Daiktų transportavimas iš Vokietijos trunka nuo vienos dienos

Klausyk, per dvidešimt metų šioje „mėsmalėje“ mačiau visko – nuo pamestų krovinių iki vadybininkų, kurie žada neįmanomus dalykus. Kai klientai klausia, ar daiktų transportavimas iš Vokietijos trunka nuo vienos dienos, aš visada sakau: teoriškai – taip, praktiškai – priklauso nuo to, ar žvaigždės susidėlioja. Vokietija yra logistikos širdis, bet net ir ten pasitaiko nesusipratimų. Jei krovinys paruoštas, dokumentai tvarkingi, o fura stovi prie rampos, viskas įmanoma. Tačiau būkime atviri, dažniausiai tas „viena diena“ yra marketinginis triukas, kurį mes, vežėjai, kartais naudojame, kad pritrauktume klientus. Šiame tekste atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia šis procesas ir kur dažniausiai stringa greitas pristatymas.

Planavimo ir realybės neatitikimai

Ar tikrai įmanoma gauti krovinį iš Vokietijos per 24 valandas?

Tai yra klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žiūrėk, jei tavo krovinys yra Berlyne, o fura jau stovi pakrauta ir vairuotojas turi laisvų darbo valandų, tai teoriškai įmanoma pasiekti Lietuvą per parą. Tačiau realybė tokia, kad vairuotojas privalo laikytis poilsio režimo, o vokiečių greitkeliuose „Autobahn“ dažnai būna kamščių (na gerai, realiai ten kamščiai yra kasdienybė). Jei viskas vyksta sklandžiai, be jokių trikdžių, tai galbūt ir pavyks, bet dažniausiai tai yra loterija. Aš visada sakau klientams: planuokite dvi dienas, kad nebūtų nusivylimų, kai vėluojame tas kelias valandas dėl eismo sąlygų ar techninių kliūčių kelyje.

Kodėl vadybininkai dažnai žada neįmanomus pristatymo terminus?

Čia yra skaudi tema. Vadybininkai nori parduoti paslaugą, todėl kartais „pagražina“ situaciją. Jie mato žemėlapyje atstumą, padalina jį iš vidutinio greičio ir gauna gražų skaičių. Tačiau jie pamiršta, kad fura turi sustoti, kad vairuotojas turi pailsėti, o muitinės procedūros (jei jos reikalingos) gali užtrukti ilgiau nei planuota. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vadybininkas prižadėjo pristatymą per dieną, o krovinys įstrigo dėl paprasčiausio dokumentų neatitikimo. Tai sukelia didžiulį stresą ir klientui, ir man. Geriau jau pasakyti tiesą iš karto, nei vėliau teisintis, kodėl krovinys vėluoja, nes tai gadina reputaciją.

Kokie veiksniai labiausiai įtakoja greitą pristatymą iš Vokietijos?

Pirmiausia – krovinio paruošimas. Jei atvažiuojame, o paletės nesupakuotos, prarandame brangų laiką. Antra – dokumentacija. CMR'as turi būti užpildytas be klaidų, nes kiekviena klaida reiškia papildomą laiką prie rampos. Trečia – eismo sąlygos. Vokietijos infrastruktūra yra puiki, bet eismo intensyvumas ten milžiniškas. Taip pat svarbu, ar krovinys yra pilnas (FTL), ar dalinis (LTL). Pilnas krovinys juda greičiau, nes nereikia užsukti į kitus terminalus. Jei vežame dalinį krovinį, vėlavimų tikimybė išauga eksponentiškai, nes kiekvienas sustojimas yra rizika. Kartais atrodo, kad viskas suplanuota tobulai, bet užtenka vienos avarijos kelyje ir visas grafikas griūva.

Ar verta mokėti daugiau už skubų pristatymą?

Tai priklauso nuo to, koks krovinys. Jei tai gamybos linijai reikalinga detalė, kurios kaina yra tūkstančiai eurų per valandą prastovos, tada taip, verta. Bet jei tai tiesiog prekės parduotuvei, galbūt geriau palaukti dieną ilgiau ir sutaupyti. Aš visada klausiu kliento: „Kokia yra prastovos kaina?“. Jei atsakymas yra „labai didelė“, tada mes darome viską, kad daiktų transportavimas iš Vokietijos trunka nuo vienos dienos būtų realybė. Tačiau būkime sąžiningi, dažnai klientai permoka už „skubumą“, kurio realiai nereikia. Tai yra verslo sprendimas, kurį turi priimti pats klientas, įvertinęs visus „už“ ir „prieš“.

Kaip veikia vairuotojų darbo laiko režimas?

