Daiktų siunčiamų iš Vokietijos pervežimo terminai ir kainos

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų siuntų iki „fūrų“, kurios įstringa pasienyje dėl vieno neteisingai užpildyto CMR'o. Kai klausi apie daiktų siunčiamų iš Vokietijos pervežimo terminus ir kainas, suprask, kad čia nėra vieno atsakymo „taip“ arba „ne“. Viskas priklauso nuo to, ar siunti vieną dėžę, ar visą gyvenimą į maišus susikrovęs. Dažnai žmonės tikisi, kad daiktai iš Vokietijos atkeliaus per naktį, bet realybė tokia, kad logistikos grandinėje visada atsiranda kokių nors trikdžių. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų, kad žinotum, už ką moki savo pinigus ir ko tikėtis.

Logistikos pagrindai ir terminai

Kiek realiai laiko užtrunka daiktų atvežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Žiūrėk, standartinis atsakymas vadybininkų lūpose visada yra „trys-penkios darbo dienos“. Tačiau mano praktikoje viskas atrodo kiek kitaip. Jei krovinys surenkamas kažkur giliai Bavarijoje, kol „fūra“ surenka visus krovinius, kol praeina visus terminalus, realiai praeina savaitė. Kartais pavyksta pervežti per tris dienas (na gerai, realiai per keturias, jei vairuotojas neįstringa kamščiuose prie Berlyno). Jei siunti kažką skubaus, visada rekomenduoju pridėti papildomą dieną nenumatytiems atvejams. Niekada nepasitikėk tais, kurie žada pristatymą per 24 valandas, nes tai fiziškai neįmanoma, nebent siunti su atskiru mikroautobusu, kas kainuoja kosminius pinigus.

Kodėl kainos taip drastiškai skiriasi tarp skirtingų vežėjų?

Kaina susideda iš kuro, vairuotojo atlyginimo, amortizacijos ir, žinoma, vadybininkų „antkainio“. Kai matai pigų pasiūlymą, dažniausiai tai reiškia, kad tavo daiktai bus kraunami į „mikriuką“ kartu su kitais kroviniais ir keliaus per visą Europą. Brangesni vežėjai dažniausiai siūlo tiesioginį pervežimą arba geresnes draudimo sąlygas. Mano patirtis rodo, kad per pigiai mokant, dažnai tenka mokėti du kartus – arba už sugadintus daiktus, arba už prarastą laiką. Kartais kaina priklauso ir nuo to, ar vežėjas turi grįžtamąjį krovinį, nes niekas nenori važiuoti tuščias atgal į Vokietiją, todėl ir kainos „šokinėja“.

Ar yra skirtumas tarp siuntimo iš didmiesčio ir kaimo vietovės?

Tai vienas iš tų dalykų, kurių žmonės dažnai neįvertina. Jei tavo daiktai yra Berlyne ar Miunchene, logistikos įmonėms tai yra „lengvas grobis“, nes ten visada yra daug krovinių. Tačiau jei siunti iš kokio mažo kaimelio Vokietijos gilumoje, vežėjas turės daryti papildomą „lankstą“, o tai kainuoja. Dažnai už tokį paėmimą prašoma papildomų 50–100 eurų. Aš visada patariu klientams, jei įmanoma, patiems pristatyti daiktus į didesnį terminalą, nes taip sutaupoma ne tik pinigų, bet ir laiko. Logistika yra matematika, o maži miesteliai šioje matematikoje visada yra nuostolingi.

Kaip veikia daiktų siunčiamų iš Vokietijos pervežimo kainos skaičiavimas?

