Daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją: Kas tikrai svarbu

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtą dešimtį, ir galiu pasakyti viena – kasdien mokausi kažką naujo, nors ir atrodo, kad viską esu matęs. Kai kalbame apie daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją, tai ne tik sausas teisinių normų sąrašas, o kurkas daug gyvesnis. Vokiečiai yra žinomi savo tikslumu, ir kai jie pamato blogai surištą krūvį, tai kelia problemų ne tik vairuotojui, bet ir siuntėjui. Matyta daugybė kartų, kaip sutaupyta ant vinų ar plėvelės baigdavosi tūkstančių eurų nuostoliais. Todėl čia nebūtina būti teisininkui, bet būtina turėti protą ir pagarbą keliui. Žemiau išdėstysiu tai, ką išmokau per savo girdas ir rankas, tikėdamas, kad tai padės išvengti nemalonumų.

Pagrindiniai pakavimo ir fiksavimo niuansai

Ar tikrai reikalingos specialios dėžės ar pakanka įprastų?

Tiesą sakant, viskas priklauso nuo to, ką veži. Jei tai medvilnės marškiniai, galiu ir į paprastas dėžes dėti, bet jei tai sunki technika ar brangūs dalys – čia nebežaidžiamas. Daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją numato, kad pakuotė turi atlaikyti vibraciją ir staigius stabdymus. Esu matęs, kaip vienas klientas įdėjo į seną, minkštą dėžę porceliano statulėles be užpildų. Rezultatas – kelių šimtų eurų nuostolis vos už Lietuvos ribų. Geriau investuoti į stipresnę penkiasluoksnę dėžę, kadangi vokiečių keliai, nors ir geri, bet turi savo "gumbų", ypač prie sankryžų. Negaila pinigų už kokybę, jei nori, kad prekės pasiektų paskirties vietą.

Kokia plėvelė (stretch film) geriausia tinka fiksavimui?

Nenaudok tos pigiausios rinkos prekės, kurią lengvai nutrauki per du pirštus. Mums reikalingas storas, daugiasluoksnis polimeras. Įprasta praktika yra vynioti ne mažiau kaip 3-4 sluoksniais, o jei krovinys slidesnis – tai dar daugiau. Kartais nukrypstu nuo temos ir galvojų apie tai, kaip daugiau šiukšlių lieka ant paletės po to, kai ją atvynioja, bet tai geresnė būklė nei sugriuvęs krovinys. Pastebėjau, kad kai kurios firmas (ypač mažos) taupo ant šio plėvimo proceso, o vėliau stengiasi kaltinti vairuotoją, kad vairavo "per staigiai". Nėra nieko gero, kai ant vienos paletės plėšės, kita jau pradeda šluoti.

Ar būtina naudoti dirbtinę ašara (foam peanuts) užpildams?

Ne visada, bet jei tuose dėžėse yra tuščia erdvė, tai būtina daryti. Negali leisti, daiktai liestųsi vienas su kitu arba dėžės sienomis. Vieną kartą gavau krovinį su elektronika, kur buvo kelios tūkstančių eurų vertės dalys, o tarp jų – tik kelios senos naujienlaiškių. Kas nutiko? Tris kartus teko skambinti klientui, paaiškinti, kad tai nevyksta. Vokiškose saugyklose jie tikrina, ar dėžė "skamba" tuščia. Jei girdi, kaip kažkas juda viduje, reiškia, daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją neįvykdyti, ir gali būti priversti nepriimti siuntos.

Kiek svorio gali atlaikyti paprasta paletė?

Standartinė EUR paletė laiko apie 1500-2000 kg, bet tai tik tada, kai apkrova paskirstyta tolygiai. Jei turi vieną sunkų daiktą, pvz., 500 kg variklį, ir jį nukelią į centro vidų, paletės lentos gali tiesiog lūžti. Vokiečiai labai nemėgsta, kai jiems tenka susirinkti išbyrusias prekes iš grindų. Geriau naudokit specialias pjautuves arba sustiprintas apačias. Manau, kad dabartinės paletės kokybė (nors ir yra EPAL standartas) kartais nukrenta, matęs laužančias net ir su mažesniu svoriu. Tikrinau kartą vienoje gamykloje prie Hanoverio – jie turi specialius prietaisus, kuriais spaudžia apačią, jei kažkas traškė, siunta grįžta atgal.

