Dalinio krovinio pristatymas į ir iš Vokietijos aiškiai

Klausyk, per dvidešimt metų šioje „mėsmalėje“ mačiau visko – nuo pamestų paletų iki šoferių, kurie tiesiog nusprendžia pasukti į kitą šalį, nes „taip patogiau“. Dalinio krovinio pristatymas į ir iš Vokietijos dažnai pristatomas kaip kažkoks kosminis mokslas, bet iš tikrųjų tai yra tiesiog nuoseklus darbas su dokumentais ir aiškus bendravimas. Vokietija yra mūsų pagrindinė rinka, todėl čia viskas sukasi aplink tikslumą, vokišką punktualumą ir, žinoma, begalę popierių. Jei galvoji, kad viskas vyks kaip sviestu patepta, iškart nusileisk ant žemės – čia visada atsiranda kokių nors niuansų, ypač kai kalbame apie LTL (less than truckload) pervežimus, kur tavo prekės dalinasi vietą su kitų žmonių siuntomis.

Logistikos pagrindai ir realybė

Kodėl dalinis krovinys į Vokietiją dažnai vėluoja?

Dažniausiai vėlavimai kyla ne dėl to, kad fura sugedo, o dėl to, kad vadybininkai per daug prižada. Įsivaizduok, vadybininkas sako: „atvešim per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...)“, bet pamiršta, kad Vokietijos greitkeliuose nuolat vyksta kelio darbai. Kai surenki dalinį krovinį iš penkių skirtingų taškų, užtenka vienam klientui vėluoti su pakrovimu, ir visas grafikas griūva kaip kortų namelis. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl vienos „užstrigusios“ paletės Berlyne visas vilkikas vėlavo parą. Tai yra logistikos kasdienybė, kurios niekas nenori garsiai pripažinti, nes visi nori atrodyti tobuli.

Ar tikrai visada reikia CMR draudimo?

Be abejo, CMR draudimas yra privalomas, bet ar jis tave išgelbės? Tai jau kitas klausimas. Kai krovinys yra dalinis, atsakomybę dalinasi visi, ir kartais įrodyti, kad būtent tavo prekė buvo sugadinta konkretaus vežėjo, yra tikras galvos skausmas. Aš visada sakau klientams: draudimas yra gerai, bet geriau yra tinkamas pakavimas. Jei tavo prekė supakuota „ant greičio“, joks CMR nepadės, kai pamatysi subraižytą paviršių. Kartais net abejoju, ar tie draudimo limitai realiai padengia visus nuostolius, ypač jei krovinys yra brangus elektronikos įrenginys ar kažkas panašaus.

Kaip skaičiuojama kaina daliniam kroviniui?

Kaina susideda iš svorio, tūrio ir maršruto sudėtingumo. Dažnai žmonės galvoja, kad jei krovinys lengvas, tai jis turi kainuoti centus, bet pamiršta, kad jis užima vietą fūroje. Mes naudojame krovumo koeficientą, kuris kartais atrodo nelogiškas, bet tai yra standartas. Jei tavo krovinys užima pusę fūros, tu mokėsi beveik kaip už pusę fūros, net jei jis sveria tik šimtą kilogramų. Tai yra verslas, o ne labdara, todėl vietos kaina yra svarbesnė už patį svorį. Vadybininkai dažnai bando „išpūsti“ kainą, todėl visada patariu turėti bent kelis pasiūlymus iš skirtingų ekspeditorių.

Ar Vokietijos muitinė vis dar kelia problemų?

Nors Vokietija yra ES narė ir muitinės procedūrų tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra, kartais vis tiek kyla keistų klausimų dėl prekių kilmės sertifikatų ar specifinių akcizinių prekių. Jei veži kažką, kas reikalauja papildomų leidimų, pavyzdžiui, pavojingus krovinius (ADR), vokiečiai bus itin griežti. Jie tikrins kiekvieną popierių, kiekvieną parašą. Jei kažkas ne taip, jie tiesiog uždarys fūrą aikštelėje ir lauksi, kol viską sutvarkysi. Tai kainuoja prastovas, o prastovos kainuoja tūkstančius. Geriau tris kartus patikrinti dokumentus, nei vieną kartą mokėti baudą vokiečių pareigūnams.