Dauguma vežėjų skaičiuoja pagal tūrį arba svorį. Jei siunti sunkius, bet mažus daiktus, mokėsi už svorį. Jei siunti lengvus, bet didelius (pvz., baldus), mokėsi už tūrį. Yra toks terminas „tūrinis svoris“, kurį daugelis žmonių pamiršta. Pavyzdžiui, jei tavo dėžė sveria 10 kg, bet užima daug vietos, vežėjas skaičiuos kaip 30 kg. Tai dažnai sukelia konfliktus, kai klientai sako: „bet juk ji lengva!“. Aš visada sakau: „ponai, jūs mokate už vietą furgone, o ne už tai, kiek tas daiktas sveria“. Tai yra auksinė taisyklė, kurios reikia laikytis.

Ar verta drausti savo siunčiamus daiktus?

Mano atsakymas visada yra vienas – taip, be jokių abejonių. Per dvidešimt metų mačiau tiek daug „avarijų“, kad net sunku suskaičiuoti. Net jei vairuotojas yra profesionalas, kelyje visko būna – nuo vagysčių iki eismo įvykių. Draudimas kainuoja nedaug, palyginus su tuo, ką prarasi, jei tavo televizorius ar brangus dviratis bus sudaužytas. Kai kurie vežėjai sako, kad jų CMR draudimas viską padengia, bet tai yra mitas. CMR draudimas turi limitus, kurie dažnai yra juokingai maži. Visada skaityk smulkias raides, nes ten dažniausiai slepiasi visos „išimtys“.

Kokie yra pagrindiniai dokumentai, kurių reikia siunčiant daiktus?

Jei siunti asmeninius daiktus, dažniausiai užtenka paprasto sąrašo. Tačiau jei siunti kažką vertingesnio, būtinai turėk pirkimo sąskaitas. Muitinės procedūrų tarp Vokietijos ir Lietuvos nėra, nes abi šalys ES, bet jei siunti kažką iš ne ES šalies per Vokietiją, tada prasideda „linksmybės“. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė senovinį laikrodį be dokumentų, ir mes jį laikėme terminale tris savaites, kol jis įrodė, kad tai jo nuosavybė. Dokumentai yra tavo saugumo garantas, todėl niekada jų nenuvertink, net jei atrodo, kad viskas paprasta.

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie pasiektų tikslą?

Pakuotė yra 90 procentų sėkmės. Žmonės dažnai naudoja plonas dėžes iš prekybos centrų, kurios subyra jau po pirmo krovimo. Naudok dvigubo sluoksnio kartoną, daug burbulinės plėvelės ir tvirtą lipnią juostą. Jei siunti stiklą, jis turi būti supakuotas taip, kad galėtum numesti dėžę nuo laiptų ir nieko nenutiktų. Aš visada sakau: „įsivaizduok, kad tavo siuntą kraus ne patys atsargiausi žmonės“. Tai nėra įžeidimas krovikams, tai tiesiog realybė – tempai yra dideli, o laiko žaisti su kiekviena dėže nėra.

Ar galima siųsti baldus iš Vokietijos?

Taip, galima, bet tai brangu ir sudėtinga. Baldai užima daug vietos, todėl „fūros“ kaina už juos yra didelė. Jei siunti sofą, ji turi būti išardyta ir labai gerai apsaugota. Mano patirtis rodo, kad geriausia baldus siųsti su specializuotais vežėjais, kurie turi baldų transportavimo įrangą. Jei bandysi siųsti su paprastais „mikriukais“, tikėtina, kad baldai bus subraižyti arba sulaužyti. Be to, visada klausk, ar vežėjas padės užnešti baldus į butą – dažniausiai tai kainuoja papildomai ir tai reikia derinti iš anksto.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimas yra logistikos dalis. Jei tavo daiktai vėluoja, pirmiausia susisiek su vadybininku. Dažniausiai priežastis yra techninė – sugedo mašina, užstrigo kamštyje arba tiesiog per daug krovinių. Aš visada stengiuosi būti atviras su klientais, bet ne visi vadybininkai tokie. Jei vadybininkas pradeda „malti šūdą“ ir neatsako į skambučius, tai jau blogas ženklas. Mano patarimas – visada turėk kontaktinį numerį vairuotojo, jei įmanoma. Tačiau būk pasiruošęs, kad vairuotojas gali būti piktas, nes jis irgi yra įkaitas situacijos, kurios negali kontroliuoti.

