Daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletų iki „fūrų“, kurios tiesiog pradingo Vokietijos autobanuose. Kai žmonės klausia, ar įmanoma, kad daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai, aš visada šypteliu. Tai tarsi šventasis gralis, kurio visi ieško, bet ne visi randa. Dažniausiai vadybininkai prižada aukso kalnus, o realybėje viskas priklauso nuo to, kaip suplanuotas maršrutas ir ar tavo vežėjas turi pakankamai „smegenų“ suderinti visus surinkimus. Tai nėra raketų mokslas, bet reikalauja geležinės kantrybės ir supratimo, kaip veikia Europos logistikos tinklai, kurie kartais būna labiau supainioti nei Berlyno metro sistema.

Planavimas ir realybė

Kaip iš tikrųjų veikia dalinių krovinių surinkimas iš Vokietijos?

Daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai tik tada, kai viskas suderinta iki smulkmenų. Mano praktikoje dažniausiai viskas stringa dėl to, kad siuntėjas vėluoja paruošti prekes. Įsivaizduok, vairuotojas atvažiuoja į Frankfurtą, o ten sandėlininkas sako, kad paletė dar neapvyniota plėvele. Tai kainuoja brangų laiką. Tada prasideda grandininė reakcija: vėluojame į kitą tašką, praleidžiame keltą arba tiesiog viršijame darbo valandas. Aš visada sakau klientams – jei norite pigiai, duokite mums bent tris dienas langą surinkimui. Jei spaudžiate per vieną dieną, kaina kyla, nes vairuotojas turi lėkti kaip akis išdegęs, o tai jau nebe „pigiai“, o „skubiai“.

Ar įmanoma rasti pigesnį variantą nei didieji vežėjai?

Žinoma, kad įmanoma, bet čia reikia atsargumo. Mažesnės įmonės dažnai siūlo mažesnes kainas, nes neturi didelių administracinių kaštų, tačiau rizika, kad tavo krovinys bus „pamirštas“ kažkur terminale, išauga. Kartą turėjau klientą, kuris pasirinko pigiausią variantą, o jo krovinys iš Miuncheno į Vilnių keliavo dvi savaites, nes „fūra“ tiesiog laukė, kol surinks pilną mašiną. Tai nėra normalu. Jei daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai, tai reiškia, kad vežėjas turi pastovius srautus. Jei jie neturi pastovių klientų, jie tiesiog žaidžia loteriją su tavo prekėmis, o tai manęs niekada nežavėjo.

Kodėl vadybininkai dažnai meluoja apie terminus?

Vadybininkai nori parduoti paslaugą, todėl dažnai nutyli apie galimas prastovas. Kai girdžiu „atvešim per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...)“, man kyla noras juoktis. Logistikoje visada atsiranda nenumatytų aplinkybių: kamščiai prie sienų, techniniai gedimai ar tiesiog vairuotojo nuovargis. Aš visada sakau tiesą – jei kelias užima 30 valandų, pridėkite dar 10 valandų nenumatytiems atvejams. Jei vadybininkas sako, kad viskas bus „tiksliai pagal grafiką“, jis arba meluoja, arba dar niekada nėra važiavęs per Vokietijos greitkelius penktadienio popietę, kai viskas stovi.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite ir neskambinkite vairuotojui kas valandą. Tai tik blaško. Jei daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai, vežėjas pats turėtų tave informuoti apie vėlavimą. Mano praktikoje geriausi vežėjai patys skambina ir sako: „Klausyk, turim problemą, vėluojam 4 valandas“. Tai yra profesionalumas. Jei turi pats ieškoti informacijos, vadinasi, pasirinkai ne tą partnerį. Kartą vienas mano klientas prarado didelį užsakymą, nes vežėjas tiesiog nustojo kelti ragelį. Tai buvo pamoka visam gyvenimui – visada tikrinkite vežėjo reputaciją, o ne tik kainą.

Ar svoris ir tūris tikrai viską lemia kainoje?

