Dalinių krovinių gabenimas į Vokietiją: realus procesas be lakštų

Dirbu jau beveik du dešimtmečius, ir jei mane kas klaustų apie logistikos idealizmą, aš tik njuoščiau. Viskas yra chaosas, suvaldytas rėmais. Dalinių krovinių gabenimas į Vokietiją – tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, bet atsakymas nėra tiesus linijinis brėžinys. Čia ne tik apie tai, kaip padėti dėžę ant sunkvežimio. Čia apie tai, kaip suskaičiuoti metrus, kaip suprasti vokišką preciziją (kai ji pasirodo) ir kaip išgyventi tarp tūkstančių dokumentų. Štai kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Ką tas metodika išvis reiškia praktiškai

Ką turite omenyje sakydamas „dalinių krovinių gabenimo metodika“?

tiesiog procesas, kurį naudojame, kai Jūsų prekės užima mažiau nei visą sunkvežimį. Vadinasi, reikia surasti kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, ir sujungti siuntas. Viskas vyksta per konsolidacijos terminalus, kur kroviniai sumuojami. Dalinių krovinių gabenimas į Vokietiją pagrįstas tuo, kad nemokate už tuščias vietas. Tai sudėtinga dėl maršrutų derinimo, bet ekonomiškai naudinga. Tik reikia suprasti, kad Jūsų krovinys gali nukeliauti per visą Lietuvą prieš išvykdamas į Vokietiją.

Kodėl visi sako, kad tai brangiau nei pilna mašina?

Žinoma, brangiau kilogramui, nes čia daugiau rankos darbo. Krovėjai turi pakrauti keletą klientų vienoje mašinoje, vėliau iškrauti terminale, vėl supakuoti. Be to, terminalas ima mokestį už kiekvieną užkrovimo vietą. Kai užsakote pilną fūrą, jūs mokate tik už kuro ir vairuotojo laiką, o čia dar pridedama logistika. Taigi, jei turite 20 paletę, gali būti, kad pilna mašina Jums netikslinga (išskyrus jei skubiate labai greitai).

Kaip susidaro kaina? Kur tas aiškiai įvardytas „metodikos“ etapas?

Naudojame rungį krovinio vietai, tarkime, 1 LDM (loading meter). Paskui pridedame kuro priedą, kuris kiekvieną mėnesį keičiasi – paskutinį laiką jokios stabiliausios. Taip pat įeina mokesčiai už Vokietijos kelius (Maut), kurie yra kažkokie milžiniški šiais metais. Pridedame terminalų paslaugas ir draudimą. Mano asmeninė nuomonė, kad kainos formavimas yra daugiau meno nei mokslo dalis, nes kartais tereikia nuleisti kiekvienam savininkui po 50 eurų, kad sutiktų važiuoti.

Kiek laiko užtrunka tas visas procesas?

Įprastai 3–5 dienos, jei kalbame apie standartinį LTL (Less than Truckload). Bet čia yra gana platus spektas. Jei reikia važiuoti į giliausią Bavariją, tai gali užtrukti ir savaitę dėl tų perėjimų. Vokietija didelė šalis, ir reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio laiko. Kartais atrodo, kad jie tiesiog tingi važiuoti, bet taisyklės griežtos. Taigi, dalinių krovinių gabenimas į Vokietiją nėra tokia greita paslauga kaip ekspresinė siunta, tam reikia kantrybės.

Ar galima garantuoti pristatymo laiką 100 proc.?

Būčiau melagis, jei pasakyčiau taip. Mes stengiamės, bet yra faktorių, kurių negalime valdyti – uraganai Lenkijoje, avarijos ant A9 autostrados arba tiesiog blogas oras. Prieš metus buvau situacijoje, kai vairuotojas užstrigo pasienio punkte dėl techninės apžiūros 12 valandų. Klientas buvo labai nustebęs, bet mes negalėjome nieko padaryti. Galiu tik garantuoti, kad darysiu viską, kas priklauso nuo manęs.

Kas tas „konsolidacija“ ir kodėl ją vadinate bėda?

Tai procesas, kai keli maži kroviniai sujungiami į vieną didelį. Problemų kyla tada, kai vienas klientas pavėluoja paduoti prekes į mūsų sandėlį. Tada visas vagonetas laukia. Vokietijai būdinga tai, kad jie labai mėgsta planuoti, o mūsų šalyje dar kartais vyksta „ką galima, tą padarysiu“ principas. Taip pat, konsolidacijos metu kartais pasitaiko, kad krovinys apgadintas, jei blogai užfiksavote paletes.