Ar yra sezoniškumas, įtakojantis kainas?

Žinoma, prieš Kalėdas kainos kyla, nes visi nori siųsti dovanas. Taip pat vasarą, kai vyksta atostogų sezonas, vairuotojų trūksta. Jei nori sutaupyti, siųsk daiktus „ne sezono“ metu, pavyzdžiui, vasario ar kovo mėnesį. Tada vežėjai yra labiau linkę derėtis dėl kainos, nes krovinių srautai yra mažesni. Aš visada rekomenduoju klientams planuoti siuntimus iš anksto, o ne paskutinę minutę. Kai viską darai skubotai, visada permoki, nes neturi laiko ieškoti geriausio varianto. Tai yra paprasta ekonominė logika, kuri veikia visada.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Rinkis pagal rekomendacijas, o ne pagal „Google“ skelbimus. Jei kažkas iš tavo draugų jau siuntė daiktus ir liko patenkinti, tai geriausia garantija. Taip pat patikrink įmonės istoriją, ar jie turi savo transportą, ar yra tik tarpininkai. Tarpininkai dažnai neturi jokios kontrolės virš vairuotojų, todėl kai kyla problemos, jie tiesiog „plauna rankas“. Aš visada sakau: „geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad tavo daiktai yra saugiose rankose“. Patikimumas logistikoje yra brangiausia valiuta, kurią sunku uždirbti, bet lengva prarasti.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

Ne, su paprastais mikroautobusais to daryti negalima. Pavojingi kroviniai (ADR) reikalauja specialių leidimų, ženklinimo ir vairuotojų kvalifikacijos. Jei bandysi siųsti kažką „po stalu“, gali turėti didelių problemų su policija. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas bandė siųsti dažus ir tirpiklius, nepasakęs mums. Kai tai paaiškėjo, turėjome iškrauti visą mašiną, o klientui teko padengti visas išlaidas. Niekada nerizikuok, nes baudos už tokius dalykus yra milžiniškos, o pasekmės gali būti net kriminalinės.

Kaip atskirti profesionalų vežėją nuo „garažinio“?

Profesionalai visada turi sutartis, draudimą ir aiškią komunikaciją. „Garažiniai“ dažniausiai bendrauja per „WhatsApp“, neturi jokių oficialių popierių ir viską daro „grynais“. Jei tau svarbu tik kaina, gali rinktis „garažinius“, bet būk pasiruošęs, kad jei kažkas nutiks, niekas neprisiims atsakomybės. Aš esu matęs, kaip „garažiniai“ tiesiog dingsta su visais daiktais, kai kyla problemų. Visada reikalauk oficialios sąskaitos faktūros, net jei tai atrodo kaip papildomas vargas. Tai tavo vienintelė apsauga, jei viskas pasisuks bloga linkme.

Ar galima sekti savo siuntą?

Dauguma didesnių įmonių turi sekimo sistemas, bet su mažais vežėjais tai dažnai neįmanoma. Jei tau svarbu žinoti, kur yra tavo daiktai, klausk apie tai prieš užsakydamas pervežimą. Kai kurie vairuotojai siunčia nuotraukas ar lokacijas per „Messenger“, kas yra visai neblogas būdas. Tačiau nepersekiok vairuotojo kas valandą, nes tai tik erzina ir trukdo jam dirbti. Aš visada sakau: „duok žmogui dirbti, jis pats susisieks, kai bus arti tikslo“. Nuolatinis klausinėjimas „kur jau esate?“ tikrai nepadės daiktams atvažiuoti greičiau.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirmiausia – viską nufotografuok. Prieš pasirašydamas CMR'ą, būtinai įrašyk pastabą apie pažeidimus. Jei pasirašysi, kad viskas tvarkoje, vėliau bus labai sunku įrodyti savo tiesą. Tada rašyk pretenziją vežėjui. Būk pasiruošęs, kad jie bandys išsisukti, sakydami, kad pakuotė buvo netinkama. Todėl nuotraukos yra tavo pagrindinis įrodymas. Mano patirtis rodo, kad jei turi gerus įrodymus, dažniausiai pavyksta atgauti bent dalį pinigų. Bet tai visada yra ilgas ir varginantis procesas, kurio geriau išvengti.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl daiktų svorio?