Taip, tai pagrindiniai faktoriai, bet ne vieninteliai. Kaina priklauso nuo to, ar krovinys yra kraunamas iš šono, ar per galą, ar jis yra „stackable“ (t.y. ar galima dėti kažką ant viršaus). Jei tavo krovinys užima visą vietą grindyse, mokėsi už visą vietą, net jei jis lengvas. Tai vadinama „krovinių optimizavimu“. Kartą turėjau situaciją, kai klientas bandė apgauti dėl svorio, bet mes viską pasvėrėme terminale. Rezultatas – papildomos sąskaitos ir sugadinti santykiai. Geriau iškart sakyti tiesą, nes logistikos pasaulis yra mažas ir visi viską žino.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei prekės ne iš ES?

Su Vokietija viskas paprasčiau, nes tai ES, bet jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių per Vokietijos uostus, tada prasideda linksmybės. Turi turėti visus dokumentus: sąskaitas, kilmės sertifikatus, CMR'ą. Jei kažko trūksta, krovinys gali „užstrigti“ muitinės sandėlyje savaitėms. Tai kainuoja milžiniškus pinigus. Mano patarimas – visada samdykite gerą muitinės tarpininką, kuris žino, kaip bendrauti su vokiečių pareigūnais. Jie ten labai pedantiški ir jei dokumente trūksta vieno parašo, jie tiesiog atmes visą siuntą be jokių diskusijų.

Ar verta drausti krovinį?

Tai klausimas, į kurį atsakymas visada „taip“. Nors vežėjai turi CMR draudimą, jis padengia tik dalį nuostolių pagal svorį. Jei veži brangią elektroniką, o ji sugadinama, CMR draudimas tau nepadės. Papildomas krovinio draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Turėjau atvejį, kai fūra pateko į avariją Vokietijoje – krovinys buvo visiškai sunaikintas. Be papildomo draudimo klientas būtų bankrutavęs. Tai nėra išlaidos, tai investicija į tavo verslo saugumą, ypač kai daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai, nes rizika visada egzistuoja.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėk į jų parką ir patirtį. Jei įmonė turi tik vieną seną „fūrą“, galbūt jie ir pigūs, bet ar jie turi pakankamai resursų, jei mašina suges? Geriau rinktis tuos, kurie turi bent 5-10 automobilių. Taip pat svarbu, ar jie turi savo sandėlius. Jei jie viską pernuomoja, tai reiškia, kad jie neturi jokios kontrolės. Aš visada klausiu: „Ar jūs patys vežate, ar perparduodate paslaugą?“. Jei jie pradeda mikčioti, bėk nuo jų. Tikri vežėjai visada didžiuojasi savo technika ir maršrutais.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai visiškai kitas kainų lygis. ADR kroviniai reikalauja specialių leidimų, įrangos ir apmokytų vairuotojų. Jei kas nors sako, kad veš ADR pigiai, tai yra melas arba jie rizikuoja savo licencija. Aš niekada nesiimu ADR krovinių, jei nesu 100% tikras, kad viskas atitinka reikalavimus. Tai per didelė atsakomybė. Vokietijoje policija labai griežtai tikrina ADR krovinius, ir baudos ten yra tokios, kad gali uždaryti visą įmonę. Geriau jau atsisakyti užsakymo, nei rizikuoti viskuo.

Kaip veikia „cross-docking“ paslauga?

Tai procesas, kai krovinys iš vieno automobilio perkeliamas į kitą be ilgalaikio sandėliavimo. Tai labai populiaru, kai daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai. Tai leidžia optimizuoti maršrutus ir sumažinti kaštus. Tačiau tai reikalauja tobulo laiko suderinimo. Jei vienas automobilis vėluoja, viskas griūva. Aš tai vadinu „logistiniu baletu“. Jei viskas vyksta sklandžiai, tai atrodo įspūdingai, bet jei ne – tai chaosas. Visada reikia turėti planą B, jei kažkas nepavyksta.

Ar oro sąlygos Vokietijoje labai įtakoja terminus?

Žiemą – tikrai taip. Vokietijos greitkeliai gali tapti viena didele automobilių stovėjimo aikštele, kai sninga. Vairuotojai turi laikytis poilsio režimo, o jei kelias uždarytas, jie tiesiog stovi. Niekas negali to pakeisti. Klientai dažnai nesupranta, kad vairuotojas negali važiuoti 24 valandas per parą. Yra tachografai, kurie viską fiksuoja. Jei vairuotojas viršys laiką, gaus tokią baudą, kad mažai nepasirodys. Todėl visada reikia įvertinti orų prognozes, ypač jei planuoji svarbų pristatymą.

