Daiktų transportavimo trukmė iš Vokietijos į Lietuvos namus

Grįžimas iš Vokietijos į Lietuvą su daiktais dažnai atrodo paprastesnis nei išvykimas, bet patikėkite – tai tik iliuzija. Per dvidešimt metų mačiau šimtus žmonių, kurie manė, kad „parvežti bus lengva“, o vėliau skambino vidury nakties iš Lenkijos pasienio, nes kažkas ne taip su dokumentais ar krovinio svoriu. Transportavimo trukmė iš Vokietijos į Lietuvą priklauso nuo daugybės faktorių: nuo to, ar tai pilnas mikroautobusas, ar tik keletas dėžių, iki to, kokiu maršrutu važiuojame. Šiame straipsnyje atvirai papasakosiu apie visus „užkulisius“, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną.

Grįžimo namo logistikos ypatumai

Kiek realiai laiko užtrunka daiktų parvežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažniausiai kelionė trunka apie 20–30 valandų. Viskas priklauso nuo to, kurioje Vokietijos vietoje kraunamės. Jei tai Berlynas, kelionė bus greitesnė, apie 12-15 valandų. Jei tai Miunchenas ar Štutgartas – jau 20-24 valandos gryno važiavimo. Pridėkime vairuotojo poilsį, kuro užpylimus, galimus kamščius Lenkijoje ir turime realų laiką. Niekada nežadu klientui „būsiu rytoj ryte“, nes tai neatsakinga. Mano patirtis rodo, kad geriau pasakyti „būsiu per parą“, o jei atvažiuojame anksčiau – klientas tik džiaugiasi. Tai geriausia strategija, kurią išmokau per ilgus metus.

Kodėl Lenkijos keliai yra pagrindinis trukmės faktorius?

Lenkija yra mūsų „butelio kakliukas“. Nors magistralės (A2, S8) tapo daug geresnės, kamščiai prie Varšuvos ar Poznanės vis dar yra kasdienybė. Kartą vairuotojas prarado 5 valandas vien dėl avarijos prie Varšuvos. Tai sugriovė visą grafiką. Be to, Lenkijoje yra daug „fūrų“, kurios važiuoja lėtai, o mikroautobusui tenka nuolat lenkti. Tai vargina vairuotoją. Planuojant laiką iš Vokietijos, visada skaičiuoju Lenkiją kaip „nenuspėjamą zoną“. Jei viskas gerai – puiku, jei ne – turime atsargos laiko. Tai yra logistikos pagrindas – visada turėti „atsarginį“ laiką.

Ar skiriasi trukmė, jei vežame asmeninius daiktus ar komercinį krovinį?

Formaliai – ne, bet praktiškai – taip. Asmeniniai daiktai dažnai būna supakuoti „kaip papuola“, todėl pakrovimas užtrunka ilgiau. Komercinis krovinys dažniausiai yra ant palečių, todėl pakrauname per 15 minučių. Kartą klientas bandė „sukišti“ visą gyvenimą į mikroautobusą be jokios sistemos. Pakrovimas užtruko 4 valandas! Tai automatiškai reiškia, kad kelionė vėluoja 4 valandomis. Visada prašau klientų: „būkite pasiruošę, viskas turi būti dėžėse“. Tai sutaupo laiką ir nervus. Jei viskas paruošta, išvykstame greitai ir be streso.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja atvykti į pakrovimą Vokietijoje?

Tai dažna problema. Vairuotojas gali vėluoti dėl ankstesnio iškrovimo. Visada rekomenduoju klientui turėti kontaktą su vairuotoju, o ne tik su vadybininku. Vadybininkas gali „nupiešti“ gražų vaizdą, o vairuotojas pasakys, kad dar stovi prie Hamburgo. Kartą turėjome situaciją, kai vairuotojas vėlavo 6 valandas. Klientas buvo piktas, bet kai paaiškinome situaciją (buvo didžiulė avarija), jis suprato. Svarbiausia – informuoti klientą. Jei klientas žino, jis gali planuoti savo laiką. Tylėjimas yra blogiausia, ką gali padaryti.

Ar galima parvežti daiktus „Express“ būdu?

Taip, tai įmanoma, jei važiuoja du vairuotojai. Jie keičiasi ir gali važiuoti beveik be sustojimų. Tai kainuoja brangiau, bet pristatymas vyksta per 18-20 valandų iš bet kurios Vokietijos vietos. Tai idealu, jei reikia skubiai parvežti daiktus. Kartą klientui reikėjo parvežti svarbius dokumentus ir įrangą iš Frankfurto. Per 18 valandų viskas buvo Vilniuje. Tai reikalauja didelio pasiruošimo, bet tai yra įmanoma. Jei tau reikia greičio, visada klausk „Express“ varianto. Tai yra brangiau, bet kartais laikas yra svarbesnis už pinigus.

