Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją logistikos valdymas

Sveiki, tiesiog šiek tiek pasikalbėkime apie tą rinką. Dirbu jau virš dvidešimt metų šioje srityje, mačiau viską – nuo subrendusių bananų vilkikų gale iki tų, kurie dingdavo be žinios su visa srove. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją logistikos valdymas yra kaip šachmatai ant greitojo laikrodžio: vienas neteisingas žingsnis ir tavo kaina išauga dvigubai, o klientas verčia ausis. Vokietija yra mūsų pagrindinis partneris, bet ten susitarti sudėtingiau nei su bet kuria kita šalimi. Čia ne tik tiesiog veži kažką iš taško A į tašką B, čia nuolatinis spaudimas terminais, kainomis ir tais vokiškais formalumais, kuriuos kartais suprasti sunku net pačioms vokiškoms firmoms. Tad, jei planuojate siųsti prekes ten, geriausiai pasiruoškite, kad nebus paprasta.

Kainodaros ir procesų niuansai

Kiek viena vieta kainuoja paprastai?

Na, klausimas klausimą. Dabar, kai degalai vėl šokinėja kaip nori, o vairuotojų trūkumas didžiulis, dėl vienos vietos jungtinėje transporto priemonėje (JTP) turite numatyti nuo 80 iki 150 eurų, viskas priklauso nuo tūrio svorio. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją logistikos valdymas visada priklauso nuo to, kiek tos vietos iš tikrųjų užima. Jei tai trys europagalės iš Vilniaus į Berlyną, tai gali būti ir pigiau, o jei reikia specialios apkrovos technikos, tuomet kaina šuolis į kosmosą. Negaliu pasakyti tiksliai be užklausos, bet visada geriau įvertinti per aukštiau, kad nereikėtų papildomai prašyti pinigų vėliau.

Kodėl LTL kainos taip svyruoja kas savaitę?

Tai ne tik svyruoja, tai šoka kaip bepročiai. Pirmiausia, žiūrime į degalų rinką – jei barelis brangsta, vos po dviejų dienų krovinininkai pakelia tarifus. Antra, sezoniškumas. Kai prasideda paskutiniai „spardžiai“ prieš Kalėdas, vietos LTL (Less Than Truckload) transporte išsiurbiamos momentiškai. Ir dar tas nuolatinis problemų su pervežimais Vokietijoje derinimas... (iš tikrųjų, dažnai kalti patys eksportuotojai, kurie vėluoja paruošti krovinius). Galų gale, tas svyravimas priklauso nuo euro kurso atžvilgiu, nors mums viskas apskaičiuojama eurais, užsienio reisai visada veikia kaip indikatorius.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos metams?

Galima, bet aš asmeniškai nelaikiau to gera idėja, nebent esi didžiausias prekybos centras. Dalyba kroviniais yra dinamiška, ir ilgos sutartys dažnai apkrauna tiekėją, kuris tada arba pradeda dirbti prastai, arba tiesiog bankrotuoja. Esu matęs situacijų, kai firma sutiko fiksuotą kainą, vasarą dar kažkaip tempiosi, o rudenį, kai pasikeitė rinka, tiesiog nustojo atsakinėti į telefonus. Geriau daryti kvartalinės apžvalgos arba kainos su indeksavimu nuo degalų. Taip saugiau abiem pusėms.

Kiek laiko užtrunka toks siuntos gabenimas?

Standartiškai sakyčiau 3-4 dienas, jei kalbame apie tolygų dalinių krovinių iš Lietuvos į Vokietiją logistikos valdymą be užpylimų. Bet realybėje? Vakar gavau pranešimą, kad vairuotojas stovi ties Egerčiuose nesąmonių dėl techninės apžiūros, tai jam vien dieną prašova. Vokietijoje taip pat gali užstrigti, jei paskirtas laikas iškrovimui yra priešpietį, o jie atvyko po pietų – tas vokiškas tvarkaraštis yra šventas. Taigi, užtikrintai planuokite 5 dienas, o jei reikia skubiai – greičiausiai teks mokėti už tiesioginį reisą.

