Daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai: patirtis ir niuansai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, per tą laiką mačiau viską – nuo beglė šunų vairuotojų kabine iki „pasišluostėlių“ brokerių, kurie dingsta su pinigais. Žmonės dažnai klausia, kaip taip susiderinti, kad kaina būtų žema, o krovinys atvyktų saugiai. Tiesą sakant, daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai tai ne jokia magija, o griežtas logistikos ir darbo organizacijos reikalas. Vokietija yra arti, tai tikras privalumas, bet čia savų povandeninių akmenų gausu. Jei norite išsaugoti pinigus ir nervus, turite suprasti, kaip vairuotojai galvoja ir kodėl kaina svyruoja ne vien dėl degalų. Čia nėra oficialus vadovas, o tai, ką pasakčiau draugui prie alaus apie tai, kaip išgyventi šioje rinkoje.

Kaip tai iš viso veikia ir kiek laiko užtrunka

Ar daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai visada apsimoka?

Žiūrėk, nebūk nusivylęs, bet atsakymas – ne visada. Jei turi vos vieną dėžę, kurią gali nunešti į paštomatą, tuomet nėra prasmės švaistyti laiko kvietimui krovininio. Tačiau kalbant apie didesnes siuntas, pvz., baldus iš IKEA ar statybines medžiagas, daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai yra vienintelis protingas pasirinkimas. Tu dalini savo išlaidas su kitu siuntėju, tad moki už vietą grindyse, o ne už visą sunkvežimį. Sutaupyti galima apie 40–60 proc., palyginti su individualiu užsakymu, bet reikia kantrybės, nes tavo dalykas nenuvažiuos tiesiai į tavo kiemą.

Kiek laiko taip trunka?

Nėra vieno atsakymo, bet paprastai tai užtrunka nuo trijų iki septynių darbo dienų. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai vairuotojas surenka „mozaiką“ – t. y. kitus krovinius, kad užpildytų sunkvežimį. Pavyzdžiui, jei tavo prekės stovi Miunchene, o vairuotojas renka kasą visame Bavarijos regione, gali prailgti. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas laukia, kol jam pristatys 2 paltus į vieną vietą ir 3 padangas į kitą. Tada prasideda tas garsusis „consolidation“ procesas. O štai praėjusią savaitę buvau atvežęs dalinį krovinį vos per dvi dienas, nes visi siuntėjai buvo vienoje autostrados atkarpoje – tai buvo tiesiog didelė sėkmė.

Kur jie susirenka tuos krovinius, prieš išvykdamas į Lietuvą?

Dažniausiai tai būna sandėliai prie magistralių arba dideliųjų miestų apylinkėse – ten, kur pigu išnuomoti vietą trumpam. Vokietijoje tokių terminalų gausu, ypač netoli Hamburgo ar Frankfurto. Vairuotojas apvažiuoja keletą vietų, surenka viską į vieną „kepurę“. Tada jis važiuoja čia, į Lietuvą, ir jau čia iškrauna. Kartais gali būti taip, kad tavo krovinys pirmą kartą palieka Vokietiją, važiuoja į Lenkiją, ten pasikeičia sunkvežimis (perkrauna), ir tik tada ateina pas tave. Tai pavojinga, nes daiktai gali pažeisti, jei nekokybiškai perkraunami. (Šiaip sakant, stengiuosi tokį variantą vengti, bet ne visada įmanoma).

Ar saugu duoti savo daiktus į bendrą sunkvežimį?

