Dalinio krovinio transportavimo Vokietijos kryptimi: praktiniai patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, tiesą sakant, Vokietija visada buvo tas pagrindinis duonos šaltinis, bet ir galvos skausmas. Per tą laiką matau viską – nuo idealiai suplanuotų maršrutų iki visiško chaoso, kai vairuotojas stringa netoli Miuncheno su sugedusiu sunkvežimiu, o klientas laukia detalių prie konvejerio. Dalinis krovinys (LTL) – tai ne tiesiog įdėti keletą paletų į kambarį ir nuvažiuoti, tai sudėtingas logistikos paveikslas. Vokietijos rinka yra ganėtinai specifika savo reikalavimais ir greičiu, todėl noriu papasakoti, kaip tai atrodo iš mano, o ne vadovo ar rinkodaros specialisto, pusės. Svarbiausia – čia nėra jokių iliuzijų apie tai, kad viskas vyksta lyg pagal laikrodį.

Kaip viskas prasideda ir ką reikia žinoti iš pradžių

Kas per vėžys tas dalinis krovinys iš tikrųjų?

Na, paprasčiau kalbant, tai tavo krovinių važiavimas kartu su svetimais daiktais tame pačiame sunkvežimyje. Tarkime, turi tris paletes su baldais, o kaimynas turi penkias paletes su cementu – viskas keliauja į Berlyną vienu automobiliu. Dalinio krovinio transportavimas Vokietijos kryptimi leidžia taupyti, nes nemoki už visą sunkvežimį. Bet čia yra ir savas „nugara“ – turi derinti laikus su kitais siuntėjais. Kartais tai vyksta sklandžiai, kartais reikia laukti, kol surinks visą „kolekciją“ terminaluose.

Ar verta rinktis dalinį krovinį, jei skubu?

Jei skubi, tai turbūt geriau ieškok pilno krovinio (FTL), arba bent jau ekspresinio varianto, nors tai kainuos brangiau. Su daliniu kroviniu visada yra tikimybė, kad vairuotojas užstrigs terminale, renkantis kitas siuntas. Vokietijoje terminalai darbo laikas gana griežtas, jei pavėlai 15 minučių, gali tekti laukti iki ryto. Taip, yra greitų maršrutų, bet jie dažniau tiesiog brangesni. Aš asmeniškai visada įspėju klientų – jei gamybai stovi linija, nebesirink pinigų, imk pilną mašiną.

Kaip suskaičiuoti, kiek tai kainuos?

Čia nėra vienos formulės. Viskas priklauso nuo tūrio, svorio ir vietos Vokietijoje. Gabenant į Miuncheną bus brangiau nei į pasienio miestelį prie Lenkijos. Paprastai skaičiuojama už važiavimo metrus (prie 1 km) arba už užimtą vietą metrais kėbule. Taip pat įkainoma įkrovos ir iškrovos manipuliavimo (palečių kėlimo) paslauga, jei reikia. Vokietijoje dar gali būti pridėtos mokesčiai už aplinkosaugą ar už važiavimą po „Green zone“ miestuose, nors tai daugiau susiję su pristatymu paskutiniame kilometre.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus svorio ar matmenų?

Ogi, tai dažna problema. Klientai sako „apie toną“, o atvažiuoja ir pasirodo – dvi su puse. Geriausia pasimatuoti. Jei nežinojai ir pateikai neteisingus duomenis, gali tekti papildomai mokėti, jei kroviniaus netelpa į suplanuotą vietą arba viršijama leidžiama ašė. Vokietijos policija tikrai nemėgsta, kai sunkvežimis apkrautas per daug. Būna situacijų, kai teko iškrauti dalį krovinių į kitą automobilį apylinkėse... negerai.

Ar galima siųsti neįprastus daiktus, pvz., vieną ilgą lieaną?

