Daiktų transportavimas į Vokietiją: kas svarbu pasiruošti, kad nenukristum nuo suoliuko

Dirbu šitame rate jau beveik dvidešimt penkerius metus, per petį mateu viską – nuo tų, kurie perveža vieną dėžutę su keptu batonu, iki milžiniškų projektinių krovinių, kurie tiesiog neina į tentą. Vokietija VISAD buvo ir yra pagrindinis kryptis mūsų, lietuvių, vežėjų, žemėlapyje. Bet, sakau jums, daiktų transportavimas į Vokietiją nėra taip paprasta kaip užsukti degalinei. Ten yra savos eisenos, savo baisiai griežti taisyklės ir klientai, kurie mato net menkiausią dėmę ant dėžės. Jei manote, kad paprasčiausiai užmeskite daiktus į sunkvežimį ir jie patys atsiras Miunchene, labai suklystate. Čia reikia galvoti apie dokumentus, apie tai, kaip supakuota, ir apie tai, kas nutinka, jei vairuotojas užmiega prieš sieną.

Šiame straipsnyje (jeigu taip galima pavadinti mano šaltuką) pasiskelbsiu tiek, kiek reikia žinoti, kad nebūtum nustebęs, kai gavęs sąskaitą už „Lagerkosten“ (sandėliavimo išlaidas) arba kai vokiečiai neduos iškrovti dėl netinkamos paletės. Gerai, neskubėkime, eikime prie esmės.

Dokumentacija ir klastingos biurokratinės smulkmenos

Ar tiesiog prekių sąrašas pakanka, ar reikia pilnos faktūros?

Žiūrėk, čia dažnaiusia klaida. Daiktų transportavimas į Vokietiją reikalauja tikslumo. Jūs manote, kad parašytas „sąrašas ant lapelio“ užtenka? Vokiškai tai vadinasi „Papierkram“. Tau reikalinga tiek prekių sąnašas (packing list), tiek ir komercinė faktūra (invoice), net jei tai nėra pardavimas, o tik perkėlimas. Be faktūros su jais nėra šansų praeiti muitinę arba įvežti į sandėlį, jei ten yra griežti saugumo reikalavimai. Parašyk viską aiškiai, kiek yra kiekvieno dalyko, kokia svorio, ir privalomai nurodyk šalį kilmės.

Kas daryti, jei prekėmis neturiu jokios vertės, tai dovana ar asmeninis daiktas?

Net jei tu dovanoji broliui sofą arba veži senus tėvų baldus, vokiečiai vis tiek nori matyti vertę. Jums reikia užpildyti dokumentą, nurodant „0“ vertę tik tuo atveju, jei tai yra naudoti asmeniniai daiktai ir grįžtate atgal (provizinio importo declaracija), bet paprastai jie reikalauja nustatyti bent simbolinę rinkos vertę. Jei parašysi „0“, gali būti, kad praleis pro šalį, o gali būti, kad uždels visą sunkvežimį ir prašys įrodymų, kad tai šiukšlės. Geriau nurodyk 1 eurą nei kovoti su muitininkais trijas dienas.

Ar CMR draudimas apima viską, ką aš dedu į sunkvežimį?

CMR – tai standartinis draudimas, kurį turi dauguma vežėjų. Bet, sakau jums, jo ribos yra žemos, paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą. Jei veži brangų elektroniką, vaizdo įrangą ar brangiausius alkoholio kokteilius, tas draudimas neatsidirbs. Daiktų transportavimas į Vokietiją turi būti apgalvotas: jei turi ką nors vertingo, privalai pasirašyti ypatingą susitarimą apie vertę (ad valorem) arba pasidaryti papildomą draudimą patiesiems. Kitu atveju, jei vairuotojas nuvažiuos į griovį, gausi tik šiukšlių kainą.

Kas yra tuo garsinguoju „Proforma invoice“ ir kada ją naudoti?

Proforma tai nėra galutinis mokėjimo dokumentas, o daugiau kaip deklaracija, kokia bus vertė. Tai naudojama, kai dar nesutartą galutinės sumos arba kai prekės važiuoja į parodą, mėginius, taisyklę. Vokiškiems logistikos centrams tai dažnai užtenka, kad priimtų prekes į sandėlį prieš išrašant galutinę sąskaitą. Bet nepamiršk – ji turi atrodyti kaip tikra faktūra, su jūsų logotipu ir duomenimis, kitaip jos tiesiog išmes į šiukšliadėžę.

