Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais: kaip išgyventi šioje rinkoje

Dirbu jau virš dvidešimt metų šioje srityje ir matyčiau, kas dedasi. Dažniausiai klientai atvažiuoja su idėja, kad daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais yra kažkas labai sudėtingo ir kosminio. Tiesą sakant, tai tiesiog prekių vežimas, bet dabar visiems reikia "planų", "vizualizacijų" ir kitokių dalykų, kurie anksčiau neegzistavo. Esu matęs viską – nuo geležinių durų, kurias neįmanoma įvežti pro vartus, iki pačių vairuotojų, kurie pasiima užsakymą ir dingsta netoli Varšuvos. Čia nėra mokslas, čia tas kasdienis chaosas, kurį reikia suvaldyti. Svarbiausia suprasti, kad be gero planšetės programėlės šiandien čia nebeiseina, o dokumentai be klaidų – tai svajonė, bet į kurią reikia tenduoti.

Kainodaros ir to tas "logistikos planas"

Kiek kainuoja daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais?

Neklauskite manęs vieno skaičiaus, nes nėra tokio dalyko kaip fiksuota kaina. Jei vežate dvi paletes į Miuncheną, tai gali būti ir 150 eurų, o jei į kažkokį kaimelis netoli pasienio, turbūt pigiau. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais dabar priklauso nuo degalų kainos, kurios šokinėja kaip prieblandos vaiduokliai. Be to, jei jums reikia garantuoto pristatymo rytoj, tai tai kainos dvigubai. Aš dažnai sakau klientams – jei norite pigiai, turite laukti, kol mes susirinksime pilną mašiną. O jei skubate, mokėkite už vietą tučtuojau.

Kodėl tiek brangu? Aš galvojčiau pigiau.

Žinoma, kad pigiau, jei nupirktum bilietą autobusu. Čia jūs moki ne už važiavimą, o už tai, kad tavo dėžė nepraranda kelionės metu. Atsiminu vieną atvejį, kai klientas norėjo taupyti ant pakuotės. Rezultate – vokiškame sandėlyje jam atėjus priimti prekę, ten tebuvo krūva suluošintų detalių. Kainoje yra ne tik vairuotojo alga, bet ir draudimas, ir mokesčiai už važiavimais autostradomis Vokietijoje. Ten visur užsidėję maršrutizatoriai, kas mašina kainuoja tūkstančius eurų per mėnesį. Taigi tas brangumas yra tiesiog realybė.

Ar verta kreiptis į tarpininkus ar tiesiog į vežėjus?

Kodėl gi ne tarpininkams? Aš pats esu tarpininkas (nebent esu tiek blogas darbuotojas, kad mane išmestų). Tarpininkas turi tuos pačius kontaktus kaip ir jūs, tik jis juos naudoja kasdien. Jei kreipsitės tiesiogiai į vairuotoją, rizikuojate, kad jis nukrys iš ryšio, kai tik jam bus blogai. O tarpininkas turi atsakomybę ir, jei kas nors nutinka, jis turi rasti kitą sprendimą. Be to, logistikos planavimas su tarpininku yra lengvesnis, nes jis žino, kur mažiau eismo ar kur šiaip lengviau įvažiuoti sunkiajai technikai. (čia turiu omenyje tuos mažus sandėlius, kur vairuotojai panikuoja).

Kas tas "logistikos planas" iš tikrųjų yra?

Sakyčiau, tai gražus žodis paprastam dalykui pavadinti. Anksčiau mes tiesiog vadindavome tai "kelio lapu". Dabar tai reiškia, kad žinome tiksliai, kada mašina išvažiuos, kada bus paruošta ir kada atvyks. Bet tiesą sakant, daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais tai dažniausiai vėluojantis vairuotojas, kurį reikia skubinti telefonu. Planas yra geras tada, kai jis sukuriamas realiai, o ne ant popieriaus. Pavyzdžiui, jei žinome, kad kelias ties Kaunu remontuojamas, į planą įtraukiame apylanką, o ne laukiame, kad įvyks spūstis.

Ar kaina keičiasi, jei aš pavėliu su kvietimu?

O kaip tikrai. Jei jūs man skambinate ryte ir sako, kad reikia vežti šiandien, aš jums pasakiu kainą, kuri gali jus sušaldyti. Vairuotojai tiki savo planais, o kai tuos planus reikia laužti paskutinę minutę, tai kainuoja. Yra tokia vokiška patarlė "Zeit ist Geld" – laukas yra pinigai. Taip pat, jei užsakote savaitę iki išvykimo, gausite geriausią tarifą, nes mes galime sudėlioti jūsų krovinį į mūsų maršrutą. O skubimas visada brangiai kainuoja šioje srityje.