Taip, galima, bet tai vadinama „negabaritiniu“ kroviniu, net jei jis sveria nedaug. Tokiu atveju reikia specialios vietos (pavėsinės) arba pritvirtinimo. Tokia dalinio krovinio transportavimo Vokietijos kryptimy paslauga kainuos brangiau, nes užima daugiau vietos ir trukdo pakrauti kitoms siuntoms. Be to, vairuotojas turi būti įspėtas iš anksto, kad pasiimtų virves ir juostas.

Kiek laiko trunka tas kelias?

Įprastai į Vokietiją važiuojame 1-2 dienas (priklausomai nuo vietos Lietuvoje). Bet jei tai dalinis krovinys, pridėk dar dieną ar pusę terminaluose surinkimui ir išsidėliojimui. Jei reikia pristatyti į gilumą, prie Štutgarto, gali prailgėti. Žinoma, yra atvejų, kai vairuotojas važiuoja tiesiai, be tarpinių sustojimų, tačiau tai retai pasitaiko pigesniuose tarifų planuose.

Pinigai, dokumentai ir įvairios bėdos

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtinas sąrašas (prekės-sąskaita), kurioje nurodytas tiekėjas, gavėjas, prekių pavadinimai, svoriai, HS kodai (muilų kodai) ir prekių kiekis. Be to, reikalingas CMR kontramentas (tarptautinis vežimo orderis). Jei prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Vokietijoje muitinės formalumai šiuo metu (esant ES erdvei) dažniausiai nėra taip sudėtingi, bet visada reikia turėti tvarkingus dokumentus, jei sustings kontrolėje.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų kelyje?

Tai blogiausia situacija. Gali tekti grįžti atgal arba stovėti pasienio punkte dieną-dvi. Kartais padeda, jei gavėjas Vokietijoje gali išsiųsti dokumentus el. paštu (PDF), bet vokiečiai gali būti griežti dėl originalų. Buvau patyręs atvejį, kai vienas popierius buvo pasirašytas ne toje vietoje, ir mums teko laukti advokato patvirtinimo. Gailia laiko.

Ar turiu drausti krovinius?

Labai rekomenduoju. Vokietijoje krovinys gali dingti arba nukentėti nuo gaisro, nors ir retai. Standartinis draudimas dažnai apdraudžia tik pagal CMR konvenciją (apie 8.33 SDR už kg), tai labai mažai. Už papildomą mokestį galima padidinti draudimo sumą iki prekių pilnos vertės. Pasakysiu tiesiai – geriau persimokti už draudžiamąjį, negu gailėtis prarastų tūkstančių vertės siuntos.

Kaip vyksta apmokėjimas?

Dažniausiai dirbame su sutartimis ir atidėtą mokėjimu (pavedimu per 14-30 dienų). Jei esi naujas klientas, gali būti prašoma sumokėti iš anksto arba pateikti banko garantiją. Kai kurios Vokietijos firmos moka tik sąskaitą-faktūrą gavusios prekes, tai jų standartas. Mūsų pusėje reikia tiksliai sekti sąskaitų numerius, kad nesusimaišytų su kitais siuntimais.

Ar galima atšaukti siuntą, jei pakeičiau nuomonę?

Galima, bet tik ne tada, kai vairuotojas jau važiuoja pas tave arba jau pakrovė krovinius. Tada atsisakymo mokestis bus didelis – pradės nuo degalų ir darbo užmokesčio. Geriausia atšaukti bent prieš 24 valandas iki planuojamo įkrovos. Vokietijos klientai dažnai keičia planus, bet jie tai žino ir moka kompensacijas.

Kas yra „demurrage“ ir „detention“ mokesčiai?

Tai mokesčiai už vairuotojo laukimą. „Demurrage“ – kai vairuotojas laukia uoste ar terminale, o „detention“ – kai laukia pas klientą įkrovos/iškrovos metu. Vokietijoje laisvas laikas dažniausiai yra 1-2 valandos. Jei tavo keltuvas sugedo ir vairuotojas laukia 5 valandas, gausi sąskaitą už kiekvieną pradėtą valandą viršijo limito.

