Dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją: kas turi žinoti kiekvienas siuntėjas

Žiūri, per tiek metų, ką praleidau šioje srityje, matau viską. Vieni ateina su dėžute prieskonių, kiti ves subtilią elektroniką, o treti… tiesiog nenori sužinoti, kaip ten iš tikrųjų vyksta. Dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją nėra taip paprasta, kaip atrodo iš reklamų lapelio. Yra dienų, kai viskas vyksta kaip piešinyje, o yra dienų, kai nori padėti viską ir eiti dirbti į mišką. Čia ne tik apie vairuotoją, kuris vairuoja, čia apie tūkstančius smulkmenų, kurios gali sugriauti planus. Kalbėsim suvokiai, be jokių uždažų, kaip tai veikia iš vidaus.

Apie kainas, terminus ir tai, kodėl viskas brangsta

Kiek iš tikrųjų kainuoja dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją?

Kainos šiais laikais šokinėja kaip triušiai. Neįmanoma pasakyti fiksuotos sumos, nes vieną dieną degalai kainuoja vieną, kitą – kitą. Tačiau jei kalbame apie standartinį krovinią, tarkime, 1–2 europaletės, tai svyruoja nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia važiuoti į gilumą, ar tik į pasienį. Dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją visada brangesnė dėl to, kad ten reikia surinkti keletą siuntų vienoje mašinoje. Tiesiog suskaičiuok – kiek vairuotojo valandos, kuras ir mokesčiai, ir tu suprasi, kodėl tai ne kelių centų reikalas.

Kodėl man paskaičiavo tris dienas, o kaimynui – dvi?

Tai klasika. Viskas priklauso nuo to, kur jų mašina jau yra. Jei vairuotojas jau yra Vokietijoje ir turi laisvos vietos, jis paims tave ir nuveš greitai. Bet jei turi laukti, kol mašina užsipils mūsų terminale arba dar nuvažiuos kitur, tai laukti teks. Kartais atsit taip, kad tavo krovinius reikia perkrauti į kitą auto, tai vadinama konsolidacija, ir tai valandas valandą užtrunka. Nebijok klausti, kodėl, tiesiog suprask, kad maršrutai susiformuoja kaip galvosūkis.

Ar galima kažkaip sutrumpinti šį laiką?

Galima, jei mokėsi už Express. Tada vairuotojas važiuoja tiesiai pas tave be sustojimų (beveik). Bet tada kaina šuoliais iššoka į virų. Esu matęs, kaip įmonės, norėdamos sutaupyti, renkasi standartinį dalinį krovinį, o paskui veržia laikrodį, nes jų klientas vokiškame sandėlyje laukia. Geriau iš karto pasirinkti tai, ko tau reikia. Dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją neleidžia daug taikytis su laiku, kai mašina jau užpildyta kitų žmonių prekėmis.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Degalai ir mokesčiai už kelių naudojimą Vokietijoje. Mūsų vairuotojai ten turi daugiau mokėti už važiavimą keliais nei, pavyzdžiui, Lenkijoje. Be to, dar yra ta vadinama „paskutinės mylios“ problema – jei reikia važiuoti į mažą miestelį kalnuose, kur vairuotojas praras pusę dienos, tai bus apmokestinta. Kartais dar įeina ir muitinės išlaidos, jei keliaujam per šalies ribas, bet tai jau kitas reikalas.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei siunčiu dažnai?

Žinoma, verslas yra verslas. Jei siunti kas savaitę po keletą paletų į tą patį adresą, susiderėsime fiksuotą tarifą. Tačiau nepamiršk, kad kai kurie tarpininkai tiesiog pridės savo maržą ir nieko neduos. Reikia kalbėti tiesiai su tiekėju arba su logistikos vadovu, kuris turi įgaliojimus keisti kainas. Aš asmeniškai visada stengiuosi padaryti nuolaidą nuolatiniams klientams, nes juos labai sunku rasti šiame tumpe.

Kas nutinka, jei aš atšaukiu siuntą paskutinę minutę?

Tada tau greičiausiai teks mokėti baudą arba bent jau išlaidas, kurias jau padarėme. Jei vairuotojas jau atvažiavo į terminalą arba jau įkėlė tave į planą, tu sugadinai visą maršrutą. Dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją turi griežtas taisykles dėl atšaukimų, nes vienas tavo pasakymas „nebevažiuoju“ gali palikti mašiną be darbo visai dienai. Geriau apie tai galvoti prieš duodant užsakymą.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis chaosas

Kokius dokumentus aš privalau pateikti?