Dokumentai ir biurokratija (kas visada kankina)

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis dalykas yra prekių sandėravimo kvitas ir komercinė sąskaita faktūra. Be to, būtina CMR sutartis, kurią pasirašo vairuotojas. Jei daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais vyksta reguliariai, dažnai naudojame ilgalaikes sutartis. Būtinai reikia tiksliai nurodyti svorį ir matmenis, nes vokiečiai patikrina kiekvieną gramą. Jei dokumentuose parašysite 500 kg, o bus 600, gausite baudą. Tai tiesiog nesuprantama, kodėl žmonės nemoka užpildyti paprastos lentelės.

Kas daryti, jei CMR sutartyje padariau klaidą?

Nieko katastrofiško. Aš pats vieną kartą parašiau blogą vietos kodą... turbūt buvo 2004 metais. Jei pastebėsite klaidą iš karto, tiesiog praneškite vairuotojui arba mums, ir ją pataisysime. Jei klaida pasirodys tik pasienyje arba sandėlyje Vokietijoje, gali kilti problemų su muitinė arba kliento priėmimu. Geriau pasidėti į galvą – dvikart patikrinti prieš pasirašant. Vairuotojai dažnai nebesuskaito, ką pasirašo, jie tik spaudžia antspaudą.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Yra privalomasis draudimas, kuris yra labai mažas, apie 8-10 SDR vienetus vienam kilogramui. Jei vežate brangius daiktus, tai jūsų neišgelbės. Aš visada siūlau sutarti dėl didesnės draudimo sumos. Pavyzdžiui, jei vežate kompiuterines dalis vieną paletę, tas privalomasis draudimas padengs tik mažą dalį nuostolių, jei jas sulygins su asfaltu. Už papildomą draudimą verta sumokėti, tai ramina nervas.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys?

Dabar visi naudojasi GPS stebėjimo sistemomis. Mes jums atsiunčiame nuorodą, kurioje matote, kur mašina yra realiu laiku. Bet yra vienas dalykas – kartais vairuotojai išjungia sensorių, norėdami ilsėtis be stebėjimo. Arba tiesiog dingsta signalas Vokietijos miškuose (kaip ten Heseno lygumose). tuo atveju geriausia tiesiog paskambinti man, aš pabandysiu sujungti su vairuotoju. Nenuokryskite, jei vieną valandą mašina stovi vietoje – gali būti, kad jis valgo pietus arba tepa ratus.

Kas nutinka, jei vairuotojas prarada dokumentus?

Tai buvo viena baisiausių situacijų, kurią mačiau. Važiavo vairuotojas, sustojo papietauti, o grįžtant – dokumentų nebėra. Buvo pavogta iš kabros. Viskas pasibaigė tuo, kad teko daryti visų dokumentų kopijas ir siųsti skubiai į Vokietiją, o vairuotojas dėjo parašus ant popieriaus servetėlės (negerai). oficialiai tai vadinasi "dokumentų neatitikimu", sandėliai gali nepriimti prekės. Dabar mes visada darome ir skenuotę kopiją vairuotojui į telefoną, būtent tam atvejui, jei kas nors nutiktų kelyje.

Paletės, svoriai ir erdvė (kaip tai susidėlioja)

Kiek paletės telpa į dalinį krovinininką?

Standartinis 13,6 metro tentas telpa apie 33 europalezetes (arba 26 standartines). Daliniams kroviniams mes dažnai naudojame juodus "megztus" (tai toks tinklas, kurio keičia). Bet jei jūsų prekės aukštos, telpa mažiau. Svarbu ne tik paletės skaičius, bet ir svoris. Aš turiu omenyje, kad jei įkelsite sunkius metalo gabalus, nebegalėsim įdėti 10 kitų lengvų dėžių viršuj. Visada geriau nurodyti tūrį ir svorį iš karto. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais reikalauja tikslumo, nes viena keista gabenamoji gali sugadinti visą konfigūraciją.

Ar galiu įkrauti 2 tonas į vieną vietą?

Tikrai ne, jei tai yra įprasta europalezė. Standartinė paleta turi atlaikyti apie toną, bet kai kalbame apie vieną "vietą" mašinoje (pavyzdžiui, dvigubą eilę), tada reikia žiūrėti į visą mašinos svorį. Sunkvežimis su priekaba gali vežti maksimum 24 tonas, bet tai apima ir mašinos svorį, kuris yra apie 8-9 tonas. Taip lieka tik 15 tonos kroviniui. Jei dėsite 2 tonas ant vienos galinės ašies, vairuotoją sustabdys pirmas policijos postas Vokietijoje.

Kas yra "pakraunamasis metras"?

