Daliniai kroviniai į Vokietiją: kaip organizuoti gabenimas ir nepalūšti nuo realybės

Dirbu šioje srityje jau beveik dvišimt penkerius metus ir, pasiduodu, kartais pavargstu nuo tų pačių klausimų, bet čia gyvenimas. Vokietija yra mūsų, lietuvių ekspeditorių, kasdieninis duonos kąstis, bet tuo pačiu ir nuolatinis galvos skausmas, ypač kalbant apie dalinius krovinius. Žmonės pagalvoja, kad užsakovas padėjo dėžę į sunkvežimį, vairuotojas paspaudė dujų pedalą ir po valandos jau jis prie Hamburgo vartų. Realybė yra daug raupsnėlė – tai nuolatinis kompromisas tarp kainos, laiko ir to, kad tą patį sunkvežimį reikia užpildyti trims ar keturiems skirtingiems klientams. Jei norite suprasti, kaip čia visa kas funkcionuoja, be idealistiškų brošiūrų, skaitykite toliau, nes papasakosiu taip, kaip yra ant žemės.

Pagrindai ir kas tas tas LTL (Less than Truckload)

Ar verta rinktis dalinius krovinius į Vokietiją, ar geresnis pilnas automobilis?

Viskas priklauso nuo to, kiek turite pinigų ir kiek skubate. Daliniai kroviniai, arba LTL, yra pigesni, jeigu turite 4–6 europalėčių, nes sumokėsite tik už užimtą vietą metrais. Tiesa, laukti teks ilgiau, nes reikia surinkti visą mašiną. Pilnas automobilis (FTL) važiuoja tiesiai į tikslą, bet jis kainuoja duk, triskart brangiau. Dažniausiai mažos įmonės renkasi dalinį krovinį, tiesiog todėl, kad neturi ką veikti su 20 tonų transportu. Turiu omenyje, kad didelėje logistikoje paprasčiau su FTL, tačiau LTL tai yra lankstumas.

Kaip tiksliai suformuojamas kainos už dalinius krovinius į Vokietiją?

Skaičiuojama pagal krovinio metrus (LDM) arba svorį, kas didesnis. Pavyzdžiui, jei pasakyte, kad turite 2 tonų, bet jos užima 4 metrus vienos eilės ilgio, mums apsimokės skaičiuoti pagal metrus. Dar pridedamas kuras ir mokesčiai Vokietijos keliams, kurie, turiu pasakyti, nebecia pigūs. Vokietija turi savo specifiką – čia ne Lietuva, kur kelių mokesčiai dar ne taip skaudžiai. Taip pat įvertiname, ar reikia tentelių arba kraninio manipuliatoriaus, tai viskas kečia kainą į didesnę pusę.

Kokius dokumentus būtina paruošti iš karto?

Būtinas komercinis kvitas (invoice), pakavimo sąrašas (packing list) ir, žinoma, standartinis eksporto CMR. Be to, jei gabenate konkrečias prekes, reikės sertifikatų arba papildomų leidimų. Prieš daug metų buvau situacijoje, klientas nenuėjo į muitinę dėl vieno trūkstampo parašo ant kvito, ir mes pristojėme pasienyje tris dienas (nors oficialiai buvo tik valanda). Geriau viską patikrinti du kartus, nei vėliau girti vairuotojo ašaras telefono gale.

Kas tas „konsolidacija“ ir kodėl jos bijoma?

Tai procesas, kai mums reikia surinkti keletą mažų krovinių į vieną didelę sunkvežimį. Vyksta dažniausiai terminaluose Kaune, Klaipėdoje arba Vilniuje. Klientai bijo, kad jų krovinys nukelsys arba sujuks su kitu. Tiesą sakant, tai dėl to, kad yra gudrių įmonių, kurios dirba „ant pirštų“. Jei dirbate su patikima kompanija (mes, pavyzdžiui, stengiamės būti sąžiningi), krovinys bus tik pažymėtas numeriu ir padėtas į savo vietą. Žinoma, visada yra rizika, jei ten padėtas šiltas maistas šalia besišluojančio dangos, bet tai jau ekspeditoriaus sąžinės reikalas.

