Daliniai kroviniai iš Vokietijos: visa tiesa apie pervežimus, kainas ir nervų suleidimą

Dirbu jau daugiau nei dvidešimt metų tarptautinių pervežimų srityje, ir kas kartą, kai girdžiu frazę „daliniai kroviniai iš Vokietijos“, akies voką traukia. Žinote, Vokietija tai ne tik greitkeliai ir tvarka, tai ir cirkas su arkliu, kai kalba eina apie dalinius krovinius arba kraustymąsi. Dažnai žmonės galvoja, kad tai paprasta kaip parduoti duoną – išsiuntė, atvažiavo. Bet realybėje čia susiduri su milžiniškimis sandėliais, kur vairuotojai dingsta pusvalandžiams, arba su sąskaitomis, kurios atrodo kaip kvantinės fizikos formulės. Štai jums šiek tiek tiesos iš vidaus, be jokio lakštinio poliravimo.

Kaip viskas prasideda ir kodėl tai ne taip paprasta

Kas tie daliniai kroviniai iš Vokietijos iš tikrųjų?

Tai krovinių, kurie neužpildo visos sunkvežimio bei priekabos, pervežimas. Paprastai sakant, dalimi mašinos keliauja tavo baldai iš Miuncheno, kita dalis – kažkieno detalės iš Hamburgo, o gale galbūt ir dviratis iš Berlyno. Tai populiarus būdas taupyti, jeigu turi, pavyzdžiui, 3–5 europaletes arba net kelis m³ krovinių. Ekonomiškai tai labai geras sprendimas, nes mokėti už visą sunkvežimį, kai turi tik du sofa, būtų prarasmas. Tačiau čia savo paslaptis turi logistika – reikia surasti tinkamą partnerį, kuris sutalpintų tą tavo „galiūną“ į savo maršrutą. (Nors dažnai tenka ilgai laukti, kol surinks visą „puzlį“).

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?

Niekas neduoda tikslaus atsakymo, ir jei kas sakys „rytoj bus“ – beveik meluoja. Paprastai daliniai kroviniai iš Vokietijos į Lietuvą ar atvirkščiai trunka nuo trijų iki septynių darbo dienų. Viskas priklauso nuo to, kiek mašina turi sustoti tarpiniuose terminaluose. Vokietijoje yra šimtai terminalų, ten kroviniai perkraunami iš vienos mašinos į kitą. Kartais gali būti taip, kad tavo siunta palieka sandėlį, o po dviejų dienų ji vis dar stovi vietoje, nes nesurinkta pilna krovininė. Todėl nereikėtų skubėti ir versti vairuotojų laužyti greičio rekordus.

Kodėl kainos svyruoja kaip biržoje?

Kainodara formuojasi pagal kuro kainas, vairuotojų trūkumą ir, žinoma, pačios Vokietijos vidinius mokesčius. Pavyzdžiui, jei prieš metus daliniai kroviniai kainavo 30 eurų už vieną vietą, tai dabar gali būti ir 50, arba ir atvirkščiai – rinka nukrinta, kai mažiau prekių. Be to, didelę įtaką turi tai, iš kurio Vokietijos regiono reikia pasiimti. Vežti iš centrinės dalies, pvz., iš Frankfurto, viena, bet jei reikia važiuoti į toliausią Bavarijos kampą arba į šiaurę netoli Danijos sienos, kaina šuoliuoja aukštyn. Taip pat įtakos turi sezonas – prieš šventes viskas brangsta dvigubai.

Ar saugu duoti daiktus į dalinį krovinį?

Saugumas yra relatyvus dalykas. Jei kruopščiai užtvirtinsi krovinius ant paletės ir apvyniosi juos streču plėvele, paprastai viskas nueina gerai. Tačiau turi suprasti, kad šioje mašinoje gali būti ir 10 tonų metalo laužo, kuris gali pastumti tavo sofą, jei vairuotojas staigiai stabdys. Esu matęs situacijų, kai buvo padaryta prasta tvirtinimo darba, ir vėliau klientas gaudavo „plokščius“ baldus. Todėl svarbiausia ne tik pasirinkti pervežėją, bet ir tikrai gerai supakuoti. Draudimas čia ne privalomas, o būtinas dalykas.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa arba sugenda?