Kodėl man reikia nurodyti HS (tarifų) kodus? Ar ne tai vežėjo reikalas?

Galvoji, kad vežėjas turi žinoti visą pasaulį? Vairuotojas nori važiuoti, o ne spėlioti, kas čia per plastikinas detale per 5 centus. Muitinėje Vokietijoje, ypač jei kils klausimų, be kodo neišsiverksi. Jei nežinai tikslaus kodo, nurodyk bent bendrą grupę, bet geriau pasiklauskyti konsultanto. Neteisingas kodas gali baigtis brangiomis baudomis arba prekių konfiskavimu, ir tada neišgelbėsi nei raudonasis vežėjo šviesoforas, nei tavo ašaros.

Ar turiu būti PVM mokėtojas norint siųsti prekes į Vokietiją?

Jei esi fizinis asmuo ir siunti dėžutę draugui, dažniausiai tai ne problema (tol, kol ne viršyjami ribos). Bet jei veži prekybai, turi būti įmonė arba registruotas PVM mokėtojas (pavardės pavadinime neturi būti „UAB“ ar „Vokietijos filialas“?), ne ne, turi būti tiesiog įmonės kodas. Be to, Vokietijoje yra specialūs atvejai, kai pirkėjas moka PVM (Intra-Community Supply), todėl reikia jo PVM kodą ir validavimą VIES sistemoje. Be to, tu negali išduoti PVM sąskaitos faktūros be to kodo.

Vokiški reikalavimai: VerpackG, paletės ir pavojingi dalykai

Kodėl vokiečiai taip užsižiūri į pakavimą ir kas tas VerpackG?

Čia nėra jokia juokela. VerpackG – tai dėl pakuočių grąžinimo ir perdirbimo. Vokietija yra ekologiška, jei parduodi prekę ten, tu atsiskaičiuosi už pakuotę. Daiktų transportavimas į Vokietiją be to žymėjimo (licenzijos numerio ant pakuotės) yra nelegalus tam tikrose srityse. Ir vėlgi, jei dėžė nėra pažymėta, ji gali būti laikoma šiukšlėmis. Toliau nebus eigoje. Aš asmeniškai mačiau, kaip sugrąžino visą sunkvežimį, nes ant buitinės chemijos buteliukų nebuvo tos mažytės raidelės „Grüner Punkt“ arba kitų sistemų kodų.

Ar galiu dėti prekes ant paprastų medinių dedyklių be euro paletės?

Gali, jei nori problemų. Vokiški sandėliai, ypač didieji kaip Kaufland, Lidl arba logistikos gigantai, priima TIK euro paletes (EPAL). Jei atveši ant ką nors grubiai suręžto lentų rėmo, jie gali atsisakyti iškrovti arba įskaityti tau rūsčiavimo mokestį (paletės keitimą). Daiktų transportavimas į Vokietiją su blogomis paletėmis – tai pinigų deginimas. Naudok tik standartines, nesulūžusias, su „EPAL“ žyme. Nusimušęs kampas dar gali praeiti, bet ką tik kas sugedęs – ne.

Kas su tais „Lager“ mokesčiais, jei vėluoju su dokumentais?

Lagerkosten – tai tai, ko bijo kiekvienas. Tai sandėliavimo mokestis. Jei turi iškrauti prekes rytoj, bet dokumentai atvyksta tik po pietų, vokiečiai uždels iškrovą. Ir tada prasideda skaičiavimas – po 50-100 eurų už valandą arba dieną. Jiems užtenka mažiausios priežasties. Todėl dokumentus TURI būti išsiųsti iš anksto, pdf formatu, tiesiai į vokiškąjį el. paštą, o ne nešiotis su vairuotoju popieriuje. Aš kartas mačiau, kaip klientas prarado 500 eurų vien todėl, kad nepridėjo vieno lapo.

Ką daryti, jeigu turiu vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Tai cera. ADR reikalavimai Vokietijoje yra ypač griežti. Ne užeik ant „juodosios zon“ miestuose, neteisingą laiką ar be leidimo. Reikia turėti visus sertifikatus, vairuotojas turi turėt kortę, o sunkvežimis – oranžinius lagaminus. Daiktų transportavimas į Vokietiją su pavojingais kroviniais be šios dokumentacijos yra ne bauda, o galimas areštas. Geriau dešimt kartų pasiklauskęs specialisto, nei bandy savaip. Ir nepamiršk, kai kuriems kroviniams (pavyzdžiui, sprogmenims) reikia ir palydovas (policija arba specialios tarnybos).

