Daliniai kroviniai pervežimui į Vokietiją su trumpais terminais

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletų iki šoferių, kurie tiesiog nusprendžia, kad šiandien nevažiuos. Kai kalbame apie dalinius krovinius į Vokietiją, visi nori „vakar“, bet realybė dažnai būna kitokia. Vokietija yra didelė, o eismo sąlygos ten, ypač aplink Frankfurtą ar Miuncheną, yra tiesiog košmaras. Jei tau reikia greičio, turi suprasti, kad už tai mokėsi ne tik pinigais, bet ir savo nervais, nes logistika nėra tikslus mokslas. Čia visada kažkas vėluoja, kažkas genda, o vadybininkų pažadai dažnai prasilenkia su realybe. Šiame tekste pabandysiu sudėlioti viską į vietas, kad bent jau žinotum, ko tikėtis, kai užsakinėji pervežimą.

Planavimas ir realybė

Kodėl vadybininkai visada žada greičiau nei realiai įmanoma?

Tai yra klasika. Vadybininkas nori parduoti paslaugą, todėl pasako, kad daliniai kroviniai į Vokietiją pasieks gavėją per dvi dienas (na gerai, realiai per tris, jei viskas klojasi idealiai). Jie skaičiuoja gryną važiavimo laiką, bet pamiršta, kad fura turi sustoti, vairuotojas privalo ilsėtis, o krovos terminaluose visada susidaro eilės. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas tikėjosi krovinio Berlyne per 24 valandas, bet dėl avarijos greitkelyje vairuotojas prastovėjo šešias valandas. Vadybininkas tada tik gūžčiojo pečiais, o klientas liko be prekių gamybos linijai. Tai tiesiog neprofesionalu, bet tokia yra mūsų rinka.

Ar įmanoma garantuoti pristatymą per 48 valandas?

Garantuoti? Logistikoje žodis „garantija“ yra labai slidus. Jei kas nors tau sako, kad 100 procentų pristatys per 48 valandas, jis arba meluoja, arba turi labai brangų „ekspres“ variantą su dviem vairuotojais. Paprastas dalinis krovinys visada priklauso nuo kitų krovinių surinkimo. Jei tavo krovinys yra vienas iš dešimties, mes negalime lėkti vien dėl tavęs. Aš visada sakau klientams: planuokite 3-4 dienas. Jei atvažiuos anksčiau – džiaukitės, jei vėluos – bent jau nebus katastrofos gamyboje. Tai yra sąžiningas požiūris, kurio dauguma vengiame, nes bijome prarasti užsakymą.

Kaip veikia dalinių krovinių surinkimo sistema?

Įsivaizduok didelį sandėlį, kuriame viskas vyksta kaip skruzdėlyne. Mes surenkame krovinius iš įvairių Lietuvos taškų, suvežame į terminalą, ten juos rūšiuojame pagal kryptis – šiuo atveju Vokietiją. Tada krauname į „furą“. Tai užima laiko. Jei tavo krovinys vėluoja atvykti į terminalą, visa mašina stovi. Kartą turėjome situaciją, kai dėl vieno vėluojančio kliento visą mašiną teko iškrauti ir perkrauti iš naujo, nes svorio pasiskirstymas ašims buvo netinkamas. Tai kainuoja brangiai, bet tokia yra kaina už dalinius krovinius. Niekas nenori mokėti už visą mašiną, todėl tenka taikstytis su šiuo chaosu.

Ar Vokietijos muitinės procedūros vis dar kelia problemų?

Nors Vokietija yra ES, kartais atrodo, kad ten vis dar yra sienos. Ypač jei vežame akcizines prekes ar kažką, kas reikalauja papildomų dokumentų. CMR'as turi būti užpildytas tobulai. Jei bent vienas skaičiukas neteisingas, vokiečiai policininkai ar kontrolieriai gali sustabdyti mašiną ir laikyti ją valandų valandas. Mano patirtis rodo, kad vokiečiai yra labai pedantiški. Jei dokumentuose parašyta 500 kg, o svarstyklės rodo 505 kg, gali kilti problemų. Visada tikrinkite svorius prieš išsiunčiant. Geriau jau sumokėti už svarstykles, nei mokėti baudą Vokietijos keliuose.

Kiek realiai kainuoja skubus dalinis krovinys?