Dokumentai ir tų vokiečių reikalavimai

Kokius dokumentus aš tikrai turiu paruošti?

Būtina CMR sąranga ir prekių sąrašas (packing list). Be šių dviejų dalykų vokiečių muitinė arba policija gali sustabdyti mašiną ir jums tai kainuos brangiai. Dar reikėtų paminėti, kad jei gabenate specialias prekes (pvz., chemija), reikalingi papildomi sertifikatai. Paprastai klientai pamiršta parašyti prekės svorį, o tai yra kritiška vairuotojui, kad jis galėtų suskaičiuoti ašis.

Ar reikia MVG registracijos, jei važiuoju į Vokietiją?

Nereikia, jei tai yra tarpininkinė prekyba tarp ES šalių. Bet jei prekės keliauja iš trečiosios šalies per Vokietiją, tai tuomet jau kompleksinė procedūra. Dažnai klientai sumaišo šias dalykas ir bando užpildyti MVG, kai nereikia. Geriau klausti buhalterio, aš asmeniškai šiuos dalykus stengiuosi vengti, nes po akimirkos keičiasi įstatymai (kaip buvo su tuo EMSR).

Kas yra Ex Works ir kodėl jums nepatinka?

Ex Works reiškia, kad klientas patys pakoja ir pasiruošia prekes. Man nepatinka, nes kartais atvažiuoja vairuotojas, o ten stovi atidarytos dėžės be jokio užsegimo. Kaip tuos dalykus turiu vežti? Vokietijai reikia tvarkos, o Ex Works dažnai baigiasi tuo, kad vairuotojas atsisako vežti, nes saugumo reikalavimai neatitinka standartų.

Ką daryti, jei trūksta fakros ant dokumentų?

Nejaugi tikrai klausti? Dažniausiai vokiečiams nėra būtina tiek daug spaudų, kiek mums atrodo. Svarbiausia, kad būtų parašyta aiškiai kas ką veža ir kas gauna. Jei trūksta fakros, tai dažniausiai buhalterinio pobūdžio problema, o ne transporto. Bet yra kompanijų, kurios reikalauja ant kiekvieno lapo – tada tenka važiuoti pas klientą sugrąžinti dokumentus. Čia jau be komentaro.

Ar galima siųsti dokumentus el. paštu vairuotojui?

Galima, bet rizikuojate. Vokietijoje policija dažnai reikalauja originalų. Jei vairuotojas turi tik nuotrauką telefone (kaip dabar dažnai daroma), gali tekti mokėti baudą. Geriau visada susiderėti, kad originalai būtų pridedami prie siuntos. Aš visada sakyčiau – geriau įdėti į vokiškąją plastikinę kapsulę ant durų.

Kas tas CMR draudimas ir ar jis apmoka viską?

CMR draudima yra privalomas, bet jis dengia tik 8.33 SDR vienam kilogramui (maždaug 10 eurų). Jei vežate brangius kompiuterius, tai jums nieko nepadės. Būtina daryti papildomą draudimą, kur dengiama visą krovinio vertę. Vieną kartą klientas nebuvo padaręs ir atrodė, kad jis sužudos, kai vairuotojas suvirto mašiną (aukščiau minėta situacija su uraganu, bet čia panašu).

Praktiniai niuansai ir vairuotojų gyvenimas

Kodėl vairuotojai taip pyksta, kai reikia įleisti į vidų?

Jie turi savo grafikus. Jei jie praleis valandą įleisdamas jūsų keltuvą, jie gali pavėluoti į kitą iškrovimą Vokietijoje. Vokietijos sandėliai dirba tiksliai, jei vėluoji 10 minučių, gali nepriimti. Tada vairuotojas likti važinėti su Jūsų paletėmis visą savaitę. Tad geriau pasiruošti iš anksto.

Ar galima vežti neįsispackuotas prekes (pvz., baldus be dėžės)?

Techniškai galima, bet neleidžiama be papildomo užfiksavimo. Vokietijos taisyklės dėl krovinio užfiksavimo yra griežtos. Jei vairuotojas bus sustabdytas ir matys, kad kažkas laisvai juda, gali gauti didelę baudą. Aš nerekomenduočiau rizikuoti, nebent tai yra speciali technika, kuri yra pritvirtinta kablys.