Ar galima kažkaip greičiau, be visų šitų sustojimų?

Galima, jei mokate už „direct“ reisą, bet tada tai nebedaliniai kroviniai į Vokietiją, o orenkinis mašinos nuoma. Jei norite pigiai, turite laukti, kol mašina susirenka. Kartais pasitaiko laimingų atsitikimų – mes jau turime traukinį į Miuncheną ir turi vos vieną laisvą vietą, tada užkliba greičiau. Bet to laukti neverta, tai kaip laimės bilietas.

Dokumentai ir „popierių karas“

Kas daryti, jei CMR kontrakte įvyksta klaida?

Nieko gero. CMR yra pagrindinis dokumentas, jei jame blogai užrašytas gavėjo adresas arba krovinio svoris, vokiečiai galėtų nusistaigti prie pat vartų. Reikia nedelsiant skambinti ekspeditoriui, kad jis paskambintų vairuotojui. Kartais vairuotojas gali pats pataisyti, bet turi būti parašytas ir užkirtas (perbrauktas senas tekstas). Ypatingai pavojinguosiuose kroviniuose (ADR) klaidos tiesiog neleidžiamos. Buvau matęs, kaip dėl vienos skaičiaus raidės krovinys buvo grąžintas atgal iš Braunšveigo.

Ar reikalingas TIR karnetas?

Tiesiogiai pervežant į Vokietiją iš Lietuvos, ne, nes abi šalys yra ES erdvėje ir nėra vidinės sienos tikrinimo (kas paprastai). Tačiau jei keliaujate per trečiąsias šalis, pvz., Lenkiją (o čia yra ES, tai pavyzdys ne tinka...), tarkime, jei važiuotumėte per Baltarusiją (kas dabra neįmanoma), taip, reikėtų. Į Vokietiją važiuojant per Lenkiją, pakanka standartinio CMR. Žodžiu, TIR čia daugiau istorija, nebent vairuotojas vėliau keliauja toliau į Šveicariją ar UK.

Kokios problemos kyla su dovėmis arba pavyzdžiui, grąžinamais prekėmis (RMA)?

Tai vienas didžiausių galvos skausmų. Vokietija labai griežtai žiūri į muitines, jeigu prekės važiuoja atgal (garantinis aptarnavimas). Reikia įvykio numerio, taisyklės, pagal kurį grąžinama, o kartais netgi importo mokesčio užtikrinimo. Dažnai klientai manęs klausia: „Oi, kas tas paprastas siuntinys?“ – aš atsakau, kad jis nebus paprastas. Be teisingo aprašymo, jį gali tiesiog užšluoti pasienyje kaip nelegalų importą.

Kas daryti, jei pradingo dokumentų kopijos?

Nešiotis originalų CMR visada su savimi yra privaloma, nors dabar dažnai naudojamos elektroninės versijos (e-CMR). Jei prapuolote popierių, vokietis dispečerius gali atmesti krovinį, gaila, net jei jūs turite nuotrauką telefone. Geriausia turėti ir vieną, ir antrą (t.y. fizinį ir elektronišką). Technikos pažanga šaunu, bet seni vokiečių logistikai mėgsta popierių.

Kaip elgtis, jei prekės reikalauja specialios temperatūros?

Tada jau kalbame ne apie paprastus dalinius krovinius į Vokietiją, o apie šaldytuvus. Reikia nurodyti ne tik temperatūrą, bet ir jos palaikymo trukmę. Kartais klientai sako: „Aš turiu šaldytą keptą vištą“, bet paklausius, pasirodo, ji tik atvėsinta. Tai du skirtingi reikalai – vienam reikia -18, kitam gali tekti nuo 0 iki +4. Vairuotojas turi nustatyti šaldytuvo režimą iš kairės pusės (t.y. tinkamai), nes jei užšals, prašyžės.

Kainodaros rūšys ir netikėtumai

Kodėl kaina pasikeičia paskutinę minutę?