Kodėl svarbu turėti gerą ryšį su vairuotoju?

Vairuotojas yra tavo akys ir ausys kelyje. Jei jis tave gerbia, jis praneš apie problemas anksčiau nei vadybininkas. Aš visada stengiuosi palaikyti gerus santykius su šoferiais. Kartais užtenka tiesiog paklausti, kaip sekasi, ar viskas gerai. Tai nieko nekainuoja, bet sukuria pasitikėjimą. Kai kyla problemų, toks vairuotojas padarys viską, kad krovinys pasiektų tikslą. Tai yra žmogiškasis faktorius, kurio jokia programa ar algoritmas nepakeis. Logistika yra žmonių verslas, nepaisant visų technologijų.

Ar verta naudoti logistikos platformas?

Platformos yra geros kainų palyginimui, bet jos ne visada garantuoja kokybę. Ten pilna visokių „vežėjų“, kurie kartais neturi net savo mašinų. Aš jas naudoju tik tada, kai reikia greitai rasti laisvą mašiną, bet visada patikrinu įmonės istoriją. Jei matau, kad įmonė įsikūrusi prieš mėnesį, aš su ja nedirbsiu. Tai per didelė rizika. Geriau jau mokėti šiek tiek daugiau patikimam partneriui, nei rizikuoti krovinio saugumu dėl kelių eurų sutaupymo.

Kaip skaičiuojama kaina už dalinį krovinį?

Kaina susideda iš daugelio faktorių: atstumas, svoris, tūris, krovos sudėtingumas, kuro kainos ir net sezoninis sezoniškumas. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas kainos visada kyla, nes mašinų trūksta. Tai paprasta pasiūlos ir paklausos taisyklė. Aš visada rekomenduoju klientams planuoti krovinius iš anksto. Jei žinai, kad reikės vežti prekes, užsisakyk vietą prieš savaitę. Taip gausi geresnę kainą ir garantiją, kad daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai.

Ar galima stebėti krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių vežėjų turi GPS sekimą. Tai labai patogu. Aš visada reikalauju, kad klientas turėtų prieigą prie sekimo sistemos, jei tai įmanoma. Tai sumažina stresą ir man, ir klientui. Tačiau kartais GPS neveikia arba vairuotojas pamiršta įjungti sistemą. Tada vėl grįžtame prie skambučių. Tai nėra tobula, bet tai geriau nei nieko. Svarbiausia, kad būtų skaidrumas. Jei vežėjas slepia mašinos buvimo vietą, tai jau yra raudona vėliava.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Tai blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską fotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sulaužytą kampą. Tada surašyk pastabą CMR'e. Jei neįrašysi pastabos priėmimo metu, vėliau įrodyti, kad žala įvyko transportavimo metu, bus beveik neįmanoma. Tai yra auksinė taisyklė. Tada kreipkis į vežėją ir draudimą. Procesas gali užtrukti, bet jei turi visus įrodymus, tavo šansai atgauti pinigus yra dideli. Niekada nepasirašyk dokumentų, jei matai, kad krovinys pažeistas, neįrašęs pastabos.

Ar Vokietijos kelių mokesčiai (Maut) labai įtakoja kainą?

Taip, jie yra vieni didžiausių Europoje. Kiekvienas kilometras kainuoja. Kai vežėjai skaičiuoja kainą, jie visada įtraukia šiuos mokesčius. Tai nėra kažkas, ką galima apeiti. Todėl, kai matai labai pigų pasiūlymą, pagalvok, ar jie tikrai įskaičiavo visus mokesčius. Gali būti, kad vėliau gausi sąskaitą už „papildomas išlaidas“. Tai yra nesąžininga praktika, bet ji vis dar egzistuoja. Visada prašyk galutinės kainos su visais mokesčiais.

Kaip veikia krovinių konsolidacija?

Tai procesas, kai kelių klientų kroviniai surenkami į vieną mašiną. Tai leidžia sumažinti kaštus kiekvienam klientui. Tai yra pagrindas, kodėl daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai. Tačiau tai reikalauja labai tikslaus planavimo. Jei vienas krovinys vėluoja, vėluoja visa mašina. Aš visada stengiuosi derinti krovinius pagal jų maršrutus, kad nereikėtų daryti didelių lankų. Tai reikalauja daug darbo, bet rezultatas to vertas.

