Daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas: kaip tai veikia iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas tik teorinėje knygoje arba prieš parduodant paslaugą. Realybėje viskas atrodo daug chaosiškiau, bet kažkaip viskas veikia. Vokietija yra mūsų pagrindinė partnere, ten nukreipiame didžiąją dalį krovininių automobilių, o vokiečiai mums atveža mašinas ir dalis. Žinoma, visi nori, kad būtų greitai, pigu ir saugu, bet tas „optimizuotas procesas“ dažnai suyla ten, kai vairuotojui tenka stovėti spūstyje prie Hamburgo arba kai sandėlininkas pamiršta užpildyti dokumentus. Čia ne apie idealus, o apie tai, kaip išgyventi ir gauti savo krovinį laiku. Tiesiog reikia žinoti, kurios vienos rankos nežino, ką daro kita.

Bendri klausimai apie vežimą iš Vokietijos

Kaip dažnai iš tikrųjų vyksta kursai maršrutu Vilnius–Berlynas?

Tai priklauso nuo sezono, bet paprastai tai kasdieninis reisas. Esu matęs laikus, kai savaitėje išvažiuodavo po dešimt mūsų mašinų vien tam tikram prekybos centrui prie Miuncheno. Tačiau per šventes arba dėl pandemijos (kaip buvo ankstesniais metais) tą grafiką tekdavo laužyti. Daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas yra tik tada, kai turi pastovius klientus, kurie užkrauna automobilį į vieną pusę. Jei tai pavienis siuntinių pervežimas, ten laukti gali ilgiau, nes reikia surinkti pilną krovininę.

Ar galima pasikliauti tuo, kad prekės atvyks nesusižavojus?

Stengiamės, bet 100 proc. garantijų neduodu. Vokietijos keliai, žinoma, puikūs, bet autobusų juostų problemos arba eismo įvykiai ties A2 autobažu įvyksta kasdien. Turiu omenyje atvejį, kai vairuotojas neapsižiūrėjo, pavažiavo ant smėlio ir praplovė sunkvežimį – tai užkėlė procesą dienai. Taigi, jei jums skubu, geriau derėkitės dėl ekspresso, o ne tikėkitės standartinių terminų magijos.

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Kuro kainos, mokesčiai už užterštumą, o ir vokiškas darbas jau nebe toks pigus. Prieš penkerius metus galėjome vežti už pusę mažiau, bet dabar infliacija suvalgė maržą. Be to, jei reikia specialios įrangos (pvz., liftas su šakėmis), tai kaina kyla aukštyn. Ne visada klientai supranta, kad „optimizuotas“ reiškia ne „pigus“, o efektyvus.

Ar saugu leisti brangius daiktus?

Turiu būti sąžiningas – didelėje dalies atveju taip, nes dirbame su patikimomis įmonėmis, bet yra ir juodos avies. Vieną kartą mums teko ieškoti dingusio dėžės su elektronika, kuri buvo padėta netvarkingai ant krovininės dalies. Todėl draudimas yra privalomas, nors dažnai žmonės noria taupyti ant jo. Daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas nebegali būti vadinamas tokiu, jei negarantuojamas saugumas.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nemoka lietuviškai ar vokiškai?

Tai sena problema. Daugelis vairuotojų yra iš Rytų Europos arba net toliau, ir kalba tik savo arba angliškai fragmentiškai. Gera žinia ta, kad krovinio pervežimo dokumentai dažniausiai būna anglų kalba, taigi nėra tiek blogai. Bet jei reikia paaiškinti, kurį precisely sandėlį ieškoti (o jų ten po šimtą), tenka imti telefoną ir versti. Kartais aš pats nesuprantu, ką jie murmėja savo kalba, bet bent adresą sugeba parodyti.

Ar sunku susitvarkyti su muitinės formalumiais?