Saugu tiek, kiek saugu pati vairuotojo sąžinė ir įranga. Jei turiems brangiai elektronikos be dėžių, galiu pasakyti iš karto – neverta. Vairuotojai dažnai tiesiog „mėto“ dėžes vieną ant kitos, kad tilptų daugiau. Buvau mačiaus, kaip buvo sužalota prabangi sofa, nes ant jos pastatė dėžę su metalo detalių. Na, o jei turi viską supakuota ant paletės ir užraitę plėvele – tikėkis, kad viskas gerai. Dar vienas dalykas – vagystės. Sunkvežimiai stovi neapsaugotuose aikštelėse, o jei vairuotojas palieka kabines atidarytas... na, tuomet tavo dėžė su „Philips“ televizoriais gali dingsi. Geriausia visada įsigyti draudimą, nors tai ir brangiau.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Teoriškai – taip, praktiškai – kartais ne. Esamos sistemos leidžia matyti, kur yra GPS modulis. Bet vairuotojai mūsų, lietuvių, dažnai išjungia įrangą, kad niekas nematytų, kiek jie ilsėjosi ar kur nuklydo. Neseniai vienas klientas skambino ir verkdamas, kad jo krovinys stovi vienoje vietoje jau tris dienas. Paaiškėjo, kad vairuotojas tiesiog nusprendė pailsėti pas giminaites Kaune, o sistema rodydavo paskutinę vietą. O kartais GPS tiesiog „stringa“ tunelyje arba kalnuose. Taigi, sekimas yra daugiau orientyrinis nei tikslus įrankis.

Kokias prekes dažniausiai gabenate daliniais keliais?

Visokį „šlamp“ – nuo dviračių, motociklų, statybinių medžiagų (plytos, blokeliai, cementas) iki įvairių auto detalių iš išardyklų. Vokietijoje daug kas perka „eBay Kleinanzeigen“ portalu, todėl tenka gabenti ir naudotus baldus, ir techniką. Daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai ypatingai populiarus tiems, kas renovo namus – pavyzdžiui, dujų katilus ar langu sistemas. Tie daiktai nebūna pakuoti į gražias dėžes, todėl tenka daug rašyti su klijine juosta. Dar dažnai vežame paruoštus maisto produktus (alkoholį, kavą), bet ten reikia specialių leidimų, o ne visi vairuotojai su tuo nori glėbėtis.

Pinigai, kainos ir kaip nesukti galvos

Kodėl kaina šoka aukštyn, kai jau susitarėme?

Tai mano mėgstamiausia (juokinga) dalis. Pasiųsti kvietimą, gali pasakyti, kad turi 2 europaletes, o tada atvyksta ir pasirodo, kad tai 2 padangos be paletės, kurios užima tiek pat vietos, bet reikia daugiau rankų darbo. Arba vairuotojas atvyksta paimti ir mata, kad įkrovimui reikia kur kas daugiau laiko, nes nėra krano. Tada skambina pas mane: „Arba aš važiuoju be šio, arba prideda 50 eurų“. Klientas čia kanda, bet aš neturiu ką daryti – vairuotojas laiko ašis. Dar dažnai kainą kečia degalų pabrangimas, jei pasirašėme sutartį su kintama kaina. O štai praėjusį mėnesį vienas brokerių būrelis bandė man „pamušti“ kaukę, sakydamas, kad Vokietijoje įvedė naujus mokesčius už vėdinimą... tiesiog sugalvojo, kad aš to nežinau.

Ar pigiau rasti vairuotoją pačiam, be tarpininko?

Kartais taip, bet rizikuoji daugiau. Jei turi gero draugo vairuotoją, kuris važiuoja tuščias atgal iš Berlyno – tai laimė. Tačiau dažniausiai paieška „Facebook“ grupėse baigiasi tuo, kad tave apgauna. Žmonės paima avansą ir išnyksta. O jei vairuotojas sužino, kad turi darbą atgal į Vokietiją, jis gali pradėgioti reikalauti daugiau pinigų pusiaukelėje. Dirbant per įmonę, turi sutartį, sąskaitas-faktūras ir bent teorinę galimybę reikalauti atlyginimo (nors išties, gauti pinigus iš bankrotoavusios vežėjo firmos yra beveik neįmanoma). Taigi, daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai per tarpininkus brangnesnis, bet saugesnis.

Kaip suskaičiuojama kaina – už tūrį ar už svorį?