Kaip veikia muitinės procedūros grįžtant į Lietuvą?

Jei vežame daiktus iš ES šalies (Vokietijos) į ES šalį (Lietuvą), muitinės nėra. Tai palengvina viską. Tačiau jei vežame kažką iš už ES ribų (pvz., per Vokietiją tranzitu), tada reikia dokumentų. Kartą turėjome problemų dėl to, kad klientas manė, jog viskas yra ES, o pasirodė, kad prekės buvo iš Šveicarijos. Tai sukėlė didelių problemų pasienyje. Visada pasitikrink, ar tavo daiktai tikrai yra ES viduje. Tai atrodo kaip smulkmena, bet tai gali kainuoti dienas laukimo.

Ar galima parvežti baldus iš Vokietijos?

Taip, tai labai populiari paslauga. Vokietijoje baldai dažnai pigesni arba kokybiškesni. Tačiau baldai užima daug vietos ir yra trapūs. Pakrovimas turi būti labai kruopštus. Kartą vežėme antikvarinę spintą – pakrovimas užtruko 2 valandas, nes turėjome ją apsaugoti kaip kūdikį. Viskas atvyko sveika. Svarbiausia – turėti pakankamai diržų ir apsauginių medžiagų. Jei veži baldus, visada įspėk vežėją, kad jis turėtų tinkamą įrangą. Tai nėra „paprastas krovinys“, tai reikalauja profesionalumo.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas atvykus į Lietuvą?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską nufotografuok. Tada surašyk pretenziją vežėjui. Jei turi CMR draudimą, tai padės. Kartą klientas pastebėjo, kad viena dėžė buvo pervažiuota. Mes atlyginome nuostolius, nes tai buvo mūsų vairuotojo klaida. Svarbiausia – sąžiningumas. Jei vežėjas bando išsisukti, tai jau blogas ženklas. Visada rinkis patikimus vežėjus, kurie prisiima atsakomybę. Tai yra tavo garantija.

Ar galima parvežti daiktus iš Vokietijos savaitgalį?

Taip, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai turi gauti papildomą atlygį už darbą savaitgalį. Be to, iškrovimas Lietuvoje savaitgalį gali būti sudėtingas, jei tai įmonė. Jei tai privatūs namai – jokių problemų. Kartą parvežėme daiktus sekmadienį vakare. Klientas buvo labai patenkintas, nes pirmadienį jau galėjo viską iškraustyti. Svarbiausia – viską suderinti iš anksto. Jei reikia savaitgalio, tiesiog pasakyk tai vadybininkui.

Kaip planuoti daiktų parvežimą prieš šventes?

Prieš Kalėdas visi nori parvežti daiktus namo. Tai yra pats intensyviausias laikas. Planuok viską bent prieš mėnesį. Jei bandysi užsisakyti pervežimą gruodžio 15 d., gali būti, kad niekas nevažiuos arba kaina bus kosminė. Mano patirtis rodo, kad geriausia viską atlikti iki gruodžio 10 d. Po to – tik chaosas. Logistika prieš šventes yra labai sudėtinga, todėl planavimas yra tavo geriausias draugas.

Ar galima parvežti daiktus iš Vokietijos su „daliniu kroviniu“?

Taip, tai pigiausias būdas. Vairuotojas surenka daiktus iš kelių vietų Vokietijoje ir veža į Lietuvą. Tai užtrunka ilgiau, nes reikia apvažiuoti kelis taškus. Kartais tai gali užtrukti 3-4 dienas. Jei tau svarbiausia kaina, tai puikus pasirinkimas. Jei tau reikia greičio, rinkis „pilną mašiną“. Viskas priklauso nuo tavo biudžeto ir laiko.

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako krauti tam tikrus daiktus?

Vairuotojas turi teisę atsisakyti, jei daiktai yra pavojingi, nelegalūs arba viršija svorį. Kartą klientas bandė vežti statybines atliekas. Vairuotojas atsisakė, nes tai nebuvo suderinta. Tai yra teisinga. Visada būk atviras dėl to, ką veži. Jei veži kažką nestandartinio, visada įspėk iš anksto. Tai išgelbės nuo nereikalingų konfliktų.

Ar galima parvežti daiktus iš Vokietijos su „tarpininku“?

Taip, tarpininkai (ekspeditoriai) gali suorganizuoti viską. Jie turi kontaktus su daugeliu vežėjų. Tai patogu, jei neturi laiko ieškoti. Tačiau jie ima komisinius. Kartą klientas per tarpininką parvežė daiktus iš Miuncheno. Viskas vyko sklandžiai. Jei vertini savo laiką, tai yra geras pasirinkimas.