Kas vyksta, jei gavėjas Vokietijoje atsisako priimti prekę?

Tai košmaras. Vairuotojas pradeda skambinti man vidurnaktį. Reikia ieškoti sandėlio laikinai arba grąžinti atgal. Tai kainuoja dvigubai – tiek už važiavimą ten, tiek atgal. Vokietijos klientai labai reikalaujami, jei kažkas neatitinka jų specifikacijos (pažeistas kampas), jie tiesiog nepriima. Būna labai nemaloni situacija.

Ar tikrai reikia vokiškų dokumentų?

Nebūtinai vokiškų, bet angliškai būtų labai pagerinę situaciją. Jei vairuotojas uodegonis ir negali susikalbėti su vokiečiu sandėlininku, prasideda problemos. Aš visiems siūlau turėti bent anglišką prekių sąrašą. Bent jau tada jie supras, kas yra „Fragile“ (lengvai sulūžtantys).

Kokia yra įprasta vokiška atlyginimo forma (Incoterms)?

Dažniausiai DAP (Delivered at Place) arba FCA (Free Carrier). DAP reiškia, kad mūsų vairuotojas atveža iki Jūsų durų, o iškrovą jūs atliekate patys (arba užsakote). FCA – kai klientas atveža prekes pas mus. Labai svarbu suprasti skirtumą, kad nebūtų nustepta, kai vairuotojas atsisako iškrauti, o Jums nėra keltuvojo.

Kodėl kainos kyla prieš šventes?

Paklausa. Prieš Kalėdas visi nori siųsti dovanas ir prekes į Vokietiją. Vairuotojų mažiau, nes jie taip pat nori ilsėtis. O tais metais, kai buvo tas eilinis „krovininis“ puolimas (tikriausiai 2021 metais?), kainos šoktelėjo dvigubai. Dabar jau šiek tiek ramiau, bet cikliškumas išlieka. Tiesą sakant, sunku prognozuoti, kas bus šiais metais.

Rizikos ir kaip išvengti problemų

Kas nutinka, jei krovinis dingsta?

Tai retai nutinka, bet nutinka. Tada veikia CMR draudimas. Reikia turėti nuotraukas iš pakrovimo momento, kad įrodytum, kad prekės buvo geros. Viena kartą buvo taip, kad vairuotojas „pamešiojo“ dvi dėžes perkeliant iš vienos mašinos į kitą (tokia perdavimo procedūra terminale). Gavėjas pyko, bet mes atseisėme iš draudimo.

Ar galima vežti maistą kartu su chemija?

Negalima. Tai yra griežtas draudimas dėl kontaminacijos. Vokietijos sveikatos apsaugos tarnybos (nežinau tiksliai kaip jos vadinasi, kažkas panašaus į Gesundheitsamt) to neleistų. Jei sugauname, kad toks maišymas vyksta, mes iš karto atsisakome tokių pervežimų. Per didelė rizika.

Kodėl reikia deklaruoti tikslų svorį?

Nes vokiečiai turi fiksuotus svarstyklių punktus ant kelių. Jei mašina perpildyta, ji tiesiog važiuoja toliau, o vairuotojas gauna pranešimą ir baudą. Be to, svarbu ašims. Jei ašis per daug apkrauta, padidėja rizika suvirinti padangą arba nuvaziuoti nuo kelio. Nereikia meluoti apie svorį, nieko gero iš to nebus.

Ką daryti, jei klientas nepasako apie pavojingą krovinį?

Tai pasitaiko. Kartais žmogus nemano, kad dažai yra pavojingi. Kai vokiškas muitininkas tai pamato, jis gali konfiskuoti visą mašiną. Mums tenka mokėti baudas už neteisingą deklaravimą. Todėl visada klausiu: „Ar čia ką nors sprogsta ar dega?“ Geriau šokiruoti klausimu, nei vėliau spręsti problemas.

Ar verta rinktis pigų pervežėją?

