Daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip paruošti krovinius?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – daiktų transportavimas į Vokietiją visada atrodo lengvesnis, nei yra iš tikrųjų, kol nepasirodo pirmųjų problemų prie sienos arba sandėlyje Miunchene. Klientai dažnai galvoja, kad tiesiog užmeskite daiktą į kėbulą ir važiuokite, bet vokiečiai turi savo specifiką, kurią reikia gerbti, jei nenorite, kad jūsų siunta nukeliautų į „neišsiuntimų“ sąrašą arba gautumėte baudas už blogą pakavimą. Čia ne tik apie tai, ką vežti, bet ir kaip tai uždėti ant paletės, kokius popierius pasirašyti ir kodėl reikia tiksliai žinoti, kas dedasi toje dėžėje. Štai trumpas ir neapsuktas vadovas, kaip išvengti nemažų nervų praradimo.

Kokios turi būti paletės ir kaip ant jų dėti daiktus?

Ar tinka bet kokia paleta?

Tiesiogiai sakant – ne, jei norite, kad vairuotojas nekeiktų jūsų pavardės. Vokietijoje, ypač didžiuosiuose prekybos centruose, labai griežtai tikrinamos euro paletės (EUR 1 arba EUR 2), jos turi būti sausos, laužytos lentos nepraeina. Jei atvešite kokią nors „žiogą“ ant sugadintos medinės pagalvės, gali būti, kad jus tiesiog nepriims. Kartais praeina ir standartinės (1200x800), bet rizikuoti nereikia, geriau turėti certifikikuotas, o ne tokias, kurios suirus vos tik kėbulo priekiokelis joms priels.

Kiek svorio galima užkrauti ant vienos paletės?

Standartinė euro paleta laiko apie toną, bet niekada nevenkite to ribos per daug, ypač jei vežate brangų elektroniką ar stiklą. Esu matęs situaciją, kai klientas spaudė 1,2 tonos cemento ant vienos paletės – tiesiog suslūgno lentelės vidury, o vairuotojas turėjo daryti papildomą perkrovą prie pat gavėjo, kas atėjo brangiai. Geriau padalinti svorį į dvi paletas ir užtikrinti, kad daiktų transportavimas į Vokietiją nebus nutrauktas dėl techninės bėdos.

Ar būtina vynioti plevele?

Be abejo, taip, ir tai ne vieną sluoksnį. Vokietijos keliai būna lygūs, bet posūkiai sandėliuose – šiurkštūs. Matęs, kaip krisdamas atsiriboja šaldytuvo dėžė ant vienos paletės, kai buvo vyniota tik vienu plonu sluoksniu „pinigų taupymui“. Užsukite gerai, o labiausiai patikrinko pagrindą, kad plevelė nešliaužtų, nes tada visa konstrukcja gali nuvažiuoti nuo paletės kelyje. Vokietijos logistikos centruose apie tai kalbama dažnai.

Kas dėl nestandartinių krovinių?

Jei turite ką nors ilgo (pvz., vamzdžius ar medieną), reikia specialių užraktų arba priverčiamo rėmo. Negalima tiesiog padėti ir tikėtis, kad juos laikys sunkumas. Vieną kartą vežėme ilgas laminuotas lentas, kurios nebuvo prifiksuotos, ir stabdant išlindo pro kėbulo atsparą. Tai buvo tikras siaubas, teko mokėti už vairuotojo laukimą ir papildomą įrangą, tad nepabijokite paklausti mūsų patarimų dėl fiksavimo.

Ar reikia dėti etiketes ant kiekvienos dėžės?

Žinoma, tai būtina. Ant kiekvienos dėžės turi būti adresas, siuntėjo duomenys ir, svarbiausia, numeris iš pakavimo sąrašo (packing list). Be to, vokiečiai mėgsta, kai yra GS1 brūkšniniai kodai, taip jie greičiau priima prekes į savo sistemas. Jei dėžė be etiketės, ji gali nukeliauti į „nežinomų prekių“ kampą ir ten pūduti mėnesį, kol kas nors galiausiai susirinks ją išsiaiškinti.