Taip, kiekviena mašina turi savo keliamąją galią. Jei perkrausi mašiną, rizikuoji gauti milžiniškas baudas Vokietijos keliuose. Policija ten labai griežtai tikrina svorius, ypač mikroautobusų. Jei tavo daiktai viršija leistiną svorį, vežėjas gali atsisakyti juos paimti arba paprašyti papildomai sumokėti už antrą mašiną. Visada tiksliai pasverk savo daiktus prieš siunčiant. Tai padės išvengti nemalonių staigmenų pakrovimo metu, kai vairuotojas pasakys: „atsiprašau, bet mes netelpame į svorį“.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Geriau ne. Maisto produktai reikalauja temperatūrinio režimo ir specialių leidimų. Jei siunti kažką, kas negenda (pvz., konservus), tai dar pusė bėdos, bet šviežius produktus siųsti su paprastais vežėjais yra savižudybė. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė naminius sūrius, kurie sugedo pakeliui ir sugadino visą kitą krovinį. Kvapas buvo toks, kad teko plauti visą mašiną. Niekada nesiųsk nieko, kas gali ištekėti, sugesti ar skleisti kvapą. Tai yra nepagarba kitiems klientams ir pačiam vežėjui.

Kaip veikia „surinkimo“ principas?

Surinkimas reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau. Mašina važiuoja per kelis miestus, renka krovinius, tada važiuoja į terminalą, ten viskas perskirstoma ir tada vežama į Lietuvą. Tai yra sudėtingas procesas, kuriame visada yra vietos klaidoms. Kartais tavo dėžė gali būti netyčia iškrauta ne tame mieste. Tai nėra dažna, bet pasitaiko. Todėl visada aiškiai pažymėk savo dėžes su savo vardu ir telefono numeriu. Tai padės greičiau surasti daiktus, jei jie pasimes.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai gali būti naudingi, jei neturi laiko ieškoti vežėjų. Jie turi didelį tinklą ir gali greitai rasti mašiną. Tačiau jie visada pasiima savo komisinius, todėl kaina bus didesnė. Jei turi laiko, geriau ieškok tiesioginių vežėjų. Aš pats dažnai naudoju tarpininkus, kai mano mašinos yra pilnos, bet visada renkuosi tuos, kuriais pasitikiu. Jei esi privatus asmuo, tarpininkai gali būti patogus variantas, nes jie prisiima visą organizacinę naštą. Tik visada klausk, kas konkrečiai veš tavo daiktus.

Kokia yra minimali siuntimo kaina?

Nėra tokio dalyko kaip „minimali kaina“, nes kiekvienas vežėjas turi savo „minimalų mokestį“. Dažniausiai tai yra apie 50–100 eurų už vieną vietą. Jei siunti tik vieną mažą dėžutę, tai gali kainuoti brangiau nei siunčiant per paštą. Logistika yra skirta didesniems kiekiams. Jei turi tik vieną krepšį, galbūt geriau pasinaudoti autobusų siuntomis ar kurjerių tarnybomis. Jos yra pritaikytos mažoms siuntoms ir dažnai bus pigesnės bei greitesnės nei „fūros“ ar „mikriukai“.

Ar galima siųsti dviračius?

