Daiktų saugojimo ir gabenimo procesai kraustantis į Vokietiją: kas tikrai laukia kelionėje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, pradėjau dar nuo vairuotojo, dabar vadovauju pačiam procesui. Per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų kraustymosi iki tų, kurie baigiasi policijos iškvietimu Hamburge arba dėžės, kurios nukrito iš sunkvežimio, nes kažkas pamiršo uždaryti užraktą. Daiktų saugojimo ir gabenimo procesai kraustantis į Vokietiją iš Lietuvos ar atvirkščiai atrodo paprasti tik brošiūrose, o realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kuriame viena sugedusis detalė gali viską uždelsti savaitėmis. Čia nėra tik apie tai, kad įkeliame baldus ir vežame, čia yra apie dokumentus, vokišką biurokratiją, kurią aš vis dar visiškai nepaveisiu (nors manau, kad ją neveikia niekas), ir apie tai, kaip išvengti tų pačių klaidų, kurios daro šią kelionę košmaru.

Pradžia: brangūs metai ir svarbi kvitai

Kada geriausia pradėti planuoti daiktų saugojimo ir gabenimo procesus kraustantis į Vokietiją?

Ne šįvakar, tai tikrai. Geriausia tai daryti mažiausiai prieš mėnesį, o dar geriau – du. Žinoma, dažniausiai žmonės skambina prieš savaitę ir sako, kad reikia važiuoti rytoj. Tada kaina šoką į dangų. Jei galite, derinkitės iš anksto. Be to, atsiminkite, kad daiktų saugojimo ir gabenimo procesai kraustantis į Vokietiją reikalauja ir laiko, ir pinigų, tad skubėjimas čia priežastis nenumaldomų problemų.

Ar tikrai brangu, ar tai tik mano įvaizdis?

Tai ne įvaizdis, tai realybė. Degalai brangsta, vairuotojų trūksta, o Vokietijoje mokesčiai už kelią yra didžiuliai. Prieš keletą metų buvo pigiau, bet dabar... nenuostabu, kad kainos auga. Tačiau jei kas pasiūlo kainą dvigubai mažesnę nei rinkos lygis – bėkite. Tai arba sukčiai, arba jūsų daiktai važiuos atvira priekaba, o lietus Vokietijoje neapsilanko retai.

Kokius dokumentus būtina turėti iš anksto?

Būtinai sąrąšą, t.y, inventoriaus lentelę. Be jos, jei sulaikys muitinė (nors dažniau ne, bet vis vien gali), bus didžiuliai galvos skausmai. Taip pat pasirašytą sutartį su pervežėju. Ne jokias žodines garantijas per telefoną. Ir dar vienas dalykas – jei nebeina į ES (pvz., į Šveicariją), tai čia visai kita istorija, reikia T1 dokumentų, bet aš čia nebesigilinsiu, ten per daug biurokratijos.

Ar verta rinktis didelę firmą ar mažą?

Didelės turi resursus, bet mažos dažnai labiau rūpinasi klientu. Aš mačiau, kaip didelės firmos tiesiog „praranda“ klientą tarp sistemos duomenų. O mažose firmose dažnai vadovas pats sėdi prie vairo. Tačiau mažos firmos gali neturėti atsarginio sunkvežimio, jei jūsų suges. Tai lošimas. Bet asmeniškai aš dažniau pasitikiu tiems, kurie dirba jau ilgai ir turi vardą, o ne anoniminiais korporacijomis.

Pinigai ir kainos: kas iš tikrųjų įeina į sumą?

Kiek apytiksliai kainuoja gabenti 1 kubą?

