Daliniai kroviniai iš Vokietijos – kokie yra pristatymo terminai?

Dirbu šioje srityje jau gera dvidešimt metų, maždaug tiek, kiek Lietuva nepriklausoma. Per tą laiką matau viską – ir puikių vairuotojų, ir tokių, kuriuos būtų geriau palikti degalineje. Dažniausiai klientai klausia ne apie kainas, o o tai, kada prekės atkeliaus. Sakyčiau, daliniai kroviniai iš Vokietijos yra tas dažniausias kasdieninis duona, bet kartais ji dūžta. Čia nėra jokia mokslo sritis, bet taisyklių gana daug, nors jos ir kartais keičiasi kaip orai. Būtent apie tuos terminus, nesusipratimus ir realų laiką ir kalbėsime šiandien, be jokio suolio (arba suoliuko? vis vien suprasite).

Kas tas LTL ir kiek laiko tai vyksta?

Kiek vidutiniškai užtrunka daliniai kroviniai iš Vokietijos?

Žiūrėk, čia ne taip paprasta pasakyti vienu žodžiu, kadangi Vokietija didelė šalis. Vidutiniškai, kai kalbame apie standartinį LTL pervežimą (tai kai dalijasi kėbulu), tarkime 3–5 darbo dienas. Bet jei siunta keliauja iš pietų, pvz., iš Miuncheno į Vilnių, tai gali šokti net iki savaitės. Prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas privalėjo laukti kitų krovinių Hamburge, tai mums tas terminas pasistūmėjo dviem dienomis. Taigi, 3 dienos yra idealus variantas, kuriuo reikia vadovautis su atsargumo nuotaika.

Kodėl terminai dažnai keičiasi ir nėra fiksuoti?

Todėl, kad mes nevežame tuščiais mašinomis (išskyrus retus atvejus). Daliniai kroviniai iš Vokietijos reiškia, kad reikia surinkti pilną kėbulą įvairių klientų prekių. Vieną dieną vairuotojas surinko viską iš karto ir važiuoja, o kitą dieną – jis laukia vieno mažo siuntėjo, kuris pavėlavo su dokumentais. Be to, vairuotojų poilsio laikas reglamentuoja viską, jei jis privalo sustoti ilsėtis, tai nepadėsi niekas skubėjimas. (Čia kažką pamiršau... o taip, dar ir oras gali pakeisti planus).

Ar galiu gauti savo krovinių greičiau už papildomą mokestį?

Galima, tai vadinama "ekspresiniu" pervežimu, bet kainos tada būna... tiesiog baisios. Jei jums būtina gauti prekes per 24 valandas, tai reikės užsisakyti pilną mašiną (FTL), vien jums skirtą. Jei kalbame apie dalinius krovinius, tai greičiau padaryti tiesiog neįmanoma dėl logistikos grandinės. Pabandykime susitarti dėl "prioriteto", bet vokiškiems brokeriams tai dažnai vienas, nes juos labiau domina terminų laikymasis pagal sutartį, o ne jūsų skubumas.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstrigs spūstyje?

Tada tu spūstis tampa jūsų problema, deja. Vokietijoje, ypač ties Ruhr sritimi arba prie Alpių, spūstys yra kasdienybė. Vairuotojas praneša dispatcher'iui, kad užstrigo, o dispatcheris perspėja jus. Bet terminas tame momentu jau "nuplyšta". Mano praktikoje buvo atvejų, kai dėl eismo įvykio traukinio perėjoje krovinys vėlavo dviem dienoms. Čia niekur nepanėsi, tenka tik laukti ir kantrybės turėti.

Ar savaitgaliai įskaičiuojami į pristatymo terminą?

Paprastai ne, t.y., jei sutartyje parašyta "3 darbo dienos", tai reiškia, jei pirmadienį išvežta – ketvirtadienį gali būti pas jūsų. Bet yra firmų, kurios dirba ir savaitgaliais (ypač didžiųjų prekybos centrų tiekėjai), nors tai retai. Dažniausia vairuotojai savaitgaliais ilsisi arba baigia savo savaitės grafiką. Jei jums pasakiau "per 3 dienas", geriau skaičiuokite, kad tai bus 3 darbo dienos. (Kartos aš pats susimušiu su tuo, kada prasideda savaitė, bet tarkime nuo pirmadienio).

Kuo skiriasi pristatymas iš Vokietijos palyginti su Lenkija?