Ar tikrai saugu siųsti brangius daiktus daliniu kroviniu?

Čia klausimas iš kategorijos „ar saugu eiti per gatvę“. Saugu, jei gerai supakuoji ir uždrausi. Bet yra rizika, kad krovinys gali būti pažeistas kitų krovinių (pvz., metalo konstrukcijų) judėjimo metu. Rekomenduoju brangius daiktus krauti į dėžes ir uždaryti antspaudais. Dar geriau – siųsti pilnu automobiliu.

Vokietijos specifika ir realus gyvenimas kelyje

Kodėl Vokietijos kryptis yra tokia populiari?

Nes jie pirka viską. Nuo maisto pradžios iki aukštos technologijos. Vokietija didžiausia Europos ekonomika, todėl srautai ten milžiniški. Be to, ji yra geografiškai patogi – pro ją važiuoja į kitas šalis (Prancūziją, Belgiją, Olandiją). Todėl dalinio krovinio transportavimas Vokietijos kryptimi yra toks aktyvus – ten viskas susijungia.

Kokie yra pagrindiniai Vokietijos logistikos centrai?

Tikriausiai garsiausias yra Duisburgas (Duisport), tai didžiausias vidinis uopa Europoje. Taip pat aktyvūs yra Hamburgas (jūrų uostas), Miunchenas, Frankurtas (ir uostas, ir oro uostas), Štutgartas ir Leipcigas. Jei tavo krovinys keliauja į vieną iš šių miestų, terminai gali būti trumpesni dėl gerų susisiekimų.

Ar vokiečai labai griežti dėl dokumentų?

Oi taip. Jie mėgsta tvarką. Jei sąskaitoje nėra HS kodo arba jis neteisingas, gali būti problema muitinėje arba pas gavėją, kuris atsisakys priimti prekę. Kartais net smulkios klaidos (pvz., blogas adreso formatas) sukelia didelius nusivylimus. Vokietijos sandėlininkai yra apdailę, jei dokumentai neatitinka faktinio krovinius.

Ką daryti, jei vairuotojas praneša, kad jis „užstrigo“?

Pirmiausia – nepyksti. Gali būti eismas dėl avarijos arba remonto. Vokietijoje dažnai vyksta automagistralių remonto darbai, ir eismai stovi po valandą. Reikia susisiekti su gavėju Vokietijoje ir pranešti, kad vėluojame. Kartais galima pakeisti pristatymo laiką automatiškai per jų sistemas. (Bent jau taip daroma didelėse firmose).

Ar sunku vairuoti Vokietijoje?

Nebent tu esi pradedantysis. Keliai puikūs, bet greičiai dideli. Sunkvežimiams dažnai ribojamas greitis 80 km/h (elektroniniu būdu), todėl juos aplenkia visi. Be to, yra daug mokesčių kelių (Maut) sistemų. Vairuotojai turi turėti specialius įrenginius, kuriais užtikrina, kad mokesčiai sumokėti. Jei ne – baudos milžiniškos.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Retau nei Lietuvoje, bet esą. Daugiausia pavojingi yra „stovėjimai“ (parkingai) be apsaugos, netoli miestų arba prie didelių terminalų. Pavogti dalinį krovinį sunkiau nei pilną mašiną su viena preke, nes reikia iškrauti visą mišinį ir rasti tavo dalykus. Tačiau jei vairuotojas palieka mašiną neapsaugotą, rizika visada yra.

Ar reikia kalbėti vokiškai, kad viskas suktųsi?

Ne būtinai, bet padeda. Dauguma vairuotojų moka anglų kalbą (pakankamai, kad suprastų „kur aš“), o didelėse firmose vadybininkai kalba puikiai. Bet jei teks susisiekti su mažu sandėliu kažkur provincijoje, gali tekti kalbėti rankomis. Aš asmeniškai vokiškai nemoku, bet susitariu. Kartais tiesiog reikia kantrybės.

O kas su šventėmis Vokietijoje?