Ką daryti, jei krovinys dingo iš fūros?

Tai skamba kaip siaubo filmas, bet pasitaiko. Dažniausiai tai būna ne vagystė, o tiesiog klaida – krovinys buvo iškrautas ne tame sandėlyje. Mano karjeroje buvo atvejis, kai krovinys atsidūrė Miunchene, nors turėjo važiuoti į Hamburgą. Vairuotojas tiesiog supainiojo dokumentus. Svarbiausia tokiu atveju yra išlaikyti šaltą protą ir reikalauti skubaus krovinio sekimo. Jei vežėjas yra patikimas, jis pripažins klaidą ir krovinį pristatys per 24 valandas. Jei ne – tada jau prasideda teisiniai ginčai, kurie gali tęstis mėnesius. Visada reikalaukite GPS sekimo numerio.

Ar verta rinktis pigiausią vežėją?

Pigiausias vežėjas dažniausiai reiškia didžiausią riziką. Kai matau rinkoje kainas, kurios yra 30% žemesnės už rinkos vidurkį, iškart suprantu – kažkur bus „pjūvis“. Galbūt vairuotojas dirba be poilsio, galbūt fūra techniškai netvarkinga, o galbūt tiesiog vadybininkas „pamiršo“ įskaičiuoti kuro priemokas. Dalinio krovinio pristatymas į Vokietiją reikalauja patikimumo, o patikimumas kainuoja. Jei tau svarbu, kad krovinys atvyktų laiku ir sveikas, neieškok pigiausio varianto. Ieškok to, kuris turi gerą reputaciją ir gali pateikti rekomendacijas iš kitų klientų.

Kaip paruošti krovinį transportavimui?

Pakavimas yra pusė darbo. Jei siunti prekes ant padėklų, jos privalo būti apvyniotos plėvele ir tvirtai pritvirtintos. Jei krovinys nestabilus, jis gali nuvirsti posūkyje ir sugadinti ne tik tavo, bet ir kitų klientų prekes. Tada prasideda „kaltųjų paieškos“. Aš visada rekomenduoju naudoti kampuočius ir papildomus diržus. Jei krovinys yra brangus, investuok į medines dėžes. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo nervų. Vairuotojai dažnai skuba ir nemėgsta gaišti laiko krovinio tvirtinimui, todėl pats turi pasirūpinti, kad viskas būtų „aklinai“ užfiksuota.

Ar svarbu, kokio dydžio transporto įmonė?

Didelės įmonės turi daugiau resursų, bet mažos įmonės dažnai suteikia geresnį aptarnavimą. Didelėse kompanijose tu esi tik numeris sistemoje. Jei kyla problemų, vadybininkas gali net neatsakyti į skambučius. Mažesnėse įmonėse savininkas dažnai pats sprendžia problemas. Aš asmeniškai dirbu su vidutinio dydžio įmonėmis, kurios turi savo parką. Tai suteikia daugiau kontrolės. Kai žinai, kad fūra priklauso vežėjui, o ne subrangovui, gali būti tikras, kad vairuotojas bus atsakingas. Subrangovų grandinės yra didžiausia logistikos rykštė.

Kaip veikia „cross-docking“ sistema?

Tai procesas, kai krovinys iš vieno automobilio perkeliamas į kitą sandėlyje. Tai populiaru daliniams kroviniams, nes leidžia optimizuoti maršrutus. Tačiau kiekvienas perkrovimas didina riziką, kad kažkas bus sugadinta arba pamesta. Jei tavo krovinys yra trapus, venk maršrutų su daug perkrovimų. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už tiesioginį pristatymą, nei rizikuoti, kad tavo prekės bus mėtomos sandėlyje. Aš visada klausiu vadybininko: „kiek kartų bus perkraunamas krovinys?“. Jei atsakymas daugiau nei du – ieškau kito varianto.

Ar vairuotojo tautybė turi reikšmės?