Ar galima vežti maistą be specialių leidimų?

Galima, bet tik jei tai ne mėsą ar pieno produktus iš trečiųjų šalių (bet mes esame ES, tai lengviau). Bet jei veži maisto papildus, bio produktus arba kažką panašaus, reikia turėti sveikatos pažymas (HACCP), o sometimes net ir „Zulassung“ leidimą. Vokiška maisto saugumo tarnyba yra šaltkaulė, geriau netekėti nuo jų nei įleidžti juoks. Paskubėjimas čia neveikia.

Kodėl taip svarbu nurodyti gavėjo numerius (EORI, VAT)?

Be jų sistema užstrigs. Jei tu siunti į didelį sandėlį, ten turi būti nurodytas jų vidinis numeris (GLN arba pirkėjo kodas). Be to, jei tai prekybą tarp įmonių, reikalingas PVM mokėtojo numeris pirkėjo. Viena dešimtųjų raidė neteisinga – ir prekės stovi sienoje. Aš nė nekalbu apie EORI numerį, kuris yra būtinas muitinėje, nors Vokietijoje jis dažnai nėra tikrinamas vidaus rinkoje, bet jį gerai turėti, jei staiga atsiranda išorinės sienos kontrolės.

Vairuotojai, terminai ir realus gyvenimas kelyje

Ar vairuotojas tikrai gali atvykti anksčiau ar vėliau?

Žinoma. Galvoji, kad mes turime magišką lazdelę? Daiktų transportavimas į Vokietiją priklauso nuo eismo, sienų ( nors jos nėra, bet policija pasirodo), oro sąlygų ir tiesiog nuo to, ar vairuotojas norėjo sustoti pietų. Jei sakau 14:00, tai gali būti 13:30 arba 15:00. Nežiūrėk į vairuotoją kaip į taksi vairuotoją, kuris laiko laikrodį. Jis turi poilsio laikus, kuriais negali vairuoti net jeigu norėtų, tai įstatymas. Tad, prašau, neklyskite, kai jis parašo „vyksiu rytoj“, tiesiog palaukite.

Kas nutinka, jei pirkėjo atstovas neatsiranda iškrovimo metu?

Tada vairuotojas sėdi ir laukia. Arba nukelia kur nors laukti. Ir kas? Mokėsi laukimo mokestį. Vokiški klientai dažnai turi „piką“ – tarkime, iškrauti tik nuo 8:00 ryto iki 14:00. Jei vairuotojas atvyksta 15:00, jis privalo laukti iki ryto. Tas laukimas tau kainuos, ir ne mažai. Todėl TURI suderinti terminus ne su vairuotoju, o su gavėju tiesiogiai. Asmeniškai aš visada siūlau rašyti į el. paštą ir gauti patvirtinimą.

Ar įmanoma užsisakyti iškrovą su vokiečių pusės?

Įmanoma, bet tai kainuoja. Jeigu turi „Lieknežerį“ (keltuvą su žibintu), gali iškrauti pats, bet jei turi tik tentą, reikės stogo. Daiktų transportavimas į Vokietiją dažnai įtraukia iškrovos paslaugas vietos firmų. Už tai imami dideli pinigai, kartais net 100-150 eurų už valandą. Jei turi gerus kontaktus, gali susitarti pigiau, bet paprastai paprašyti – „Gabelstapler“ (rozetas) kainos yra už dangų. Geriau pasirūpink tuo iš anksto ir nedaryk kaltos vabzdžio veidą.

Ką daryti, jei prekės atvyksta su defektais?

Čia svarbiausia – NELIKTI TOLIAU. Kai vairuotojas dar yra vietoje, turi iš karto suformuoti protokolą (CMR pažeidimo aktą). Nuotraukok, filmuok, užsirašyk visas žalas. Jei vairuotojas išvažiuos, o tu tada pamatysi, kad televizorius laužtas, niekas nepagrįš tavo nuostolių. Draudikas pasaksi „prooof?“, o jo nebus. Aš mačiau daugybę kartų, kai žmonės ramiai pasirašinėjo dokumentus, o paskui skambindavo verkti. Neveikia taip.

Kodėl vokiečiai taip griežtai laikosi laiko tarpų?