Jeigu prekės keliauja tarp ES šalių, tai formalumų nėra. Tačiau jei tai yra prekės iš trečiosios šalies, atgabenamos į Vokietiją ir tada vežamos pas mus, tai čia jau kita istorija. Tada reikia TIR knygelės arba Ex1 dokumentų. Pastaruoju metu dažnai tenka aiškinti klientams, kad jų pirktas dalykas iš Kinijos, saugomas Vokietijos sandėlyje, vis dar yra importuojamas prekinis vienetas.

Kokias prekes dažniausiai vežame?

Visą eilę: nuo mašinų detalių (ypač iš audi/vw gamyklų) iki baldų ir statybinių medžiagų. Pastaruoju metu daugėja e-prekybos siuntinių – tų didelių dėžių su kava arba drabužiais, kurios vėliau keliauja į Lietuvos pašto skyrius. Daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas ypač svarbus būtent tiems, kurie prekiauja „Amazon“ arba „eBay“ platformose, nes ten skaičiuojamos kiekvienos dienos delsa.

Ar reikia patiems eiti į Vokietiją pasiimti daiktų?

Galima, jei turite savo furgoną ir norite sutaupyti. Bet tikėkitės, kad prarasite dieną ar dvi. Vokiečai tiksliai laikosi grafikų – jei užsiregistravote 8:00 val., 8:05 jau gali būti per vėlu. Be to, ten nėra tokios kultūros „pasikalbėkim ir užkraukime“, viskas vyksta pagal instrukcijas. Geriau patikėti profesionalams, nors kiek brangiau.

Ką daryti, jei prekė atvyko sugadinta?

Pirmiausia – nufotografuokite ir nedėkite parašo ant važtaraščio, kol neparuošėte pranešimo apie žalą. Tai yra svarbiausias dalykas. Esu matęs, kaip žmonės pasirašo dokumentus, o vėliau neturi jokių įrodymų, kad spinta buvo įbrėžta. Mūsų atveju stengiamės išsiaiškinti kaltę dar vietoje, bet kartais tai neįmanoma.

Ar galima vežti šaldytus produktus?

Taip, turime šaldytuvus su vilnoniu dangalu arba mechaninės ventiliacijos. Bet reikia nurodyti tikslią temperatūrą. Vieną kartą klientas nurodė +2 laipsnius, o prekės buvo tąso kramtomos, kurios sušalo ties nuliu. Buvo nemalonu, bet techninis vairuotojas padarė viską pagal instrukciją. Taigi, daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas reikalauja tikslumo, kai kalba eina apie maistinius produktus.

Kodėl kartais vairuotojai atsisako krauti?

Paprastai dėl to, kad krovinys nėra paruoštas. Jeigu dėžės stovi ant grindų ir nėra paletės, vairuotojas neįsileis jo į mašiną dėl nugaros sveikatos. Tai ne tinginys, o saugumo normos. Vokiški sandėliai dažnai neturi keltuvų, todėl reikia tiksliai susiderėti, kas kraus.

Ar tikrai Vokietijos krovininiai yra geri?

Ne visada. Perkame naudotus „Scania“ arba „Volvo“, ir kartais tenka nukristi nuo kėdės, pamatant, kaip buvo prižiūrimas variklis. Tačiau jie tvarkingi iš išorės. Bet jei kalbame apie patį transportavimo procesą, tai vokiečiai yra disciplinuoti, kas pagerina logistiką.

Dokumentacija ir mokesčiai

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti?

Pagrindinis yra važtaraštis (CMR). Be jo negali nė nubėgti už kelių metrų. Taip pat reikia sąskaitos faktūros ir, jei reikia, eksporto deklaracijos. Jeigu dokumentai netvarkingi, sienos perėjimas gali užtrukti valandomis (nors viduje ES tai dažniau tik patikra).

Ar mokesčiai už kelią įeina į kainą?

Įprastai taip, jei nenurodyta kitaip. Bet yra išimčių, pavyzdžiui, kai reikia važiuoti per mokamus tunelius arba brangius tiltus Alpėse (jei krovinys eina per Austriją ar Šveicarią). Tada tas mokestis pridedamas prie galutinės sąskaitos. Geriau klausti iš anksto.

Kaip suformuluoti užsakymą, kad nebūtų nesusipratimų?