Ar verta rinktis didelę ar mažą transporto firmą?

Didelės turi gerus IT sistemus, galite sekti krovinius realiu laiku, o kas dėl dėmesio? Ten tu esi tik numeris sąskaitoje. Mažos, vietinės firmos, kurios specializuojasi būtent Lietuvos-Vokietijos maršrutuje, dažnai gali pasiūlyti lanksčiau sąlygas. Asmeniškai dažniau patikėčiau tų, kurie turi nuolatinius vairuotojus ne „kempingus“, o kuriai dabar važiuoja. Nors, žinoma, rizika egzistuoja abiem atvejais – gavome laišką praėjusią savaitę, kad viena didelė kompanija tiesiog užsidarė ir palaidojo visus krovinius sandėliuose Liubeke.

Dokumentų šūsnis ir biurokratija

Kokius dokumentus būtina paruošti?

Minimalus komplektas – tai prekių transportavimo sutartis (CMR), komercinė sąskaita-faktūra ir pakuotės sąrašas (packing list). Be šių trijų dokumentų jūsų siunta tiesiog neišvažiuos iš Lietuvos (arba nepateks į Vokietiją). Dalyba kroviniais reikalauja tikslumo, jei sąskaitoje parašysite ne tą prekių kodą (HS kodas), vokiečiai gali užšaldyti visą sunkvežimį muitinėje. Ypatingai, jei tai yra kokie chemikalai ar maisto produktai, tada pridedame ir atitikties deklaracijas, sertifikatus. Geriau turėti vieną lapą daugiau negu tiems vokiškams muitininkams paaiškinti angliškai, kas tai per prekė.

Ar reikalingas TIR draudimas ar kada nors reikėjo T1 dokumento?

Kadangi Vokietija yra ES erdvėje, TIR čia nelabai aktualus, nebent keliate per trečiąsias šalis, pavyzdžiui, per Baltarusiją (kas dabar neįsivaizduojama) ar Ukrainą. T1 dokumentas galingai užtenka, jei prekės atkeliauja iš ne ES šalių ir yra customizuojamos Kaune ar Klaipėdoje. Bet dažniausiai mūsų klientams nereikia su tuo susidurti. Bet (kaip ten bebūtų, visada turiu omenyje), jei jūsų krovinys yra iš Jungtinės Karalystės po Brexito, tuomet be T1 arba eksporto deklaracijos niekur neišvažiuosite. Dėlto patikrinkite pirmininko statusą.

Kas daryti, jei CMR būna neteisingai užpildytas?

O Dieve, tai yra kasdienybė. Vairuotojai, ypaš užsienyje, dažnai užpildo tuos lapus iš kelio, nekreipdami dėmesio į detales. Jei pastebėsite klaidą prieš išvykstant – privalote perduoti pataisytą kopiją vairuotojui. Jei klaida aptinkama Vokietijoje, tuomet gali prireikti rašyti „kapitonystę“ – paaiškinimą, kodėl svorio skiriasi 100 kg nuo parašyto. Esu matęs atvejų, kai dėl blogai užpildyto numerio vokiečiai siuntė siuntą atgal, nes nesuprato, kas per prekė. Taigi, tikrinkite duomenis dar iki to, kol vairuotojas uždeda variklius.

Ar svarbu prekių ženklėjimas ant dėžių?

Labai svarbu, net būtina. Vokietijos logistikos centruose darbininkai nemoka skaityti minčių, jie matai tik etiketes. Jei ant dėžės nėra „Dėlį“ (Fragile) arba „Šios pusės į viršų“ žymės, garantuoju, ją pastatys ant galvos. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją logistikos valdymas susideda iš tūkstančių mažų dalių, o ženklėjimas yra viena svarbiausių. Be to, ant kiekvienos dėžės turi būti unikalus numeris, kuris sutaptų su pakuotės sąrašu. Kitaip iškrovimo metu susiformuoti „maišytuvas“, ir tuomet prasidės pinigų ieškojimo procesas.