Būtinos yra prekių sandėliavimo kortelė (Packed List) ir komercinė sąskaita faktūra. Vokiški muitininkai yra labai griežti, jei dokumentuose nėra originalių prekių kodų (HS kodų). Be to, reikia galiojančio CMR konosamento, kurį pasirašo vairuotojas. Jei trūksta bent vieno parašo ar antspaudo, gali būti problemų pasienyje. Dar praverčia eksporto deklaracija, jei vykstam iš ES ne į ES, bet jei tik Vokietija, tai paprasčiau.

Ar reikia mokėti PVM?

Tai priklauso nuo tavo ir tavo pirkėjo statuso. Jei abu turite PVM mokėtojo kodus, tai galime taikyti PVM 0% tarifą (vidutinės rinkos principas), tačiau sąskaitoje turi būti abiejų šalių kodai ir užrašas „PVM mokestis neapskaičiuotas“. Jei kodų nėra, vokietis reikalaus 19% PVM. Esu matęs, kaip nesupratingi klientai padarydavo klaidą sąskaitoje, ir taip jie prarasdavo klientą, kuris nesutikdavo mokėti papildomai.

Kas daryti, jei pamirščiau HS kodus?

Gali būti bėda. Muitinė Vokietijoje gali uždaryti siuntą į sandėlį, kol neparaišysi teisingų kodų. Tai kainuoja pinigus už laiką. Patariu prieš siunčiant pasiklausti brokerio arba tiesiogiejiems įsidėti į naršyklę „tariffic“ ir susirasti. Galima žinoti, kad dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją nemėgsta nustatytumo, todėl kiekviena smulkmena turi būti tvarkoje. Kartais, jei tai maža siunta, gali praeiti ir be, bet rizikuoti nereikėtų.

Ar sunku gauti eksporto licenciją, jei reikia?

Nebuvęs atveju, kad būtų labai sunku, bet tai užtrunka laiko. Jei prekės yra su specialiomis ribojimais, pavyzdžiui, chemija ar ginklai, tada reikia eiti prie Valstybinės maisto ir veterinarijos rinkimo tarnybos ar kitų institucijų. Vokiškos institucijos dažnai net patikrina, ar lietuviški leidimai galioja jų šalyje. Geriau tai išsiaiškinti iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas stovi siena ir verčia kaukes.

Kodėl man prašo „Einzelgenehmigung“?

Tai yra individualus leidimas, kai siunta nėra standartinė arba kai trūksta kokių nors dokumentų, bet muitinės pareigūnas gali leisti praeiti su sąlygomis. Tai retai atsitinka su daliniais krovinais, dažniau su dideliais, bet kartais nutinka. Tai reiškia, kad tas konkretus krovinys gali būti patikrintas labai daugiau kartų nei įprasta. Geriau to vengti.

Ar turi būti originalūs dokumentai ar kopijos užtenka?

Dabar viskas eina link elektroninių formatų, tačiau Vokietijoje dar vis dažnai nori originalo CMR. Bet kuris vairuotojas pasakys, kad be popieriaus jis jaučiasi nuogas. Esu matęs, kaip vokiškas sandėlininkas atsisėdės su kava ir nagrinėja kiekvieną raštelį po 20 minučių. Todėl dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją vis dar pareikalauja gero spausdintuvo ir popieriaus. Kopijos dažniausiai tinka tik deklaracijoms pateikti iš anksto.

Kas nutinka kelyje? Vairuotojai, kamščiai ir „Realybė“

Ar vairuotojai tikrai gerbia iškrovos laiką?

Turėtų, bet ne visada. Yra geras senas pasakymas – „laikas – pinigai“. Jei vairuotojas prapalaukia 3 valandas prie tavo sandėlio, nes tu nesiuntei įkėlimo patvirtinimo (LOI), jis sužino, kad jam nereikės skubėti ir grįžtant. Aš asmeniškai visada stengiuosi aiškiai pasakyti, kad vokiški klientai yra labai pykčiojantys dėl vėlavimų. Ten už vėlavimą gali smogti baudą, kurią vėliau bando nustumti ant mūsų, ekspeditorių.