Tai vienas iš pagrindinių dalykų logistikoje. Jei jūsų prekė užima daug vietos ilgiu, bet sverbia mažai, mes skaičiuojame pagal metrus. Pavyzdžiui, vamzdis, kurio ilgis 4 metrai, bet sveria tik 200 kg. Jis užima 4 metrus ilgio mašinoje. Tuomet kaina skaičiuojama ne pagal svorį, o pagal tai, kiek tie kitiems prekėms nebelieka vietos. Vokietijoje tai labai paprasta – tuokaip ir sumokėti už tą vietą. Praktiškai, vienas metras kainuoja apie 80-120 eurų, priklausomai nuo maršruto.

Kodėl vairuotojas negerai užkalė prekes?

Kartais vairuotojai tiesiog skuba arba yra pavargę. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas užkalė prekes popierine juosta, kuri tiesiog plyšo nuo oro drėgmės. Kitą kartą – nepanaudojo štancerių tarp paletų, ir visas krovinys nuvažiavo į priekabos gale sieną. Tai yra problema, su kuria susiduriama, kai logistikos planas yra per pernelyg griežtas laiku. Vairuotojas turi 15 minučių iškrovimui ir 15 minučių įkrovimui, o jam tiesiog nepakanka laiko viską užfiksuoti kaip reikia. Tada kyla rizika, kad prekės bus pažeistos.

Ar reikia įdėti prekės aprašymą ant dėžės?

Būtina. Vokiečių sandėlininkai nemoka skaityti minčių. Jei ant dėžės parašyta "Prekės", tai niekam nieko nekalba. Turi būti: koks daiktas, kiek svoris, koks temperatūros režimas (jei reikia). Aš kartą gavau gabalą, kuris buvo pažymėtas tik kaip "Dalys". Vairuotojas negalėjo praeiti pro sandėlio vartus, nes nesužinojo, kas čia per pavojingas kūgis yra. Užrašykite aiškiai – tai sutaups laiko ir pinigų.

Vokietijos specifika (kas ten vyksta)

Ar sunku važiuoti į Miuncheną ar Hamburgą?

Miunchenas yra sunkus dėl eismo, ypač pavasarį ir rudenį (tokie Oktoberfest laikai... nors tai ne visada eismo priežastis, bet žmonių daug). Hamburgas yra sunkus dėl uosto zonos, ten visada eismas ir daug statybų. Bet daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais į šiuos miestus yra standartinis reikalas. Sunku yra važiuoti į tuos mažus miestelius pietuose, kur gatvės pridarytos viduramžiais. Ten reikia specialių leidimų (naktinis važiavimas). Geriausiai visada tikrinti, ar nėra "StVO" apribojimų.

Kas daryti su vokiškuose sandėliuose?

Ten laikas pinigas. Jei atvykote 15 minučių anksčiau, gali tekti laukti kieme. Jei pavėluoti 15 minučių, gali būti bauda (apie 50-100 eurų). Viskas vyksta pagal "Slot" sistemą – turi konkrečų laiką. Važiuoti ten reikia su savo keltuvu arba sužinoti, ar jie turi. Priešingu atveju gali stovėti ir valandą, kol jie susirinks savo darbuotojus, kurie miega per pertrauką (o ji ilga). Aš vieną kartą laukiau 4 valandas, nes kažką sugedo jų kompiuterinė sistema.

Kodėl vokiečiai tiek griežti dėl laiko?

Tai jų kultūra. Jie tiesiog nemoka elgtis kitaip. Jei sutartyje parašyta 08:00, tai reiškia 08:00, o ne 08:05. Logistikos planavimas Vokietijoje yra subalansuotas kaip laikrodis. Vienas vėlavimas sukelia grandinę problemų toliau. Mums, lietuviams, kartais atrodo, kad tai paranoja, bet jiems tai – efektyvumas. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais turi būti pristatyti laiku, nes kitaip ten prarasite ilgalaikį klientą.

Ar tenka mokėti už važiavimą po miestais?

Kartais taip. Yra vietų, tokių kaip "Umweltzone" (ekologinės zonos), kur senesnėms mašinoms negalima važiuoti. Jei vairuotojas važiuoja pro tokias zonas, gaus baudą, kurią mokės savininkas (ir tikriausiai ją užpigs ant jūsų sąskaitos). Taip pat, jei reikia važiuoti į miesto centrą, ten gali būti apmokestinami įvažiavimai. Mes visada stengiamės to išvengti ir suderoti su sandėliu, kad krautuva būtų miesto pakraštyje, bet ne visada pavyksta.

Ką daryti, jei vokiečių krautuva sugedo?

Tai yra košmaras. Esu matęs, kaip dėl sugedusios krautuvos teko iškrauti rankomis 5 tonas bulvių. Viską turi nufotografuoti, padaryti protokolą apie pažeidimus. Jei vairuotojas nenufotografuoja, vokiečiai gali pareikšti, kad jis pats viską sugadino. (Ir realiai jie taip ir padarys, jei bus proga). Būtinai reikia nedelsiant pranešti mums arba draudikui, kad atsiųstų patikrintąją. O vairuotojas tuomet turi tiesiog ramiai laukti, nors jam labai norisi išvaryti.