Čia taip vadinama „LDM“ – load meter, krovimo metras. Viskas suskaičiuojama pagal tai, kiek vietos krovinys užima sunkvežimio grindyse. Jei turi dėžę, kuri užima 1 metr ilgio ir 2 metro pločio (t.y. visa sunkvežimio plotis), tu moki už 1 LDM. Svoris dažnai neturi didelės įtakos, nebent tai yra labai sunki technika (pvz., metalo laužas), kuri nebeatitstando sunkvežimio keliamosios galios. Vokietijoje daug kur yra taksi, kuriuos gali važiuoti tik sunkesni automobiliai, todėl svoris kartais lemia maršruto pasirinkimą. Bet 90 proc. atvejų – tai vieta grindyse.

Ar imate iš anksto?

Beveik visada imame avansą, bent 50 proc., ypač jei reikia išvykti į Vokietiją specialiai tam, kad paimtų tavo krovinį. Per tuos 20 metų mačiau, kaip žmonės lieka „su nosį“, kai klientas atsisako pasiimti prekes jau jas parvežus. Vairuotojų laikas – tai pinigai, jie negali važinėti su uždarytu korpuse atgal ir tikėtis, kad ką nors pakraus. Avansas užtikrina, kad tu tikrai lauksi tos siuntos. Kartais, jei esam reguliarus klientas, galime dirbti ir be avanso, bet tai retas atvejis, daugiau pasitikėjimo reikalas.

Kas yra „paskutinis kilometras“ ir kodėl jis brangus?

Tai tas malonumas, kai vairuotojas turi išvažiuoti ne į didelį sandėlį su keliu aukštų, o į tavo privačų namą miesto centre arba siaurame kieme. Didelis „tentalas“ (tent truck) netenka užvažiuoti į kiekvieną kiemą – gali užkliūti už vartų, medžių, laidų. Tada reikia kvieti specialų mažesnį sunkvežimį su „kranu“ arba perkrauti į furgoną. Tai papildomi darbai ir papildomi pinigai. Dažnai klientai pyksta, kodėl reikia mokėti už iškrovimą Vilniaus senamiestyje. Na, nes sunkvežimis ten tiesiog negali įvažiuoti fiziškai.

Ar galima gauti nuolaidą, jei dažnai vežate?

Žinoma, verslas yra verslas. Jei turi savo parduotuvę ir kas savaitę siunti po 3 paletes, mes sudarysime fiksuotą kainą. Tokiu atveju daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai tampa tikrai pelningas abiem pusėms – mums nereikia ieškoti kitų klientų, o tau – kovoti dėl kiekvieno euro. Kartais netgi galime susitarti dėl mėnesinio atsiskaitymo su fiksuota suma. Bet tai tik tada, kai srautas yra stabilus. Jei tu siunti vieną kartą per metus, nuolaidos nebus – ir taip kaina beveik be pelno.

Vokietijos specifika ir „pavojai“

Kokius mokesčius reikia mokėti Vokietijoje?

Patys Vokietijos mokesčiai už krovinius (nors tai ir keista) yra nuliniai, t.y. mums nebereikia mokėti muito, nes mes ES. Bet yra kitų rūšių „mokesčių“. Pavyzdžiui, vairuotojas gali būti apskustas, jei vairuoja per „Umweltzone“ (ekologinę zoną) su ne tuo automobiliu – baudos čia milžiniškos. Dar yra mokesčiai už kelių naudojimą (vignette), bet jie įtraukti į kuro kainą arba sutartį. Tau, kaip klientui, svarbiausia žinoti apie PVM. Jei esi fizinis asmuo, PVM mokėti reikia (jei viršyja limitą), o jei įmonė – galite taikyti 0 proc. tarifą su tinkamais dokumentais. Bet čia dėlto klausyk savo buhalterės, aš tik vežu.

Ar reikia specialių dokumentų, pvz., EX1?