Kaip veikia „krovinių draudimas“?

Tai yra papildoma paslauga, kuri dengia krovinio vertę. CMR draudimas dengia tik vežėjo atsakomybę (pagal svorį). Jei veži brangius daiktus, visada daryk papildomą draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Kartą klientas vežė brangią techniką ir padarė draudimą. Viskas atvyko sveika, bet jis jautėsi ramiai. Tai yra protingas sprendimas.

Ar galima parvežti daiktus iš Vokietijos su „mikroautobusu su priekaba“?

Taip, tai padidina talpą. Tačiau tai apsunkina manevravimą ir didina kuro sąnaudas. Be to, priekaba reikalauja papildomų įgūdžių. Kartą vairuotojas su priekaba turėjo problemų siaurose gatvėse. Jei gali, venk priekabos, nebent tai būtina. Tai yra papildoma rizika.

Ką daryti, jei krovinys pasimeta?

Tai yra košmaras, bet pasitaiko. Pirmiausia – nepanikuok. Jei turi CMR dokumentą, tai yra tavo pagrindinis įrodymas. Kreipkis į vežėją raštu. Jei vežėjas rimtas, jis turi draudimą. Kartą viena dėžė pasimetė, bet po savaitės atsirado kitame sandėlyje. Svarbiausia – komunikacija.

Ar galima parvežti daiktus iš Vokietijos su „tentiniu“ mikroautobusu?

Taip, tai patogu, jei reikia krauti iš šono. Tačiau tentas yra mažiau saugus nei metalinis kėbulas. Jei veži brangius daiktus, rinkis metalinį kėbulą. Kartą tentas buvo supjaustytas, bet krovinys liko sveikas. Tai buvo laimė.

Kaip veikia „atsiskaitymas“?

Dažniausiai prašome avanso. Tai normali praktika. Kodėl? Nes kuro kainos kyla. Jei klientas atsisako mokėti avansą, tai man iškart signalas, kad gali kilti problemų. Kartą esu nudegęs – nuvežėme prekes, o klientas dingo. Nuo tada – tik avansas.

Ar vairuotojai padeda užnešti daiktus į butą Lietuvoje?

Standartiškai – ne. Tai yra papildoma paslauga. Jei nori, kad vairuotojas neštų daiktus, susitark iš anksto ir sumokėk. Kartą vairuotojas padėjo užnešti sofą, bet tai buvo išimtis. Visada susitark dėl visko iš anksto.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų vietoje?

Tai yra šantažas. Jei sutarta kaina buvo viena, o vietoje reikalauja daugiau, tai yra neprofesionalu. Tačiau būna atvejų, kai krovinys pasirodo dvigubai sunkesnis. Tada papildomas mokestis yra pagrįstas.

Ar galima parvežti daiktus iš Vokietijos su „šaldytuvu“?

Taip, jei reikia vežti maistą. Tai kainuoja brangiau, bet tai yra vienintelis būdas. Kartą vežėme maisto produktus iš Vokietijos. Viskas atvyko šviežia.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausyk tik kainos. Pigiausias variantas dažniausiai yra brangiausias. Ieškok įmonių, kurios turi savo parką. Patikrink atsiliepimus. Mano patirtis rodo, kad geriausiai veikia rekomendacijos.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl daiktų kiekio?

Tik techniniai. Mikroautobusas turi savo svorio limitą. Jei viršysi, gausi didžiulę baudą. Vokiečiai labai griežtai tikrina svorius.

Ar verta naudotis tarpininkų paslaugomis?

Tarpininkai gali būti naudingi, jei neturi laiko. Jie prisiima atsakomybę. Tačiau jie ima komisinius. Jei nori sutaupyti, ieškok tiesioginio vežėjo.

Kokie yra dažniausi nesutarimai tarp kliento ir vežėjo?

Dažniausiai tai kyla dėl „nesusikalbėjimo“. Klientas galvoja, kad į kainą įeina pakrovimas, o vežėjas – kad ne. Visada viską surašyk el. paštu.

Išvada

Parvežti daiktus iš Vokietijos yra procesas, reikalaujantis dėmesio detalėms. Nuo tinkamo pakavimo iki dokumentų tvarkos – viskas turi būti suplanuota. Mano patirtis rodo, kad didžiausios problemos kyla tada, kai bandoma „sutaupyti“ arba „prasmukti“. Būk atviras su vežėju, tiksliai deklaruok svorį ir vertę, ir viskas bus gerai. Sėkmės parvežant savo turtą!