Didžiausia skirtumas yra organizacijos lygmuo. Vokietija yra... kaip pasakyti... labai tvarkinga, bet lėta. Ten viskas turi būti suformuluota, dokumentai tvarkingi, o Lenkijoje dažniau važiuoja "kaip gaunasi". Tačiau dėl to, kad Vokietijoje geriau keliai, daliniai kroviniai iš Vokietijos gali judėti greičiau tarp miestų. Bet terminaluose lenkai gali būti greitesni surinkiant krovinius, nes vokiečiai nelenda iš darbo laiko. Vokietijoje, jei vėluoji 5 minučių, gali nebeišvežti nieko iki ryto.

Dokumentai ir biurokratija – be šio blogio neina

Kokius dokumentus būtina paruošti, kad terminai neprailgtų?

Absoliučiai būtina turėti teisingą prekių sąrašą (packing list) ir Sąskaitą-faktūrą (Invoice). Jei ten bus klaidų, pvz., neteisingai nurodytas svoris ar prekės kodas (HS kodas), muitinė arba vokiškas logistikos centras užslopins krovinių. Tada terminai prailgsta valandomis ar dienomis. Kartais klientai siunčia tik nuotrauką sąskaitos iš telefono – tai blogiausias variantas. Reikia PDF, aiškiai matomo. (Nesu tikras, ar aš paminėjau, bet dar reikia eksporto deklaracijos, jei prekės ne ES, bet čia retai).

Ar reikia muitinės procedūrų, vežant iš Vokietijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra ES erdvėje, tai standartiniam krovininių pervežimui muitinės pasienio kontrolės nėra. Tačiau jei prekės yra iš trečiosios šalys (pvz., iš Kinijos, saugomos Vokietijos sandėlyje), tai reikalingas T1 dokumentas arba T2L. Be to, jei vežate alkoholį ar tabaką, čia viskas kitaip, reikia akcizo ženklų. Jei dokumentai su T1 neteisingi, gali tekti važiuoti į artimiausią muitinės postą atidaryti, o tai valandas valgo.

Kas yra CMR draudimas ir kodėl jis svarbus terminų atžvilgiu?

CMR tai ne tik popierius, kuris užtikrina, kad ką vežate. Jis taip pat nustato atsakomybę, jei kažkas nutinka kelyje. Jei vairuotojas sužino, kad krovinys pažeistas, jis gali sustoti ir laukti instrukcijų, o tai prailgina terminą. Be CMR jums niekas nieko nepriims. (Buvau atvejų, kai vairuotojas užmiršo pasirašyti CMR išvežimo metu, tai teko važiuoti atgal po 200 km... tai nėra smagu).

Ar galiu sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Teoriškai – taip, dauguma dabar turi GPS sekimą. Tačiau praktiškai – tas GPS gali rodyti vietą, kur vairuotojas pietauja, o ne tikrą būklę. Daliniai kroviniai iš Vokietijos dažnai keičia mašinas terminaluose (transšavimas), todėl sekimo numeris gali dingti arba rodyti ne tą mašiną, kuri veža jus. Geriausia tiesiog skambinti savo brokeriui ir klausti "kur jis?". Sistemos klaidos pasitaipo dažnai, net patikimose firmose.

Kas dėl to, jei vairuotojas nekalba nei lietuviškai, nei angliškai?

Tai klasikinė problema, ypač jei vairuotojas yra iš Rytų Europos arba net toliau. Jis gali atvykti prie jūsų sandėlio ir nebegauti kontakto. Tada pristatymas užtrunka, kol ieškome vertėjo arba kol kas nors susikalba rusiškai/lenkiškai. Rekomenduoju visuomet į CMR arba ant dėžės užrašyti telefono numerį, kurį supranta. (Kartos aš pats stengiuosi kalbėti rankomis, bet kai reikia paaiškinti, kur krauti, tai vargiai padės gestai).

Kainos ir unexpected (nelaukti) dalykai

Kodėl kaina gali pasikeisti jį užsakius?

Tai vienas nemaloniausių dalykų. Vokietijoje dažnai naudojami "Ad-hoc" užsakymai, t.y., kai krovinys jau yra surinktas, bet staiga atsiranda papildomi mokesčiai už "waiting time" (laukimo laiką). Jei vairuotojas laukia sandėlyje 3 valandas, jis parašo baudą, kurią tenka mokėti klientui. Taip pat gali kilti kuro kaina, jei sutartyje nėra fiksuota. Todėl visada klauskite, ar kaina yra "fixed" (fiksuota) ar gali judėti.

Ar "palengvinimas" (patalpinimas) įeina į standartinę kainą?

