Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletų iki šoferių, kurie tiesiog dingo su visu kroviniu kažkur prie Berlyno. Kai kalbame apie dalinius krovinius iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal, žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog paprastas „įdėjau į fūrą ir nuvežiau“ procesas. Deja, realybė yra gerokai sudėtingesnė. Tai nuolatinis balansavimas tarp kainos, greičio ir vadybininkų pažadų, kurie ne visada atitinka tikrovę. Šiame tekste noriu pasidalinti savo patirtimi, kaip iš tikrųjų veikia šis maršrutas, su kokiomis problemomis susiduriame ir kodėl kartais geriau mokėti šiek tiek daugiau, nei ieškoti pigiausio varianto, kuris vėliau kainuos nervus.

Planavimas ir maršruto ypatumai

Kodėl daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją dažnai vėluoja?

Dažniausiai vėlavimai kyla dėl to, kad vadybininkai bando „užkimšti“ kiekvieną laisvą vietą puspriekabėje, kad maksimaliai padidintų pelną. Kai surenkame dalinius krovinius iš Lietuvos į Vokietiją, mes priklausome nuo daugybės faktorių: kamščių prie Lenkijos sienos, vairuotojų darbo ir poilsio režimo bei pačių klientų punktualumo. Jei vienas klientas vėluoja atiduoti paletę, visa grandinė griūva. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl vieno „vėluojančio“ krovinio Vilniuje visa fūra prarado savo „slotą“ iškrovimui Frankfurte. Tai reiškė, kad visi kiti kroviniai vėlavo parą, o klientai, žinoma, skambino man ir keikėsi. Tai yra logistikos kasdienybė, kurios niekas nenori pripažinti.

Ar įmanoma tiksliai suplanuoti pristatymo laiką?

Sąžiningai pasakysiu – ne. Kai vadybininkas sako, kad daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją bus pristatyti „tiksliai trečiadienį ryte“, jis dažniausiai spekuliuoja. Mes galime planuoti, bet kelyje visada atsiranda nenumatytų aplinkybių. Galbūt tai bus techninis gedimas, galbūt patikra pasienyje, o gal tiesiog avarija greitkelyje. Aš visada sakau klientams: „atvešim trečiadienį (na gerai, realiai per ketvirtadienį...)“, kad išvengčiau nereikalingų konfliktų. Patirtis rodo, kad geriau pažadėti vėliau ir pristatyti anksčiau, nei atvirkščiai. Tai yra auksinė taisyklė, kurios daugelis jaunų vadybininkų vis dar nesupranta, todėl ir kyla visos problemos.

Kaip skaičiuojama kaina už dalinį krovinį?

Kaina priklauso nuo svorio, tūrio ir vietos užėmimo. Jei jūsų krovinys yra nestandartinis, pavyzdžiui, ilgas vamzdis ar nepaletuota prekė, kaina automatiškai kyla, nes tai „suvalgo“ vietą, kurioje galėtų stovėti dvi standartinės paletės. Mes naudojame krovumo koeficientus, kurie kartais atrodo nelogiški, bet jie atspindi realią situaciją rinkoje. Pavyzdžiui, jei vežame dalinius krovinius iš Lietuvos į Vokietiją, mes turime įvertinti ir grįžtamąjį reisą. Jei fūra grįžta tuščia, kaina bus didesnė. Tai paprasta ekonomika, kurios klientai dažnai nenori suprasti, tikėdamiesi stebuklingai mažų tarifų, kurie tiesiog nepadengia kuro sąnaudų.

Ar saugu siųsti trapius krovinius daliniais reisais?

Tai yra didžiausias galvos skausmas. Kai krovinys keliauja daliniu būdu, jis yra perkraunamas terminaluose. Kiekvienas perkrovimas – tai rizika, kad kažkas bus sudaužyta. Jei siunčiate stiklą ar elektroniką, privalote pasirūpinti itin kokybiška pakuote. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė brangią įrangą be tinkamo įpakavimo, o mes ją radome „išvartytą“ puspriekabėje po to, kai vairuotojas staigiai stabdė. Mes, žinoma, stengiamės viską tvirtinti diržais, bet fizikos dėsnių neapgausi. Jei pakuotė silpna, joks diržas nepadės. Visada rekomenduoju draustis krovinius, nes CMR draudimas ne visada padengia visus nuostolius.

