas – tai visa strategija, reikalaujanti kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nebijokite klausti, klauskite darbdavių, biurokratų ir draugų, jei jau turite tokių, kurie išgyveno tai prieš jums. Svarbiausia – neišsigąskite, kai kažkas nesišloka pagal planą, nes su Vokietija visada laukta kažko nelaukto. Sekmės susitvarkyti ir sėkmės naujame etape Lietuvoje (ar kur kitur ten keliuate).