Dviračiai yra labai populiari prekė iš Vokietijos. Juos siųsti galima, bet jie užima daug vietos ir yra lengvai pažeidžiami. Būtinai nuimk pedalus, pasuk vairą ir viską gerai apvyniok. Geriausia dviratį dėti į specialią dėžę. Jei tiesiog įdėsi jį į mašiną, jis tikrai bus subraižytas. Mano patirtis rodo, kad dviračiai yra vieni iš tų daiktų, dėl kurių kyla daugiausiai pretenzijų. Todėl visada įspėk vežėją, kad siunti dviratį, ir pasiklausk, kaip jie jį tvirtins.

Kaip elgtis su muitinės deklaracijomis?

Kaip jau minėjau, tarp ES šalių deklaracijų nereikia. Bet jei siunti kažką iš trečiųjų šalių per Vokietiją, būk pasiruošęs popierizmui. Tai yra sudėtinga ir reikalauja žinių. Jei nesupranti, kaip tai veikia, geriau samdyk muitinės tarpininką. Tai kainuos, bet sutaupys daug nervų. Aš esu matęs, kaip žmonės praranda prekes, nes nesugebėjo tinkamai užpildyti deklaracijos. Tai yra labai rimta sritis, kurioje klaidos kainuoja brangiai.

Ar galima siųsti buitinę techniką?

Buitinė technika yra jautri smūgiams ir drėgmei. Jei siunti skalbimo mašiną, būtinai užfiksuok būgną su transportavimo varžtais. Jei to nepadarysi, ji gali būti sugadinta jau po pirmo stabdymo. Taip pat įsitikink, kad technika yra sausa. Jei skalbimo mašinoje liko vandens, jis gali ištekėti ir sugadinti kitus krovinius. Tai yra labai svarbu. Aš visada reikalauju, kad klientai patys paruoštų techniką transportavimui, nes aš negaliu žinoti visų modelių niuansų.

Ką daryti, jei vežėjas reikalauja papildomų pinigų?

Tai yra labai nemaloni situacija. Jei kaina buvo sutarta iš anksto, neturėtum mokėti daugiau. Tačiau kartais atsiranda nenumatytų aplinkybių, pvz., krovinys pasirodė sunkesnis nei žadėta. Tokiu atveju derybos yra būtinos. Jei vežėjas tiesiog reikalauja pinigų be jokios priežasties, tai yra šantažas. Tokiu atveju geriau kreiptis į policiją arba vartotojų teises. Bet dažniausiai viską galima išspręsti pokalbiu. Svarbiausia – išlikti ramiam ir turėti visą susirašinėjimą.

Ar verta siųsti daiktus per šventes?

Šventės yra pats blogiausias laikas siuntimui. Visi nori, kad daiktai atvyktų iki Kalėdų, todėl mašinos yra perpildytos, o vairuotojai pervargę. Vėlavimai yra beveik garantuoti. Jei gali, venk siuntimo gruodžio mėnesį. Jei visgi reikia, planuok viską bent mėnesį į priekį. Tai padės išvengti streso ir nusivylimo. Aš visada sakau klientams: „jei norite, kad daiktai būtų pas jus iki švenčių, siųskite juos lapkričio pradžioje“. Tai yra vienintelis būdas būti ramiam.

Išvada

Daiktų siuntimas iš Vokietijos yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir planavimo. Nėra stebuklingo būdo viską padaryti pigiai, greitai ir saugiai vienu metu. Visada teks kažką aukoti – arba laiką, arba pinigus. Svarbiausia yra pasirinkti patikimą partnerį ir tinkamai paruošti savo daiktus. Per dvidešimt metų supratau, kad didžiausios problemos kyla ne dėl vežėjų kaltės, o dėl netinkamo planavimo ir komunikacijos trūkumo. Būk atviras su vežėju, reikalauk aiškumo ir visada turėk atsarginį planą. Tada tavo daiktai pasieks tikslą be didelių nuostolių.