Viskas priklauso nuo maršruto. Jei į Miuncheną, brangiau nei į Vokietijos pasienį. Paprastai tai svyruoja nuo 50 iki 100 eurų už kubinį metrą. Bet tai labai į paviršių. Jei turite pianiną, tai kaina didesnė. Jei reikia nešti penktu aukštbe be lifto – dar papildomai mokėsite už kiekvieną pakopą. Užlūžusią kainą pasakyti be matavimų tiesiog neįmanoma.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Kartais įeina, kartais ne. Paprastai įmonės sako, kad įeina standartinis pakavimas, o vėliau pasirodo, kad už kiekvieną specialią dėžę ar burbuliuką reikia mokėti atskirai. Būtinai klauskite apie tai iš karto. Aš visada sakau saviems klientams – geriau nupirkti dėžes pats "Iki" (arba panašioje parduotuvėje), nei mokėti pervežėjo už tai 3 kartus brangiau.

Kas dėl depozito? Ar jis būtinas?

Daugelis firmų jo neprašo, jei sutartis tvirta. Bet jei reikalingas ilgesnis daiktų saugojimas Vokietijoje prieš iškraipymą (pvz., butas dar neirangytas), tai depozitas gali būti reikalingas. Tai užtikrina, kad jūs neužtruksite mokėti už saugyklą. Paskutiniu metu tai darosi retesnė praktika, bet vis vien verta pasirūpinti, kad nenuviltumėt paskutinę sekundę.

Galima kažkaip sumažinti kainą?

Galima. Jei sutinkate su bendru kroviniu (kai vairuotojas surenka keletą klientų į vieną sunkvežimį), tai bus pigiau, bet ilgiau. Jeigu skubate – mokate už ekskursiją. Taip pat, jei patys viską išnešate prie namų ir įkeliate į sunkvežimį (taip vadinamas "krovimas iš grindų"), tai taip pat sutaupote. Bet tikėkitės, kad nugarą skaus ryte.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Vokietijoje dažnai reikia mokėti už leidimą stovėti sunkvežimiui miesto centre (Unterbringungserlaubnis). Tas leidimas kainuoja, o jei jo nėra – bauda didelė. Taip pat, jei vairuotojas laukia ilgiau nei 2 valandas (pvz., dėl raktų praradimo), laukimo mokestis pradedamas skaičiuoti. Čia nėra paslėpta, bet žmonės apie tai pamiršta.

Pakavimas: kaip nepadaryti chaoso iš savo turto?

Ar turiu pats rinkti dėžes?

Galite rinkti patys iš parduotuvių, tik įsitikinkite, kad jos tvirtos. Negiūkite maistinės prekės dėžių, jos dažnai būna prastos kokybės. Viską sukelia per pusę. Geriau nusipirkti naujas, specialias kraustymosi dėžes, jos tinka viena į kitą, ir tai labai palengvina daiktų saugojimo ir gabenimo procesus kraustantis į Vokietiją, nes niekas nenukris.

Kaip supakuoti lūžtantius daiktus?

Burbuline plėvele, burbuline plėvele ir dar kartą burbuline plėvele. Ir nepamirškite užpildyti tuščių vietų dėžėse, daiktai neturi šokti. Esu matęs, kaip žmonės supako porcelianą be įrankių, o paskui stebisi, kodėl atėjo šukės. Taip pat, visada pažymėkite dėžes "Kruščio" arba "Lengvai". Gaila, bet dažnai krautuvai to neskaityta... na bent turiu vilties.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Idealiu atveju – taip. Stalai, spintos, lovos – viskas turėtų būti išardyta. Tai sutaupo vietos sunkvežimyje ir sumažina sugadinimo riziką. Bet jei negalite (pvz., senoji spinta nebeina išsukti), praneškite iš anksto. Tiesiog neužtikrinkite, kad ji perės pro duris, nes paskui teks išmontuoti jau vietoj greitai ir su rizika.

Kas dėl buities chemijos ir maisto produktų?