Parašykite aiškiai: ką, kiek, kada ir kur. Naudokite nuorodas (pvz., „palečių vietas nr. 5“). Mažiau tekstų apie tai, kad „skubu“, daugiau konkretumo. Esu matęs, kaip „skubu“ užrašas buvo ignoruojamas, nes nebuvo nurodytas adresas. Daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas prasideda nuo teisingo užsakymo formavimo.

Ar galima atsiskaityti grynais pinigais vairuotojui?

Negalima. Tai saugumo taisyklė. Vairuotojams draudžiama turėti didelių kiekių grynųjų pinigų juose. Viskas turi eiti per sąskaitas ir pavedimus. Jei kas siūlo „apmokėti vairuotojui rankomis už greitesnį pristatymą“, tai yra šimta procentų apgaulė.

Kas daryti, jei pamiršau įdėti dokumentus į siuntą?

Tai problema. Vokiečiai gali grąžinti krovinį atgal. Kartais mes galime išsiųsti dokumentus el. paštu, jei vairuotojas turi spausdintuvą kabinoje (tokių vis daugiau), bet tai papildomas rūpestis. Geriau patikrinti du kartus prieš uždarant duris.

Ar reikia draudimo poliso?

Privalomai. Mūsų atveju jis yra, bet klientas gali pasirinkti papildomą. Standartinis draudimas apima apribotą sumą (paprastai pagal CMR konvenciją), o jei vežate brangų meną arba elektroniką, geriau įsigyti „All Risk“ draudimą. Kainos skirtumas nėra toks didelis, o nervai bus ramūs.

Kaip elgtis su PVM mokesčiais?

Jei esate PVM mokėtojas, viskas vyksta pagal intrakomuninariją (0 proc.). Jei ne, tada vokiška įmonė privalo užpildyti specialią formą. Kartais klientai su tuo painiojasi ir gauna pranešimus iš VMI. Stengiamės padėti su konsultacijomis, bet mes nebuhalteriai.

Ar yra kažkokių slaptų mokesčių?

Nebūna jokių slaptų, bet yra „pamirštų“. Pavyzdžiui, mokestis už laukimą (waiting time). Jei vairuotojas laukia 2 valandas prie krovinio išdavimo, šis mokestis pradedamas skaičiuoti. Dažnai apie tai klientai sužino tik gaudami sąskaitą. (Nesu tikras, ar visada tai aiškinama iš karto, bet turi būti).

Kodėl sąskaitos faktūros pateikiamos tik po pristatymo?

Tai yra mūsų, o ir daugelio įmonių, praktika, kad būtų įtrauktos visos galimos papildomos paslaugos (pvz., papildoma masė, laukimas). Pateikti iš anksto būtų neteisinga, nes reali kaina gali pasikeisti.

Problemų sprendimas ir patirtis

Ką daryti, jei mašina sugedo Vokietijoje?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Mes turiam pagalbinį transportą, bet reikia laiko. Vieną kartą mūsų sunkvežimis užgijo kelią ties Hanoveriu, ir teko iškrauti viską į kitą mašiną (perkrautimas). Tai užtruko visą naktį. Klientams svarbu žinoti, kad mes neame į miegą, o dirbame, bet situacija yra nepatogi.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Mažiau nei anksčiau, dėl GPS stebėjimo sistemų, bet vis tiek įvyksta. Pavojingiausios vietos yra poilsio aikštelėse be apsaugos. Todėl mūsų vairuotojams draudžiama stovėti neleistinose vietose su brangiu kroviniu. Daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas taip pat ir apima maršruto planavimą saugumo sumetimais.

Kaip susidoroti su sunkiais klientais?

Ačiun Dievui, didžiąją dalį klientų suprantame. Bet yra tokių, kurie skambina kas valandą ir klausia „kur jūs?“. Tiesiog tenkan ramiai paaiškinti, kad vairuotojas negali važiuoti 150 km/h su 24 tonomis. Kartais tenka tiesiog nustioti ir dirbti.

Ar verta rinktis mažesnes įmones?

