Daiktų saugojimas persikraustymo į Vokietiją laikotarpiu: kas laukia už ribų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o kartais turiu įspūdį, kad persikraustymas visada sukelia tiek pat streso, nepaisant to, kiek kartų jį matai. Ypač kai kalba eina apie persikraustymą į Vokietiją – šalis tiksliai organizuota, bet biurokratija ten gali būti pavojinga. Dažnai žmonės susiduria su situacija, kai naujojo būsto dar nėra, o iš senojo jau reikia išsikraustyti. Čia ir įsijungia daiktų saugojimas persikraustymo į Vokietiją laikotarpiu, kas nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia ne tik rasti vietą, bet ir suprasti muitines, draudimus bei vokišką kruopštumą. Štai trumpas vadovas, kaip išlikti sveikam.

Bendrai apie tą patį saugojimą ir sandėlius

Kur geriausia laikinai padėti daiktus, kai dar nėra buto?

Tai klasikinė bėda. Dažniausiai rekomenduoju ieškoti sandėlių didžiuosiuose miestuose arba jų pakraščiuose, jei planuojate gyventi mieste. Jeigu dar nežinote, kur galiausiai apsistosite, geriau rinktis sandėlį geografiškai patogioje vietoje, pvz., netoli kelio, kad vėliau nevažiuotumėte per visą šalį. Daiktų saugojimas persikraustymo į Vokietiją laikotarpiu gali būti brangus miestuose kaip Miunchenas ar Hamburgas, todėl verta pagalvoti apie mažesnius miestelius netoliese. Tačiau prisiminkite, kad toliau nuo miesto – pigiau, bet daugiau keliausite.

Ar verta rinktis mažesnę kompaniją ar didelį tinklą?

Didelės kompanijos, tokių kaip „Lagerhaus“ ar pan., turi geras sistemas, bet kainos gali būti aukštesnės. Mažos, vietinės firmos dažnai elgiasi lankstiau ir gali leisti derėtis dėl kainos, jei pasakote, kad laikysite ilgiau. Vieną kartą važiavome į vieną tokį vietinį sandėlį netoli Berlyno – viršas buvo nutekėjęs, o šeimininkas sakė, kad „tai tik kondensatas“. Taip kad, didžiajame dalyje saugiau, bet mažuosiuose – šilčiau (ir pavojingiau). Čia jūsų pasirinkimas pagal tai, kiek pasitikite savo daiktais.

Kiek laiko užtrunka visa procedūra nuo atvežimo iki padėjimo?

Priklauso nuo to, ar sandėlis yra su „drive-in“ funkcija. Jei taip, tai galite tiesiog užvažiuoti sunkvežimiu ir iškrauti tiesiai į langelį – tai užtrunka valandą, du. Jeigu reikia kelti pro duris (liftu ar laiptais), tai gali užeiti ir visą dieną, ypač jei daugiau baldų. Vokietijoje dažnai būna griežtos taisyklės dėl triukšmo, todėl reikia spėti iki 18:00 val. arba 20:00 val., priklausomai nuo rajono. Geriau viską suplanuoti su atsarga.

Ar reikia patiems supakuoti dėžes prieš atvežant?

Būtina. Ir tai ne tik dėl tvarkos, bet ir dėl draudimo. Jei vairuotojas atvyksta, o jūs turite krūvą nesupakuotų daiktų, jis gali atsisakyti juos vežti į sandėlį, nes neatsakinga vežti „ką nors ant krėslų“. Be to, vokiečiai mėgsta, kad būtų tvarkinga – dėžės turi būti uždarytos, pažymėtos. Nenaudokite senų, sugedusių dėžių iš parduotuvės, jos gali nebeišlaikyti svorio. Gera dėžė – tai pusė sėkmės.

Kas nutinka, jei pavėluotu su mokėjimu?

Vokietijoje tai nepalieka jokių abejonių – jus užrakins. Prarandate prieigą prie daiktų, tol kol nebus sumokėta skola ir dažnai dar ir delspinigiai. Esu matęs situaciją, klientas pavėlino dviem savaitėms, o jam prisiskaičiuavo beveik dvigubai daugiau dėl „Einlagerungskosten“ ir administracinių mokesčių. Jie čia labai griežti dėl terminų. Geriau derėkis iš anksto, jei matai, kad nebus pinigų laiku.

Kainos, sutartys ir biurokratija

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kvadratinis metras?

Kainos labai svyruoja. Rytuose, pvz., Dresdeno ar Leipcigo apylinkėse, galite rasti nuo 5 iki 8 eurų už kvadratinį metrą. Vakaruose, ypač Miunchene arba Frankfurte, kainos šoka iki 15–20 eurų ir daugiau. Daiktų saugojimas persikraustymo į Vokietiją laikotarpiu gali nukainuoti brangiai, jei nesiskaičiuosite. Taip pat skaitykite smulkmenas – ar kaina brangsta su kiekvienais metais (Indexierung), nes daugelis sutarčių to numato.