Paprastai ne. Standartinė kaina yra už "kraunamosi atsarginės" (t.y., vairuotojas tik įmeta spynę ant kėbulo). Jei jums reikia, kad vairuotojas padėtų prekes ant žemės, tai užsidirbta (papildoma 50–100 eurų). Daliniai kroviniai iš Vokietijos dažnai atkeliauja ant sunkiųjų europletų, kurias neįmanoma nuleisti rankomis. Taigi, jei neturitė šakės ar vyniojimo mašinos, tikrinkite iš anksto, ar vairuotojas turi "keliamąją galvą" (hydraulic tail lift).

Kas yra "long length" papildomas mokestis?

Jei jūsų prekės yra ilgesnės nei standartinės (pvz., 6 metrų lentos ar vamzdžiai), tai tokio krovinių negalima sudėti į standartinį 13,6 metro kėbulą kartu su kitomis prekėmis. Reikia specialios mašinos, o tai kainuoja brangiau. Vokiečiai labai griežtai žiūri į tai, kaip pakrauta, jei kažkas kyšo į šalį, jie gali nieko neįvežti. (Vienas klientas man siuntė šią medieną, teko permokėti už atskirą reisą, nes nepritarė prie bendro).

Ar galima apmokėti pervežimą gavus prekes?

Vokiškos firmos dažniausiai nenori dirbti su "cash on delivery" arba mokėjimu gavus prekes, jei nėra ilgos istorijos. Jos reikalauja išankstinio mokėjimo arba garantijos. Jei jūsų brokeris gali užtikrinti mokėjimą, tai galima, bet taip vadinasi "pay at destination" ir dažnai kainuoja papildomai dėl bankinių pavedimų. Mažoms firmoms be istorijos gali būti labai sunki gauti tokį kreditą (tą patį atidėjimą).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Žinoma, yra. Pvz., "environmental zone" mokestis (Umweltzone) jei mašina neįleidžiama į miestą, teka važiuoti apkeliu, kas kainuoja laiko ir degalų. Dar yra "terminal handling fee" – mokestis už tai, kad krovinys buvo perkrautas viename iš daugelio Vokietijos terminalų. Kartos šie mokesčiai būna maži, po 20–30 eurų, bet jie susumuojasi. Geriausia klausti: "Ar kaina galutinė, be jokių papildomų?".

Realios situacijos ir patarimai iš life'o (iš gyvenimo)

Kas atsitinka, jei paskutinė minute pakeičiate adresą?

Tai tiesiog blogiausias scenarijus. Vokiška logistika yra labai automatizuota – kai kartą įveda adresą į sistemą, vairuotojas gauna GPS ir važiuoja ten. Jei jūs paskambinate ir sakote "ne į tą sandėlį, o į gretimą gatvę", vairuotojas gali tiesiog neįvykdyti to, nes jam nebus užmokėta už papildomą kilometrą. Arba reikės laukti, kol dispečerius perleis naują maršrutą. Tai gali užtrukti valandą, o vairuotojui gali baigtis darbo laikas.

Ar saugu siųsti lūžtančius daiktus (stiklą, keramiką)?

Galima, bet tik su labai geru įpakavimu. Daliniai kroviniai iš Vokietijos yra pavojingi tuo, kad jie yra "kraunami ir iškraunami" (transloaded) kelis kartus. Vairuotojas įmeta spynę, važiuoja 300 km, sustoja, atidaro, įmeta kitą krovinių ant viršaus jūsų dėžės. Jei dėžė yra minkšta, ją suspaus. Stiklas turi būti ant medinės paletės, sutvirtintas ir pažymėtas "Fragile". Nėra garantijos, kad nenukris, nors su draudimu bent gausite pinigų atgal (o tai visada sunku įrodyti).

Kas yra "paskutinis kilometras" problema?

Tai tas momentas, kai didelė mašina negali važiuoti tiesiai prie jūsų durų, nes yra siauras arba sunkiai pravažiuojamas kelias. Vokietijoje miestuose dažnai ribojamas sunkiasvorio transporto eismas. Tada reikia arba leisti vairuotojui stovėti toli ir vežti prekes rankomis (už papildomą mokestį), arba išsinuomoti mažesnį "paskutinės mylios" sunkvežimį (tai vadinama "shuttle"). Tai visada brangiau.

Ar vokiški logistikos centrai tiksliai laikosi laiko?