Problemų sprendimas ir rizikos (kai kas negerai)

Krovinys pavėlavo. Kas dabar?

Pirmiausia, sužinokite priežastį. Jei tai buvo avarija, tai viena kalba, jei tiesiog vairuotojas užmigo – kita. Dažniausiai daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais vėluoja dėl oro sąlygų arba eismo incidentų Lenkijoje (ten kasdien kažkas vyksta). Jei vėlavimas mažas, paprašykite sandėlio palaukti. Jei didelis, gali tekti organizuoti ekspress vežimą kitu transportu, bet tai jau kainuos labai brangiai. Prieš tai visada tikrinkite, ar nebuvo klaidų dokumentuose, nes dėl jų sulaiko dažniausiai.

Galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Techniškai galite, bet tai jums kainuos. Jei mašina jau atvažiavo pas jus arba jau yra užėjusi kelią, reikės sumokėti už tuščią važiavimą (frachtą). Tai yra standartinė praktika. Aš suvokiu, kad verslo aplinkybės pasikeičia, bet vairuotojas taip pat nori uždirbti. Geriausia susitarti dėl atšaukimo ne vėliau kaip 24 valandos iki įkrovimo. Tuomet mes dar galime pabandyti rasti kitą krovinį tą maršrutą.

Ar saugu vežti brangius daiktus daliniais krovinių?

Yra rizika. Daliniai kroviniai turi būti užkalami tvirtai, tačiau kelyje mašina sujuda, o kitos prekės gali atremtis į jūsų dėžę. Jei tai labai brangus įrenginys, aš visada patariu rinkti FTL (pilną mašiną) arba bent jau dėti ją į atskirą, uždarą dėžę (dėžė dėžėje). Šiuolaikiniai daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais leidžia sekti prekes, bet fizinė apsauga yra svarbiausia. Patikėkite, geriau sumokėti už pilną mašiną, nei ginti prarastą milijoną vertės siuntą.

Ką reiškia "susidėvėjimas", kai gaunu prekes?

Tai normalu. Prekės keliuoja ne vakuume. Įspaudai ant dėžių, dulės, minimalios įbrėžimos – tai yra laukiamas dalykas. Jei gaunate dėžę, kuri atrodo kaip po katastrofos, tada kalbame apie žalą. Bet jei dėžė yra šiek tiek paslydusi arba įdūręs kampas – tai ne "susidėvėjimas", o tiesiog logistika. Svarbu tikrinti būklę pasirašant CMR dokumentą. Jei pastebėsite nuostolį, užrašykite tai dokumente su pastaba "su rezervacija". Vėliau nebus įmanoma nieko įrodyti.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Žiūrėkite ne į kainą, o į licenciją ir draudimą. Yra daug "firmininkų", kurie turi vieną seną volsvageną "transporterį" ir sako, kad veža į Europą. Nenaudokite jų. Patikimas vežėjas turi tarptautinę vežėjo licenciją, ne mažiau kaip 5 metų stažą ir, svarbiausia, atsiliepimus. Galima pamėginti paieškoti Google apie juos (nors ten daug melagingų). Aš visada saku – klauskite kaimynų ar draugų, kur jau vežėsi. Asmeninė rekomendacija čia vertingesnė už bet kokią reklamą.

Ar jums pačiuos patinka šis darbas?

Kartais ne. (čia aš juokiuosi, bet tik dalinai). Yra dienų, kai nori viską mesti ir eiti piesti grybus. Bet yra momentų, kai pavyksta suorganizuoti sudėtingą siuntą, kuri turėjo būti rytoj, o atvyko šiandien, ir klientas yra laimingas. Tada jaučiasi, kad logistikos planas tikrai veikia. Tai yra dinamiškas darbas, kiekviena diena skiriasi, ir todėl aš čia išbuvau tiek metų. Bet jei norite ramybės, eikite dirbti į biblioteką, o ne į logistiką.

Išvados

Na, kas be ko, daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją su logistikos planais nėra nieko tokio, ko negalėtumėme suvaldyti, jei būtume atidūs. Svarbiausia yra ne patys planai, o žmonių komunikacija ir nenuovokis. Nors aš ir esu piktas senas vilkas, bet turiu pripažinti – technologijos padeda, nors ir kartais sukelia daugiau galvos skausmo nei naudos. Jei remsitės patikimais partneriais ir nebusite godūs dėl kainos, viskas turėtų nueiti sklandžiai. O jei kas nepavyks – tai tiesiog dar viena istorija apie tai, kaip neveikia logistika. Sėkmės keliuose ir stenkitės nepavėluoti dokumentų.