Kokie dokumentai būtini pervežimui?

CMR važtaraštis yra šventas dokumentas. Be jo jūsų krovinys yra tiesiog „niekas“. Kai vežame dalinius krovinius iš Lietuvos į Vokietiją, visada tikriname, ar visi dokumentai tvarkingi. Jei trūksta bent vieno parašo ar antspaudo, muitinėje (nors ES viduje jos nėra, bet patikros vyksta) gali kilti problemų. Kartą teko laukti visą dieną, kol klientas atsiuntė patikslintą sąskaitą faktūrą, nes vadybininkas kažką supainiojo. Tai kainuoja ne tik laiką, bet ir pinigus, nes fūra stovi, o vairuotojas reikalauja apmokėjimo už prastovą. Dokumentų tvarka yra pusė sėkmės šiame versle.

Ar verta rinktis pigiausią vežėją?

Trumpas atsakymas – ne. Pigiausi vežėjai dažnai taupo ant visko: vairuotojų atlyginimų, techninės būklės, draudimo. Kai matau pasiūlymą, kuris yra 30% mažesnis už rinkos vidurkį, man iškart kyla įtarimas. Arba ten „nelegalas“, arba kažkur bus „paslėptų“ mokesčių. Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją reikalauja profesionalumo. Jei vežėjas neturi patirties, jūsų krovinys gali atsidurti kažkur pakelės aikštelėje, o jūs net nežinosite, kur skambinti. Geriau rinktis patikimą partnerį, su kuriuo dirbate ilgą laiką, net jei kaina yra šiek tiek aukštesnė. Tai ramybės kaina.

Kaip veikia krovinių konsolidacija?

Konsolidacija – tai procesas, kai surenkame krovinius iš skirtingų klientų į vieną terminalą, o tada formuojame pilną fūrą. Tai leidžia sumažinti kaštus. Tačiau tai reikalauja preciziško planavimo. Jei vienas krovinys vėluoja, visas terminalas „stovi“. Aš pats esu matęs, kaip vadybininkai bando „įgrūsti“ krovinį, kuris fiziškai netelpa, tikėdamiesi, kad vairuotojas kažkaip „sutvarkys“. Tai veda prie konfliktų ir sugadintų prekių. Konsolidacija yra menas, kurį perprasti užtrunka metus. Tai nėra tiesiog „sudėjau į krūvą“, tai yra dėlionė, kurioje kiekviena detalė turi savo vietą.

Ką daryti, jei krovinys dingo?

Tai yra košmaras, kurį teko patirti tik porą kartų per 20 metų, bet tai buvo pakankamai, kad išmokčiau pamoką. Pirmiausia – visada turėkite krovinio draudimą. Antra – sekite krovinį per GPS. Jei krovinys dingo, iškart kreipkitės į policiją ir draudimo bendrovę. Tačiau dažniausiai „dingimas“ yra tiesiog komunikacijos klaida. Krovinys atsidūrė ne tame terminale arba vairuotojas pamiršo jį nuskenuoti. Tai erzina, bet dažniausiai išsprendžiama. Svarbiausia – išlaikyti šaltą protą ir nepradėti rėkti ant vadybininkų, nes tai tik dar labiau sulėtins procesą.

Ar svarbus vairuotojo vaidmuo?

Vairuotojas yra paskutinė grandis, bet dažnai pati svarbiausia. Geras vairuotojas gali išspręsti problemas kelyje, apie kurias vadybininkas net nežino. Jis mato, kaip krovinys „juda“ puspriekabėje, jis jaučia, ar reikia papildomai pritvirtinti diržus. Kai vežame dalinius krovinius iš Lietuvos į Vokietiją, aš visada pasitikiu savo vairuotojais. Jei jie sako, kad krovinys blogai supakuotas, aš jais tikiu. Tai žmonės, kurie praleidžia savaites kelyje, todėl jų patirtis yra neįkainojama. Gerbkite savo vairuotojus, ir jie pasirūpins jūsų kroviniu.

Kaip veikia „Express“ pristatymas?

