Dalinio krovinio pristatymo trukmė į Vokietiją

Per dvidešimt metų šioje „virtuvėje“ mačiau visko – nuo pamestų paletų iki vairuotojų, kurie tiesiog dingo su visu kroviniu kažkur prie Berlyno. Kai klausiate apie dalinio krovinio pristatymo trukmę į Vokietiją, dažniausiai girdite vadybininkų pasakas apie „idealias sąlygas“. Realybė tokia, kad Vokietija yra logistikos širdis, bet ir didžiausias kamštis. Jei vežame iš Vilniaus į Miuncheną, teoriškai turėtume tilpti į 48 valandas, tačiau realiai (na, gerai, realiai per 72 valandas) viskas vyksta lėčiau. Kiekvienas terminalas, kiekvienas perkrovimas yra potenciali vėlavimo bomba, todėl visada patariu klientams turėti bent vieną papildomą dieną atsargoje, kad vėliau nereikėtų nervintis dėl prastovų.

Planavimas ir realybė

Kokia yra standartinė dalinio krovinio pristatymo trukmė į Vokietiją?

Standartinis terminas, kurį mes įvardijame klientams, yra nuo trijų iki penkių darbo dienų. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kur tiksliai Vokietijoje yra galutinis taškas. Jei tai Berlynas ar Dresdenas, fura gali pasiekti tikslą greičiau, tačiau jei krovinys keliauja į pietinę dalį, pavyzdžiui, Štutgartą, laikas išsitęsia. Mano praktikoje dažnai nutinka taip, kad vadybininkai pažada pristatymą per 48 valandas, bet pamiršta paminėti, jog krovinys dar turi būti konsoliduotas terminale. Tai reiškia, kad realus laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai mašina išvažiuoja iš Lietuvos, o ne nuo tada, kai jūs užsakote paslaugą.

Ar įmanoma pristatyti dalinį krovinį per 24 valandas?

Teoriškai – taip, jei tai yra „express“ paslauga su mikroautobusu, bet tai kainuoja kosminius pinigus. Jei kalbame apie standartinį dalinį krovinį (LTL), tai per 24 valandas pristatyti krovinį į Vokietiją yra beveik neįmanoma misija. Įsivaizduokite: vairuotojas turi laikytis darbo ir poilsio režimo, o keliai Vokietijoje dažnai būna užkimšti. Kartą turėjau klientą, kuris reikalavo pristatymo per parą, bet kai pamatė kainą, iškart persigalvojo. Mes dažnai naudojame terminą „skubus pristatymas“, bet tai vis tiek reiškia apie 36–48 valandas, jei viskas klojasi idealiai ir be jokių trikdžių kelyje.

Kodėl dalinio krovinio pristatymo trukmė į Vokietiją kartais išsitęsia?

Pagrindinė priežastis – terminalų apkrovimas ir konsolidavimo procesai. Dalinis krovinys (LTL) reiškia, kad jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Jei viena paletė vėluoja atvykti į terminalą, visa fura stovi ir laukia. Tai yra logistikos „butelio kakliukas“. Be to, Vokietijos greitkeliuose nuolat vyksta kelio darbai, kurie gali užlaikyti vairuotoją kelioms valandoms. Kartą mano šoferis įstrigo prie Frankfurto dėl avarijos, ir mes praradome pusę dienos. Tokių dalykų neįmanoma suplanuoti, todėl visada sakau klientams: turėkite kantrybės ir neplanuokite gamybos procesų minutės tikslumu.

Ar sezoniškumas turi įtakos pristatymo laikui?