Ar verta naudoti tarpininkus (ekspeditorius)?

Jei neturi laiko ir žinių, tai taip. Ekspeditorius prisiima visą riziką ir organizavimo darbus. Jis žino, kas yra patikimas, o kas ne. Taip, tu mokėsi komisinius, bet už tai gausi ramybę. Aš pats esu ekspeditorius ir žinau, kiek darbo įdedame, kad viskas vyktų sklandžiai. Tai nėra tik „telefoninis darbas“. Tai nuolatinis problemų sprendimas, derybos ir kontrolė. Jei randi gerą ekspeditorių, laikykis jo įsikibęs.

Kaip elgtis su vokiečių sandėlininkais?

Jie yra labai tvarkingi ir punktualūs. Jei susitarta 10:00, jie tikisi, kad būsi 10:00. Jei vėluosi, gali tekti laukti kitos dienos. Tai ne Lietuva, kur galima susitarti „kažkaip“. Vokietijoje taisyklės yra taisyklės. Todėl visada patariu vairuotojams atvykti šiek tiek anksčiau. Tai rodo pagarbą ir profesionalumą. Kai vairuotojas elgiasi mandagiai, vokiečiai dažniausiai atsilygina tuo pačiu ir viskas vyksta greičiau.

Ar yra skirtumas tarp vežimo iš Vokietijos vakarų ir rytų?

Taip, infrastruktūra skiriasi. Vakarų Vokietijoje daugiau pramonės centrų, todėl daugiau krovinių ir didesnė konkurencija. Rytuose gali būti sunkiau rasti laisvą mašiną, todėl kainos gali būti šiek tiek aukštesnės. Tai reikia įvertinti planuojant maršrutą. Aš visada žiūriu į žemėlapį ir skaičiuoju, kur mašinai bus lengviau pasikrauti. Tai smulkmena, bet ji padeda sutaupyti laiko ir pinigų.

Kaip veikia „backload“ (grįžtamieji kroviniai)?

Tai būdas sumažinti kainą. Kai mašina išveža krovinį į Vokietiją, ji turi grįžti. Vežėjai ieško krovinių atgal, kad nevažiuotų tušti. Tai puiki proga gauti gerą kainą. Tačiau tai reiškia, kad turi derintis prie vežėjo grafiko. Jei tau reikia „čia ir dabar“, backload gali netikti. Bet jei gali palaukti, tai yra geriausias būdas sutaupyti.

Ar kalbos barjeras yra problema?

Šiais laikais – nebe. Dauguma vairuotojų ir vadybininkų kalba angliškai arba rusiškai. Tačiau jei moki vokiškai, tai visada yra privalumas. Gali lengviau susitarti su sandėlininkais ar pareigūnais. Aš visada stengiuosi turėti bent vieną žmogų komandoje, kuris moka vokiškai. Tai labai padeda, kai kyla nesusipratimų.

Ar verta vežti dalinius krovinius per tarpinius terminalus?

Tai priklauso nuo krovinio tipo. Jei tai paprastos prekės, tai gerai. Jei tai kažkas trapaus, geriau vengti papildomų perkrovimų. Kiekvienas perkrovimas didina riziką sugadinti prekes. Aš visada stengiuosi rasti tiesioginį maršrutą, jei tai įmanoma. Tai brangiau, bet saugiau.

Ar logistika yra nuobodus darbas?

Tikrai ne. Kiekviena diena yra iššūkis. Niekada nežinai, kas nutiks. Tai tarsi didelis galvosūkis, kurį turi išspręsti kiekvieną dieną. Man patinka tas jausmas, kai viskas pavyksta ir krovinys pasiekia tikslą laiku. Tai yra mano aistra.

Išvada? Logistika nėra lengva, bet jei žinai, ką darai, viskas įmanoma. Svarbiausia – bendrauti, planuoti ir turėti patikimus partnerius. Jei ieškai, kaip daliniai kroviniai vežami iš Vokietijos laiku ir pigiai, pradėk nuo gero planavimo ir nesitikėk stebuklų per vieną dieną. Viskas ateina su patirtimi ir kantrybe. Sėkmės kelyje!