Skysčiai geriausia išmesti arba pergabenti patys. Jei jūsų daiktai saugomi laikinai saugykloje, o chemija pradeda siurbti arba lūžti, galite pamiršti apie savo drabužius. Maisto produktus aš nerekomenduoju vežti iš viso, nebent tai džiovintos gėrybės. Muitinė (jei tikrina) ant to nežiūri gerai akimi.

Ar vertu žymėti kiekvieną dėžę?

Būtinai. Ne tik "Virtuvė", bet ir kas viduje yra svarbiausia. Tada kai atvyksite į naują vietą Vokietijoje, kur visiškas chaosas, jūsų šaltais suktis nesužino, kur dėl puodų, o kur dėl maudymosi priemonių. Pasidarykite sąrašą savo telefonu, kad nepasimestum.

Kelionės rizikos ir vairuotojai: kas gali nuo nepriklausomybės?

Kas atsitinka, jei vairuotojas užstringa eismo įvykyje?

Tai įvyksta. Vokietijoje autostrados yra greitos, ir nutrūkstų gumų ten yra daug. Jei įvykė avarija, turi būti skubiai organizuojamas kitas transportas, o tai užtrunka. Geriausios turi draudimą "Civilinė atsakomybė", bet tai dengia tik turtą, o ne jūsų nervus ar laiką. Kartais reikia palaukti dieną-dvi.

Ar aš galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Teoriškai taip, jei yra vietos (kabinoje du vietos). Tačiau daugelis firmų to nenori dėl draudimo sąlygų arba tiesiog dėl vairuotojo poilsio. Vairuotojui reikia ramybės, o jūs būsite nervinti jį, ar jau važiuoja teisingu keliu. Aš asmeniškai nerekomenduoju, nebent tai būtina.

Kaip sužinoti, kad mano daiktai saugūs?

Pasitikėkite savo intuicija ir įmonės reputacija. Užsukite į jų padalinius, jei įmanoma. Jei matote, kad vietoje sandėlio – kiemas su kiaurą stogu, bėkite. Saugumas prasideda nuo to, kaip jie tvarko savo techniką.

Kas dėl pavogtų daiktų?

Tai retas atvejis, jei dirbame su patikimomis firmomis, bet jis egzistuoja. Ypatingai, jei palikite daiktus neapsaugotoje vietoje naktį, prieš įsikraunant ryte. Visada užfiksuokite brangius daiktus prieš krovinį (nufotografuokite serialinius numerius). Be to, geriausia įmonės turi gps stebėjimą savo sunkvežimiuose.

Kas nutinka, jei vairuotojas tiesiog nebeišsikelia arba neina į namus?

Buvau tokių atvejų. Vairuotojas atvyksta ir sako, kad kelias per siauras arba sunkvežimis per didelis. Tai dažna problema senuosiuose Vokietijos miestuose. Tada reikia organizuoti "paskutinę mylią" – mažesnės transporto priemonės nuoma. O tai – papildomi pinigai, apie kuriuos jūs nežinojote.

Vokietijos specifika: kodėl ten viskas kitaip?

Ar sunku pravažiuoti vokiškomis gatvėmis?

Labai sunka. Daugelis vietų turi privalomus posūkius, o sunkvežimiui tenka važiuoti apšvaičiuotų maršrutų. Be to, daugelyje miestų (pvz., Miunchene, Frankfurte) yra aplinkosaugos zona (Umweltzone), į kurią neįleidžia senų sunkvežimių. Jei jūsų pervežėjas neturi tinkamos žaliosios kortelės, gausite baudą, kurią mokėsite jūs (arba jis ją iš jūsų atsiims).

Kodėl reikia specialaus leidimo stovėjimui?

Vokietijai labai svarbu tvarka. Jei pastatysite sunkvežimį be leidimo prie namų, kaimynai gali iškviusti policiją vos per 5 minutes. Policija gali priversti jį nuvažiuoti iš karto, net jei jūsų baldai būtų ant grindų. Todėl šis leidimas (Unterbringungserlaubnis) yra būtinas blogasis, bet jis sutaupo daugiau nervų nei kainuoja.