Jie tokie. Tokių jų kultūra. 15 minučių vėlavimas jiems jau yra skandolas. Jei sutarėte „Fenster“ (laiko tarpą) 10:00-12:00, būk ten. Daiktų transportavimas į Vokietiją reikalauja disciplinos. Jei vėluoji, gali būti, kad tave tiesiog neįves. Jų logistika veikia kaip laikrodis, viena dėžė ne savo vietoje sukelia grandinę nusirūkimų. Mes lietuviai esame šiek tiek laisvesni, „kaip nors bus“, bet ten – ne.

Ar vairuotojas gali padėti sukrauti ar iškrauti?

Formaliai – jo darbas yra vairuoti. Tačiau dauguma mūsų vairuotojų yra geri vaikinai ir padeda, jei jiems duodama „duona“ (pinigai už rankas). Bet legaliai, jei jis nukrito nuo paletės ir sulaužo koją, draudikas nemokės, nes jis dirbo ne savo darbą. Aš visada sakau klientams: geriau pasamdyti keltuotoją nei mėginti vairuotoją prikalbti suktis 2 tonų ritinį, kai tas vairuotojas jau 12 valandų vairavo.

Pinigai, išlaidos ir kaip nenusivilti

Kuo skiriasi „kubai“, „metrai“ ir „svoris“ kainojime?

Standartiškai, kai kalbame apie dalinius krovinius (LTL), daiktų transportavimas į Vokietiją kainojamas pagal užimamą vietą tente (LDM – lininiai metrai) arba pagal svorį. Bet dažnai klientai klaidingai mano, kad jei aš turiu mažai svorio, tai bus pigu. Ne, jei turi 5 tonas plunksnų, užims pusę sunkvežimio, ir sumokėsi už pusę sunkvežimio. Svarbu suprasti savo krovinio „sandėliavimo factorą“. Aš kartą turiu klientą, kuris norėjo vežti du didelius putas orus, tikėdamasis, kad mokės už 500 kg.

Kas daro įtaką galutinei kainai be atstumo?

Atstumas yra tik pradžia. Įtakos turi miestas (į centro zoną įvažiavimas brangesnis), rūsčiavimas, užtvaros (naktinio darbo mokestis), kurortų mokesčiai (bet tai Lietuvoje dažniau), taip pat kuro priedai, kurie svyruoja. Be to, jei reikia specialios įrangos (keltuvas su aukščiu liftu), taip pat pridedama. Daiktų transportavimas į Vokietiją nėra fiksuota kaina, tai yra „kalkuliacija“ prieš kiekvieną važiavimą.

Ar turiu mokėti už tuščią važiavimą (krovinio grąžinimą)?

Jei sutari dėl „dviejų pusių“ krovinio, tu nesi moki, bet dažniausiai imama viena pusė. Ir jei tu atšauki užsakymą paskutinę minutę, tu gali būti priverstas mokėti išlaidas, nes sunkvežimis jau startavo arba buvo rezervuotas. Vokietijoje nekantraujantys klientai moka baudas už transporto paslaugų nevykdymą.

Kas yra „Aufschlag“ ir kodėl jis pasirodo sąskaitoje?

Tai tai, ko mes lietuviai nemėgstame – priedas. Gali būti kuro priedas (fuel surcharge), kuris keičiasi kiekvieną mėnesį, arba sezoninis priedas. Jei gavai sąskaitą be priedų, gerk šampaną, nes dažniau būna atvirkščiai. Daiktų transportavimas į Vokietiją tampa brangesnis per šventes (Kalėdos, Naujieji) arba per „Bauma“ parodą Miunchene, kai visi sunkvežimiai yra užimti ir kainos šoka į dangų.

Galima susitarti dėl mokėjimo atidėliojimo?

Su pažįstamais – gal, su dideliais – dažnai būna 30 dienų. Bet jei tu naujas klientas ir nori važiuoti šiandien, reikės sumokėti iš karto arba suteikti garantiją. Smulkūs vežėjai nedirba be išankstinio mokėjimo, nes jų maržos yra plonos. Aš visada nusileidžiu tik tada, kai matau, kad klientas rimtas ir mums bus ilgalaikis bendradarbis.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų rūšių transporto?

Nemaloni tiesa – brangiausias yra greitas (ekspresinis) transportas. Jei tu nori gabenti tą pačią dėžę 3 dienas, tai bus pigu, bet jei nori per 12 valandų, tai reikės specialių variacijų – galbūt mikroautobuso arba tiesiog vieno vairuotojo „skubiojo“ režimo. Daiktų transportavimas į Vokietiją ekspresu kainuoja dvigubai, kartais trigubai, nes tenka mokėti už tuščią važiavimą atgal.