Ar reikėtų naudoti apsauginius kampai (corner protectors)?

Absoliučiai taip, ir ne tik estetikos. Jie apsaugo dėžes nuo juostų (sankabų) spaudimo ir nuo to, kai viena paletė spaudžia kitą. Be jų kartais įsirenka į dėžės kampą tokia duobė, kad ten telpa visa ranka. Tas pat vairuotojas, kuris krauna "akių matu", dažnai užmiršta pastatyti šias skiautes. O vokiškose logistikoje tai laikoma pagrindine klaida. Nėra nieko keisto, kad tave paprašys pridėti šių apsaugų arba atsisako krovinio, jei jų nėra. Tai pigus dalykas, kuris gelbėja brangias prekes.

Kaip teisingai uždaryti dėžę – vinimis ar klijais?

Kai kalbame apie daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją, vinys yra senas, bet patikimas būdas, jei jos yra spiralės (shank nails) ir nebegali išlėkti. Paprastos vinys gali iššokti vibracijos metu. Klijai tinka lengviems kroviniams, bet aš asmeniškai pasitikėčiau vinimis arba metalinėse juostose su klijais. Pamačiau kartą, kaip viena dėžė atsidarė pati sau kelyje tarp Kauno ir Berlyno – ten buvo naudoti kokybiški klijai, bet dėžės kartonas buvo per plonas. Visko reikia derinti.

Ar verta investuoti į dirbtinę ašą arba putų blokus?

Jei turi brangų, trapų daiktą – tai būtinai. Putos (purškiamos į dėžę) užpildo kiekvieną plyšį ir sukuria "formą" daiktui. Žinoma, tai kainuoja, bet palyginus su draudimo fransize, tai niekas. Esu matęs, kaip tą įmonė (nenurodysiu pavardės) taupo ir pildo dėžes senomis laikraščiais, o vėliau keikia logistiką. Gudrus siuntėjas žino, kad putų blokas yra tas raktas, kuris užtikrina, kad vokiečių klientas neatsiųs prekės atgal su pastaba "pažeista". Dabar jau galima rasti ir ekologiškų užpildų, kurie neblogai laiko svorį.

Ką daryti, jei daiktas netelpa į standartinę paletę?

Tada tenka jį pakrauti tiesiai į sunkvežimį ir užtvirtinti juostomis prie sienelių. Čia jau nebe daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją paletėms, o bendri krovinio tvirtinimo standartai. Būtina naudoti gumines paklotas (antislip mats), kad krovinys neliustų. Vieną kartą vežiau didelį statybinį modulį, kuris buvo ant rėmų, be paklotų. Vairuotojas staigiai stabdė prie raudono šviesoforo, visa šakė pasisuko 45 laipsnių. Laimei, niekas neiškrito, bet nervai buvo išdegę. Naudokit tas gumas, jos nėra brangios.

Ar svarbu dėžių spalva ar užrašai?

Vokiečiams svarbu, kas parašyta, o ne kokios spalvos dėžė. Užrašai "Shatterproof" (lengvai susilūžtantis) arba "This way up" (į viršų) turi būti matomi iš visų pusių. Jei turi dėžę su stiklu viduje, o parašai maži ir tik vienoje pusėje, krovikas gali tiesiog ją apversti. Nenuilsau kartoti – etiketės turi būti didelės ir aiškios. Dar kartą pamiršau paminėti, kad geriausia, jei etiketės yra lietuvų ir vokiečių kalbomis. Tai sutaupo daug laiko muitinėje.

Dokumentai, muitinė ir vokiškas biurokratas

Ar CMR konosamentas yra privalomas kiekvienu atveju?

Taip, be jokio abejo. CMR ne tik patvirtina sandorį, bet ir yra pagrindas draudimo išmokai gauti. Be CMR vokiečių muitinė netgi neišleis krovinio iš sandėlio (jei reikia išvežti iš ES arba atvykstant iš trečiosios šalies). Kai kurie mūsų siuntėjai mano, kad jei važiuoja "savu" reisu be dokumento, tai geriau. Tai klaida. Be CMR tu neturi jokios teisinės bazės reikalavoti atsakomybės, jei kažkas dingsta. Užpildyk visus langelius, ypač prekių aprašymą ir vertę.