Tai yra griežtai reglamentuota Europos Sąjungos teisės aktais. Vairuotojas negali vairuoti be sustojimo. Yra privalomos pertraukos, dienos poilsis ir savaitinis poilsis. Jei vadybininkas sako, kad fura važiuos be sustojimo, jis meluoja arba skatina pažeidimus. Aš niekada nerizikuoju vairuotojų saugumu ir licencija. Mes visada skaičiuojame laiką su visomis privalomomis pauzėmis. Tai reiškia, kad jei atstumas yra 1500 kilometrų, tai fiziškai neįmanoma įveikti per 24 valandas, laikantis visų taisyklių. Tai yra faktas, kurio negalima apeiti, kad ir kaip norėtųsi.

Ar muitinės procedūros labai stabdo procesą?

Jei prekės keliauja tarp ES šalių, muitinės nėra. Tačiau jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių per Vokietijos uostus ar sandėlius, tada prasideda „linksmybės“. Muitinės deklaracijos, patikrinimai, dokumentų derinimas – visa tai atima laiką. Kartą turėjome krovinį, kuris įstrigo Hamburgo uoste savaitei dėl kažkokio popieriaus trūkumo. Tai buvo košmaras. Todėl visada patariu klientams iš anksto pasirūpinti visais dokumentais. Jei viskas tvarkinga, muitinė praeina greitai, bet jei kyla įtarimų, krovinys gali būti sulaikytas neribotam laikui. Tai yra viena iš tų sričių, kurioje aš niekada negaliu garantuoti 100% tikslumo.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuoti. Vėlavimai logistikoje yra kasdienybė. Svarbiausia yra komunikacija. Jei aš matau, kad fura vėluoja, aš iškart informuoju klientą. Geriau bloga žinia laiku, nei tyla iki paskutinės minutės. Mes visada stengiamės rasti alternatyvų: galbūt galima perkrauti krovinį į kitą transporto priemonę, galbūt galima pakeisti maršrutą. Bet dažniausiai tenka tiesiog laukti. Klientai dažnai pyksta, bet aš visada sakau: „Aš negaliu valdyti oro sąlygų ar eismo kamščių“. Tai yra mūsų darbo dalis, kurią reikia priimti su šaltu protu ir profesionalumu.

Ar krovinio draudimas padeda, jei krovinys vėluoja?

Draudimas (CMR draudimas) dažniausiai padengia žalą dėl krovinio sugadinimo ar praradimo. Dėl vėlavimo gauti kompensaciją yra labai sunku. Reikia įrodyti tiesioginius nuostolius, o tai teisiniame procese yra ilgas ir brangus kelias. Dauguma vežėjų turi sutartis, kuriose vėlavimas yra apribotas tam tikromis sąlygomis. Todėl niekada nepasikliaukite draudimu kaip garantija, kad gausite krovinį laiku. Draudimas yra apsauga nuo nelaimingų atsitikimų, o ne nuo vadybininkų pažadų nevykdymo. Tai yra svarbus niuansas, kurį daugelis klientų pamiršta.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Rinkoje yra pilna „vienadienių“ įmonių, kurios siūlo pigias paslaugas, bet neturi jokios atsakomybės. Aš visada rekomenduoju žiūrėti į įmonės istoriją, turimą parką ir rekomendacijas. Jei įmonė turi savo furas, tai jau yra geras ženklas. Jei tai tik tarpininkai, kurie perparduoda paslaugą, rizika išauga. Taip pat svarbu, ar įmonė turi CMR draudimą ir ar jis galioja. Aš pats visada prašau klientų patikrinti mūsų draudimo poliusą. Tai sukuria pasitikėjimą. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad krovinys bus saugus ir atvežtas laiku.

Ar skiriasi pristatymo terminai priklausomai nuo sezono?

Žinoma! Prieš Kalėdas ar kitas šventes logistikos sistema tampa perkrauta. Visi nori viską gauti „vakar“. Tada vėlavimai tampa norma, o ne išimtimi. Mes visada įspėjame klientus: jei planuojate siuntą gruodžio mėnesį, pridėkite papildomas 2-3 dienas prie įprasto termino. Tai nėra mūsų noras vėluoti, tai yra fizinis sistemos pajėgumas. Keliai užsikimšę, sandėliai perpildyti, vairuotojai nori namo. Tai yra metas, kai logistika tampa tikru iššūkiu, ir tik tie, kurie planuoja iš anksto, išvengia didžiausių problemų.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais – taip. Dauguma modernių transporto įmonių naudoja GPS sekimo sistemas. Aš galiu pasakyti klientui, kur tiksliai yra jo krovinys bet kurią minutę. Tai suteikia ramybės. Tačiau būna atvejų, kai sistema „nulūžta“ arba vairuotojas pamiršta įjungti sekimą. Tada vėl tenka skambinti telefonu. Bet apskritai, technologijos labai palengvino mūsų darbą. Klientas mato, kad fura juda, ir tai sumažina nerimą. Jei vežėjas atsisako suteikti sekimo informaciją, tai jau yra raudona vėliava.