Kas daryti, jei vairuotojas prarado telefoną ar neatsiliepia?

Tai košmara. Būna, kad jis tiesiog užmiega arba yra zonoje be ryšio (kalnuose). Kartais nutinka taip, kad vairuotojas iššoka iš mašinos pamaitintis, palieka telefoną, o tu ten verksiš. Patariu nedaryti panikos iš karto – palauk valandą. Jei neatsiliepia, skambink mums, logistams. Mes turime būdus, kaip pasiekti dispečerius ar kitus vairuotojus. Žinoma, dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją turi ir tokių momentų, kai ryšys nutrūksta dėl techninių priežasčių.

Kodėl taip dažnai stringa ant A2 autostrados?

A2 yra pagrindinė arterija, ir ji visada užsikimšusi. Ten darbai vyksta be stovo, avarijos, o dar ir vokiški teisėsaugos automobiliai sustabdo sunkvežimius patikrai. Kartą vairuotojas pranešė, kad stovi 4 valandas, nes buvo didelė avarija ir pilies ugnimi gesino. Tokiu atveju laukimas neįvengiamas. Negali nieko padaryti, tik laukti ir informuoti klientą. Tai ne mūsų kaltė, kad ten visi važiuoja.

Ar vairuotojas gali atsisakyti nuvežti mano siuntą?

Teoriškai ne, jei jis jau pasirašė sutartį, bet praktiškai – taip. Jei, pavyzdžiui, krovinys yra blogai supakuotas ir krenta, arba yra pavojingas, jis turi teisę nepriimti rizikos. Buvo atvejų, kai siuntėjai rašė „švarios drabužės“, o viduje buvo purvinos naftos statinės be dangčių. Tokiu atveju vairuotojas apsisuka ir važiuoja atgal. Dėl to dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją turi griežtas taisykles dėl krovinio išvaizdos.

Kaip sužinoti, kur mano siunta šiuo metu yra?

Yra tokį dalyką vadinama „Tracking“. Jei sistema yra gera, matysi tikslią vietą. Tačiau ne visada tai tiesa. Kartais sistema rodo, kad mašina jurg Vokietijoje, o ji dar Lietuvoje (vairuotojas užmiršo įjungti GPS arba įrenginys sugedo). Geriausia yra tiesiog pasitikėti žmogumi, kuris tvarko tavo užsakymą, o ne nešiomis programėlėmis, kurios rodo duomenis su dienos uždelsimu.

Vokiški sandėliai, įkrova ir kita "juoda magija"

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl paletės kokybės?

Jie tiesiog nenori, kad jiems sugriūtų ant kojų. Vokiški sandėliai naudoja aukštas lentynas, ir jei tavo paletė yra suplyšusi arba netvarkinga, jos neįkels. Jiems svarbu saugumas. Esu matęs, kaip mūsų vairuotojus išves iš sandėlio su prašymu „pakeisti padą“. Čia ne jų pyktis, o griežti saugumo standartai, kuriuos ten laikosi labai rimtai.

Ar reikia rezervuoti laiką iškrovai (Slot time)?

Be abejo. Be rezervavimo ten nepraeisi net pro vartus. Vokietijoje viskas dirba pagal grafiką. Jei turi „Slot“ nuo 14:00 iki 14:30, turi būti ten būtent tada. Jei pavėluoji 5 minutes, gali tekti laukti iki kito laisvo langelio, o tai gali būti ir po 4 valandų. Todėl dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją reikalauja tikslumo. Mes visada stengiamės nusiųsti vairuotoją anksčiau, kad jis būtų paruoštas.

Kas nutinka, jei aš nenurodyčiau tinkamo iškrovos įrenginio?

Tada vairuotojas lauksis. Vokiški sandėliai neturi visada laisvų vairuotojų su šakėmis ar rankinės technikos. Jei tavo siunta turi būti iškraunoma „Side-loader“ (šonu), o rašei, kad su šakėmis, gali kilti didelių nesusipratimų. Geriau iš karto parašyti, kas reikalinga, arba susitarti su mumis, kas suderins su vokiška puse.

Ar galiu siųsti krovinius į privų namą Vokietijoje?