Kaip sužinoti, kur yra mano siunta?

Jei sutartyje nėra numatyta GPS stebėjimo nuoroda, tada liekate priklausomi nuo vairuotojo gero noro. Galiu pasakyti iš patirties – dažniausiai jie neatsakinėja, kol važiuoja, ir atsiliepia tik tada, kai jau sėdi pietų pertraukos metu. Didesnės firmos duoda prieigą prie portalų, kur matote, kurioje vietoje yra krovinys. Bet vėlgi, tai ne visada tikslu – kartais sistema rodo, kad vairuotojas Vokietijoje, o jis realiai dar gėręs kavą prie Kauno.

Krovinių tipai ir įkelimo specifika

Ar galima vežti temperatūros režimo prekes?

Galima, bet tai kainuoja brangiau. Reikia specialių vilkikų su šaldymo agregatu, o daliniai kroviniai čia yra trapus dalykas, nes vienas gali reikalauoti -25 laipsnių šaltą, o kitas +15. Reikia labai gero planavimo, kad šalto zoną neįšiltų, kai atidaromas duris iškroviant kitą krovinią. Esu matęs, kaip gėlės užšalo, nes vairuotojas, iškrovęs šaldytą mėsą, pamiršė uždaryti šląstį ir važiavo pro saulėtą Lenkiją. Taip, šiluminis režimas valdomas, bet žmogaus veiksnis visada lydi mus.

Kas yra paletės apribojimai aukštyje?

Standartinė aukštis – 1.6 metro, o jei aukščiau – pradedama skaičiuoti kaip 2 vietos arba taikomi papildomi mokesčiai. Vokietijos sandėliuose dažnai naudojai aukštesnę techniką, bet mūsų krašte, kai įkeliamas krovinys, vairuotojai dažnai užkrauna viską, ką tik įgeria. Jei jūsų prekė yra 180 cm aukščio, apie tai privalote pasakyti iš karto. Niekada, niekada neslėpkite tų parametrų, nes paskui vairuotojas tiesiog nieko nebeįmes ir paliks jūsų dėžes aikštelėje.

Ar vairuotojas padės įkelti prekes?

Formaliai – ne, jo darbas yra vairuoti. Tačiau realiame pasaulyje, jei padėsite 20 eurų į ranką arba tiesiog paprašysite gerai, jis gali padėti nustumti keletą dėžių. Bet nereikia tikėtis, kad jis su visais savo įrankiais įlipės ant sunkvežimio ir pradės krauti maišus. Yra tokių (ypač Rytų Europos vairuotojų), kurie yra draugiški, bet yra ir tokių, kurie tiesiog sėdi kabino ir žiūri, kaip tu prakaituoji. Geriausia risti krovėją arba pasirūpinti įkrovimu iš savo pusės.

Kokios paletės yra tinkamiausios (EUR vs IND)?

Idealu – standartinės EUR (120x80) paletės. Jose lengviau sudėti LTL siuntas, nes jose viskas lygu ir telpa į standartinius rėmus. IND (100x120) taip pat populiarios, bet Vokietijoje jas mėgsta mažiau, nes telpa mažiau prekių į „Eurovežį“ plotį. Jei kraunote ant savo sukonstruotos paletės, tikrinkite, ar ji neatrodo kaip „lėlės namai“, kitaip gali būti, kad ją nuprašys kaip nepriimtiną. Aš vieną kartą matau kažką panašaus į medžio krūvą, kurią vokiečiai atsisakė priimti.

Ar galima vežti neįpakuotas prekes (be dėžių)?

Ne, labai atsargiai. Daliniai kroviniai tai nėra keliavimas su savo draugu automobiliu, kur padedi bagažą ant galinės sėdynės. Turi būti užtikrintas saugumas, kad kroviniui niekas nenutiktų. Jei tai yra kokia metalinė konstrukcija, gali būti, bet turi būti uždengta, pririšta, o geriausia – ant paletės. Priešingu atveju, jei prekė apsirays ar sugadins kieno nors kitą krovinią, atsakomybė kris ant jūsų pečių, o draudimas to nedengs.