Nebūtinai. Pigu reiškia, kad jie taupo kažkur. Pavyzdžiui, jie gali nepirkti draudimo arba naudoti senas mašinas. Vienas mano pažįstamas pasirinko pigų variantą ir jam atvažiavo mašina be lifto. Kaip jis iškrovė 2 tonas rankomis? Nežinau, bet manau, kad blogai pasibaigė. Kokybė turi savo kainą. (geriau pasakyti – turi savo kainą, o ne „savikainą“).

Kaip elgtis su pažeistomis prekėmis upon arrival?

Reikia nedelsiant padaryti nuotraukas (su data ir laiku) ir užpildyti protokolą (reserve note). Negalima pasirašyti CMR be pastabų, jei matote, kad dėžė sutrupėjusi. Vokietijos klientai moka už dėžę, o ne už sutrupėjusį kartoną. Be protokolo draudimas nebus išmokėtas.

Techniniai dalykai apie kelią ir maršrutus

Kurie miestai yra sunkiausi pristatyti?

Tikrai Miunchenas centras ir Berlyno vidus. Ten gatvės siauros, daug statybų, o sunkvežimiui sunku užsukti. Taip pat Reinlando-Ruhro sritis yra labai užstatyta, ten reikia labai gero vietinio žinojamojo (vairuotojo, kuris ten važinėja). Jei siunčiate į kaimą netoli Hamburgo, viskas gerai, bet įdidžiuosius miestus reikia planuoti.

Ar įeina Maut (kelių mokestis) į kainą?

Įprastai taip, įeina į bazinę kainą. Bet jei kuro priedas keičiasi arba yra ypatingi maršrutai (pvz., per Alpes į Bavariją), gali būti papildomų mokesčių. Vokietijos keliai brangiausi Europoje vienam kilometrui. Tas Maut jau seniai nebe toks mažas, kiek buvo prieš 10 metų.

Kaip veikia GPS stebėjimas?

Mes stebime mašiną per palydovus. Bet signalas pradingsta tarp kalnų arba tuneliuose. Kartais klientas klausia „kur jis dabar?“, o aš žiūriu į ekraną ir mašina stovi jau 3 valandas. Gali būti, kad vairuotojas miegoja, o gali būti, kad sugedo jungiklis. Negalime remtis tik GPS 100 proc.

Ar galima sujungti kelias siuntas į vieną adresą?

Galima, tai vadinama „consolidation“ vienam gavėjui. Jei Jums atkeliauja dalys iš kelionių tiekėjų, mes susirenkame viską vienoje vietoje ir vežame viena mašina. Tai labai taupo pinigus, nes nemokate už kelias atskiras siuntas. Dalinių krovinių gabenimas į Vokietiją tokiu atveju tampa labai efektyvus sprendimas.

Kas yra „cross-docking“ ir kada jis naudojamas?

Tai kai krovinys atkeliauja į terminalą ir iš karto perkeliamas į kitą mašiną be sandėliavimo. Naudojama, kai labai skubama arba kai reikia sujungti prekes iš skirtingų šaltinių. Bet tai brangu, nes reikia labai geros sinchronizacijos. Vokietijoje tai daroma dažnai dėl jų efektyvumo.

Kuo skiriasi siunta į Rytų Vokietiją nuo Vakarų?

Rytuose dar kai kur išlikę senesni įmonių sandėliai, o vakaruose viskas modernuota. Bet logistiškai dabar jau nėra didelio skirtumo, kelių kokybė panaši. Skirtumas gali būti tik tame, kad Rytuose dar galima susitarti su žmogumi prie vartų, o Vakaruose viskas valdoma kodėliais ir sistemomis (kažkas panašaus į Schengeno informacines sistemas, bet ne).

Išvados ir galimi pasiūlymai

Apibendrinant, dalinių krovinių gabenimas į Vokietiją nėra paprasta „nuo A iki B“ istorija. Tai kompleksinis procesas, reikalaujantis tikslumo dokumentuose ir supratimo, kaip veikia rinka. Nėra vienos idealios metodikos, kuri veiktų visiems, bet yra geriausių praktikų, kurios išvengia problemų pasienyje arba iškrovimo metu. Svarbiausia yra sąžiningumas ir gerai paruošti duomenys.

Jei planuojate siuntą, geriau padarykite tai iš anksto ir neklausykite kainos paskutinę minutę, kai vairuotojas jau laukia kieme. Vokietija nemėgsta staigmenų, o logistika – dar mažiau. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, su kuriomis susiduriau per savo dvidešimt metų. Sėkmės keliuose.