Kokie yra dažniausi krovinio pažeidimai transportavimo metu?

Dažniausiai tai būna netinkamas pakavimas. Jei prekės nėra pritvirtintos paletėse, jos gali virsti posūkių metu. Mes visada tikriname, ar krovinys gerai „suraišiotas“. Taip pat pasitaiko drėgmės pažeidimų, jei tentas nėra sandarus. Aš visada sakau: „Geriau sugaišti pusvalandį papildomai tvirtinant krovinį, nei vėliau aiškintis dėl sudaužytų prekių“. Tai yra elementari logika, bet daugelis vairuotojų skuba ir praleidžia šį žingsnį. Rezultatas – nuostoliai ir sugadinti santykiai su klientu.

Ar svarbu, kokio tipo transporto priemonę pasirenki?

Taip, tai kritiškai svarbu. Jei veži baldus, tau reikia „furgono“ (kietų sienų), kad prekės būtų apsaugotos nuo oro sąlygų ir vagysčių. Jei veži statybines medžiagas, užtenka paprasto tento. Jei veži maisto produktus, reikia šaldytuvo (refrižeratoriaus). Kiekvienas tipas turi savo niuansų. Aš visada klausiu kliento, ką tiksliai jie veža, kad parinkčiau tinkamą techniką. Netinkamas pasirinkimas gali kainuoti krovinio sugadinimą. Tai yra viena iš tų sričių, kurioje negalima taupyti.

Kodėl vokiečių logistikos centrai yra tokie griežti?

Vokiečiai mėgsta tvarką. Jų logistikos centruose viskas suplanuota iki minutės. Jei vėluoji 15 minučių, gali prarasti savo „slotą“ (laiko langą) ir laukti kelias valandas. Tai yra labai griežta sistema, kuri reikalauja didelio tikslumo. Mes, vežėjai, turime prie to prisitaikyti. Jei vairuotojas nėra punktualus, jis tiesiog nebus įleistas į teritoriją. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl daiktų transportavimas iš Vokietijos trunka nuo vienos dienos reikalauja tokio didelio susikaupimo ir planavimo.

Ar dažnai pasitaiko vagystės iš fūrų?

Tai yra skaudi tema. Vagystės pasitaiko, ypač stovėjimo aikštelėse prie greitkelių. Mes visada rekomenduojame vairuotojams nakvoti tik saugomose aikštelėse. Tačiau net ir ten nėra 100% garantijos. Vagys tampa vis išradingesni. Jie pjauna tentus, laužia spynas. Tai yra rizika, su kuria mes gyvename. Aš visada sakau klientams: jei krovinys yra labai brangus, galbūt verta užsisakyti palydą arba specialų saugų transportą. Tai kainuoja daugiau, bet suteikia ramybę.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ (LTL) surinkimas?

Tai yra tarsi dėlionė. Mes surenkame krovinius iš kelių skirtingų vietų Vokietijoje, vežame į terminalą, ten perkrauname ir siunčiame į Lietuvą. Tai užtrunka ilgiau nei pilnas krovinys, nes reikia laiko surinkimui ir konsolidacijai. Tačiau tai yra pigiau klientui. Aš visada įspėju: „LTL krovinys nebus pristatytas per dieną“. Tai fiziškai neįmanoma. Jei kas nors žada greitą LTL pristatymą, būkite atsargūs. Tai dažniausiai reiškia, kad krovinys bus „pamestas“ tarp kitų siuntų.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada. Logistikos rinka yra labai konkurencinga. Tačiau atminkite: kaina atspindi kokybę. Jei gaunate pasiūlymą, kuris yra gerokai mažesnis už rinkos vidurkį, kažkur yra „kabliukas“. Galbūt tai senas automobilis, galbūt vairuotojas be patirties, galbūt nėra draudimo. Aš visada stengiuosi rasti „aukso viduriuką“ – kainą, kuri yra priimtina klientui, bet leidžia man užtikrinti kokybišką paslaugą. Tai yra derybų menas, kurį tobulinu jau du dešimtmečius.

Ką reiškia „CMR“ ir kodėl jis toks svarbus?