Vokietijos rinkos realijos

Kodėl taip sunku susitarti dėl iškrovimo laiko?

Vokiečiai yra labai punktualūs ir griežti. Jei tavo numeris yra 13:00, tu turi būt ten 12:50, o ne 13:05. Jei vėluoji, gali likti be aptarnavimo iki ryto. Jų sandėiai dirba kaip laikrodžiai, o vairuotojai, ypač iš Lietuvos, dažnai važiuoja „akimis“, t.y. neplanuoja degalinių ir poilsio pertraukų. Nors dabar tachografai tai kontroliuoja, bet vis tiek būna nesklandumų. Geriausia pranešti apie vėlavimą bent valanda iki numatyto laiko, tai dažnai gelbsti situaciją.

Ar tikrai taip blogai su vokiška kalba?

Nebūtinai blogai, bet dažnai būna keista. Didelėje logistikos firmose kalba angliškai, bet smulkiuose sandėliuose pietų Vokietijoje arba Bavarijoje gali susidurti tik su vokiečių kalba. Jei jūsų vairuotojas nemoka angliškai (o jų dažnai nemoka), tuomet susirašinėjimas tampa tikrais žodžių šokais. Geriausia, jei visi dokumentai yra dvikalbiai arba aiškūs. Aš pats kartais susipažįstu su tais jų instrukcijomis ir galvoju – ar tai čia vokiškai, ar tai senovės gotų kalba (juokauju, bet kartais taip jaučiuosi).

Kur dažniausiai keliauja tosi siuntos? (Pavienių miestų pavyzdžiai)

Daugiausiai srautai eina į didžiuosius logistikos mazgus – Hamburgą, Miuncheną, Frankurtą, Štutgartą. Čia yra tie „hub“ sandėliai, iš kurių prekės vėliau paskirstomos po visą šalį. Jei reikia vežti į kažką mažo, pavyzdžiui, į Tiubingeną, gali tekti brangiau, nes ten reikės važiuoti atskirai arba daryt perkrautą dideliame mazge. Tiesiog tokia geografija – kuo arčiau autostrados A1 ar A9, tuo pigiau.

Ką daryti, jei vokiečiai atsisako priimti siuntą?

Pirmiausia sužinoti priežastį. Jei dėl pažeistos pakuotės – reikia fotografuoti ir rašyti pretenziją draudimo kompanijai (jei tokia yra). Jei dėl blogų dokumentų – reikia greitai ištaisyti. Kartais būna, kad tiesiog pasikeitė sandėlio vadovas, kuris nenori priimti konkrečių prekių. Tada padeda tik telefoninis pokalbis aukštyn (t. y. su jų centriniu biuru arba su mūsų partneriu Vokietijoje). Negalima tiesiog važiuoti atgal, tai kainuos brangiau.

Ar Vokietijoje galima įsirengti nuosavą atstovybę?

Galima, o didelėms firmoms net ir reikia. Bet mažam verslui, kuris siunčia porą siuntų per mėnesį, tai per brangu. Geriau rasti gerą brokerį arba logistikos partnerį, kuris turi savo „kontrollerius“ ten. Jis padės išspręsti tas nesklandžias situacijas vietose. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją logistikos valdymas taps daug paprastesnis, jei turit ką nors, kas gali paskambinti vietiniu skambučiu.

Praktiniai patarimai ir problemų sprendimas

Kas daryti, jei prekės pasiekė pažeistos?

Tai baisiausia situacija. Pirmiausia – nedėkite parašo ant CMR, jei nesutinkate su būkle. Nufotografuokite viską, ką tik įmanoma, prieš iškraunant. Tada skambinti brokeriui ir pradėti draudimo bylą. Vokietijos įmonės dažnai bando nukreipti kaltę į vairuotoją, kad jis blogai užkrovė, bet jūsų užduotis įrodyti, kad kraunėte gerai. Būna, kad kas nors užlindo šakėmis per šortus ir visas grožis. Tada reikia kantrybės, pinigai grąžinamas, bet užtrunka.