Tik jei vežate iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos per Vokietiją. Jei krovinys keliauja tik tarp Vokietijos ir Lietuvos, mums užtenka standartinio CMR sandėlio ženklo ir sąskaitos. CMR – tai tai, kas užtikrina, kad prekės yra tavo. Būkų labai atsargus, kai vairuotojas parašo CMR. Ten turi būti tiksliai aprašytos būklės. Jei vairuotojas parašo „vagons be pažeidimų“, o tu atidarei ir matai sužalotą dėžę, be nuotraukų ir pastabų, draudimas nieko nebus mokėti. Turiu omenyje, kad be to CMR lapo, tu tiesiog negali įrodyti, kad tu kažką padovanojai vairuotojui.

Kas daryti, jei vairuotojas kalba tik vokiškai ir nieko nemoka?

Nebijok, dauguma vokiečių vairuotojų iš tiesų yra ne vokiečiai, o lenkai, rumunai arba rusai, kurie dirba ten. Taigi, angliškai ar rusiškai susikalbėsite 90 proc. atvejų. O jei tikrai atsitiks taip, kad vairuotojas yra tikrasis vokietis ir nenori kalbėti kitomis kalbomis... na, tuomet reikia skambinti man, aš išversiu. Bet dažniausia problema yra ne kalba, o tai, kad vairuotojai nėra raštingi. Jie gali parašyti CMR taip, kad niekas nesupras, ką jie turi omeny. Kartais ten tiek rašymo klaidų... (kaip ir šiame straipsnyje, gal pastebėjai?).

O jei aš perku iš „eBay“ ar „Amazon“?

Čia yra labai dažna situacija. Tu nuperki daiktą, parduotuvas siųs jį tik iki Vokietijos teritorijos, arba reikalauja astronomiškų pristatymo mokesčių į Lietuvą. Tu susirandi mūsų arba kitą pervežėją, duodi adresą Vokietijoje (dažnai būna tų pačių pervežėjų sandėlių adresai, pvz., netoli Miulhauzeno). Parduotuvas nusiunčia ten, o mes parenkame tą siuntą su kitais krovinais. Tai tikrai labai daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai, nes parduotuvėms ten pigiau siųsti savo šalyje. Svarbiausia – nepamiršk parduotuvei nurodyti savo telefono numerio ant dėžės, kad mūsų vairuotojas žinotų, ką rinkti.

Ar yra kokių nors draudimų, ką nevežti?

Negerai su tabaku ir alkoholiu be akcizų ženklų – tai gali baigtis konfiskacija. Taip pat pavojingi kroviniai (ADR), jei deklaravai, kad tai paprastos prekės, o viduje yra degalų kanistrai. Vokietijos policija dažnai sustabdo sunkvežimius ir tikrina. Buvau mačęs, kaip vienas lietuvis mėtino į sunkvežimį šampaną be dokumentų, tikėdamasis parduoti čia. Atėjo muitinė – visą nuėmė. Dar negalima vežti gyvūnų be specialių sąlygų, nors kartais būna atvejų, kai veža šunis uždarose būdose, bet tai pilnas chaosas ir legaliai pilna rizika.

Kodėl Vokietijos klientai taip dirbti?

Jie yra... kaip tai pasakyti... labai tvarkingo mąstymo. Jei susitarėme, kad atvykšt 8:00 ryto, jie laukia ties 7:55. Jie viską turi supakuota ant paletės, su paletės kortele, su aukščiu. Lietuvoje dažnai reikia laukti valandą, kol klientas suranda raktus nuo sandėlio arba iškrauna puse savo senų daiktų, kad padarytų vietos. Vokietijoje tai veikia kaip laikrodis. Dėl to ir daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai yra efektyvesnis – vairuotojas nepralošia laiko. Bet yra ir minusas – jei vėluoji 5 minutes, gali būti, kad jau išvažiavo. Vokietiškas punktualumas – tai ne tiesiog frazė.

Kas daryti, kažkas nutiko (problemos ir sprendimai)

Mane apgavo! Ką daryti?