Galima, bet tai kainuos brangiau. Didelės mašinos dažnai negali privažiuoti į siaurus miestelio gatvelius be specialių leidimų. Be to, vokiški policininkai mėgsta stabdyti sunkvežimius, kurie stovi rezidencinėse zonose. Jei nori gabenti į namus, geriau naudoti mažesnę transporto priemonę (Kastenwagen). Dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją su dideliais sunkvežimiais labiau pritaikyta pramoniniams rajonams.

Kas tie „Gate Pass“ ar „Anmeldung“ dokumentai?

Tai yra leidimai patekti į teritoriją. Kai kurios gamyklos ar sandėliai yra kaip tvirtovės – be užpildytos registracijos (Anmeldung) per vartus nepraeisi. Vairuotojas turi išsiųsti dokumentus prieš atvykdamas, o gynėjas patikrina sąrašą. Jei tavo siuntos nėra sąraše, vairuotojas neįlenda. Tai labai dažna problema, kai klientai siunčia dokumentus el. paštu tiesiai į vokišką sandėlį, o tas el. laiškas užkliūna į spamą.

Problemų sprendimas ir nesusipratimai

Kas daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirmiausia – nieko nepasirašyti ant CMR, kol nepažiūrėjai. Vokietijoje, jei pasirašai „be priekaištų“, vėliau nieko nebusiseisi. Reikia užfiksuoti pažeidimus, padaryti nuotraukas ir parašyti rezervaciją (pranešimą apie nuostolius). Tada skambink mums. Draudimas padengs žalą, jei dokumentai tvarkingi. Kartais klientai panika, bet tiesiog reikia šaltai galvoti ir viską užfiksuoti.

Kodėl draudimas neapima visko?

Draudimas turi išimtis. Pavyzdžiui, jei siunti stiklą, bet nenurodei, kad jis yra trapus, o jis suskilės, dėl to negausite pinigų. Taip pat neapdraudžiami neteisėti keliauninkai ar vertybiniai daiktai (brangūs telefonai, juvelyrinės dirbiniai), jei apie tai nepranešta iš anksto. Skaityk sutartis, jas rašo teisininkai, o ne logistikai, todėl ten yra daug smulkmenų.

Ar galiu reikalauoti atlyginimo už vėlavimą?

Tik jei tame buvo sutarta ir jei vėlavimas nebuvo dėl „aukštesni�iosjėgų“ (pavyzdžiui, blogas oras, uždaryti keliai). Vokiškose sutartyse dažnai būna nurodytos baudos už kiekvieną pradėtą vėlavimo valandą (Contractual penalties). Jei normaliai sudarei sutartį su ekspeditoriumi, tu gali tai padaryti. Bet žinau, kad dažniausiai klientai tiesiog bijo to padaryti, kad netektų „blogo vardo“.

Kas daryti, jei vokiškas klientas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Mašina privalo važiuoti atgal į Lietuvą su tava, ir tu mokėsi už važiavimą ten ir atgal (dvigubai). Prieš tai būtina labai gerai patikrinti, ar tavo klientas yra patikimas. Dar geriau, jei gali padaryti išankstinį mokėjimą (prepaid), kad būtų mažiau rizikos, kad jis tiesiog „išsijungs“. Yra įmonių, kurios dėl to bankrotą pareiškė.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nežinau, gal tiesiog pasiklausti kaimyno? (Šiaip juokauju, bet pusiau rimtai). Žiūrėk, ne į kainą, o į tai, kaip jie kalba ir ar turi savo vairuotojus, ar tik naudoja brokerius. Patikimi pervežėjai niekad nesako „mes nežinome, kur mašina“. Turi būti aiškus kontaktas ir atsakomybė. Dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją per tarpininkus yra pavojingesnė, nes nėra tiesioginio valdymo.

Išvada

Žiūri, iš to visko galima padaryti vieną išvadą – be gero sutarimo ir supratimo niekur neinuvažiuosi. Dalinių krovinių gabenimo logistika per Vokietiją sudėtinga, bet jei viską tvarkai organizuotai, su gerais dokumentais ir sąžiningai kalbi apie savo poreikius, viskas vyks gerai. Niekada negali būti 100% garantijos, nes mes dirbam su žmonėmis ir keliais, bet riziką galima sumažinti iki minimumo. Sekmės jūsų siuntoms ir, žinoma, kantrybės – ji dažniausiai prireikia labiausiai.