Kaina priklauso nuo sezono ir laisvų mašinų kiekio. Jei tai pikas prieš Kalėdas, kainos šauna į viršų. Vidutiniškai dalinis krovinys į Vokietiją kainuoja nuo 150 iki 400 eurų už paletę, priklausomai nuo svorio ir tūrio. Jei reikia „skubiai“, kaina gali išaugti dvigubai. Aš visada patariu klientams: jei krovinys nėra gyvybiškai svarbus, neskubėkite. Mokėti 800 eurų už paletę, kad ji atvažiuotų viena diena anksčiau, dažniausiai neapsimoka. Bet versle būna visko, kartais viena diena kainuoja tūkstančius eurų baudos, tada jau nebeskaičiuojame.

Ar vairuotojų trūkumas įtakoja terminus?

Tai yra didžiausia problema pastaruosius penkerius metus. Vairuotojų tiesiog nėra. Tie, kurie yra, dažnai dirba „ant ribos“. Kai vairuotojas pavargęs, jis važiuoja lėčiau, dažniau stoja. Mes, kaip ekspeditoriai, esame priklausomi nuo jų. Jei vairuotojas pasako „aš šiandien nevažiuosiu, nes esu pavargęs“, mes nieko negalime padaryti. Saugumas yra svarbiau už terminus. Kartą vienas mano vairuotojas tiesiog paliko mašiną aikštelėje prie Berlyno, nes susipyko su dispečeriu. Teko ieškoti kito žmogaus, kuris nuvažiuotų ir parvarytų krovinį. Tai buvo košmaras, bet tai yra realybė.

Kaip sekti krovinį realiuoju laiku?

Dauguma įmonių naudoja GPS sekimo sistemas. Tu gali matyti, kur mašina yra, bet tai nereiškia, kad žinai, kas vyksta viduje. Ar krovinys neapvirto? Ar jis nebuvo perkrautas? GPS rodo tik tašką žemėlapyje. Aš visada rekomenduoju skambinti vairuotojui tiesiogiai, jei įmanoma. Vadybininkai dažnai „filtruoja“ informaciją, kad nenervintų kliento. Vairuotojas pasakys tiesą: „stoviu kamštyje, vėluosiu 4 valandas“. Tai geriau nei vadybininko „viskas kontroliuojama“. Nors, tiesą sakant, kartais ir vairuotojai meluoja, kad turėtų daugiau laiko poilsiui.

Ar oro sąlygos Vokietijoje labai trukdo?

Vokietijos greitkeliai yra puikūs, bet žiemą ten būna tikras chaosas. Kai sninga, viskas stoja. Vokiečiai labai atsargūs, jei mato sniegą, greitis krenta iki 40 km/h. Jei planuojate krovinį sausio mėnesį, pridėkite dar vieną dieną prie termino. Tai nėra mūsų kaltė, tai gamtos jėgos. Kartą turėjau krovinį, kuris dėl pūgos Bavarijoje vėlavo dvi paras. Klientas rėkė, kad mes nekompetentingi, bet ką aš galėjau padaryti? Išskleisti sparnus ir nuskristi? Logistika yra labai priklausoma nuo aplinkos, ir tai dažnai pamirštama.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite. Vėlavimas logistikoje yra norma, o ne išimtis. Susisiekite su savo vadybininku ir reikalaukite tikslios informacijos. Jei vadybininkas sako „nežinau“, tai yra blogas ženklas. Reikalaukite, kad jie susisiektų su vairuotoju. Jei krovinys vėluoja kritiškai, klauskite apie kompensacijas. Nors pagal CMR konvenciją atsakomybė yra ribota, kartais įmonės sutinka padaryti nuolaidą kitam pervežimui, kad išlaikytų klientą. Tai derybų klausimas. Tik nesitikėkite, kad jie patys pasiūlys pinigus.

Ar daliniai kroviniai yra saugūs?