Ar yra kokia nors slaptė, kaip užtikrinti greičiau pristatymą?

Paslėpti paslėptų nėra, bet geras patarimas – nepirkite pigiausio pasiūlymo. Pigus reiškia, kad tavo krovinys važiuos „užpildu“, t. y. jį kraus paskutinį ir iškraus pirmą, kai tik bus galimybė, bet ne pagal tvarkaraštį. Ir dar vienas dalykas – nurodykite teisingą svorį. Jei nurodysite 500kg, o bus 2 tonos, vairuotojas gali atsisakyti vežti, nes bus perpildyta, o jo vardu bus draudimas.

Kaip elgtis su vairuotojais, kurie kalba tik rusiškai?

Tai dažna problema. Jei jūsų vadybininkai nemoka rusiškai, susirašinėjimas tampa baisus. Reikia arba mokėti kalbas (anglų, rusų, vokišką), arba turėti tarpininką. Aš pats stengiuosi kalbėti su jais paprastai, gerbiamiems, niekad nekeliantiems balsą. Jie žino, kad jei kas negerai, galiu pranešti dispčeriui. Taip, kartais jie būna aštrių, bet tokia šio darbo specifika – jie dieną praleidžia vienas.

Kodėl kartos terminaluose stovi po tris dienas?

Dėl to, kad tie terminalai yra „kąstiniai“. Ten susirenka kroviniai iš visų pusių, juos reikia performuoti, surūšiuoti. Jei jūsų siunta atėjo penktadienio vakarą, beveik garantuota, kad ji ten stovės iki pirmadienio. O jei dar kas per dvi savaites yra atostogos (kaip Vokietijoje būna daug), tuomet laukti ilgiau. Todėl LTL siuntoms reikia planuoti laiko atsargas.

Ar verta kreiptis į konsultanto?

Jei esate naujas šioje srityje – absoliučiai taip. Gera konsultacija sutaupys tūkstančius eurų per metus. Padės sudaryti sutartis, pasirinkti tinkamus dokumentus, išvengti paprastų klaidų. Nors aš pats esu vietoje to konsultanto (juokauju), bet kartais net ir man reikia paklausti kitų, kas pasikeitė teisės aktų srityje, nes jie keičiasi dažniau negu mano nuotaika.

Galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Galima su ilgalaikiais partneriais, bet su naujais - nebe. Rinka yra tokia, kad klijentai dažnai neapmoka laiku, o transporto firma turi mokėti vairuotojams ir degalams grynais. Jei prašote atidėti 60 dienų, dažniausiai gausite atsakymą „ne“. 30 dienų - tai standardas, bet ir tai su įtarimu žiūrima į mažas firmas. Geriausia mokėti iš karto gauti nuolaidą.

Kaip išvengti vogtų krovinių?

Užrakinkite savo furgoną (jei jūsų), o jei vežate LTL - tikrinkite, ar tarpininkas yra patikimas. Vogimas Vokietijoje rečiau, bet Lietuvoje ir Lenkijoje dar galimas. Saugi aikštelė ir vaizdo kameros baze yra privalumas. Aš girdėjau istoriją, kaip vienas vairuotojas nusprendė pasipūsti prie degalinės naktį, o ryte rado tik tuščią priekabą. Taigi, saugumas - pirmiausia.

Išvados

Na, taip, trumpai apie tai. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją logistikos valdymas nėra joks mokslas, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Jei viską suplanuosite iš anksto, turėsite gerus dokumentus ir pasirinksite patikimus partnerius, viskas vyks sklandžiai. Žinoma, visada kažkas nueina ne taip, kaip planavome – vairuotojai vėluoja, degalai brangsta, vokiečai būna ciniški, bet tokia jau mūsų darbo esmė. Sėkmės keliuose ir stebėkite savo siuntas, o ne tik sėdėkite biure.