Žinoma, kad turi, ir dar kaip. Prieš Kalėdas ar Velykas Vokietijos logistikos tinklai tampa visiškai perkrauti. Visi nori pristatyti prekes laiku, todėl terminaluose susidaro milžiniškos eilės. Mano patirtis rodo, kad gruodžio mėnesį pristatymo trukmė į Vokietiją gali pailgėti net dvigubai. Jei įprastai vežame per 4 dienas, šventiniu laikotarpiu tai gali užtrukti ir savaitę. Tai nėra vadybininkų nekompetencija, tai tiesiog fizinis sistemos perkrovimas. Jei turite svarbų krovinį, geriau jį išsiųsti pora savaičių anksčiau, nei rizikuoti, kad jis įstrigs kažkokiame sandėlyje per patį piką.

Kaip veikia konsolidavimo procesas?

Konsolidavimas yra procesas, kai iš skirtingų klientų surinkti kroviniai sujungiami į vieną didelę siuntą. Tai leidžia sumažinti kaštus, nes nereikia mokėti už visą furos vietą. Tačiau tai reikalauja laiko. Kroviniai turi būti suvežti į centrinį terminalą, išrūšiuoti ir pakrauti į pagrindinį vilkiką. Šis procesas dažniausiai užtrunka nuo 12 iki 24 valandų. Jei krovinys atvyksta į terminalą penktadienio vakarą, jis greičiausiai pajudės tik pirmadienį. Tai yra viena iš tų „nematomų“ vėlavimo priežasčių, apie kurias klientai retai susimąsto, kol patys nepatiria.

Ar muitinės procedūros įtakoja pristatymo laiką?

Nors Vokietija yra Europos Sąjungoje ir muitinės procedūrų tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra, kartais pasitaiko nesklandumų su dokumentais. Jei CMR'as užpildytas neteisingai arba trūksta lydinčiųjų dokumentų, krovinys gali būti sulaikytas patikrinimui. Tai nėra muitinė, bet tai yra administracinė kliūtis. Kartą turėjau situaciją, kai dėl klaidos dokumentuose krovinys stovėjo terminale dvi dienas, kol viską išsiaiškinome. Tai tik dar kartą įrodo, kad popierizmas yra lygiai toks pat svarbus kaip ir paties krovinio fizinis gabenimas. Visada tikrinkite dokumentus dukart prieš išsiunčiant.

Kokie maršrutai į Vokietiją yra greičiausi?

Greičiausi maršrutai paprastai eina per Lenkiją, naudojant pagrindines magistrales. Tačiau „greičiausias“ nereiškia „patikimiausias“. Kartais vairuotojai renkasi mažesnius kelius, kad išvengtų spūsčių, bet tai gali padidinti riziką. Mano nuomone, geriausia yra laikytis nusistovėjusių maršrutų, net jei jie atrodo šiek tiek ilgesni. Vokietijos šiaurė (Hamburgas, Brėmenas) pasiekiama greičiau nei pietūs (Miunchenas, Niurnbergas). Jei jūsų krovinys keliauja į Bavariją, visada pridėkite papildomą dieną prie standartinio laiko, nes tai yra tolimiausias taškas nuo Lietuvos.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais dauguma transporto įmonių naudoja GPS sekimo sistemas. Jūs galite matyti, kur yra jūsų krovinys, tačiau tai negarantuoja, kad jis atvyks greičiau. Tai tiesiog suteikia ramybę. Aš visada rekomenduoju klientams reikalauti sekimo numerio, kad galėtumėte patys stebėti eigą. Tačiau būkite atsargūs – per didelis sekimas gali virsti paranoja. Jei matote, kad fura stovi aikštelėje, tai nereiškia, kad vairuotojas miega – jis tiesiog privalo laikytis poilsio režimo. Tai yra įstatymas, kurio niekas negali ignoruoti, net jei krovinys labai skubus.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite ir susisiekite su savo vadybininku. Dažniausiai vėlavimo priežastys yra objektyvios: spūstys, techniniai gedimai ar terminalo klaidos. Jei vadybininkas negali paaiškinti, kur yra krovinys, tada jau yra problema. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys dingo iš sistemos dėl IT klaidos. Tai buvo košmaras, bet mes jį suradome per 24 valandas. Svarbiausia yra komunikacija. Jei žinote, kad krovinys vėluoja, informuokite savo klientą Vokietijoje. Tai geriau nei tylėti ir tikėtis, kad viskas išsispręs savaime.