Tai jautri tema, bet logistikoje visi žino, kad skirtingų šalių vairuotojai turi skirtingus darbo įpročius. Vokiečių vairuotojai yra itin punktualūs, bet jie griežtai laikosi darbo ir poilsio režimo – jei baigėsi laikas, jie sustos viduryje kelio ir niekas jų neprivers važiuoti toliau. Rytų Europos vairuotojai dažnai yra lankstesni, bet kartais kyla komunikacijos problemų. Svarbiausia ne tautybė, o profesionalumas. Jei vairuotojas supranta, kad krovinys yra skubus, jis padarys viską, kad atvyktų laiku.

Ką daryti, jei vadybininkas dingsta?

Tai klasika. Išsiuntei užklausą, gavai kainą, o kai atėjo laikas krauti – vadybininkas nekelia ragelio. Todėl visada rekomenduoju turėti bent du kontaktus įmonėje. Jei įmonė turi tik vieną vadybininką, tai yra raudona vėliava. Logistika yra nenuspėjamas verslas, čia visada turi būti planas B. Jei vadybininkas dingsta, skambink į bendrąjį numerį arba rašyk vadovybei. Dažniausiai tai būna tiesiog žmogiškas faktorius, bet versle tai nepateisinama.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais – taip. Dauguma rimtų vežėjų naudoja GPS sekimo sistemas. Jei vežėjas negali pasakyti, kur yra tavo krovinys, tai yra labai blogas ženklas. Aš visada reikalauju prieigos prie sekimo sistemos arba bent jau nuolatinio atnaujinimo. Jei vežėjas sako „nežinau, kur fūra“, tai reiškia, kad jis prarado kontrolę. Tokiu atveju geriau iškart ieškoti alternatyvų, kol dar ne per vėlu.

Kaip elgtis su „prastovomis“?

Prastovos yra didžiausias ginčų objektas. Vežėjai nori pinigų už kiekvieną valandą, o klientai nori, kad viskas vyktų nemokamai. Jei tavo krovinys vėluoja dėl tavo kaltės, būk pasiruošęs mokėti. Jei vėluoja vežėjas – reikalauk nuolaidos. Viskas turi būti aiškiai surašyta sutartyje. Jei sutartyje nėra punktų apie prastovas, tada prasideda „turgus“. Aš visada stengiuosi viską suderinti iš anksto, kad vėliau nereikėtų aiškintis dėl papildomų sąskaitų.

Ar Vokietijos keliai tikrai tokie baisūs?

Vokietijos greitkeliai yra puikūs, bet jie yra nuolat remontuojami. „Baustelle“ (kelio darbai) yra vokiečių logistikos dalis. Jei planuoji maršrutą, visada pridėk bent 20% laiko atsargai. Niekada neplanuok pristatymo „į minutę“. Vokiečiai patys tai supranta, todėl jie dažniausiai duoda didesnius „langus“ pristatymui. Jei tavo vadybininkas sako, kad atveš tiksliai 14:00, jis arba meluoja, arba yra labai naivus.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Pirmas dalykas – fotografuoti. Viską. Prieš iškraunant, iškraunant ir po iškrovimo. Jei matai, kad pakuotė pažeista, iškart daryk įrašą CMR dokumente. Jei pasirašysi „be pastabų“, vėliau nieko neįrodysi. Tai yra auksinė taisyklė. Daugelis klientų pamiršta tai padaryti, o paskui skundžiasi, kad draudimas nemoka išmokų. Būk griežtas ir reikalauk, kad vairuotojas pasirašytų po tavo pastabomis.

Ar verta naudoti ekspeditorius ar tiesiogiai vežėjus?

Ekspeditoriai yra tarpininkai, kurie prisiima riziką ir organizuoja procesą. Jie kainuoja daugiau, bet jie taupo tavo laiką. Jei turi daug krovinių, gali dirbti tiesiogiai su vežėjais. Jei siunti kartą per mėnesį – geriau naudok ekspeditorių. Jie turi ryšius ir gali greičiau išspręsti problemas. Aš pats dažnai naudoju ekspeditorius, kai reikia specifinio transporto, kurio neturiu savo parke.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją?