Kaip elgtis su trapia preke?

Štai čia reikia investuoti į polistireną (putplasčio) arba burbuliukų plėvelę, o ne tik laikyti ant popieriaus. Esu matęs, kaip atvyksta porceliano servizai, padėti tiesiai ant kieto pagrindo, žinoma, viskas subyra į šukas. Daiktų transportavimas į Vokietiją reikalauja, kad trapios prekės būtų ne tik izoliuotos, bet ir fiksuotos, kad jos nešoktų dėžės viduje (t. y. tuščiavidurės vietos turi būti užpildytos).

Dokumentai ir muitinė – kodėl visada kažką trūksta?

Ką reikia daryti su CMR sąrašu?

CMR – tai tavo draugas ir priešas vienu metu. Jis turi būti užpildytas be klaidų, be ištrintų žodžių (tiksliau – jei trinate, užbraukiate ir pasirašote). Vokietijos muitininkai yra labai išmani ir tada, kai matai netvarkingą rašymą, gali pradėti kelti klausimus. Būtinai patikrinkite svorį CMR, nes jei realus svoris skirsis nuo parašyto, gali būti problemų, o mokesčiai bus skaičiuojami pagal didesnį svorį.

Ar visada reikia eksporto deklaracijos (EX1)?

Jei vežate prekes už Eurazojos Sąjungos ribų (iš Lietuvos į Vokietiją tai ne taip svarbu, nebent tai tranzitas per kitą šalį), tai taip. Bet jei tiesiog Lietuva-Vokietija, tai viduje ES juda laisvai, tačiau visada geriau turėti pakavimo sąrašą (Packing List), kuris įrodo, kas vyksta. Kai kurie klientai mano, kad jei ES, tai viskas be dokumentų – didžiausia klaida.

Kas yra Proforma sąskaita ir ar ji būtina?

Jei tai ne prekyba, o tarpininkavimas ar dovanos, be Proformos niekur neišsiversite. Ji turi nurodyti tikrąją prekių vertę, ne kokią „simbolinę“, kaip kai kurie bando daryti, kad būtų mažiau mokesčių. Vokietijos muitinė tai sugauna tuojau pat ir tada baudos yra didelės, o pirkėjas gali atsisakyti priimti siuntą.

Kas dėl HS kodų (taros kodų)?

Apie tai dažnai užmiršta, bet jie labai svarbūs muitinei, nors paprastam pervežimui viduje ES nebūtini jų detali nurodyma CMR, bet komercinėse sąskaitose praverčia. Žinoti, kad batas tai kodas 6403, o ne 6402, gali padėti išvengti nesusipratimų, jei kelias eina pro trečiąsias šalis arba atsiranda papildomų patikrinimų. Asmeniškai aš visada patariu juos nurodyti sąskaitose, geriau per daug informacijos, negu per mažai.

Ar galima veži asmeninius daiktus be PVM?

Taip, galima, jei tai tikrai jūsų asmeniniai daiktai, naudojami, ir jūs persikeliate gyventi. Tada reikia pildyti specialų sertifikatą T2L arba pateikti deklaraciją, kad tai ne prekybinis siuntas. Bet jei bandysite vežti penkis naujus televizorius be PVM ir sakyti, kad tai dovana sesei, gausite didžiulę baudą.

Kas vyksta, jei prarandate dokumentus?

Tada prasideda „laukimo maratonas“. Vairuotojas gali strigti sienoje arba prie sandėlio, kol bus gaunami dublikatai. Vieną kartą teko laukti tris dienas Lenkijoje, nes klientas pamiršo originalų sąskaitą faktūrą, o kopijos nepriimė. Daiktų transportavimas į Vokietiją tampa brangus dėl tokių paprastų klaidų, todėl visada darykite sau ir mums kopijas į el. paštą.