Tai brangus malonumas. Jei jums reikia, kad daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją pasiektų tikslą per 24 valandas, tai reiškia, kad fūra važiuos be sustojimų, su dviem vairuotojais. Tai kainuoja dvigubai ar trigubai daugiau. Ar tai visada būtina? Dažniausiai ne. Klientai dažnai panikuoja ir reikalauja „Express“, nors krovinys gali palaukti dar dieną. Aš visada klausiu: „ar tikrai tai skubu?“. Dažniausiai atsakymas būna „na, būtų gerai“. Tai nėra skubu. Skubu yra tada, kai gamykla sustos, jei negaus detalės.

Ar Vokietijos keliai yra geresni?

Taip, infrastruktūra yra geresnė, bet kamščiai yra didesni. Vokietijos „Autobahn“ tinklas yra apkrautas iki maksimumo. Kai vežame dalinius krovinius iš Lietuvos į Vokietiją, mes visada skaičiuojame papildomą laiką kamščiams aplink Berlyną ar Miuncheną. Tai nėra tiesiog važiavimas, tai yra kova su srautu. Vairuotojai dažnai keikiasi, nes praranda valandas tiesiog stovėdami. Tai yra faktas, kurį turite priimti. Jei planuojate pristatymą, visada pridėkite bent 4-6 valandas „atsargai“.

Kaip pasirinkti patikimą logistikos įmonę?

Žiūrėkite į istoriją. Kiek metų įmonė dirba? Ar jie turi savo transportą, ar tik perparduoda paslaugas? Jei įmonė turi savo fūras, jie labiau atsako už krovinį. Jei tai tik „ekspeditoriai“, jie tiesiog ieškos pigiausio varianto biržoje. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie turi savo parką. Taip pat pasidomėkite atsiliepimais, bet ne tais, kurie yra jų svetainėje, o tikrais, „iš lūpų į lūpas“. Logistikos pasaulis yra mažas, visi vieni kitus pažįsta.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai reikalauja specialaus pasirengimo. Ne kiekviena fūra gali vežti ADR krovinius. Reikia specialių sertifikatų, vairuotojas turi turėti ADR pažymėjimą, o puspriekabė turi būti atitinkamai pažymėta. Tai kainuoja brangiau, bet tai yra būtina saugumo sąlyga. Jei bandysite „prastumti“ pavojingą krovinį kaip paprastą, galite sulaukti milžiniškų baudų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas bandė nuslėpti, kad veža chemikalus. Vairuotojas pastebėjo kvapą ir atsisakė vežti. Tai išgelbėjo mus nuo didelių bėdų.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Pirmiausia – fotografuokite viską. Kai tik krovinys atvyksta, patikrinkite pakuotę. Jei matote pažeidimų, iškart fiksuokite tai CMR važtaraštyje. Tai yra jūsų pagrindinis įrodymas. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, o vėliau rasite sudaužytą prekę, nieko neįrodysite. Tai yra dažna klaida, kurią daro klientai. Būkite atidūs priimdami krovinį. Tai jūsų pinigai, todėl geriau sugaišti 10 minučių patikrai, nei vėliau mėnesius bylinėtis.

Ar svarbus sezonas?

Žinoma. Prieš Kalėdas kainos kyla, o vietų fūrose trūksta. Tai yra „aukso amžius“ vežėjams. Jei planuojate siųsti dalinius krovinius iš Lietuvos į Vokietiją gruodžio mėnesį, darykite tai kuo anksčiau. Sausį ir vasarį, atvirkščiai, kainos krenta, nes krovinių mažiau. Tai yra sezoninis verslas, kurį reikia suprasti. Jei norite sutaupyti, planuokite pervežimus „ne sezono“ metu.

Kaip veikia muitinės procedūros (jei reikia)?