Pirmaiausia – nepyk ant manęs, jei aš ne kaltas. Jei pasirašei sutartį su „one-man company“ (fiziniu asmeniu), kuris neturi turto, tavo pinigai prapuolė. Jei per mane – skambink ir rašyk. Aš pats esu mačiąs, kaip brokeriai ima pinigus, o paskui sako, kad vairuotojas susprogdavo sunkvežimį. Melas. Jei įvyko nelaime, reikia turėti visus įrodymus: vaizdo įrašus, susirašinėjimus, banko pavedimus. Bet tiesą sakant, teismuose kovoti neapsimoka, jei suma nedidelė. Geriau išmokti iš klaidų ir kitą kartą tikrinti įmonę (rekvizitus, darbo stažą).

Krovinys atėjo sužalotas. Kas dabar?

Jei CMR lapas parašytas be pastabų, tavo šansai yra lygūs nuliui. Vairuotojas pasakys: „Jis toks atvyko iš sandėlio“. Jei pastabų yra, tu turi 7 dienas (nors pagal taisykles gali būti ir ilgiau, bet geriau skubėti) pateikti pretenziją draudimo kompanijai. Reikia nuotraukų, defekto aprašymo ir daikto vertės (pvz., sąskaitos). Aš stengiuosi padėti klientams užpildyti tuos dokumentus, bet draudikai visada stengiasi sumokėti kiek įmanoma mažiau. Pavyzdžiui, jei buvo sužalota sofa, jie mokės tik už tą dalį, kurią neįmanoma užtaisyti, o ne už visą sofos vertę.

Ar įmanoma susitarti dėl pristatymo laiko tiksliai?

Galima bandyti, bet nelaikyk įščiąs. Vairuotojas gali užstringti eilėje pas kitą klientą arba gali sugesti sunkvežimis. Jei turi labai svarbų renginį, geriau rinktis didesnę firmą, kuri turi rezervinius automobilius. Mūsų srityje, kai kalbame apie daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai, greitis nėra prioritetas. Prioritetas yra kaina. Jei tau reikia „šiandien už rytoj“, mokėk už pilną sunkvežimį, tada bus garantija.

Kas nutinka, jei niekas neatsiima krovinius?

Tai košmaras. Vairuotojas laukia, laukia, skambina, niekas neatsiliepia. Tada jis privalo vežti tą daiktą atgal į sandėlį Lietuvoje arba Vokietijoje. Tuomet prasideda saugojimo mokesčiai – jie gali būti dideli, pvz., 20–50 eurų per dieną už vietą sandėlyje. Po mėnesio tokio saugojimo tavo sutaupyti pinigai dings. Jeigu žinai, kad negalėsi atsiimti, pranešk iš anksto. Kartais galima susitarti, kad vairuotojas paliks dėžę pas kaimyną arba sandėliuke už mažą mokestį, bet tai neoficialu.

O jei aš pats noriu važiuoti su vairuotoju?

Pagal taisykles – negalima. Sunkvežimyje galima tik vairuotojui ir vienam pagalbininkui (jei jis užregistruotas). Papildomi keleiviai yra draudžiami, nes tai keičia techninį transporto priemonės naudojimą ir draudimo sąlygas. Be to, vairuotojai nemėgsta keleivių – jie turi poilsio laiką, įpročius, ir nenori, kažkas juos stebėtų. Ir nebandyk įsikišti į jo vairavimą – tai sukelia didelę įtampą.

Ar verta rinktis didžiąsias logistikos companijas, pvz., „DHL“, „Kuehne+Nagel“?

Jei turi biudžetį dydžio su „Lietuva“ – taip. Jie garantuoja kokybę, sekimą, terminus. Bet jei nori daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai mažesnėmis kainomis, tuomet reikia ieškoti mažesnių, lankstesnių įmonių. Didžiosios kompanijos turi didelius „overhead“ (išlaidas), kurias tu moki. O mažos įmonės (kaip mano) dirba tiesiogiai su vairuotojais, be tarpininkų grandinės, todėl gali pasiūlyti pigiau.

