Daiktų transportavimo organizavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos: kas vyksta užmarštyje?

Dirbu jau beveik dvi dešimtis metų šioje srityje, ir galiu pasakyti vieną – tvarka yra retas reiškinys. Žmonės dažnai galvoja, kad daiktų transportavimas organizavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra paprastas procesas: užsakote, mašina atvažiuoja ir veža. Iš tiesų tai nuolatinis gaisrų gesinimas, kur viena diena viskas vyksta kaip laikrodis, o kita – vairuotojas dingsta kažkur prie Berlyno su pilnu kroviniu. Čia ne tik apie kilometrus, bet ir apie tai, kaip suvaldyti žmones, biurokratiją ir staigmenas, kurios pasitaiko dažniau nei norėtume. Tiesą sakant, be patirties čia būtų sunku išlikti sanešingu, todėl stengiuosi papasakoti, kaip tai yra iš tikrųjų, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Kaip prasideda daiktų transportavimas organizavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos ir kiek laiko tai užtrunka?

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinių į Vokietiją?

Standartiškai sakoma 2-3 dienas, jei važiuojate į vakarinę dalį, pavyzdžiui, į Miuncheną ar Duisburgą. Bet realybėje? Jei vairuotojas užmiega per ilgai prie kažkokio „McDonald‘s“ Lenkijoje arba susiduria su eismą A9 autostradoje (kas ten vyksta kas rytą), gali vėluoti ir penktadienį. Daiktų transportavimas organizavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra tikslus mokslas, todėl visada pridėkite dienos atsargą, jei jums ta prekė kritiškai reikalinga.

Ar galiu siųsti tik vieną padėklą?

Žinoma, tai vadinama daline krovele arba „part load“. Viskas tvarkoma taip – mes surandame mašiną, kurioje dar yra vietos, įmeskime jūsų padėklą ten kartu su kitų klientų siuntomis. Pigiau nei užsakyti visą sunkvežimį, tačiau truputį lėčiau, nes reikės apvažiuoti prie kitų sandėlių. Jei skubate, gali tekti laukti, kol surinksime visą „puzzle“, bet dažniausiai tai tikrai apsimoka.

Kokie yra pagrindiniai maršrutai?

Dažniausiai važiuojame per Lenkiją, per Ščeciną arba Šventokžyską. Anksčiau buvo madinga važiuoti per Kaliningradą, bet dabar dėl vizų ir dokumentų šiaurės kryptimi beveik nebevažiuojame – per daug galvos skausmo su muitine. Vokietijos link labiau įprasta eiti per Varšuvą, Poznanę, o toliau kaip leidžia keliai. Kartais vairuotojai bando apviliuoti per Čekiją, jei ten mažiau eismo, bet tai retai.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

O tai klasika. Sulūžo pagalvės, užsidegė variklis arba tiesiog pūlė padanga. Turime techninę pagalbą, kuri yra įtraukta į kainą (nors ne visada, reikia pasitikrinti sutartyje). Jei dėl to vėluojate, mes jums pranešame ir stengiamės rasti kitą mašiną, kur galima būtų perkrauti siuntą. Kartais tai trunka valandą, kart – dieną. Vienas kartas vairuotojas net užmiršo užpilti degalų ir stovėjo kažkur tarp kažkiek... tai irgi problemos.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Teoriškai taip, dauguma mašinų turi GPS stebėjimo sistemą. Bet praktiškai? Kartais signalas dingsta, kai vairuotojas važiuoja per mišką arba Vokietijos pietuose kalnuose. Aš dažniau tikinu savo klientus: jei reikia tikslaus adreso dabar, geriau paskambinti vairuotojui tiesiogiai. GPS duomenys gali atsilikti iki valandos, o tada sužinoti, kad jis jau pravažiavo pro jūsų sandėlį.

Ar reikia rezervuoti mašiną iš anksto?

Būtina, ypač jei planuojate važiuoti prieš šventes arba sezono metu. Vokietijos rinka yra aktyvi, ir laisvų mašinų gali nebūti. Jei skambinate ryte ir norite, kad važiuotų tą patį vakarą – tai beveik neįmanoma, nebent mums pasiseks ir turėsime tuščią grįžtantį „reisą“. Geriau planuoti bent savaitę prieš išvykimą.

Kainos ir pinigai: ko tikėtis iš sąskaitos?