Dažniausiai dėl degalų kainos pokyčių arba dėl to, kad vokiečiai staigiai padidino keltų mokesčius. Arba, kaip tai būna dažnai, rinkoje atsiranda staigus didelis krovinys, ir visi mašinos užimtos. Tada vairuotojai padidina tarifą, o mes privalome priduoti tai klientui. Niekas nemėgsta, kai pasakai „prie kainos pridėkite 50 eurų“, bet aš turiu irgi mokėti vairuotojui. Beje, pastebėjau, kad paskutinį penktadienį kainos visada šokas, nes niekas nenori važiuoti savaitgalį.

Ar galima susiderėti dėl kainos užsakovui?

Jūsų vietoj aš galiu bandyti derėtis su vairuotoju, jeigu jūsų krovinys yra „gražus“, t.y. lengvai kraunamas, standartinis dydis, lengvas svoris. Tuo atveju galiu gauti nuolaidą. Jei tai du dideli statybiniai blokai, kurie reikalauja keltuvo ir dvi valandas krauti, nuolaidos nebus. Kartais netgi priklauso nuo to, ar vairuotojas turi savaitgalį Lietuvoje arba nori kuo greičiau grįžti namo (t.y. į Vokietiją ar Lenkiją).

Kiek vidutiniškai laukia apmokėjimas?

Standartiškai suteikiame 14 dienų paskaitą. Bet esu matęs įmones, kurios moka po 90 dienų, ir tada aš turiu būti blogas ponis ir reikalauti. Klientams turiu pasakyti – jeigu norite, kad vairuotojas neatvažiuotų ir nuimtų savo mašiną iš jūsų aikštelės (ką iš tiesų daryti negali, bet grasina), mokėkite laiku. Mūsų versle pinigai cirkuliuoja greitai, jei stovi – dingsta.

Ar yra slepiamų mokesčių?

Saugiau klausinėti apie „priedus“. Tarkime, iškrovimas Vokietijoje. Dažnai skelbime parašoma „kaina iki...“, bet neįskaitomas iškrovimas vietinių stačiakampių (t.y. vietinių darbininkų). Ten gali būti brangu. Taip pat, jei krovinys netelpa į lift arba reikia ilgo ašies mašinos, tai taip pat papildomai. Aš stengiuVis kainas nurodyti iš karto, bet tenka būti atidžiam.

Kas atsitinka, jei klientas negali apmokėti pristatymo metu?

Tada krovinys gali būti grąžintas atgal (retrocession), o sąskaita padvigubės. Vokietijoje tai yra įprasta praktika – „Cash on delivery“ arba kažkas panašaus. Jei mokėtojo nėra, vairuotojas važiuoja atgal ir prašo pinigų už važiavimą. Geriau tokios situacijos išvengti iš anksto. Kas atsitinka su tokia preke? Ji gulėja sandėlyje, kol kas nors nuspręs, ir kažkas tenka mokėti už sandėliavimą (t.y. kažkas vis tiek praras).

Problemų sprendimas ir realybė

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda A9 autostradoje?

Tai įprasta dalykas. Tada mes skubame ieškoti vietinio techninės pagalbos paslaugų (AVD arba „geltonųjų angelų“). Klientas laukia, vairuotojas verčia raibas. Atsakomybė dulkinasi, jei tai ne techninė būklė, o, pvz., padangai plyšo (dėl blogo kelio). Daliniai kroviniai į Vokietiją dažnai vėluoja dėl to, kad kažkas šalia iršlo arba sustojo policija. Tiesiog reikia kantrybės.

Ar vairuotojas gali atsisakyti krauti, jei krovinys blogai supakuotas?

Absoliučiai taip. Jei pavyzdžiui, jūsų dėžės byra, o ten yra brangus elektronika, vairuotojas pasirašys išlygą, kad nėra atsakingas, arba tiesiog neims. Mes niekada neleisime pakrauti to, kas gali apgadinti kitus krovinius (t.y. vargu kas norės krauti byrančias dėžes šalia švarios drabužių siuntos). Supakuokite tvarkingai, paspauskite juostas, o ne tiesiog „kaip nors“.