CMR yra tarptautinis krovinių gabenimo važtaraštis. Tai yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad krovinys buvo paimtas ir pristatytas. Be jo negalima vykdyti jokių pervežimų. Jame surašyta viskas: siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, pavojingumo klasė ir t.t. Jei CMR'as užpildytas neteisingai, gali kilti problemų su policija ar muitine. Aš visada tikrinu CMR'us prieš išvažiuojant. Tai yra mūsų „biblija“. Jei nėra CMR'o, nėra ir krovinio.

Ar vairuotojų trūkumas įtakoja pristatymo greitį?

Tai yra didžiulė problema visoje Europoje. Vairuotojų trūksta, o tie, kurie yra, dažnai dirba viršvalandžius. Tai reiškia, kad kartais mes tiesiog neturime laisvos mašinos, kuri galėtų išvykti nedelsiant. Tai priverčia mus atidėti pristatymą. Tai yra realybė, su kuria susiduriame kasdien. Mes stengiamės išlaikyti savo vairuotojus, mokėdami jiems padorius atlyginimus, bet tai didina paslaugos kainą. Tai yra užburtas ratas, kurį sunku nutraukti.

Ar svarbu, kurioje Vokietijos dalyje yra krovinys?

Taip. Pietų Vokietija (Bavarija) yra toliau nuo Lietuvos nei Šiaurės Vokietija (Hamburgas). Tai reiškia, kad atstumas yra didesnis, o kelionės laikas – ilgesnis. Mes visada skaičiuojame atstumą kilometrais, o ne „iš Vokietijos“. Tai yra svarbus skirtumas. Jei klientas sako „iš Vokietijos“, aš visada klausiu „iš kurio miesto?“. Tai leidžia tiksliau suplanuoti laiką ir kainą.

Kaip veikia „Express“ pristatymo paslauga?

Tai yra paslauga, kai naudojami du vairuotojai (ekipažas). Jie keičiasi prie vairo ir mašina beveik nestoja. Tai leidžia pasiekti tikslą per 24-30 valandų. Tai yra brangu, nes reikia mokėti dviem vairuotojams. Bet jei laikas yra kritinis, tai yra vienintelis būdas. Aš visada siūlau šią paslaugą tiems, kam tikrai reikia greičio. Tai yra „premium“ klasės logistika.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai reikalauja specialaus leidimo ir įrangos. Ne kiekvienas vairuotojas gali vežti ADR krovinius. Tai yra papildoma atsakomybė ir rizika. Mes turime specializuotus automobilius ir apmokytus vairuotojus. Tai kainuoja brangiau, bet tai yra būtina saugumo sąlyga. Niekada nebandykite vežti pavojingų krovinių su paprastu transportu – tai gali baigtis katastrofa.

Ar dažnai keičiasi kuro kainos ir kaip tai įtakoja kainą?

Kuro kainos yra labai nepastovios. Mes turime „kuro priedą“, kuris keičiasi priklausomai nuo rinkos kainų. Tai yra sąžiningas būdas apsisaugoti nuo staigių šuolių. Klientai tai supranta, nes tai yra objektyvus rodiklis. Mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas, bet jei kuras brangsta 20%, mes negalime dirbti nuostolingai. Tai yra verslo realybė.

Ar svarbu, kokia yra krovinio vertė?

Taip. Jei krovinys yra labai brangus, mes imamės papildomų saugumo priemonių. Taip pat draudimo įmoka yra didesnė. Mes visada klausiame krovinio vertės, kad galėtume tinkamai įvertinti riziką. Tai yra svarbu ne tik mums, bet ir klientui. Niekas nenori prarasti brangaus krovinio.

Ar verta naudotis ekspeditorių paslaugomis?

Ekspeditoriai (tarpininkai) gali padėti rasti geriausią variantą. Jie turi kontaktų tinklą ir gali greičiau rasti laisvą mašiną. Tačiau jie ima savo komisinius. Jei turite laiko ir noro, galite ieškoti patys. Bet jei norite ramybės, geriau patikėti tai profesionalams. Aš pats esu ekspeditorius ir žinau, kiek darbo įdedame, kad viskas vyktų sklandžiai.

Išvada

Daiktų transportavimas iš Vokietijos trunka nuo vienos dienos – tai įmanoma, bet reikalauja tikslaus planavimo, patikimų partnerių ir šiek tiek sėkmės. Niekada nepasitikėkite „aklais“ pažadais. Visada klauskite detalių, tikrinkite draudimą ir būkite pasiruošę nenumatytiems atvejams. Logistika yra gyvas procesas, kuriame visada kažkas gali nutikti. Svarbiausia – išlaikyti šaltą protą ir bendrauti. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip viskas vyksta „užkulisiuose“. Sėkmės jūsų versle ir tegu jūsų kroviniai visada pasiekia tikslą laiku!