Ką reiškia „atgalinis įrašas“ dokumentuose?

Tai kai prekės išvyksta iš Vokietijos atgal į Lietuvą tais pačiais metais, kai buvo parduotos. Tada galima taikyti PVM kompensaciją. Bet čia jau grynai buhalterinės detalės, su kuriomis jums reikia pasikalbėti su savo buhalteriu, o ne su vairuotoju. Vairuotojas tiesiog veža tai, kas parašyta, o kodėl taip – jis nežino.

Finansai, draudimas ir tų pačių problemų išvengimas

Kiek paprastai kainuoja transportas?

Kainos svyruoja kaip vėjas lauke – nuo 1 euro iki kelių eurų už kilometrą, priklausomai nuo to, ar tai pilnas kėbulas (FTL), ar dalinis (LTL). Taip pat didelę įtaką turi degalų kaina, kuri, žinoma, visada didėja, kai labiausiai to ne tikimės. Paprašykite pasiūlymo, mes visada stengiamės pasiūlyti geriausią variantą, bet ne tikėkitės, kad pervežimas kainuos taip pat kaip duona.

Ar draudimas įeina į kainą?

Dauguma įmonių siūlo standartinį draudimą, pvz., 1,30 EUR už kg, bet jis ne visada padeda, jei vežate labai brangius daiktus. Geriau visada pasakykite tikrąją vertę, kad draudimas būtų padidintas. Esu matęs, kaip klientas sako, kad tai seni baldai bevertės, o paskui juos sulaužo ir reikalauja 5000 eurų atlyginimo – tokiose situacijose draudimo kompanijos tiesiog nenusimoka.

Kas yra ADR ir kada jis reikalingas?

ADR tai yra pavojingų krovinių pervežimas. Jei vežate dažų, aerozolių ar chemikalų, būtinai tai praneškite. Negalima slėpti, kad dėžėje yra „truputį“ benzinio, nes jei užsidegs arba nutekės, baudos yra astronomiškos, o vairuotojas gali netekti teisių. Sakykite iš karto, tada mes priskirsime atitinkamą automobilį.

Kas tokia „stočių mokesčiai“?

Tai mokesčiai, kurį moka gavėjas Vokietijoje už iškrovą ar sandėliavimą, jei jis nenumatėto to iš anksto. Daugelis Lietuvos eksportuotojų apie tai nežino ir tada gauna rūkes iš savo partnerių Vokietijoje. Būtinai pasidomėkite, ar jūsų pirkėjas turi savo keltuvą, ar mums reikia užsakyti mobiliąją iškrovą.

Ar galima sumokėti siuntą gavėjui Vokietijoje?

Taip, tai vadinama „franco“ arba mokėjimas gavėjui (bei atvirkščiai). Bet čia reikia gero pasitikėjimo, nes kartais gavėjas atsisako mokėti ir tada siunta grįžta atgal į Lietuvą jūsų sąskaita. Asmeniškai visada patariu mokėti siuntėjui, kad išvengtumėte to nemalonaus momento, kai prekės stovi kaip įkaitęs.

Kas dėl papildomo laiko (uždelstimo)?

Jei vairuotojas laukia ilgiau nei 2 valandas prie jūsų arba gavėjo, pradeda bėgti laikmatis, o tai kainuoja. Vokietijoje dirbama labai taupiai, jei vairuotojas laukia 5 valandas, jums siųs sąskaitą už tą laiką. Geriau pasirūpinkite iškrovą iš anksto, o ne tikėkitės, kad vokietis lauks, kol jūs papiersite ką nors pietums.

Ar galima gauti nuolaidas už reguliarius siuntimus?

Žinoma, jei vežate kas savaitę tą pačią prekę tą pačią maršrutą, mes galime pasiūlyti fiksuotą kainą (kontraktą). Tai apsimoka abiem pusėms – mes žinome, kad turim darbą, o jūs žinote, kiek tiksliai reikia mokėti, nenumatant staigmenų. Daiktų transportavimas į Vokietiją tampa tada labai paprastas ir skaičiuojamas.