Ar draudimas padeda, jei krovinys vėluoja?

Krovinio draudimas (CMR draudimas) dažniausiai padengia žalą, jei krovinys sugadinamas ar dingsta, bet vėlavimas yra pilkoji zona. Labai sunku gauti kompensaciją už vėlavimą, nebent tai buvo numatyta sutartyje su griežtomis baudomis. Dauguma transporto įmonių turi punktus, kurie atleidžia juos nuo atsakomybės už vėlavimą dėl „nenugalimos jėgos“ (force majeure), o spūstys kelyje dažnai priskiriamos būtent prie to. Todėl visada patariu klientams turėti atsargų gamybos procese, kad vėlavimas nesugriautų viso verslo.

Kokie yra dažniausi vėlavimo „kaltininkai“?

Be abejo, tai yra kelių remontai ir eismo įvykiai. Vokietijos greitkeliai yra nuolat tvarkomi. Taip pat didelė problema yra vairuotojų trūkumas, dėl kurio mašinos stovi terminaluose ilgiau nei turėtų. Kartais vadybininkai prižada per daug, norėdami gauti užsakymą, o realybėje neturi laisvų pajėgumų. Tai yra nesąžininga, bet tai vyksta. Aš visada stengiuosi būti atviras: jei negaliu pristatyti per 3 dienas, taip ir sakau. Geriau prarasti užsakymą, nei prarasti kliento pasitikėjimą dėl melagingų pažadų.

Ar skiriasi pristatymo laikas priklausomai nuo krovinio tipo?

Taip, pavojingiems kroviniams (ADR) ar temperatūrinio režimo kroviniams (šaldytuvams) taikomi kiti reikalavimai. Jie negali važiuoti bet kur ir bet kada. Pavyzdžiui, šaldytuvai turi griežtus grafikus dėl kuro papildymo ir temperatūros kontrolės. Tai gali šiek tiek prailginti pristatymo laiką, nes vairuotojas negali tiesiog „spausti“ iki galo. Taip pat yra ribojimai dėl važiavimo per miestų centrus su tam tikrais kroviniais. Visada iš anksto informuokite vežėją apie krovinio specifiką, kad išvengtumėte netikėtumų.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausykite tik kainos. Pigiausias variantas dažnai būna lėčiausias arba rizikingiausias. Ieškokite įmonių, kurios turi savo parką, o ne tik perpardavinėja užsakymus. Kai įmonė turi savo mašinas, ji turi daugiau kontrolės. Taip pat pasidomėkite atsiliepimais, bet ne tais, kurie yra jų svetainėje, o nepriklausomuose forumuose. Patikimas vežėjas visada atsakys į jūsų klausimus apie pristatymo trukmę konkrečiai, o ne bendromis frazėmis. Jei vadybininkas vengia atsakyti į klausimą apie vėlavimo riziką, tai jau yra signalas.

Ar savaitgaliai skaičiuojami į pristatymo laiką?

Paprastai ne. Kai sakome „3-5 darbo dienos“, mes turime omenyje darbo dienas. Vokietijoje sekmadieniais fūroms važiuoti draudžiama, todėl jei krovinys pasiekia Vokietiją šeštadienį, jis greičiausiai stovės iki pirmadienio ryto. Tai yra labai svarbus niuansas, kurį daugelis klientų pamiršta. Jei jūsų krovinys turi būti pristatytas pirmadienį, jis turi išvažiuoti iš Lietuvos vėliausiai trečiadienį arba ketvirtadienį. Visada atsižvelkite į šiuos vietinius ribojimus, nes jie gali drastiškai pakeisti visą logistikos planą.