Tai tikra problema. Jei mašina sugenda Varšuvoje arba kažkur ties Poznane, tavo siunta stovi kartu su ja. Didelės firmos turi techninę pagalbą, bet mažesnių pervežėjų atveju gali tekti laukti dieną-dvi. Kartais net ir aš nežinau, kur tuo momentu yra vairuotojas, nes jis tiesiog neatsilenkia į telefoną arba jo sim kortelė neveikia užsienyje. Tokiose situacijose reikia kantrybės, o ne pykties, pykstant tik pablogina savo kraujospūdį. Toks jau tas verslas – čia ne ofisas, kur viskas kasdieną taip pat.

Pinigai, dokumentai ir „paprasti“ dalykai

Kokių dokumentų reikia tur�ti pagal ranką?

Pagrindinis dalykas yra sandorio sutartis ir, žinoma, CMR sąranga. Be CMR joks sėbrio (sunkvežimio) vairuotojas nepaleis krovinių. Taip pat būtina turėti prekių pardavimo sąskaitą (invoice), kurioje matytųsi kaina, svoris ir tikslus aprašymas. Jeigu daliniai kroviniai keliauja be šių dokumentų, gali kilti didelių problemų muitinėje arba patikrinimo metu. (O aš kažkaip pamiršau paminėti, jeigu prekės naudotos, tai reikia tai pažymėti, kitu atveju gali būti nurodytas neteisingas mokestis). Geriau visus dokumentus išsiųsti iš anksto el. paštu brokeriui arba vairuotojui.

Kaip suvokti galutinę kainą?

Kainą sudaro ne tik nuvilkimas iš punkto A į punktą B. Čia dar įeina įkrovimo ir iškrovimo darbai, jeigu jie yra įtraukti. Dažnai klientai nustemba, kai sužino, kad už „paleidęs vairuotoją“ reikia papildomai sumokėti. Užsakydamas dalinius krovinius iš Vokietijos, visada klausk, ar kainoje įskaičiuotas „tail lift“ (keliamas galas) arba hidraulinė rankenėlė. Jeigu turi sunkų krovinių be paletės, tai gali kainuoti brangiai, nes vairuotojas nebus linkęs kelti juos rankomis. Taip pat žiūrėk, ar nėra papildomų mokesčių už kuro priedėlį.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano patirtis sako, kad ne. Jeigu pas tave kažkas siūlo pervežti krovinius už pusę mažesnę kainą nei rinkos vidurkis, tai arba mašina pas jus nesustos, arba tai bus „švari“ (t.y. nelegali) firma. Vokietijoje kontrolė griežta, ir jei įsims tokį nelegalų vežėją, gali prarasti ne tik laiką, bet ir patį krovinį. Nekils abejonių, pigu yra tik tada, kai kažkur kas nėra apmokėta – mokesčiai, draudimas arba atlyginimas. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti ramu.

Ką daryti, jei gavau sugadintą siuntą?

Pirmiausia – nekelkite panikos. Reikia iš karto sufotografuoti žalą dar prieš iškraunant mašiną arba tada, kai pastebėjote defektą. Viską užrašykite CMR sąraše, pasirašykite ir priverčiaite vairuotoją pasirašyti. Jei vairuotojas atsisako, skambink policijai. Be tokio įforminimo draudimo kompanija nieko neatsiskaitys. Esu matęs, kaip žmonės nuryja ryžius ir priverčia vairuotojus daryti notas. Vokietijos vairuotojai yra disciplinuoti, bet ir jie mėgsta vengti problemų, todėl gali bandyti uždaryti dureles ir važiuoti toliau. Nepaleiskite jų be pažymos.

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Vokiečiai mėgsta秩序 (tvarką), ir didžiosios sumos grynaisiais gali kelti įtarimų. Be to, jei sumokėsite vairuotojui į rankas, o vėliau paaiškės, kad krovinys dingo, įrodyti, kad mokėjote, bus sudėtinga. Geriau viską atlikti bankiniu pavedimu, kad liktų pėdsakai. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai pasisavindavo pinigus ir sakydavo, kad nieko negavę. Tokie vadinamieji „juodieji arklininkai“ dar egzistuoja.