Kodėl nerandu savo krovinio sekime?

Kartais sistema užstringa, arba vairuotojas užmiršta įjungti GPS. O kartais (tai yra gana nelegalu) jis išjungia, kad nebutų sekamas, kai ilgiau ilsisi. Bet dažniausiai tai tiesiog techninė problema. Geriausia skambinti man tiesiogiai, aš paskambinsiu vairuotojui. Nenaudokim aplikacijų, jei jų neatnaujina (išimtys – didelės sistemos, kurios veikia gerai).

Kas daryti, jei atvykus į sandėį, nieko nėra?

Kartais pasitaiko, kad sandėlininkas išvyko į pietus, o apie tai niekas nepasakė. Vairuotojas privalo laukti, o tai kainuoja brangiai (laiko mokestis). Aš tada būnu labai nustebęs (ir supykęs). Reikia sutarti su gavėju, kad jis būtų pasiruošęs. Profesionalumas čia svarbiau nei greitis. Klientai dažnai kaltuoja mus, bet tai ne mūsų kaltė, kad vokietis užrakino vartus.

Ar saugu perduoti prekes perperėjimą (perkrovą)?

Perkrovimas (Cross-docking) visada yra rizika. Kiek kartą girdėjau, kad po perkrovos dingo po vieną dėžę arba buvo sužalota. Jeigu įmanoma, reikia vengti perkrovų, bet L transporte jos beveik neišvengiamos. Geriausias būdas – užfiksuoti būklę prieš kraunant ir po iškrovimo nuotraukomis. Nenaudinga būti „linksmas“, kai dingsta turtas.

Specifiniai klausimai apie Vokietiją

Ar sunku važiuoti į Miuncheną dėl aplinkosaugos zonos?

Miunchenas turi griežtas zonas (Umweltzone). Jei mašina neturi atitinkamos žaliosios kortelės (Euro 6 ir aukštesnė), ji negali važiuoti į centro miesto dalį. Tada reikia važiuoti apieėjimais, kas sukels delspėjimus ir papildomus kelių mokesčius. Mes visada tikriname, ar vairuotojas tai turi, nes baudos ten milžiniškos.

Kokios yra darbo poilsio grafiko problemos Vokietijoje?

Vokiečių policija yra labai griežta. Jei vairuotojas nebuvo ilsėjęsis 11 arba 9 valandų (priklausomai nuo savaitės), galiu uždaryti jį į „kalėjimą“ (t.y. stabdyti mašiną) 45 valandom. Tai žudo visą grafiką. Daliniai kroviniai į Vokietiją reikalauja, kad vairuotojas būtų šviežias, nes ten daug judėjimo ir nuolatinis stresas.

Kaip su el. variklių automobiliais? Ar jie tinka LTL?

Dar retas vaizdas. Jie gali vežti tik iki tam tikro svorio, o Vokietijoje įkrovos stotelių (t.y. įkrovos punkų) kol kas per mažai. Be to, vairuotojai bijo, kad užstrigs be įkrovos. Nors Vokietija plečia infrastruktūrą, LTL versle dominuoja dyzeliniai sunkvežimiai. Tai ateities dalykas (manau, dar penkeriems metams).

Ar galima siųsti alkoholį arba tabaką?

Taip, bet tai yra labai reglamentuojama (akcizų srityje). Reikia specialių dokumentų (EMCS), o vairuotojas privalo būti labai atsargus, nes tokie kroviniai traukia plėšikų akį. Aš asmeniškai nusuoliu nuo tokių siuntinių, nebentu tai legalus, pilnai dokumentuotas importas į didelę prekybos centrą. Smulkiu prekybininku siųsti nerekomenduoju – daug problemų su muitine.

Kas tame ypatinga su Frankfurto oro uosto krovinais?

Frankfurte ypač griežti saugumo reikalavimai. Reikia specialių leidimų (t.y. known consignor statusas), o vairuotojai tenka laukti valandas, kol patikrina kiekvieną dėžę. Jeigu skubate, Frankfurto oro uostas gali būti košmaras. Geriau naudoti kitus terminalus, nebent tai būtina.