Tai priklauso nuo to, ar tai yra didelė firma (pvz., DB Schenker, DHL), ar mažas sandėlis. Didelėse firmose taisyklės yra griežtos: jei atvykai 15 minučių vėlaiu, registracija galioja tik kitą dieną. Mažesnėse vietose dažniau "pasižiūri pro pirštus", jei pažįsti vairuotoją. Bet Vokietijoje, palyginti su Lietuva, laiko sąvoka yra šventa. Jeigu turi būti 8:00, būkite 7:45, kitaip praleisite eilę.

Kodėl kartas vairuotojas atsisako iškrauti?

Gali būti daug priežasčių. Vieną kartą vairuotojas atsisako iškrauti, nes buvo per daug purvu (sniego, lietaus) jo kėbule, o jis nenori, kad jo švaria grindin įlietų purvą. Kita kartą – jis tiesiog pavargo, jo poilsio laikas baigiasi, o jam reikia nusiparkuoti. Arba jis neturi tinkamos įrangos (pvz., rankinės keltuvo). Čia labai svarbu iš anksto susikalbėti dėl iškrovimo sąlygų.

Ar verta rūpintis draudimu "nuo visko"?

Mano atsakymas – visada verta. Standartinis krovinio draudimas (pagal CMR konvenciją) padengia tik apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą. Jei vežate brangius elektronikos komponentus, tai nieko negausite, jei sudegs. Už papildomą draudimą (All risk) teks mokėti apie 0,3–0,5 proc. nuo prekių vertės, bet jei kažkas nutinka, jums tai išmoka be problemų. Geriau pervilioti, nei gailėtis vėliau. (Ypač kai vežate iš Vokietijos, kur daug technologijų).

Kaip elgtis, jei krovinys neatėjo nurodytu laiku?

Pirmiausia – nepanikuokite. Paskambinkite savo brokeriui, ne vairuotojui. Brokeris turi kontaktą su dispečeriumi Vokietijoje. Dažniausiai paaiškėja, kad tai tik techninė problema arba eismo įvykis. Jei terminas praleistas daugiau kaip dviem dienoms, tuomet reikia galvoti apie alternatyvas (ar reikia skubiai pirkti iš kitos vietos), bet įprastai tiesiog reikia palaukti. Kyšioti vairuotojui neverta, jis nieko nepadarys (ir tai nelegalu).

Ar yra skirtumas tarp "dalinio krovinio" ir "grupinio krovinio"?

Techniškai tai dažnai tas pats (LTL – Less than Truckload). Bet kartais "grupinis" gali reikšti, kad tai reguliarus siuntimas tam tikru grafiku (pvz., kas antrą trečiadienį), o "dalinis" yra bet koks užsakymas. Vokietijoje daugeliui firmų tai tas pats dalykas. (Aš asmeniškai mėgstu vartoti "dalinis", nes "grupinis" skamba kaip turizmas).

Ką daryti, jei gavote pažeistą siuntą?

Niekko nepasirašykite, kol nepažiūrėjote į vidų. Jei pažeistas dėžės, pažymėkite tai CMR dokumente ("su defektais", "dėžė sutrypta"). Jei pasirašote "gavau be priekaištų", vėliau nieko neįrodysite. Nufotografuokite pažeidimus iš visų pusių. Tuomet skambinkite brokeriui – jis pradės draudimo procesą. Be to, niekada nepasirašykite tuščio popieriaus, net jei vairuotojas verčia sakydamas "paskubėk, aš turiu važiuoti".

Kaip pasirinkti tinkamą brokerį šiems pervežimams?

Žiūrėkite ne į kainą, o į tai, ar jis turi tiesioginį kontaktą su Vokietijos rinka. Jei jis tik perkelia užsakymus į didelį "freight exchange" portalą, jis neturi jokios galios. Reikalingas žmogus, kuris gali paskambinti į konkretų sandėlį Miunchene ir paklausti "kur mūsų siunta?". (Asmeniškai aš visada stengiuosi dirbti su žmonėmis, kuriuos pažįstu 10 metų, tada žinau, kad neapsigausi).

Išvada

Visa šia "magija" su daliniais krovinių iš Vokietijos slypi nuo tikrojo pasaulio, bet taisyklės paprastos: turėkite tvarkingus dokumentus, kantriai laukite ir neklauskite per daug "kodėl". Terminai yra orientaciniai, o ne įstatymai. Jei suprasite, kad logistika – tai gyvas organizmas, kuris kartas serga, o kartas bėga sprintu, gyvensite lengviau. Sėkmės versle ir tikimės, kad jūsų prekės visada atkeliaus saugiai, nors būtų geriau jas ir patikrinti iškart gavus.