Kaip teisingai nurodyti prekės vertę dokumentuose?

Nenuokslus vertės nurodymas – tai kelias į bėdų. Jeigu nurodai per mažą vertę, o daiktai dingsta ar sugenda, draudikas mokės tik tiek, kiek parašei. Daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją taip pat siejasi su deklaravimo tikslumu, nes muitinė gali įtarti apgavystę, jei vertė atrodo absurdiška. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris ant 10 tūkst. eurų vertės kompiuterių parašė 500 eurų. Muitininkai iškarto "užkabino" ir tikėjosi kyšių. Geriau būk sąžiningas, mokės mokesčius ir ramiai miegok.

Kokius dokumentus reikia naudoti pavojingiems kroviniams?

Čia jau nebe paprasta logistika, o specializuota. Reikalingas ADR sertifikatas, deklaracijos, specialios etiketės (raudonos deimantai). Vokietija yra labai griežta šiuo klausimu. Jei bandysi slėpti degias aerozolių dėžes tarp drabužių, gali susidurti ne tik su bauda, bet ir su baudžiamąja byla. Prisimenu vieną atvejį prie Miuncheno – vairuotojas nežinojo, kad veža nedidelį kiekį dažų, kurie yra pavojingi. Buvo didelis skandalas, visa kolona stovėjo kelias valandas. Patikrink kiekvieną dėžę.

Ar reikalingas Ex1 dokumentas, jei išvežame prekes iš Vokietijos?

Jei tai nebe ES vidaus prekyba (pavyzdžiui, siunti į Šveicariją ar Norvegiją), taip. Be Ex1 neišvažiuosi iš Vokietijos legaliai. Dėl šio dokumento dažnai įvyksta nesusipratimų, nes jį turi užpildyti gavėjas, o ne siuntėjas. Esu matęs, kaip lietuviai stovėjo pasienyje su Vokietija, nes vokiškas partneris neparuošė dokumentų laiku. Viską reikia tartis iš anksto, o ne tikėtis "kažkaip išeis".

Ką daryti, jei trūksta vinimo sąskaitos faktūros?

Vokiškose apskaitose tai didelis nukrypimas. Jeigu parduodi prekes B2B, be PVM mokėtojo kodo ir sąskaitos niekur nepraeisi. Daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją čia nėra tiesioginis saugumas, bet tai apsaugo nuo sukčių. Be to, be sąskaitos negalėsite pademonstruoti prekių kilmės. Kartais kas nors bandys sakyti, kad "siunčiu dovaną draugui", bet kai krovinys sveria toną, muitinė neabejoja. Rašykite visas sąskaitas tvarkingai, su VVM kodais.

Ar turi būti pakuotės sertifikatas (Packaging Declaration)?

Kai kuriems kroviniams, ypač pavojingiems, arba kai naudojami dideli specialūs konteineriai – taip. Tai dokumentas, patvirtinantis, kad pakuotė atitinka tarptautinius standartus. Manau, kad mažoms įmonėms tai atrodo per daug sudėtinga, bet didieji prekybos centrai (pavyzdžiui, Schwarz grupės sandėliai) to reikalauja privalomai. Jei tokio deklaracijos nėra, prekė gali būti nepriimta kokybės kontrolės etape.

Kaip elgtis su vokiška muitine, jei dokumentuose yra klaida?

Geriausia prisipažinti iš karto ir bandyti ištaisyti. Jei bandysi meluoti arba "prikišti" trūkstamus popierius, galiu užtikrinti, kad tave įrašys į "juonąjį sąrašą". Vokiečiai mėgsta tvarką, o ne išgalvotas istorijas. Kai kurie mūsų vairuotojai (nepasakysiu ką) bando kalbėti rusiškai ir nieko nebesuprasti, tikėdamiesi, kad juos paleis. Tai veikia tik prie blogų muitininkų, o Vokietijoje tai sužlugsta. Kalbėk tiesiai, pateik teisingus duomenis.

Ar reikia T1 dokumento, kai važiuoji per Lietuvą į Vokietiją iš trečiosios šalies?