Pabaigos ir praktiniai patarimai

Kokias firmas geriau vengti?

Venkite tų, kurios siūlo kainas 30 proc. žemesnes nei rinka. Dažniausiai tai yra firmos-vaiduokliai arba tie, kurie vos vos suka. Jos gali paimti pinigus ir išnykti, arba paskelbti bankrotą vidury kelionės. Dirbkite su tais, kurie turi realų biurą (arba bent jau atsakingą vadybininką) ir ilgesnę istoriją. Pasitikėjimas šioje srityje brangiau kainuoja nei sutaupyti 50 eurų.

Ar galima patikėti, kad krovinys atvyks rytoj?

Garantuoti negali niekas, net jeigu aš to labai noriu. Mes galime tik įvertinti 90 proc. tikimybę. Viskas gali sugriužti – avarija, policija, blogas oras. Geresnis klausimas yra – „Kokia yra tikimybina vėluoti?“ Tada galiu atsakyti tiksliau. Nenaudokite žodžio „garantuoti“, jei nenorite netekti veido.

Kodėl kartai skambu ir klausau apie adreso detalės?

Kadangi Vokietijoje gatvės gali būti uždarytos (Umbau), arba vietoje didelės sankryžos padaryta žiedinė. GPS kartais klaidina. Jeigu aš žinau specifinius pastabas (pvz., „už geležinkelio bėgių, trečias vartas“), aš išsaugosiu valandą. Neklauskite, kodėl klausau aškių klausimų – aš noriu padėti, o ne trukdyti.

Kaip išsirinkti gerą ekspeditorių?

Pažiūrėkite, ar jis sugebėja atsakyti į sudėtingą klausimą nedelsdamas. Jei jis tik skaito iš lapo, blogai. Geras ekspeditorius turi „uodegą“ (t.y. patirtį). Dar svarbu – ar jis rūpinasi savo vairuotojais? Jei nieko nesigaili, pinigai vėluos, o ir krovinys keliaus blogai.

Ar verta daryti draudimą?

Be abejo. Net jeigu gabenate žemės rūgščiui ar plastiko masę (t.y. pigias prekes). Vokietijoje jei netyčia užpylite tuos prekes kaimynų kieme, sąskaita bus šimtai tūkstančių. Draudimas kainuoja nieką, lyginant su tuo, kas gali nutikti. Nedomirkitės.

Toliau – kas daryti, jeigu norite pradėti reguliariai siųsti?

Susirašykite sutartį (t.y. kontraktą). Tai užtikrina pastovią kainą ir prioritetą. Kai klientas yra „mūsų“, jo kroviniai į Vokietiją įtraukiami į mašinas greičiau. Tiesiog parašykite man žinutę, o mes susitarsim dėl sąlygų. Gyvenimas tiesioginis – ką daugiau duodi, tiek daugiau gauni (ir atvirkščiai).

Galutinė mintis apie tai, kas svarbu.

Gerbkite vairuotoją ir suteikite jam normalias sąlygas darbe. Jis ne robotas, o žmogus, kuris praleido savaitę toli nuo namų. Jeigu duosite kavos arba paprastą vandens, jums padės daugiau. Tai seno mokyklos dalykas, bet veikia iki šiol. O dabar tiek, laisvam laikui baigtėsi (reiškias, kad šiek tiek per ilgai ėmiau rašyti). Sėkmės keliuose.

Kaip matote, daliniai kroviniai į Vokietiją: kaip organizuoti gabenimas tai nėra tikrai mokslo sritis, bet gili praktinė patirtis visada svarbiau už teoriją. Visada laikykitės šaltos galvos, tikrinkite dokumentus ir būkite kantrūs – vokiečiai mėgsta tvarką, o mes esam tie, kuria ją jums sukuria. Geriau pasidomėti iš anksto, nei gailėtis vėliau, kai krovinys stovi kažkur pasienyje be akivaizdžios priežasties. Sėkmės!