Jie turi daugiau švenčių nei mes. Be to, kiekvienas žemės regionas (federacinė žemė) gali turėti savo šventes. Vakarų Vokietijoje švenčia viena, Rytų – kita. Reikia visada tikrinti, ar nėra šventės tą dieną, kai planuoji važiuoti, nes terminalai gali būti uždaryti, o parduotuvės – neveikiančios.

Ar galima pristatyti dalinį krovinį tiesiai į gamyklą, o ne į terminalą?

Galima, tai vadinama „direct delivery“. Tačiau tai dažniausiai brangesnė paslauga, nes vairuotojas turi važiuoti į specifinę vietą, o ne į centrų, kur jis ir taip važiuoja. Jei gamykla yra toli nuo pagrindinio kelio, gali būti taikomi papildomi mokesčiai už nukrypimą.

Pakavimas, įkrova ir kitas „smulkmės“

Kaip teisingai supakuoti siuntą daliniam kroviniui?

Turbūt svarbiausia taisyklė – krovinys neturi judėti. Naudokk tvirtas dėžes, o jei tai paletės – užvyniok jas plėvele ir pritvirtink juostomis. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas siuntė stiklo indus paprastoje dėžėje be užpildo... rezultatas aiškus. Vokietijos keliai būna geri, bet posūkiai – aštrūs.

Ar vairuotojas padės man krauti?

Priklauso nuo to, ką užsisakėsi. Standartiškai, vairuotojas atveža krovinius, o įkrovą/iškrovą atlieka klientas arba pasamdyti keltuvininkai. Yra paslaugų, kur vairuotojas padeda (su vokišku „Moffett“ keltuvu ant mašinos), bet tai kainuoja. Nepagalvok, kad vairuotojas bus laimingas nešioti tavo dėžes rankomis – jis turi ribotą darbo laiką.

Kas yra „palečių keitimas“ (swap body)?

Tai kai nėra kraunama kiekviena prekė atskirai, o keičiamas visas konteineris (pvz., 33 pėdų) ant sunkvežimio. Tai labai greita Vokietijoje, ypač tarp sandėlių. Bet tai tinka tik tada, jei turi pakankamai daug prekių, kad pildytum visą konteinerį (nors ne pilną mašiną).

Ar galiu siųsti atvirus krovinius (ne dėžėse)?

Galima, bet tai rizikuota. Jei tai mediena ar metalas, tai įprasta. Jei tai maistas ar detalės – gali sugadinti. Daliniame krovinyje vienos siuntos gali būti purios (smėlis), kitos – subtilios. Geriau užtikrinti, kad tavo krovinys yra „uždarytas“ nuo aplinkos.

Kas daryti, jei krovinys atkeliauja su defektais?

Tik iš karto, dar nepasirašęs CMR, reikia užfiksuoti žalą. Padaryk nuotraukas, pažymėk kontramente „su defektais“ („mit Schäden“). Jei pasirašai, kad viskas gerai, vėliau niekas nebus atsakoma. Vokietijos draudimo kompanijos labai griežtai tiria tokius atvejus.

Ar svarbu svorio pasiskirstymas ant paletės?

Labai svarbu. Negali padėti sunkių daiktų viršuje, o lengvų apačioje – paletė gali suirti. Vokietijos logistikos darbuotojai pamatę tokį „burgą“ gali tiesiog atsisakyti ją krauti. Sąžiningai sakant, aš pats mačiau, kaip krentančios dėžės sužaloja vairuotojus. Būk atsakingas.

Ką reiškia „LTL“ ir „FTL“ trumpiniai?

LTL (Less than Truckload) – dalinis krovinys, apie kurį visą laiką kalbėjome. FTL (Full Truckload) – pilnas krovinys, kai tu užimi visą sunkvežimį. Dar yra PTL (Partial Truckload) – tai kaip tarpinis variantas, kai turi daugiau nei pusę mašinos, bet ne pilną. Vokietijoje šie terminai naudojami kasdien.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl aukščio ar pločio?