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindinis dalykas yra kuras, kurio kaina šokuoja kaip nori. Be to, Vokietijoje yra mokesčiai už važiavimą autostradomis – vokiškai tai vadinama „Maut“. Jis brangus. Taip pat žiemos padangos, kai reikia važiuoti į Alpes. Ir dar vienas dalykas – grįžtantis krovinys. Jei mums pavyksta rasti užsakymą atgal, kaina žemesnė, jei ne – teks mokėti už tuščią važiavimą.

Kiek maždažiai kainuoja viena padėkla?

Sakykim, jei kalbame apie standartinę euro padėklą (120x80cm), kaina svyruoja nuo 150 iki 250 eurų vienam kryžiui. Bet tai labai apytikslis skaičius. Jei reikia įrenginio lifto, jei prekės sunkios arba brangios ir reikalinga draudimo, kaina kyla. Nebūkite nustebę, jei ekspeditorius paklaus apie svorį ir matmenis – jis ne iš smalsumo, o tam, kad nenumestų per mažai kainos.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Tai priklauso nuo jūsų reputacijos. Jei dirbame pirmą kartą, dažniausia prašome išankstinio mokėjimo arba bent dalies avanso. Esu matęs daug situacijų, kai krovinys atvyksta, o klientas „užmiršta“ sumokėti, ir tada vairuotojas tiesiog išvažiuoja su siunta atgal arba pasako, kad reikia mokėti iš karto grynaisiais. Tam, kad išvengtume tokių šou, sutarkime apie mokėjimo sąlygas iš anksto.

Kas yra „stand-by“ laikas?

Tai laikas, kurį vairuotojas praleidžia laukiant pakrovimo ar iškrovimo. Paprastai pirmą valandą ar dvi nemokamai, bet paskui imamas mokestis už kiekvieną pradėtą valandą. Vokietijoje sandėliai dirba labai griežtai pagal grafiką – jei atvykstate 15 minučių vėlai, gali tekti laukti iki kitos dienos. Tada tu pinigai už laukimą kaupiasi kaip sniegas. (Nors tiesa pasakius, dauguma vokiškų sandėlių vis gi yra tikslūs, nebent kas nors nutiko).

Kodėl kaina pakilo, kai jau susitarėme?

Gali būti priežastis, pvz., staigus degalų brangimas arba papildomi reikalavimai iš vairuotojo pusės (pvz., reikėjo papildomo krovėjo). Kartais aš pats klystu ir paskaičiuoju be PVM arba pamirščiu apie mokesčius už užtvarą į miestą. Geriau iš karto pasakyti, kad kaina pasikeitė, negu vėliau ieškoti pinigų iš savo kišenės.

Ar galima gauti nuolaidą dideliems kiekiams?

Žinoma, jei vežate reguliariai, pavyzdžiui, kiekvieną savaitę po 20 tonų, mes susitariame dėl fiksuotos kainos. Taip pat pigiau, jei galite lanksčiai dėl išvykimo datos – tada mes galime sudėti jūsų siuntą į mašiną, kuri jau važiuoja tuščia grįžtant. Bet tada reikia nusiteikti, kad gali šiek tiek vėluoti.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinės smulkmenos

Kokius dokumentus reikia parengti?

Standartinis rinkinys: prekių-sąskaita faktūra, važiuojamasis lapas (CMR) ir pakavimo sąrašas. Nieko ypatingo. Bet svarbiausia – visi turi sutapti. Jei sąskaitoje parašyta „1000 vnt. varžtų“, o CMR – „1000 vnt. spiruočių“, muitinėje arba policijoje turėsite problemų. Patikrinkite duomenis du kartus prieš išsiunčiant dokumnetai (čia netyčia padariau klaidą, bet supratote) – tai būtina.

Ar reikia eiti per muitinę tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Dabar, kai abi šalys yra ES erdvėje ir Šengeno zonoje, fizinės sienos kontrolės nėra (išskyrus retus atvejus). Tačiau dokumentai vis tiek turi būti tvarkingi, nes jei sustings vokiečių policija, jie tikrai patikrins viską iki smulkmenų. Taip pat, jei transportuojate alkoholį ar tabaką, reikia akcizo žymų – tai kita istorija, čia be griežtos kontrolės neina. (Arba jei gabenate vaistus, tada reikia specialių leidimų, bet tai jau retesnis atvejis).