Saugumas priklauso nuo pakavimo. Jei krovinys supakuotas „ant greičio“, jis tikrai nukentės. Daliniai kroviniai yra kraunami ir iškraunami kelis kartus. Jei tai stiklas ar elektronika, būtinai naudokite medines dėžes. Kartą mačiau, kaip krautuvas tiesiog pramušė paletę su buitine technika, nes ji buvo netinkamai pritvirtinta. Tai skaudi pamoka. Visada reikalaukite, kad krovinys būtų apdraustas. Draudimas kainuoja nedaug, bet ramybė yra neįkainojama. Niekada nevažiuokite be CMR draudimo, tai yra savižudybė.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausykite gražių reklamų. Ieškokite rekomendacijų. Jei įmonė turi daug neigiamų atsiliepimų forumuose, bėkite nuo jų. Taip pat svarbu, ar jie turi savo transportą, ar tik perparduoda paslaugas. Tie, kurie turi savo mašinas, dažniausiai yra atsakingesni. Tie, kurie tik „tarpininkauja“, dažnai net nežino, kas vairuoja mašiną. Aš dirbu su tais, kuriuos pažįstu asmeniškai. Tai yra verslas, paremtas pasitikėjimu. Jei vadybininkas su tavimi bendrauja kaip su žmogumi, o ne kaip su „užsakymu“, tai geras ženklas.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai (ekspeditoriai) yra reikalingi, jei neturi laiko pats ieškoti mašinų. Jie surenka krovinius, suplanuoja maršrutus. Taip, jie užsideda maržą, bet jie ir prisiima riziką. Jei kažkas nutinka, tu skambini jiems, o ne ieškai vairuotojo kažkur Vokietijos pakelėje. Tai patogumo mokestis. Jei esi didelė įmonė, galbūt verta turėti savo logistikos skyrių. Jei esi mažas verslas, geriau patikėk tai profesionalams, kurie žino, kaip „prastumti“ krovinį per terminalus.

Kokie yra populiariausi maršrutai į Vokietiją?

Berlynas, Hamburgas, Frankfurtas, Miunchenas. Tai pagrindiniai taškai. Jei krovinys važiuoja į didelį miestą, bus greičiau. Jei į kokį kaimelį kalnuose, užtruks ilgiau, nes vairuotojas turi „nuklysti“ nuo pagrindinio maršruto. Tai kainuoja papildomai. Visada klauskite, ar pristatymas yra „tiesioginis“, ar per terminalą. Tiesioginis visada greitesnis, bet brangesnis. Dalinis krovinys per terminalą yra pigesnis, bet lėtesnis. Tai balansas tarp kainos ir laiko.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai visai kita istorija. ADR kroviniai reikalauja specialių leidimų, specialios įrangos ir vairuotojų su sertifikatais. Tai kainuoja 30-50 procentų brangiau. Niekada nemėginkite „paslėpti“ pavojingo krovinio tarp paprastų. Jei pagaus, baudos bus milžiniškos, o mašiną konfiskuos. Vokiečiai ADR kontrolę vykdo labai griežtai. Jei vežate chemikalus ar dažus, būtinai deklaruokite tai iš anksto. Tai nėra vieta taupymui.

Kaip veikia „prastovos“ mokestis?

Jei vairuotojas atvažiuoja pasikrauti, o krovinys neparuoštas, jis laukia. Po dviejų valandų prasideda prastova. Tai kainuoja apie 50-100 eurų už valandą. Tai yra sąžininga, nes vairuotojas praranda laiką. Klientai dažnai piktinasi, bet jie turi suprasti, kad laikas yra pinigai. Jei tavo krovinys neparuoštas, tu stabdai visą logistikos grandinę. Visada paruoškite krovinį iš anksto. Tai rodo pagarbą vairuotojui ir užtikrina sklandesnį darbą.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą pakeliui?

Tai yra įmanoma, bet kainuoja. Vairuotojas turi pakeisti maršrutą, tai reiškia daugiau kuro ir daugiau laiko. Jei tai nedidelis nukrypimas, galbūt pavyks susitarti. Bet jei tai kitas Vokietijos galas, pasiruoškite mokėti. Kartą klientas pakeitė adresą, kai mašina jau buvo Vokietijoje. Tai kainavo papildomus 300 eurų. Jis buvo nepatenkintas, bet tai buvo jo klaida, o ne mūsų. Logistikoje už kiekvieną „o gal galima“ tenka mokėti.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Pirmiausia – fotografuokite viską. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną plyšusią pakuotę. Prieš pasirašydami CMR, įrašykite pastabą apie žalą. Jei pasirašysite be pastabų, vėliau nieko neįrodysite. Tai yra auksinė taisyklė. Tada kreipkitės į vežėją su pretenzija. Procesas gali užtrukti mėnesius, bet jei turite įrodymus, turite šansų atgauti pinigus. Niekada nepasirašykite „aklai“, net jei vairuotojas skuba.

Ar yra skirtumas tarp „furos“ ir „mikroautobuso“?