Nors Vokietija yra ES, kartais tenka vežti krovinius iš trečiųjų šalių per Lietuvą į Vokietiją. Tada prasideda muitinės procedūros. Tai yra biurokratinis pragaras. Reikia T1 dokumentų, garantijų, tarpininkų. Jei nesate susidūrę, patys net nebandykite. Samdykite muitinės tarpininkus. Tai kainuoja, bet sutaupysite begalę laiko ir nervų. Aš pats visada naudojuosi profesionalų pagalba, nes taisyklės keičiasi kas mėnesį.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais – taip. Dauguma įmonių naudoja GPS sekimo sistemas. Jūs galite matyti, kur yra jūsų krovinys. Tačiau atminkite, kad GPS rodo fūros vietą, o ne konkrečios paletės. Jei fūra stovi, tai nereiškia, kad kažkas negerai, galbūt vairuotojas tiesiog ilsisi. Nespauskite vadybininkų kas valandą, tai tik trukdo darbui. Pasitikėkite sistema, bet stebėkite procesą.

Kokie yra dažniausi vadybininkų „melai“?

„Fūra jau pakeliui“, „vairuotojas bus už valandos“, „jokių problemų nėra“. Dažnai vadybininkai bijo pasakyti tiesą, kad kažkas vėluoja. Tai yra didžiausia klaida. Aš visada sakau tiesą: „krovinys vėluoja, nes turėjome problemų terminale“. Klientai tai vertina labiau nei melą. Jei vadybininkas visada sako, kad viskas gerai, o krovinys vėluoja – keiskite vadybininką.

Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, bet reikia temperatūrinio režimo. Tai yra „ref“ (šaldytuvų) pervežimai. Tai brangiau ir reikalauja daugiau priežiūros. Reikia nuolat stebėti temperatūrą, turėti sertifikatus. Jei vežate maistą, įsitikinkite, kad vežėjas turi visus leidimus. Tai labai jautrus krovinys, kurio negalima palikti be priežiūros.

Kaip veikia draudimas?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis nepadengia visko. Jis turi limitus. Jei vežate labai brangų krovinį, apsvarstykite papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Aš visada rekomenduoju klientams tai daryti, ypač jei krovinys yra unikalus ar labai brangus.

Ar svarbu, kurioje Lietuvos vietoje paimamas krovinys?

Taip, tai įtakoja kainą. Jei krovinys yra Vilniuje, tai lengviau, nes čia yra pagrindiniai terminalai. Jei krovinys yra kažkur provincijoje, tai kainuos papildomai, nes reikia atvažiuoti „mažuoju“ transportu. Tai yra „surinkimo“ kaštai. Visada klauskite, ar surinkimas įskaičiuotas į kainą.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų?

Tai yra nelegalu. Jei vairuotojas reikalauja pinigų už „greitesnį iškrovimą“, tai yra kyšis. Niekada nemokėkite. Praneškite apie tai logistikos įmonei. Tai yra neprofesionalu ir gadina visos rinkos reputaciją.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Taip, bet tai yra sudėtingiau nei komerciniai kroviniai. Reikia tinkamai supakuoti, surašyti detalius sąrašus. Muitinė gali tikrinti asmeninius daiktus griežčiau. Geriau naudoti specializuotas pervežimo įmones, kurios dirba su privačiais asmenimis.

Kaip pasiruošti pervežimui?

Būkite pasiruošę iš anksto. Supakuokite prekes, paruoškite dokumentus, informuokite gavėją. Kuo geriau pasiruošite, tuo sklandžiau viskas vyks. Tai yra paprasta taisyklė, kurią daugelis pamiršta.

Ar logistika yra sunkus darbas?

Taip, tai yra vienas sunkiausių darbų. Tai nuolatinis stresas, skambučiai, problemos. Bet kai viskas pavyksta, kai krovinys pasiekia tikslą laiku – tai suteikia pasitenkinimą. Tai yra gyvenimo būdas, o ne tik darbas.

Išvada

Daliniai kroviniai iš Lietuvos į Vokietiją yra sudėtingas, bet įdomus procesas. Svarbiausia – rasti patikimą partnerį, su kuriuo galėtumėte kalbėtis atvirai. Nereikia ieškoti pigiausio varianto, reikia ieškoti geriausio kainos ir kokybės santykio. Būkite kantrūs, planuokite iš anksto ir visada turėkite planą „B“. Logistika yra gyvas organizmas, kuriame visada kažkas vyksta, todėl svarbiausia yra išlaikyti šaltą protą ir profesionalumą. Tikiuosi, kad ši patirtis padės jums geriau suprasti, kaip viskas veikia.