Ar daiktų saugojimo ir gabenimo procesai kraustantis į Vokietiją skiriasi priklausomai nuo regiono?

Tikrai. Pietinė Bavarija yra brangesnė ir griežtesnė. Rytuose, prie Lenkijos sienos, gali būti pigiau, bet keliuose būti daugiau problemų. Taip pat, kai kurie miestai turi mokesčius už antžeminę praleidimą iš dalinės (Gebührenerhebung für die Überlassung von Teilflächen). Žinote, vokiečiai moka už viską.

Kaip elgtis su vokiškais kaimynais, kai atvažiuoja sunkvežimis?

Būkite malonūs. Nusišypsokit. Kartais netgi padovanokite kavą ar saldainius. Jei jūsų sunkvežimis trukdo jiems išvažiuoti iš garažo, jūsų gyvenimas taps kenkėjiškas. Geriau susiderinti su jais iš anksto, nei su policija.

Ar yra kokių nors draudimų dėl gabentų daiktų?

Negalima vežti pavojingų medžiagų be leidimo. Taip pat, jei vežate senus automobilius, turi būti jų techninės apžiūros dokumentai. Kitą kartą girdėjau istoriją, kad kažkas bandė vežti kepure su kuro nuotėkiais... tai baigėsi labai blogai. Nenaudokite daiktų saugojimo ir gabenimo procesų kraustantis į Vokietiją kaip priemonės nelegalioms prekėms pergabenti.

Saugojimas: kai butas dar neirangytas

Kur laikyti daiktus, jei butas dar paruoštas?

Vokietijoje yra daug saugyklų (Selbstlager). Jos gali būti brangios, bet patogios. Taip pat dauguma pervežimo firmų turi savo sandėlius. Daiktų saugojimo ir gabenimo procesai kraustantis į Vokietiją dažnai apima ir šią laikiną stadiją. Geriau pasirinkti firmos sandėlį, kad nereikėtų perkrauti daiktų iš vienos vietos į kitą.

Kiek kainuoja saugykla Vokietijoje?

Labai priklauso nuo miesto. Berlyne ar Miunchene tai gali būti nuo 50 eurų už mažą dėžę iki kelių šimtų už didelę erdvę. Mažesniuose miestuose pigiau. Be to, dažnai reikia mokėti kaštą už draudimą saugykloje.

Ar saugyklos saugios?

Dauguma šiuolaikinių saugyklų turi vaizdo stebėjimą, apsaugos sistemas ir individualius spynus. Tačiau visada nuskaitykite sutartį dėl atsakomybės. Jei jie nėra atsakingi už jūsų daiktus gaisro atveju, tai galite prarasti viską.

Ar galiu pats einą į saugyklą pasiimti daiktų?

Jei tai nuomojama saugykla (Self-storage), taip, galite eidamas ir einasi kada norite. Jei tai firmos sandėlis, tai gali tekti derinti laiką ir galbūt mokėti už išdavimą. Pasidomėkite iš anksto apie šias taisykles, kad nenuviltumėt.

Kiek laiko galiu laikyti daiktus saugykloje?

Neribotai. Pagrindinis dalykas – mokėti už nuomą. Kai kurios firmos siūlo nuolaidas, jei sumokate už 3 mėnesius iš karto. Bet jei nežinote, kiek užtruks, geriau mokėti mėnesiu.

Problemos ir nesklandumos: realios istorijos

Ar dažnai nutinka, kad kažkas sulūžta?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, bet nutinka. Dažniausiai tai įvyksta dėl blogo pakavimo. Labai dažnai lūžta veidrodžiai ar stiklinės lentynos. Jei vairuotojas nebuvo įspėtas apie juos (pvz., jie buvo paslėpti), tai dažniausiai jokie draudimai to nedengia. Visada praneškite apie subtilius daiktus!