Kokia yra „furos“ įtaka pristatymo greičiui?

„Fura“ – tai mūsų žargonas, reiškiantis standartinį vilkiką su puspriekabe. Jei jūsų krovinys yra didelis, jis užima visą furos vietą, ir tai yra greičiausias būdas, nes mašina važiuoja tiesiai pas jus. Tačiau dalinis krovinys (LTL) priklauso nuo to, kaip greitai bus užpildyta visa fura. Jei vežėjas laukia, kol surinks pilną mašiną, tai gali užtrukti. Kartais mes išsiunčiame mašiną nepilną, kad tik išlaikytume pristatymo terminus, bet tai kainuoja brangiau. Viskas yra balansas tarp kainos ir greičio.

Ar oro sąlygos labai trukdo?

Žiemą – taip. Vokietijos greitkeliai gali virsti čiuožykla, o spūstys dėl avarijų tampa kasdienybe. Sniegas, ledas ar stiprus vėjas gali pristabdyti eismą valandoms. Mano patirtis rodo, kad žiemą pristatymo trukmę į Vokietiją reikia planuoti su papildoma 24 valandų paklaida. Tai nėra kažkas, ką galime kontroliuoti, bet mes privalome apie tai įspėti klientus. Jei matote prastą orų prognozę, geriau išsiųskite krovinį anksčiau. Saugumas visada yra svarbiau nei valanda ar dvi vėlavimo.

Ar yra skirtumas tarp pristatymo į didmiestį ir kaimo vietovę?

Didmiesčiuose (Berlynas, Hamburgas, Miunchenas) yra didelės spūstys, kurios gali užlaikyti vairuotoją. Tačiau ten yra ir geriausia infrastruktūra. Kaimo vietovėse keliai gali būti siauri, o privažiavimas prie sandėlių – sudėtingas. Kartais vairuotojas sugaišta valandą vien tam, kad apsisuktų su fura. Tai yra smulkmena, bet iš tokių smulkmenų susideda visas pristatymo laikas. Jei jūsų gavėjas yra giliai provincijoje, įspėkite vežėją, kad privažiavimas gali būti sunkus.

Kaip vadybininkų pažadai skiriasi nuo realybės?

Vadybininkai nori parduoti paslaugą, todėl dažnai „optimizuoja“ pristatymo laiką. Jie sako „3 dienos“, nors žino, kad realiai tai užtruks 4. Tai yra rinkos problema. Aš visada stengiuosi būti sąžiningas, net jei tai reiškia, kad klientas pasirinks kitą vežėją. Sąžiningumas ilgainiui atsiperka. Jei vadybininkas jums žada „garantuotą pristatymą per 48 valandas“ be jokių išlygų, būkite atsargūs. Tai dažniausiai yra tik marketinginis triukas, kuris neatlaiko realybės patikrinimo.

Ar krovinio svoris turi įtakos pristatymo laikui?

Tiesiogiai – ne, bet netiesiogiai – taip. Labai sunkius krovinius reikia krauti atsargiau, jie užima daugiau vietos ir gali riboti kitų krovinių pakrovimą. Jei jūsų krovinys yra nestandartinis, pavyzdžiui, ilgas ar labai sunkus, tai gali užtrukti ilgiau terminale, nes reikia specialios technikos. Visada nurodykite tikslius svorius ir matmenis. Jei vėliau paaiškėja, kad krovinys yra sunkesnis nei deklaruota, tai gali sukelti problemų su svorio kontrole kelyje, o tai reiškia prastovas ir vėlavimą.

Ar galima pagreitinti pristatymą mokant daugiau?