Vokietijos specifika ir realus gyvenimas

Kodėl Vokietijos vairuotojai tokie griežti?

Tai jų kultūra ir darbo įpročiai. Jiems nėra įprasta kalbėti „ant pievos“, skambinti po dešimt kartų ir paklausti „kur tu?“. Dirbama pagal grafiką, o poilsio laikas šventas. Jeigu bandysi ištraukti juos iš mašinos po 14 valandos, nes taip tau patogu, girdėsi nemažai neigiamų komentarų. Daliniai kroviniai Vokietijoje vyksta pagai griežtus taisykles, todėl geriau derėkis iš anksto. Kartais jie atrodo šalti, bet tai tik profesionalumas – jie nori atlikti darbą ir nueiti miegoti, o ne šnekinti apie orą.

Ar tikrai reikia paletės?

Stipriai rekomenduoju. Jeigu siunti baldus arba kitus dalykus be paletės, juos tiesiog sudės ant grindų ir užsegs plėvele. Toks krovinys yra labai pažeidžiamas. Vokietijos sandėliuose dažnai naudojamos šakės, kurios gali pervyti netvirtą siuntą. Paletė suteikia atramą ir leidžia lengviau krauti su keltuvu. Jeigu neturi paletės, paklausk ar galia ją nusipirkti iš vairuotojo – dažnai jie turi keletą kevalų, kuriuos gali parduoti už mažą kainą arba paimti mainais.

Ką daryti, jei negaliu privažiuoti prie sunkvežimio?

Tai labai dažna problema, ypač senosiuose miestuose arba gyvenamuosiuose rajonuose. Tada reikia užsakyti „paskutinės mylios“ paslaugą. Tai reiškia, kad didelė mašina iškrauna krovinius artimiausioje vietoje (pvz., sandėlyje arba prekybos centre), o tada mažesnis sunkvežimis sukelia juos tiesiai prie tavo durų. Tai natūraliai brangiau, bet sutaupysi nervų. Nesigirbk, kad sunkvežimis įvažiuos į tavo kiemą, jei ten yra žemas arkliukas arba siauras kelias – vairuotojas tiesiog neįvažiuos ir nukreips į artimiausią parkavimą.

Ar galima sekti savo krovinio buvimo vietą?

Didžiosios kompanijos siūlo GPS stebėjimą, tačiau realybėje duomenys dažnai atsilieka. Gali būti, kad sistema rodo mašiną kažkur miške, nors ji jau važiuoja autostrada. Dar kartais vairuotojai tiesiog išjungia trackerių, kad nebūtų stebimi. Todėl nepanikuok, jei pamatai, kad jie nejudėjo valandą – gali būti, kad tiesiog pietauja arba degalinėje laukia eilėje (kas Vokietijoje ne retas reiškinys). Geriau tiesiog skambinti brokeriui, o ne stebėti taškus žemėlapyje kas penkias minutes.

Kas yra tarpinis krovinys (terminalas)?

Tai vieta, kur susirenka mažos siuntos iš visų kampų. Pavyzdžiui, tavo 2 europalečių siunta atvyksta į Halės arba Leipcigo terminalą, ten ją iškrauna, surūšiuoja ir užkrauna į kitą mašiną, kuri važiuoja į Lietuvą. Šiuo procesu siekiama užpildyti mašinas kuo efektyviau. Bet rizika ta, kad kiekvienas perkrovimas padidina sugadinimo tikimybę. Daliniai kroviniai be terminalų egzistuotų, bet jie būtų kur kas brangesni. Vokietijoje ši sistema veikia kaip laikrodis, bet kartais užstringa dėl techninių trikdžių.

Kokios dažniausios problemos su muitine?

Tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra muitinės kontrolės kaip anksčiau, bet vis tiek gali būti tikrinimai. Jei keliaujate su asmeniniais daiktais (perkraustymas), geriau turėti sąrašą su „nulinės“ vertės pažyma, kad nereikėtų mokėti PVM. Jei prekiaujate, viskas turi būti tvarkingai su faktūromis. Buvo atvejų, kai žmonės bandydami užteptą naudotų daiktų vertę, gaudavo didelius baudų areštus. Muitininkai turi akies ir įrankių, kaip nustatyti realią vertę.

Asmeniniai patarimai ir išvados

Ar verta pirkti daiktų iš Vokietijos aukcionų?

Absoliučiai taip, jeigu žinai, ką darai. Vokietija pilna aukcionų, kur galima nusipirkti techniką, baldus ar net statybos medžiagas už pusę kainos. Bet turi susirasti logistiką. Dauguma aukcionų nėra nemokami, reikia susitvarkyti išvežimą per tam tikrą laiką, kitaip pridės mokestį už saugojimą. Čia ir padeda patirtis – žinoti, kur kreiptis dėl dalinių krovinių iš Vokietijos, kad jie atvyktų laiku ir neišneštų tavo kišenės. Pats nupirkau taip kadaise vieną frezą, tai buvo nuostabi patirtis (ir taip, veikia iki šiol).

Kaip pasirūpinti pakavimu?

Geriausia tai padaryti pačiam. Jeigu samdo sandėlio darbuotojus, jie gali taip „supakuoti“, kad viskas sugriūti. Naudokkite stiprią medieną, o ne popierių. Stiprios juostos ir pakabinami įtvirtinimai yra būtini dalykai, ypač jei keliauja lengvi, bet dideli daiktai (pvz., sofa). Vokietijos standartai aukšti, todėl jei atvyksta supakyta dėžė, vokiečiai gali tiesiog atmesti įkrovą. Geriau perdaryti tris kartus nei vieną kartą gailėtis.

Kas daryti, jei vairuotojas neatsako į telefoną?

Laukite. Vairuotojai turi poilsio laiko, jie gali miegoti arba tikti po dušą. Jei neatsiliepia 3-4 valandas, tuomet skambink brokeriui. Kartais būna, kad vairuotojas tiesiog „pamiršta“ anglišką kalbą ir nenori kalbėti. Yra ir tokių atvejų. Esu girdėjęs, kai klientai skambindavo ir keikdavęsi į pašto dėžutę, bet tai nieko neduoda. Ramumas ir kantrybę čia svarbiau nei agresija. (Tai kažkas ne taip parašiau – turbūt turėjau omeny „kantrybė“).

Ar galima siųsti maistus?

Galima, bet tik originalioje pakuotėje ir su galiojimo data. Vokietija turi griežtas sanitarijos normas, ir jei radaro pasiųsi kokią nors sūrio galvą be ženklo, gali būti sunaikinta. Be to, maistas turi būti atskirta nuo cheminių medžiagų ar kitų krovinių. Daliniai kroviniai su maistu yra sudėtingesni, todėl pranešk apie tai iš anksto, kad jums skirtų tinkamą vietą mašinoje, o ne statytų ant statybinių atliekų.

Kuo skiriasi pervežimas į Vokietiją ir iš Vokietijos?

Techniškai niekuo, bet ekonomiškai – žymiai. Vežti į Vokietiją (tuščiomis atgal) dažnai būna pigiau, nes vairuotojai ieško krovinių, kad nevažiuotų tuščiai. Iš Vokietijos kroviniai dažniau yra mokami geriau, nes tenkas daugiau pramonės ir prekių. Taigi, jei galima derėtis, pabandyk pasinaudoti situacija, kai mašina grįžta atgal. Tai gali taupyti iki 20-30 proc. sumos.

Ar saugu duoti dovanas?

Dovanos yra kaip ir bet koks kitas krovinys, bet reikia atkreipti dėmesį į jų vertę. Jei dovana kainuoja daugiau nei 150 eurų, gali kilti PVM mokesčio klausimas. Be to, jei tai alkoholis ar tabakas, reikia specialių leidimų. Paprastos knygos ar suvenyrai nėra problemos, bet stengkitės neduoti dovanų vairuotojams (kiaušiniais ar degtine) – draudimas nebegalioja, kai vairuotojas girtas. (Žinoma, šiek tiek pajuokauju, bet principas aiškus).