Kas daryti, jei dingo dėžė?

Pirmiausia – nesikraustykite. Susisiekite su vadovu. Kartais dėžė tiesiog nukrito už sunkvežimio arba buvo įkrauta kitoje vietoje. Jei ji tikrai dingusi, reikia rašyti pretenziją. Turi būti nuotraukos ir inventoriaus sąrašas. Be to, verta prisiminti, kad kai kurios firmos turi apribojimą atsakomybei (pvz., 10 eurų už kg), todėl brangų dalyką prarasti skaudžiau.

Ar buvote patyręs visiško nesėkmės kraustymosi?

Taip, vienas kartas... (tai buvo prieš 10 metų). Klientas nepasakė, kad jo naujas butas yra 5 aukšte be lifto, ir kad reikia gauti specialų leidimą išdėžti pastolių gatvėje. Viskas užtruko 12 valandų, vairuotojas beveik atsisakė dirbti. Nuo tada aš visada klausiu: "Koks aukštas ir ar yra liftas?" 10 kartų.

Kaip elgtis su firmomis, kurios neatsiliepia į skambučius?

Tai didžiausia raudono vėliava. Jei jie neatsiliepia, kai dar neįvedėte pinigų, ką jūs tikėjatės, kai jūsų daiktai bus pas juos? Bėkite toliau. Pasitikėjimas šioje srityje yra viskas.

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo. Net jei tai kainuoja papildomai. Gyvenime yra daug dalykų, kurių negalima numatyti. Ugnis, vanduo, vagystė. Geriau mokėti šimtus eurų už draudimą nei gailėtis tūkstančių prarastų eurų. Tačiau skaitykite smulkmenas, ką draudimas tiksliai dengia.

Pabaiga: kas lieka po to?

Kiek laiko trunka iškraipymas Vokietijoje?

Paprastai tiek pat, kiek krovimas Lietuvoje. Bet jei butas mažesnis arba yra daug baldų, gali užtrukti ilgiau. Taip pat reikia laiko surinkti baldus atgal. Būkite kantrūs, niekur neskubėkite.

Ar galima padėti vairuotojui iškraipant?

Galima, jei jis to neprieštarauja. Tačiau jei susižalojate, tai gali būti problemų su draudimu. Geriau tiesiog nurodykite, kur dėti ką. Arba pasiūlykite vandens. Vairuotojai vertina gerą nuotaiką ir gėrimą (nealkoholinį, aišku).

Kas daryti su pakuotėmis po visko?

Dauguma firmų pasiima dėžes atgal, jei jos dar geros. Tai įeina į kainą, bet kartais reikia paprašyti. Neneškite jų į vokišką šiukšliadėžę (Gelber Sack), ten negalima mesti tokio kiekio kartono.

Ar reikia palikti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet labai pageidautina, jei vairuotojai padarė gerą darbą, o ypatingai, jei teko nešti daug laiptų arba buvo problemų. 10-20 eurų kiekvienam labai pagerina jų dieną. Žmonės vis tiek yra žmonės.

Kokia pagrindinė patirtis po šių metų?

Kad niekas nevyksta taip, kaip planuojame. Visada bus kažkas nenumatyta – pradėkite nuo to, kad suprasite, ir bus lengviau. O svarbiausia – rinkitės žmones, ne kainą. Pigu gali tapti labai brangu.

---

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad šie visi procesai yra tik techninės pusės, o emocinė pusė yra dar svarbesnė. Kraustymosi į kitą šalį stresas yra milžiniškas, ir jei pasirinksite patikimą partnerį, kuris supras ne tik daiktų, bet ir žmonių kalbą, pusę problemų išvengsite. Daiktų saugojimo ir gabenimo procesai kraustantis į Vokietiją gali būti sklandžios, jei nebusite tingūs klausti ir derintis iš anksto. Sėkmės kelyje ir laukiančiuose namuose Vokietijoje.