Jei įveži į ES vienoje šalyje (pvz., Lenkijoje) ir važiuoji į kitą (Vokietiją) nebaigus muitinės procedūros, taip, T1 būtinas. Be jo, kelyje gali sustabdyti patrulis ir rasti nelegalų krovinį. Tai dažna klaida tarp tų, kurie mano, kad ES viduje viskas vienoda. Ne, muitinės zonos yra skirtingos, o T1 yra tas "leidimas" judėti. Prisimenu, kaip vienas vairuotojas praleido TU (tranzitinės muitinės) kontrolę ir vėliau prarado dienas sėsdamas ant sienos.

Specifiniai daiktai, pavojingos medžiagos ir technika

Ar galima gabenantą techniką palikti su degalais baką?

Turi būti ne daugiau kaip ketvirtadalis bako, pavyzdžiui, jei tai žemės ūkio technika. O jei tai automobilis ar motociklas – kuro bakas turi būti išpiltas beveik iki šaknų (mažiau nei 10 litrų). Daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją dėl degalų yra labai griežti dėl gaisro rizikos. Vieną kartą atvežė traktorių, pilną dyzelino, per atvežimą įsižiebė stabdžių mechanizmas, buvo didelis gaisras prie Hamburgo. Nebūk kvailys, išpilk kuro.

Kaip turi būti užsegamos akumuliatoriai?

Jie turi būti atjungti (izoliuota teigiama polius) arba tvirtai prifikuoti, kad nejudėtų. Nėra nieko blogiau, kaip sulūžęs akumuliatorius, kuris įsierga rūgštimi į kitus daiktus. Vokiški sandėlininkai labai nemėgga, kai iš konteinerio varva rūgštis. Užsidėk plastikinį gaubtą arba kasetę. Tai nedidelė investicija, kadangi užterštos prekės tampa neparduodamos.

Ar galima gabenus chemines medžiagas dėti į vieną dėžę su maistu?

Absoliučiai negalima. Net jei chemija yra tightly packed, jei ji susilūžta, nuodai užterš maistą. Tai ne tik saugumo reikalavimas, bet ir sveikatos. Įsivaizduok, kas nutiktų, jei indelinė su balikliu lūžtų ant kavos pakuočių. Visą krovinį išmes. Skirk atskiras dėžes, arba dar geriau – atskirus sunkvežimius. Muitinė už tai taiko didžiules baudas.

Ką daryti su šaltkraudį (perishable goods), jei vairuotojas užstrigs?

Turi būti paruoštas atsarginis planas. Daiktų saugumo reikalavimai gabenimui Į Vokietiją numato, kad šaltkraučio kroviniui turi būti nurodytas leistinas temperatūros svyravimas. Jei vairuotojas sustoja ir išjungia agregatą dėl gedimo, privalo nedelsiant pranešti. Ypatingai tai svarbu vežant mėsą ar vaistus. Vieną kartą matęs, kaip 20 tonų viščiukų sugedo vasaros karštyje, nes vairuotojas užmigė ir nespėjo suktis. Bjaurus vaizdas ir kvapas.

Ar reikia specialių leidimų gabenus perviršinius krovinius (Overweight)?

Žinoma, Vokietijoje yra griežti svorio limitai (40 t arba 44 t priklausomai nuo ašių). Jei turi viršsvorį, reikia iš anksto gauti leidimą (Begleitung). Be to, keliuose daugiau svarbiųjų automobilių. Vokiečiai neuždirba iš to, kad leistų nelegaliai vežti. Jei sulaikys sunkvežimį su viršsvoriu be leidimo, bauda gali siekti tūkstančius eurų, o krovinys gali būti iškrautas ant kelio.

Kaip tvirtinti ilgas medžiagas (lentžaves, vamzdžius)?

Jos turi būti sujungtos tarpusavyje, ne viena prie kitos vienodu ilgiu, kad galėtų sukasi apie ašį, o ne judėti šonais. Be to, būtina naudoti uždengimus, kad nešoktų į šonus. Matęs, kaip vamzdžiai prasimušė priekabę ir užkrito ant kitų automobilių. Ypatingai pavojinga yra, kai vamzdis išlenda per priekį arba galą. Pagal taisykles, turi būti raudonas vėliavėlė arba šviesos signalas.

Ar galiu gabenus naudotas padangas kaip pripildą?