Kas yra CMR ir kas jį pasirašo?

CMR tai kaip kelionės pasas jūsų kroviniui. Jį pasirašo siuntėjas (jūs) ir vairuotojas. Be to, ant jo nurodomas tikslias krovinių svoris ir būklė. Nepamirškite – pasirašydami jūs patvirtinate, kad viskas tvarkingai supakuota. Jei vairuotojas pastebės, kad dėžės sutrūkinėjusios, tai užrašys CMR, o tada jums bus sunkiau gauti draudimo išmoką, jei kažkas nutiks kelyje.

Kas daryti, jei prarandu originalius dokumentus?

Tai košmaras. Vokietijoje be originalų gali nepaleisti krovinio iš sandėlio. Reikės greitai daryti dokumentų dublikatus, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Kartais padeda paštas, jei jie tiesiog pasiklydo biurokratijos labirinte, bet dažniausiai teks spausdinti naujas sąskaitas ir siųsti skubiu paštu arba vairuotojui kur nors pakelyje sutikti.

Ar reikia draudimo poliso?

Teisiškai taip, kiekvienas vežėjas privalo turėti atsakomybės draudimą. Tačiau jo limitai gali būti nedideli (pvz., 330 000 SDR). Jei vežate labai brangias prekes, geriau pasirūpinkite papildomu krovinių draudimu. Aš vieną kartą mačiau, kaip degė sandėlis ir klientas neteko visos prekės, o standartinis draudimas ne padengė visų nuostolių. Negerai.

Ar galima veži asmeninius daiktus?

Techniškai galima, bet tai turi būti aiškiai pažymėta kaip „nekomercinė siunta“ ir draudimas turi tai padengti. Jei bandysite vežti naujas prekes be PVM mokėjimo ir suginsite, kad tai asmeniniai daiktai, gali susidurti su dideliais nesklandumais muitinėje. Geriau tiesiog pasakyti tiesą ir susitarti dėl mokesčių.

Vokietijos specifika: kodėl tiek griežta?

Ar vokiečiai tikrai taip griežti dėl laiko?

Taip, ypač didžiuosiuose sandėiuose, kaip „Kaufland“ arba „Metro“. Jei esate užsiregistravę 14:00, būkite ten 13:45. Jei vėluojate 20 minučių, gali būti, kad jūsų neįleis. Jie tiki savo sistemomis, o ne jūsų paaiškinimais apie eismą. Daiktų transportavimas organizavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos reikalauja disciplinos, kurią mums, lietuviams, kartais trūksta, bet ten reikia prisitaikyti.

Ar galiu vairuoti sekmadienį?

Vokietijoje yra griežti draudimai važiuoti sunkiasvoriais transporto priemonėmis sekmadieniais ir šventinėmis dienomis. Yra išimčių, pvz., kai gabenate šaldytus produktus arba gyvūnus, bet tam reikia specialių leidimų. Geriau niekada nerizikuoti – baudos didelės, o mašina gali būti sustabdyta iki pirmadienio ryto. (Kartais vairuotojai bando „praslysti“ pro kaimo keliukus, bet nepatarčiau).

Kas yra „Grüner Punkt“ ir ar tai mano reikalas?

Tai pakuočių perdirbimo sistema Vokietijoje. Jei importuojate prekes į Vokietiją ir parduodate jas ten, jūs privalote mokėti šį mokestį už pakuotes. Jei tik vežate per Vokietiją tranzitu į kitą šalį, tai ne jūsų galva. Bet jei esate importuotojas, užtikrinkite, kad jūsų importuotojas (tarpininkas) tai padarė, kitaip gauti didelę sąskaitą vėliau.

Kodėl vokiečių vairuotojai toks nelankstūs?

Jie tiesiug įpratę prie kitos kultūros – taisyklės yra taisyklės. Lietuviškas „nors kažkaip gausis“ ten nedirba. Jei dokumente parašyta, kad reikia dėti antklodus ant grindų, kad nesuteptų betono, jie dės. Mūsų vairuotojais kartais nustebina, kiek smulkmenų ten reikia laikytis, bet taip jie išvengia baudų ir problemų su vadovais.

Ar saugu palikti mašiną stovėti parke Vokietijoje?