Taip, tai vadinama „express“ paslauga. Mes galime užsakyti atskirą mašiną, kuri važiuos tiesiai į Vokietiją be jokių sustojimų terminaluose. Tai kainuoja brangiai, bet tai yra vienintelis būdas garantuoti greitį. Jei jūsų krovinys yra kritiškai svarbus, pavyzdžiui, atsarginė detalė gamyklai, tai yra vienintelė išeitis. Tačiau standartiniam daliniam kroviniui tai dažniausiai neapsimoka. Turite įvertinti, ar vėlavimas kainuoja daugiau nei „express“ paslauga.

Kokia yra dokumentų svarba?

Dokumentai yra viskas. CMR, sąskaitos faktūros, pakavimo lapai – viskas turi būti tvarkinga. Jei kažkas neaišku, vairuotojas gali būti sustabdytas patikrinimui. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl vieno neteisingo skaičiaus sąskaitoje krovinys buvo sulaikytas visam savaitgaliui. Tai buvo pamoka visam gyvenimui. Visada patikrinkite dokumentus prieš atiduodant juos vairuotojui. Tai yra mažiausia, ką galite padaryti, kad užtikrintumėte sklandų pristatymą.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai (ekspeditoriai) gali būti naudingi, nes jie turi platų tinklą ir gali rasti laisvą mašiną greičiau nei jūs patys. Tačiau jie taip pat prideda savo maržą. Jei dirbate su patikimu ekspeditoriumi, tai yra verta. Jei dirbate su kažkuo, ko nepažįstate, rizika išauga. Aš visada rekomenduoju susirasti vieną ar du patikimus partnerius ir dirbti su jais ilgą laiką. Tai sukuria pasitikėjimą, o pasitikėjimas logistikoje yra viskas.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską fotografuokite. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sulaužytą paletę. Tada surašykite pastabas CMR'e. Tai yra jūsų pagrindinis įrodymas. Be pastabų CMR'e vėliau bus labai sunku išieškoti žalą. Tai yra nemaloni procedūra, bet ji būtina. Visada reikalaukite, kad vairuotojas pasirašytų pastabas. Jei jis atsisako, skambinkite į įmonę. Niekada nepasirašykite, kad krovinys priimtas be pastabų, jei matote bent menkiausią pažeidimą.

Ar yra skirtumas tarp pristatymo į Vokietiją ir iš Vokietijos?

Pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą dažnai būna šiek tiek greitesnis, nes Vokietijos terminalai yra labai efektyvūs. Tačiau tai priklauso nuo to, ar krovinys yra paruoštas laiku. Vokiečiai yra labai punktualūs, todėl jei sutarta, kad krovinys bus paruoštas 10 valandą, jis bus paruoštas. Lietuvoje kartais būna daugiau „lankstumo“, kas ne visada yra gerai. Abiem atvejais svarbiausia yra komunikacija ir aiškus planavimas.

Ar logistika tampa vis sudėtingesnė?

Taip, su kiekvienais metais reikalavimai didėja. Daugiau dokumentų, daugiau kontrolės, daugiau technologijų. Tačiau tai daro sistemą saugesnę. Nors kartais atrodo, kad viskas tik komplikuojasi, tai yra kaina, kurią mokame už didesnį skaidrumą. Mano patirtis rodo, kad tie, kurie prisitaiko prie šių pokyčių, išlieka rinkoje. Tie, kurie bando „apeiti sistemą“, anksčiau ar vėliau susiduria su problemomis.

Išvada

Logistika nėra tik mašinų judėjimas iš taško A į tašką B. Tai yra nuolatinis problemų sprendimas, derybos ir prisitaikymas prie nuolat besikeičiančių aplinkybių. Dalinio krovinio pristatymo trukmė į Vokietiją yra tik skaičius popieriuje, kol neįvyksta kažkas nenumatyto. Mano patarimas – visada planuokite su atsarga, tikrinkite dokumentus ir palaikykite ryšį su savo vežėju. Jei būsite atviri ir sąžiningi, logistika taps ne galvos skausmu, o jūsų verslo sėkmės dalimi. Sėkmės kelyje!