Kaip išvengti sukčių?

Patikrinkite įmonės rekvizitus. Ar ji egzistuoja? Kokios apžvalgos? Jeigu kas nors reikalauja 100 % išankstinio mokėjjo į privažiuotą sąskaitą (o ne į firmos), tai didelė raudona vėliava. Normalios logistikos firmos dirba su priešmokečiais arba sutartimis. Daliniai kroviniai srityje yra nemažai „pusiau legalių“ veikėjų, kurie pasiims pinigus ir išnyks. Pasitikėkite savo intuicija – jei kažkas atrodo per daip gerai, tai tikriausiai melas.

Ką daryti, jei pasikeičia planai?

Susisiekite su brokeriu kuo greičiau. Jeigu mašina jau surinkta ir ruošiasi važiuoti, atšaukimas gali kainuoti. Vokietijos firmos yra griežtos dėl atšaukimų, jos gali išrašyti sąskaitą už praleistą laiką arba netikėtą krovinio praradimą. Geriau keisti planus savaite iki išvykimo, nei paskutinę minutę. Nekantrumą čia baudžia pinigais.

Ar reikia tikrinti vairuotojo dokumentus?

Paprastai tai daro brokeris, bet niekas netrukdo pasidomėti. Jeigu atvažiuoja senas „skeletas“ su lenkiškais numeriais ir vairuotojas negali parodyti jokių dokumentų, geriau neleisti įkelti. Yra rizika, kad krovinys bus užgrobtas arba paliktas kažkurioje degalinėje. Didelės firmos turi visas licencijas, o „laukiniai“ pervežėjai – dažnai ne. Būkite atsargūs.

Kokios dažniausios klaidos?

Pagrindinė klaida – neteisingai nurodytas svoris ar matmenys. Tada vairuotojas atvyksta ir sako, kad netalpina. Tai sukuria nervus ir papildomų išlaidų. Taip pat žmonės dažnai pamiršta parašyti gavėjo telefono numerio arba adreso ypatumų (pvz., „neįvažiuoja sunkvežimiui“). Tokios smulkmenos sukelia didžiausius vėlavimus. Tikslumas – pusė sėkmės.

Ar verta naudotis brokeriais?

Be abejo. Brokeris yra tarpininkas, kuris supranta tą rinką. Jis gali surasti pigiausią ir patikimiausia variantą tarp dešimčių pasiūlymų. Jeigu bandysi sau rasti vairuotoją per skelbimus, rizikuoji daugiau. Brokeris užsiima ir dokumentais, ir draudimu, ir problemų sprendimu. Už tokį aptarnavimą verta sumokėti komisinį.

Ką daryti su nenaudingomis važiuoklėmis (pallets)?

Jei turi nereikalingas eurovažiuokles, galima jas parduoti arba mainyti su vairuotoju. Vokietijoje važiuoklės vertos pinigus. Dažnai klientai tiesiog jas išmeta, o tai šiukšlių. Jeigu gali susitarti su vairuotoju, jis gali nupirktas už smulkią sumą arba nuplenkti tavo buvusias vietoj savų. Ekonomiškai naudinga.

Galutinis patarimas: rūpinkitės dokumentais.

Viską užrašykite, nufotografuokite ir išsiųskite kopijas. Taip galėsite užtikrinti, kad daliniai kroviniai iš Vokietijos pasieks jūsų rankas saugiai. Gerai sutartyje užrašyta pusė sėkmės, o kita pusė – tai tiesiog geras atsitiktinumas.

Išvada

Apibendrinant, daliniai kroviniai iš Vokietijos nėra mokslas, bet tikrai reikalauja kantrybės ir žinių. Rinka chaotiška, kainos kinta, o vairuotojai būna įvairūs. Jei pasiruošęs, gerai supakuosi ir nepasikisi pigių brookerių, viskas gerai. O jei bandysi taupyti kiekvieną centą ir tikės stebuklą, tuomet gali tekti ilgai laukti arba verkti virš sulaužytų baldų. Sėkmės keliuose ir laikykite akis ant CMR sąrašo, o ne vairuotojo!