Mažos įmonės gali būti lankstesnes, bet didelės turi resursų. Jei atsitinka nelaikė, didelė įmonė greičiau išsiųs kitą mašiną, o maža gali užstrigti. Žinoma, kainos skiriasi. Čia reikia pasverti riziką.

Ką daryti, jei prekės netelpa į mašiną?

Tai nutinka, kai klientas neteisingai įvertina tūrį. Tada tenka arba palikti dalį (kas neįmanoma, jei tai vienas siuntinys), arba ieškoti didesnės mašinos. Geriau iš anksto nusiųsti prekių matmenis. Esu matęs, kaip 3 europaletes buvo bandoma sutalpinti į 16 tonų mašiną su kita krove – tiesiog neįėjo.

Kaip vežami neįprasti daiktai (pvz., statulos, girnandoliai)?

Čia reikia specialios technikos. Paprastai tam naudojame mašinas su „autokranu“ arba žemo grindų sunkvežimius. Tokio daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas reikalauja labai gero išplanavimo, nes paprastas vairuotojas su tuo nepasitvarkys.

Ar yra kokios nors „piktnaudžiavimo“ galimybės?

Kartais įmonės bando uždėti didelį mokestį už „manipuliavimą“ (palečių kėlimą), nors tai turėtų būti įskaičiuota. Reikia dėmesio skaityti sutarties punktaus apie „Loading/Unloading“. Jei ten parašyta „ex works“ (gamintojo sandėlis), tai krauti turi pirkėjas.

Kas nutinka su blogomis prekėmis?

Jei atvyksta supuvęs maistas arba sulūžęs baldas, ir tai ne mūsų kaltė, mes juos grąžiname arba (su sutikimu) išbrauname. Bet tokiu atveju reikia įrodymų. Vieną kartą teko matyti, kaip atvyko drabužiai su pelėsiais dėmėmis – aišku, kad buvo blogai supakuota ir uždėta drėgnoje vietoje.

Ar galiu sekti savo krovinią realiu laiku?

Taip, mes suteikiame nuorodą. Bet tikėkitės, kad signalas gali dingti tarp kalnų arba miškų. Kartais sistema rodo, kad mašina stovi, nors ji tiesiog važiuoja lėtai. Nereikia panikuoti.

Ar verta drausti siuntas tiek daug?

Kiekvieną kartą, kai girdžiu „kodėl brangu draudimas“, prisimenu vieną istoriją, kai užsidegė furgonas su visais baldais. Jeigu nebūtų draudimo, asmuo būtų likęs su niekuo. Taip, tai kaštai, bet tai jūsų ramybė.

Kokios perspektyvos ateityje?

Manau, kad vis daugiau bus kalbama apie elektromobilių transportą ir „green“ logistiką. Vokietija turi griežtas ekologines normas, tai mums taip pat tenka pritaikyti. Daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas ateityje bus susijęs ne su greičiu, o su mažesnėmis anglies dioksido emisijomis.

Kodėl kartais vokiški adresai tokie keisti?

Jie naudoja sistemas, pvz., „Packstation“, kur reikia specialių kodų. Įprastas vairuotojas to nepriims. Reikia aiškiai nurodyti fizinį adresą, o ne dėžutės numerį, nebent sutarta kitaip. Buvau atvejų, kada reikėjo važiuoti į mišką ieškoti kažkokių namų, nes navigacija vedė ne ten.

Išvada

Apibendrinant, daiktų transportavimas nėra tik mašinos vairavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro dokumentai, žmonės, technika ir daugybė smulkių detalių, kurios gali nulūžti. Nors daiktų transportavimo procesas iš Vokietijos optimizuotas ir tobulinamas kasdien, visada lieka žmogiškojo faktoriaus elementas. Ir taip tebus visada. Svarbiausia – rasti patikimą partnerį, kuris nepabėgs iškilus problemai, o padės ją išspręsti. Tie, kurie sako, kad viskas vyksta be jokio trikšmo, arba meluoja, arba dar nėra susidūrę su realiomis situacijomis kelyje.