Standartinis aukštis yra apie 2.7–2.8 metro. Jei turi aukštesnį krovinį, gali tekti važiuoti specialiais maršrutais (pvz., aplink miestus). Taip pat yra apribojimai dėl svorio ašiai – 40 tonų bendrai, bet konkrečiai ašiai negali viršyti tam tikro svorio. Vokietijos tiltai ir keliai yra stebimi sensoriais.

Kaip sekti, kur yra mano krovinys?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Gali gauti nuorodą ir matyti, kur mašina stovi. Kartais sistema sukelia vėlavimą (duomenys atnaujina kas valandą), bet bendrai vaizdas aiškus. Jei matai, kad mašina stovi vietoje jau 5 valandas – skambink dispečeriui.

Pabaigos ir mintys iš patirties

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Degalai, sezonai, renginiai (pvz., didelės parodos Hanoverio), net ir oro sąlygos gali keisti kainas. Žiemą Vokietijoje kainos šokuoja dėl padangų ir žiemos įrangos. Taip pat, jei trūksta vairuotojų (kas dabar yra didelė problema), kainos šokite į viršų. Tai tiesiog rinkos dėsniai.

Ar galiu pasitikėti pigiausiomis pasiūlymais?

Jeigu kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – tai greičiausiai yra. Gali būti, kad firma vežia senomis, nedraustomis mašinomis arba vairuotojai dirba po 15 valandų per dieną (kas nelegalu). Vokietijoje tokius greitai sučiumpa. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už ramybę.

Kokius patarimus duotum naujam klientui?

Būk tikslus su dokumentais ir matmenimis. Nedaryk spaudimo vairuotojui, jei jis jau pavargęs. Ir visada turk draudimą. Dalinio krovinio transportavimas Vokietijos kryptimi – tai ilgametė partnerystė, ne vienkartinis sandoris. Jei rasi gerą pervežėją, laikyk jį.

Ar ateitis yra elektra?

Vokietija stumia elektromobilius ir vandenilio kuro elementus. Matome daugiau elektros sunkvežimų, bet jie dar brangūs ir turi trumpą nuvažiavimo atstumą. Kol kas dyzelinas visai valdo, bet keičiasi aplinka. Mane tai nebejaudina, aš tiesiog stengiuosi, kad krovinys atvyktų laiku.

Kas daryti, jei norisi išbandyti kažką naujo?

Galbūt reikėtų pagalvoti apie „multimodal“ vežimus – dalinį krovinį vandeniu (prie Hamburgo) ir tada vėl keliu. Tačiau tai sudėtingiau. Paprastam verslui pakanka standartinio LTL. (Bet žinoma, visada galima eksperimentuoti, jei biudžetas leidžia).

Galų gale, ar verta?

Absoliučiai. Vokietija yra ekonomikos širdis. Nepaisant visų tų biurokratinių gudrybių ir griežtų taisyklių, ten yra kur parduoti ir kur užsidirbti. Tiesiog reikia žinoti, su kuo turim darbą.

Ar kažką pamiršau pasakyti?

Galbūt apie tai, kad Vokietijoje darbo laikas reguliuojamas griežčiausiai pasaulyje (tacho grafai). Vairuotojas negali tiesiog važiuoti 20 valandų, jei tu nori. Jis privalo ilsėtis. Taigi, planuok atsiuntimą atsižvelgdamas ir į jo poilsį. Niekas nenori, kad jų prekės būtų sustabdytos vidury kelio dėl vairuotojo miego.

Išvada

Galiausiai, dalinio krovinio transportavimas Vokietijos kryptimi nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Aš per tuos dvidešimt metų pamiršau daugybę klientų vardų, bet prisimenu tuos, kurie mokėjo laiku ir tiksliai užpildydavo CMR. Vokietija nemyli chaoso, todėl tvarka – tavo geriausias draugas. Neklausk „turinio kūrėjų“, klausk tų, kurie ten važinėja kasdien. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, tsiuntos keliaus be „nepageidaujamų nustatymų“ tarpinėse stotyse.