Pirmas požymis – jie neturi savo parko arba turi tik vieną seną fūrą. Antras – jie neturi CMR draudimo arba jis yra pasibaigęs. Trečias – jie labai spaudžia dėl avanso. Jei vežėjas prašo avanso prieš pakrovimą, tai dažniausiai reiškia, kad jie turi finansinių problemų. Venk tokių partnerių. Visada patikrink įmonės rekvizitus ir atsiliepimus internete.

Ar Vokietijos miestai turi apribojimus?

Taip, daugelyje Vokietijos miestų yra „Umweltzone“ (ekologinės zonos). Jei tavo fūra neatitinka emisijos standartų, į centrą įvažiuoti negalėsi. Tai gali kainuoti papildomai, nes reikės perkrauti krovinį į mažesnį automobilį. Visada pasitikrink, ar vežėjas turi leidimus įvažiuoti į miestus. Tai ypač aktualu, jei pristatymas vyksta į patį centrą.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ (LTL)?

Tai reiškia, kad tavo prekės užima tik dalį fūros. Tai pigiau nei pilnas krovinys, bet ilgiau, nes fūra turi surinkti krovinius iš kitų klientų. Tai yra kompromisas tarp kainos ir laiko. Jei tau reikia „vakar“, LTL nėra geriausias pasirinkimas. Jei gali palaukti kelias dienas – tai idealus variantas.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai reikalauja specialių leidimų ir sertifikuoto transporto. Ne kiekvienas vežėjas gali tai daryti. Jei tavo krovinys yra ADR, iškart tai pasakyk vadybininkui. Jei bandysi nuslėpti, gali turėti didelių problemų su policija. Vokiečių policija ADR krovinius tikrina labai atidžiai.

Kaip veikia „paletinis“ skaičiavimas?

Dažniausiai kaina skaičiuojama pagal paletės vietą (LDM – krovimo metrai). Viena standartinė paletė užima apie 0,4 LDM. Tai yra standartas, kurį naudoja visi. Jei tavo paletės nestandartinės, kaina bus skaičiuojama pagal užimamą plotą. Visada tiksliai išmatuok savo krovinius.

Ar svarbu, kokioje šalyje registruotas vežėjas?

Tai turi įtakos kainai ir dokumentacijai. Vežėjai iš Rytų Europos dažnai yra pigesni, bet jie gali turėti problemų su „kabotažo“ taisyklėmis Vokietijoje. Tai yra sudėtinga teisinė sritis, kurioje galima greitai gauti baudą. Geriau rinktis vežėją, kuris turi patirties Vokietijos rinkoje.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja daugiau nei 3 dienas?

Tai jau yra rimta problema. Reikalauk paaiškinimo ir kompensacijos. Jei vėlavimas sukelia tau nuostolių (pvz., gamybos sustojimas), gali reikalauti žalos atlyginimo. Tačiau tai yra sunkus kelias. Geriausia yra prevencija – dirbk tik su patikimais partneriais.

Ar verta drausti krovinį papildomai?

Jei krovinys brangus, tai būtina. CMR draudimas turi limitus, kurie dažnai yra per maži. Papildomas draudimas (krovinio draudimas) apsaugos tave nuo visų rizikų. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Aš visada rekomenduoju tai daryti.

Ar logistika į Vokietiją keičiasi?

Taip, nuolat. Daugiau technologijų, daugiau griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų. Ateityje vis daugiau bus naudojama elektrinio transporto, bet kol kas tai dar tolima perspektyva tolimiems pervežimams. Svarbiausia išlikti lanksčiam ir nuolat mokytis.

Išvada

Dalinio krovinio pristatymas į ir iš Vokietijos nėra vien tik „fūros vairavimas“. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis dėmesio detalėms, gerų partnerių ir šiek tiek kantrybės. Nėra tobulų vežėjų, yra tik tie, kurie moka spręsti problemas. Jei būsi atidus, tikrinsi dokumentus ir neieškosi „stebuklingai pigių“ kainų, viskas bus gerai. Svarbiausia – bendrauk su savo ekspeditoriumi ir visada turėk planą B. Sėkmės kelyje, nes logistika yra maratonas, o ne sprintas.