Galima, bet turi būti sutvirtintos. Kai kas naudoja jas kaip buferius tarp paletės, kad neišlįstų. Tačiau vokiečių ekologų akimis tai atrodo ne taip gražu (nešvarios naudos). Geriau naudoti specialias putų atramas arba medines grotas. Naudotų padangų gabenimas kaip krovinio yra viena daiktas, o kaip fiksavimo priemonės – kita (gali būti painiova). Aš asmeniškai stengiuosi vengti tokių sprendimų.

Kaip elgtis su aštrių daiktų (metalo laužo, stiklo) gabenimu?

Stiklas turi būti rėmuose, o metalas – surištas rinkiniais. Negali mesti aštrių detalių į vieną krūvą be įvyniojimo. Kartais vairuotojai (ypač iš Rytų) tiesiog užmeta viską į priekabą ir važiuoja. Vokietijoje toks krovinys bus apibūdinamas kaip "nesaugus" ir priverstas išsikrauti. Tiesiog nenaudok proto, uždėk apsaugas.

Ar reikalingas vairuotojo ADR pažymėjimas visiems?

Tik jeigu veži pavojingus krovinius. Jeigu normali prekė, nereikia. Bet dažnai siuntėjas nežino, kad jo prekė (pavyzdžiui, dažai su butano dujomis) yra pavojinga. Todėl prieš krovinimą visada užduok klausimą: "Ar čia kažkas dega ar sprogsta?". Gera praktika yra turėti ADR žinyną su savimi, nors ir neveži tokių krovinių, bet kas gi žino, ką gali atvežti grįžtant.

Kas daro blogai ir realios problemos

Kodėl klientai taip dažnai meluoja apie krovinio svorį?

Nes taip yra pigiau. Mokesčiai už pervežimą dažnai skaičiuojami pagal svorį, todėl kiekvienas stengiasi nurodyti mažiau. Bet kai vairuotojas užvažiuoja ant svarstyklių prie Hamburgo, ir pasirodo, kad ne 20 tonų, o 24, tada prasideda raganavimas. Daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją čia susiduria su pinigais. Tokiu atveju vairuotojas gali atsisakyti vežti, arba reikės mokėti dvigubai. Nerašykite 15 tonų, jei yra 18.

Ar tikrai visos "stabilios" įmonės veža saugiai?

Ne. Žinau vieną labai žinomą firmą (nepaminėsiu pavadinimo, kad būtų įdomiau), kurių vairuotojai tiesiog meta krovinius "kaip šiaip", nes jie turi didelius draudimus. Bet kai įvyksta avarija, draudimas neišspręs to, kad turtas sugriuvo. Mažos, šeimines įmonės dažnai dirba atidžiau, nes joms brangu prarasti klientą. Neikis į didybę, ieškok kokybės.

Kas nutinka, jei vairuotojas prarado raktus nuo sunkvežimio su kroviniu?

Tai košmaras, ypač jei krovinys skubus. Vokiečiai labai griežtai laikosi saugumo taisyklių, todėl negali tiesiog išlaužti durų. Reikia kreiptis į pagalbą, o tai laiko pinigai. Tokiu atveju daiktų saugumas yra pažeistas, nes krovinys nelaisvėje. Vieną kartą teko laukti 12 valandų, kol atvažiavo locksmith iš Berlyno, kol klientas skambino ir keikėsi. Raktus laikykite saugioje vietoje.

Ar verta tikėti pažadams "pristatysime rytoj"?

Su Vokietijos logistika viskas įmanoma, bet niekas negarantuoja. Yra vokiškas terminas "Stau", kas reiškia spūstis. Nors jų keliai geri, bet statybos vyksta nuolat. Geriau pranešk klientui, kad bus "poryt", nei užduoki sau galvą rytoj. Tiesa, jeigu daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją yra pažeisti, prieskambio nesiūlyk, nes vėlavimas bus mažiausia problema.

Kodėl vokiečiai taip dažnai fotografuoja pažeistas dėžes?

Jie tai daro dėl įrodymų. Jei tu atveži krūvą, kurioje viena dėžė įdubusi, jie nedelsiant nufotografuoja ją iš visų pusių ir prisegą prie protokolo. Jei tu tos pažeidimo nepastebėjai išvykdamas iš gamyklos Lietuvoje, tu atsakysi. Vienas mano klientas neteko 5 tūkst. eurų, nes vokiečių sandėlininkas (galbūt per daug išrankus) pastebėjo įbrėžimą, kurio mes nematėm. Fotografuok ir tu prieš išveždami.