Praktiniai patarimai ir realios problemos

Kas yra „Sonntagsfahrverbot“?

Tai vokiškas žodis, reiškiantis, kad sekmadieniais ir švenčių dienomis sunkvežimiai negali važiuoti. Jei jūsų prekės turi būti parduotuvėje pirmadienio ryte, jas reikia pristatyti bent šeštadienį. Dažnai klientai pamiršta apie tai ir tada stresuoja, kodėl prekės nebuvo pristatytos sekmadienį, nors mums buvo liepta „skubiai“.

Ar saugu vežti maistus?

Taip, jei automobilis yra šaldomas, o temperatūra užtikrinta. Negalima vežti mėsos ar sūrio paprastame kėbulyje, net jei lauke -5 laipsnių. Vokietijos sanitarijos inspekcija tikrina labai griežtai, ir jei temperatūra pakils arba nukris, visą krovinią gali sunaikinti vietoje. Nenorėčiau, kad jums nutiktų kaip vienam mūsų klientui, kuris prarado 2 tonas sūrio.

Kaip elgtis su pažeistomis dėžėmis gavėjo sandėlyje?

Būtiną reikia tai užfiksuoti CMR sąraše ant galo, užrašant „su defektais“, ir padaryti nuotraukas. Jei pasirašote „tvarkingai“, o vėliau namie atsidursite, kad dėžė sutrūkinėjusi, draudimas nieko nebus mokėti. Vokiečiai yra labai tikslūs, ir jei pamatysi, kad dėžė įdrežta, jis nedelsdamas tai užrašys.

Kas vyksta, jei vairuotojas praranda raktus nuo sandėlio?

Tai reta, bet įvykstanti situacija. Tada laukiamas mechanikas arba gavėjas turi atvykti atidaryti. Laikas eina, sąskaitos auga. Vieną kartą vairuotojas užmezgė raktus nuo priekabos su savo automobiliu raktais (tai buvo rimta situacija), tekvėjo skambinti pagalbai iš Kauno. Tai rodo, kad žmonės vis tiek yra žmonės.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dabar dauguma automobilių turi GPS seklius, taigi taip. Galite pamatyti, kur jis stovi, ar jau važiuoja, ar sustojęs poilsio. (Kartais sistema užstringa ir rodo vietą prieš valandą, bet tai retai). Tai padeda planuoti savo darbą ir nesėdėti prie telefono laukiant skambučio.

Ką daryti, jei prekės netilpa į automobilį?

Tai vyksta, kai klientas sako, kad yra 10 paletų, o paskui pasirodo, kad jos yra ne standartinio dydžio, ir tilpsta tik 6. Tada reikia skambinti ir ieškoti papildomo automobilio, o tai brangu. Matavimai yra pagrindas, nesiklauskite tų, kurie sako „apytiksliai telpa“.

Ar reikia mokėti už kelionių paraiškas (vėžėjimo leidimus)?

Vokietijoje nereikia mokėti už vėžėjimo leidimus (vignette) kaip, tarkime, Čekijoje, bet yra mokesčiai už kelių naudojimą (LKW-Maut), kurį moka savininkas. Jums nereikia rūpintis tuo, tiesiog žinokite, kad jis įskaičiuotas į kainą (jei mes nesakėme kitaip). Kartais kyla painiavos dėl to, kas moka ką.

Išvada

Apibendrinant visą šitą chaosą, daiktų transportavimas į Vokietiją nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Jei gerai paruošiate krovinius, tvarkingai užpildote dokumentus ir nebandote apgauti sistemos, viskas vyks sklandžiai. Dirbame su šia šalimi dešimtmetį ir žinome, jog svarbiausia yra atvirumas ir konkretumas – jei kažką nežinote arba abejojate, geriau paklauskite mūsų iš anksto, nei spręskite problems prie vokiškojo sienos užkardos. Sėkmės jūsų verslui ir kelionėms.