Dokumentai ir kitos būklos

Ką reiškia LTL ir FTL?

LTL – „Less than Truckload“ (mažiau nei sunkvežimis), tai būtent tas dalinis gabenimas, apie kurį kalbame. FTL – „Full Truckload“ (pilnas sunkvežimis). Su LTL tu dalini sąnaudas, su FTL tu moki už visą vietą. Dar yra „PTL“ – „Partial Truck Load“, kas iš esmės tas pats kas LTL, bet kartais reiškia, kad turi daugiau nei 3 paletes, bet ne pilną sunkvežimį. Vokietijoje šie terminai vartojami kasdien.

Ar galiu siųsti atvirus krovinius (be dėžės)?

Negalima, neb tai yra didelė mašina, kuri įsilenkia į sunkvežimį (low loader). Jei tai paprastos prekės, jos privalo būti supakuotos. Vairuotojas neprisiims atsakomybės už neįtrauktą siuntą – ji gali nukristi, sušlapti, pakenkti. Pirkite dėžę, arba mes galime ją supakuoti mūsų sandėlyje (už papildomą mokestį, žinoma).

Kas daryti su paletėmis?

Jei parduotuvė pakojo ant „Europoletės“ (tai ypatingos geltonos-baltos paletės), tu jas gali pasilikti arba turėti gražinti panašią kiekį. Vokietijoje tai labai griežtai stebima. Jei neatiduosi paletės, parduotuvai išsiųs sąskaitą (apie 15–20 eurų už paletę). Jei tai paprasta „juodoji“ paletė, dažniausiai niekas nesiskundžia, nebent ji pažeista. Aš visada sakau – jei gali, gražink paletę, tai geriau santykiams.

Ar reikia eiti į muitinę?

Daugeliu atvejų – ne. Muitinės procedūros dabar daugiausia vyksta elektroniniu būdu. Vairuotojas turi NCTS dokumentą (jei reikia), o prekės eina pro muitinę be sustojimo. Bet jei tu esi privatus asmuo ir perka automobilį (ne parts), arba prekių daugiau nei 300 eurų (be PVM) – gali tekti mokėti PVM arba muitą. Aš nėra muitinės specialistas, todėl geriau pasikonsultuok su brokeriu pirkdama brangų daiktą, kad nenuviltum.

Koks yra didžiausia klaida, kurią klientai daro?

Didžiausia klaida – Manyti, kad vairuotojas yra jūsų asmeninis tarnas. Jis yra profesionalas, kuris dirba pagal savo grafiką ir taisykles. Jei jūs būsite agresyvūs arba nelankstūs, jis gali tiesiog „užsidaryti“ ir nebebekalbėti. Kitas dalykas – nenurodyti tikslaus adreso (pvz., „kiemas šalia parduotuvės“). GPS nesugalvoja, kur yra „tas kiemas“. O trečia klaida – nėra pasiruošę atsiimti siuntos. Vairuotojas negali laukti valandą, kol tu važiuoji iš darbo. Planuok savo laiką taip pat, kaip ir mes planuojame maršrutus.

Išvados

Na, štai ir visa tiesa apie šį verslą. Daiktų transportavimas dalimis iš Vokietijos ekonomiškai yra puikus būdas taupyti, bet jis reikalauja kantrybės ir supratimo. Žiūrėk ne tik į kainą, bet ir į tai, kas ją sudaro – ar vairuotojas patikimas, ar įmonė egzistuoja ne vieną dieną. Nereikia būti ekspertu, kad sužinotum, ar vairuotojas meluoja apie vėlavimą – tiesiog klausk ir klausyk. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti nesklandumų, ir tavo baldai ar detalių siunta pasieks namus saugiai. O jei kils klausimų – žinai, kur mane rasti. Sėkmės kelyje (ir pasiruošk kava, kai vairuotojas skambins, kad jis jau čia, nors jo nėra).