Ar turiu teisę atmesti krovinį, jei jis blogai supakuotas?

Taip, vairuotojas privalo užtikrinti saugumą. Jei pastebi, kad krovinys gali kristi, tu turi teisę neimti jo, arba pareikalauti, kad pakuočiai perdarytų. Dažnai siuntėjai spaudžia "važiuok, važiuok, viskas bus gerai". Negirdėk to. Jei kris – tu mokėsi (arba tavo draudikas). Būk ramus ir pasakyk: "Nenoriu rizikuoti gyvybe ir krovinio dėl to, kad jūs taupote ant plėšės". Tai tavo įstatyminė teisė.

Kas daro blogai su "termo" siuntomis?

Jos dažnai būna ne paruoštos. Prieš įkeliant šaltą ar šiltą krovinį, priekaba turi būti "užšaldyta" arba sušildoma iki reikiamos temperatūros. Jei tiesiog įkelsi į šiltą priekabą šaldytus maisto produktus, jie pradeds tirpti ir vėliau vėl bus šaldomi. Tai sugadina tekstūrą. Vokiečiai tikrina temperatūros dienoraščius (data logger). Jei bus nukrypimas, visa siunta grįžta atgal.

Ar yra skirtumas tarp paprasto ir ekspreso pervežimo saugumo?

Techniškai ne, tačiau ekspreso reisuose vairuotojai dažnai lenkia laiką, važiuoja greičiau. Taip pat ekspresas dažniau yra mažesnėmis mašinomis (3.5 t), kurios yra nestabilios. Todėl pakavimas turi būti dar geresnis, nes vibracija yra didesnė. Nenaudok tų pačių paletės, kaip dideliam sunkvežimiui, kai siunti "gazelle". Kritimas iš tos mašinos yra daugiau tikėtinas.

Kodėl verta patikrinti vairuotojo kondiciją?

Pavargęs vairuotojas – tai pavojingiausia dalyka. Vokietijoje yra griežtos tachografo taisyklės. Jei įmonė verčia vairuotoją važiuoti pažeidžias poilsio laikus, tai tiesiog laukia avarijos. Pasitark su savo logistika, ar jie laikosi taisyklių. Jeigu girdi kalbų, kad "važiuojam be poilsio", bėk toli. Saugumas prasideda nuo to, kas sėdi prie vairo.

Kaip elgtis su dėžėmis, ant kurių nėra jokių ženklų?

Tai "uždaras kodas". Jei dėžė be užrašų, krovikas gali jos neįvertinti. Jei tai yra tąsa (fragile), būtinai užlipdyk visomis pusėmis. Vokiškuose sandėliuose darbininkai dažnai dirba greitai ir nemato detalių. Jeigu turi brangų daiktą, o dėžė – paprasta, rizikuoji. Aš asmeniškai visada siūlau klientams dėti bent jau "Do not tilt" (neapversti).

Ar reikia rūpintis dėžės storiumi?

Tiesiog nenaudok to, kas susilūžta, kai ant jo užlipi. Dėžės sienelės turi būti pakankamai storos (5 sluoksniai). Pamačiau, kaip viena firma naudoja 3 sluoksnius dėl taupymo, o taisosi jas juosta. Tai atrodi bjauriai ir neprofesionaliai. Vokiečių klientas, matydamas tokią dėžę, gali suabejoti ne tik saugumu, bet ir pačios prekės kokybe. Pirkite kokybiškas medžiagas.

Išvados

Viskas, ką čia parašiau, yra gauta per ašaras, prakaitą ir daugybę nuvyktų kilometrų. Daiktų saugumo reikalavimai gabenimui į Vokietiją nėra suskystę vien į instrukcijas – tai gyvenimiška išmintis. Neklausk sau, ar galiu taupyti ant vinės ar plėšės, nes taupyti reikia ten, kur nekenkia kokybei. Vokietija nėra vieta, kur galima eksperimentuoti su rizika. Gerai supakuok, užpildyk dokumentus ir saugiai kelkis tą kalną. Geriau praleisti papildomą valandą prie gamyklos, nei mėnesius aiškintis su draudikais. Sėkmės kelyje ir laiko.