Ne visur. Yra saugių stovėjimo aikštelių, kurios kainuoja, ir yra nemokamų „wild“ vietų prie autostradų. Pastarosiose dažnai vyksta vagystės, ypač degalų arba krovinių iš užrakintos spintos (jei vairuotojas nepasirūpino). Patariu visada rasti oficialų stovėjimą, net jei tai kainuoja 15-20 eurų – tai pigiau nei prarasti krovinį.

Ar tikrai reikia vokiškų dokumentų?

Ne visada, bet labai padeda, jei ant dėžių yra užrašai vokiškai. Jei vokiečių muitininkas ar sandėlininkas negali suprasti, kas viduje, jis gali atidaryti dėžę patikrinimui. Tai užtrunka laiko ir gali sugadinti prekę. Geriau iš karto turėti etiketes dviem kalbomis.

Problemų sprendimas ir nerealiai situacijos

Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas stovi ir laukia instrukcijų. Jei tai jūsų klaida (pvz., nusiuntėte neteisingą prekę), jums teks mokėti už laukimą ir grįžtamąjį krovinį. Jei tai gavėjo šūsnys, mes stengiamės rasti sandėlį, kur galima laikinai padėti prekes (tai vadinama demodžu), bet tai taip pat kainuoja. Geriau iš anksto susitarti dėl atsarginio adreso.

Ar vežate brangius daiktus, pvz., telefonus ar auksą?

Taip, bet tai reikalauja specialios procedūros. Mašina turi būti apsaugota (prie ratai arba vairuotojas su šautuvu – legaliai, žinoma), o krovinių draudimo limitai turi būti padidinti. Negaliu tiesiog įmesti į bet kurią mašiną dėžę su telefonais ir tikėtis, kad niekas nepastebės. Tokiu atveju daiktų transportavimas organizavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos tampa ypatingai atsakinga užduotis.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nebekeliauja?

Kartais jie tiesiog „dingsta“ – neatsiliepia į telefonus arba sako, kad važiuoja, o GPS rodo, kad jis stovi vietoje jau 10 valandų. Tada mes pradedame spausti techninę pagalbą arba skambinti pačiam vadovui. Kartais tai būna techninė problema, kartais – asmeninė. Esu matęs atvejų, kai vairuotojai tiesiog pasiėmė atostogų viduryje maršruto... nepasakę niekam. Neįsivaizduojama, bet tiesa.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo pristatymo metu (COD)?

Galima, bet tai brangu. Vairuotojams nepatinka gabenti pinigus, todėl imamas papildomas mokestis (apie 1-2% nuo sumos). Be to, reikia užtikrinti, kad gavėjas tikrai turės tuos pinigus grynaisiais. Jei jis negali sumokėti, krovinys sugrįžta atgal, o nuostoliai tenka jums. Geriau vengti COD, nebent tikrai nepasitiki partneriu.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo kur kas pigesnes kainas?

Paprastai tai reiškia, kad joms nesvarbu kokybė arba joms trūksta patirties. Gali būti, kad jie naudoja senas mašinas, kurios sugenda pusiaukelėje, arba dirba be draudimo. Taip pat gali būti, kad jie tiesiog sumokėja vairuotojams mažiau, kas lemia prastą darbo kokybę. Jei kaina atrodo per gera būti tiesa, ji greičiausiai tokia ir yra. Neklyskite į „pigiausių“ spąstus.

Ar jums pats patinka šis darbas po 20 metų?

Kartais klausiu savęs to paties. Yra dienų, kai nori viską mesti, kai vėluoja trys mašinos vienu metu, o klientai šaukia į telefoną. Bet yra ir malonių momentų, kai viskas suveikia kaip laikrodis, ir matai, kad padėjai žmogui išspręsti problemą. Tai ne lengvas darbas, bet įdomus. Niekada nežinai, kas nutiks rytoj – tai laiko geriausia ir blogiausia savybė.

Išvada

Apibendrinant, viskas susiformuoja į vieną paprastą tiesą: pasitikėkite savo ekspeditoriumi, bet būkite budrūs. Daiktų transportavimas organizavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra kaip nuotrauka „Instagram“ – po to dažnai lieva nešvarios rankos ir nedarbingi naktys. Geriausia, ką galite padaryti, tai būti aiškus, laiku pateikti dokumentus ir nesitikėti stebuklų už bananų kainą. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų kroviniai niekada nešoks tiesiai į sieną prie Hanoverio.