Mikroautobusas yra greitesnis, nes jam nereikia laikytis tokių griežtų poilsio režimų kaip fūrai (nors irgi turi, bet mažiau). Jei krovinys mažas ir skubus, mikroautobusas yra geriausias pasirinkimas. Fūra yra skirta dideliems kiekiams. Jei vežate 5 paletes, fūra gali būti per brangi, o mikroautobusas – idealus. Bet mikroautobusas turi mažiau vietos, todėl kaina už paletę gali būti didesnė. Viską reikia skaičiuoti.

Kaip veikia „atgaliniai“ kroviniai?

Tai yra būdas sutaupyti. Vežėjai nenori važiuoti tušti, todėl ieško krovinių atgaliniam reisui. Jei tavo krovinys tinka šiam maršrutui, kaina gali būti labai gera. Bet tai reiškia, kad turi derintis prie vežėjo grafiko. Tai nėra „greitas“ variantas, tai „pigus“ variantas. Jei laikas nėra prioritetas, visada klauskite apie atgalinius krovinius. Tai padeda sutaupyti iki 30 procentų kainos.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Galima, bet tai sudėtinga. Asmeniniai daiktai dažnai neturi tinkamų dokumentų, o muitinė gali užkliūti. Be to, asmeniniai daiktai dažnai būna blogai supakuoti. Aš asmeniškai vengiu tokių užsakymų, nes per daug vargo. Jei jau vežate, būtinai turėkite sąrašą su vertėmis. Ir nesitikėkite, kad vairuotojas nešios jūsų dėžes į trečią aukštą. Tai logistika, o ne perkraustymo paslauga.

Kodėl vokiečiai tokie griežti dėl svorio?

Vokietijos keliai yra prižiūrimi, bet jie turi svorio limitus. Jei mašina viršija svorį, baudos yra milžiniškos. Be to, tai pavojinga. Vairuotojai bijo svorio kontrolės kaip ugnies. Jei jūsų paletė sveria 1200 kg, o deklaruota 1000 kg, tai gali tapti problema. Visada būkite tikslūs. Geriau deklaruoti daugiau, nei mažiau. Tai apsaugo nuo nereikalingų problemų kelyje.

Ar galima vežti maisto produktus?

Tik jei turite šaldytuvą (refrižeratorių) ir atitinkamus sertifikatus. Maisto pervežimas reikalauja temperatūros kontrolės. Tai brangiau ir sudėtingiau. Jei vežate sausą maistą, tai paprasčiau, bet vis tiek reikia higienos sertifikatų. Niekada nemėginkite vežti maisto paprastame tentiniame automobilyje, jei tai reikalauja temperatūros režimo. Sugadinsite prekę ir turėsite problemų su inspekcija.

Kaip veikia draudimas?

CMR draudimas dengia tik dalį vertės. Jei jūsų krovinys labai brangus, būtinai darykite papildomą krovinių draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Jei krovinys dings ar sudegs, CMR draudimas gali nepadengti visos sumos. Tai yra svarbus niuansas, kurį daugelis pamiršta. Visada skaitykite draudimo sąlygas.

Ar verta naudoti „Express“ paslaugas?

Tik jei tai būtina. „Express“ reiškia, kad mašina važiuoja be sustojimų (su dviem vairuotojais). Tai kainuoja dvigubai brangiau. Ar verta? Tik jei gamyba stovi arba klientas grasina teismais. Kitais atvejais – ne. Planuokite laiką ir sutaupykite pinigų. Logistika yra apie planavimą, o ne apie gaisrų gesinimą.

Ar logistika į Vokietiją keičiasi?

Taip, nuolat. Daugiau technologijų, daugiau kontrolės, mažiau vairuotojų. Ateitis yra automatizacija, bet kol kas viskas laikosi ant žmonių. Jei norite sėkmingo pervežimo, kurkite ryšį su vežėjais. Tai yra svarbiau už bet kokią programinę įrangą.

Išvada

Logistika į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet tai reikalauja kantrybės ir supratimo. Nėra tobulų pervežimų, yra tik tie, kurie baigiasi sėkmingai. Svarbiausia – planuoti iš anksto, teisingai pakuoti ir turėti gerą ryšį su savo ekspeditoriumi. Jei kažkas vėluoja, nepanikuokite, o ieškokite sprendimų. Vokietija yra didelė rinka, ir jei išmoksite joje dirbti, jūsų verslas tik laimės. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, kad jūsų kroviniai visada pasieks tikslą laiku.