Asmeninės patirties istorijos ir kaip išvengti katastrofų

Išgyvenau kartą situaciją, kai klientas užmiršo paminėti, kad prekės yra „šaldytos“.

Tai buvo baisu. Vairuotojas užvežė šaldytąją mašina (nešaldoma), o ten 30 laipsnių šilumos. Atvyko į sandėlį – visa žuvis sukepė. Klientas pradėjo įkyrėti, kad mes ne klausėmės. Aišku, mes buvome kalti, kad neįsitikinome, bet klientas taip pat negerai. Dabar aš visada klausiu: „ar šalta, ar šilta?“. Nedarykite prielaidų. Daiktų transportavimas į Vokietiją su maistu be temperatūros režimo nurodymo – tai savižudybė.

Ar buvo atveju, kai vokiečiai nedavė iškrovti dėl „smulkių dalykų“?

Taip, vieną kartą ant paletės buvo maža ašara įspaudimo plėvelėje. Ne pro skylę, tiesiog įspaudas. Vokiškas sandėlininkas sakė: „Ne, mes nepriimame sugedusios pakuotės“. Vairuotojas turėjo vairuoti 50 km toliau į servisą, pakeisti plėvelę, o tada važiuoti atgal. Visas tas šou kainavo klientui 300 eurų. Vokietija – tai detalizavimo šalis.

Ką daryti, jei pasitraukia (bankrotuoja) gavėjo įmonė Vokietijoje?

Tu esi didelio vargo. Turi turėti krovinį, kuris jau oficialiai „jų“, bet jų nebėra. Turi skubiai kreiptis į teisėsaugą ir bandyti išsigabenti daiktus atgal (arba likvidatorius juos parduos). Bet čia jau nebe logistika, o teisinė drama. Būk tikri, ką veži ir kam. Sutaupyk laiką ir patikrink partnerį (Creditreform arba panašiai) prieš išsiunčiant brangų krovį.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių kelyje į Vokietiją?

Y, ir kaip! Vokietija, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijos regionas, yra vagių rojus. Jei sustoji neapsaugotuose parkinguose prieš automagistralę, rytą gali rasti tuščią tentą. Daiktų transportavimas į Vokietiją reikalauja saugumo. Turi būti GPS šakės (apsaugos) ir sustojimas tik „secured“ aikštelėse. Neklausk vairuotojo, kuris sako „aš čia važiavau dešimt metų nieko nebuvo“ – vagys tik laukia.

Ar galima kažką paslėpti arba paskelbti ne pilną vertę tam, kad nepamokėti mokesčių?

Net bandyk. Neklausk manęs. Vokiškai sistema turi radarus, kuriuos mes nematome. Jei pateksi į „Zoll“ kontrolę su melagingais dokumentais, galiu užtikrinti, kad tavo įmonės pavardės atsiras juodajame sąraše. Tada kiekvienas tavo sunkvežimį bus stabdomas ir tikrinamas su mikroskopu. Daiktų transportavimas į Vokietiją turi būti skaidrus (transparent). Nėra tokių pinigų, kuriems verta rizikuoti verslu.

Kas iš tikrųjų svarbiausia, kad visa šita procedūra būtų sklandi?

Iš esmės, viskas klostosi iš komunikacijos. Daiktų transportavimas į Vokietiją nėra rocket science, tai tiesiog logistika, bet ji sužlunga be informacijos. Jei pateiksi visus duomenis laiku, jei nebandysi meluoti apie krovio svorį ar rūšių, ir jei pasiklausysi patarimų apie paletes bei laiką, viskas praės sklandžiai. Naudok protą, o ne viliones, kad ir būtų patogiau.

Išvada

Na, tiek man buvo pasakyti apie šią tematiką. Daiktų transportavimas į Vokietiją gali būti ir lengvas, ir galvos skausmas, priklauso nuo to, kiek darbo įidėti į paruošimą. Nepamiršk, kad geriausias draugas šioje srityje yra tikslumas ir geras ryšys su vežėju. Nebijok klausti, jei kažką neaišku, geriau paprašyti paaiškinti dešimt kartų nei gailėtis paskui už sugadintas prekes. Sėkmės kelyje ir tegu vokiečiams niekada nepavyks rasti pretenzijų tavo siuntoms.