Ar reikia mokėti kauciją (Kaution)?

Beveik visada taip. Tai įprasta praktika. Dažniausiai tai vienas ar du mėnesiniai mokesčiai. Kaucija grąžinama, kai išsikraštote ir paliksite langelį švarų bei nepažeistą. Vienas mano klientas bandė derėtis, kad neimtų kaucijos, nes jis „sąžiningas atrodo“, bet vokietis valdytojas vos nenupjovė, kai tai girdėjo. Tai jokių kompromisų čia nėra – pinigai į priekį arba liet.

Kokius dokumentus reikia pasirašyti?

Gausiai. Bus sutartis (Mietvertrag), daiktų sąrašas (Inventarliste), draudimo sąlygos ir t.t. Viską perskaitykite, ypač dėl terminų nutraukimo. Kai kurios firmos įpareigoja šešis mėnesius ar net metus, nors jums reikėtų tik vieno. Pasidomėkite, ar nėra „automatinio pratęsimo“ klauzulės, kuri būna tokia, kad jei parašai ne laiku, privalai mokėti dar mėnesį.

Ar įeina PVM į tą kainą, ką matai skelbime?

Čia dažnai painioja. Skelbimuose dažnai rašo „netto“ (be PVM), o atėjus pasirašy sutartį, pasirodo, kad reikia pridėti 19 proc. Vokietijos PVM yra didelis, tai gali smarkiai pakeisti bendrą sumą. Visada klauskite „Brutto oder Netto?“. Nenuvilikite savęs, manydami, kad turite pakankamai pinigų, o paskui reikia skubiai skolintis iš draugų.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei imate didelę plotą (pvz., virš 50 kv. m.) arba ilgesniam laikotarpiui (metams ir daugiau), tuomet galima mėginti gauti nuolaidą. Mažiems langeliems ir trumpam laikui kaina yra standartinė. Vokietijos verslas mėgsta skaičius, o ne emocijas, todėl pateikite aiškų pasiūlymą raštu. Kartais padeda, jei sakote, kad esate rekomenduoti kito kliento.

Ar mokesčiai mokami iš karto ar kas mėnesį?

Dažniausiai kas mėnesį atgal (immediately at the start of the month). Kai kuriose vietose reikalauja mokėti už pirmą ir paskutinį mėnesį iš karto. Tai nepatogu, jei jums reikia tik mėnesio ar dviejų. Daiktų saugojimas persikraustymo į Vokietiją laikotarpiu gali reikalauti didelio pradinio įnašo, kurį reikia numatyti biudžete. Nepasitikėkite, kad galėsite mokėti po to, kai išsikrausite – niekas neduoda gero veltui.

Vokietijos specifika ir „nepatogūs“ dalykai

Kaip su tuo viskuo susidoroja muitinė (Zoll)?

Jei persikeliate gyventi į Vokietiją iš ne ES šalies (arba atvežate daug daiktų iš trečiosios šalies), turite deklaruoti daiktus „perkeliant gyvenamąją vietą“ (Umzugsbegünstigung). Tai leidžia atvežti daiktus be muito. Bet jei saugojimas laikinas ir ketinate juos vėl vežti atgal (pvz., į Šveicariją ar Norvegiją), gali kilti problema. Muitinė gali reikalauti užtikrinimo, kad daiktai išvyks. Geriau pasitarti su muitinės tarpininku iš anksto.

Ar sunku susikalbėti su vokišku personalu?

Jeigu nemokate vokiškai, gali būti keblu. Didelėse firmose angliškai kalba gerai, bet mažuose sandėliuose, kuriuose dirba vienas vokietis Hansas, gali būti problemų. Jis gali tiesiog nusisukti, jei nemėgsta jūsų vokiško akcento arba jei bandote kalbėti angliškai. Geriau turėti vertėją arba paruošti tekstus vokiškai iš anksto (Google Translate čia padeda, bet ne visada idealiai).

Ar griežtai laikosi darbo laiko?

Labai griežtai. Jei sutartyje parašyta, kad sandėlis atidarytas iki 16:00 val., tai 16:01 val. durys bus užrakintos. Nėra jokio „palaukite, aš tik važiavau“, jums tiesiog reikės važiuoti kitą dieną. Vokai labai mėgsta tvarką ir laiką. Vieną kartą mes pavėlavome 10 minučių dėl spūsties kelias, ir teko mokėti vairuotojui viršvalandžius, kad lauktų rytojaus. Nekelkite į tai vilties.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių sandėliuose?

Saugiuose sandėliuose – retai, bet įvyksta. Ypač jei tai nėra individualūs langeliai, o bendras sandėlis, kur daugelis turi prieigą. Būtinai pasirūpinkite savo raktu (Schlüssel) ir kodu. Nenaudokite paprastų spynų, jei įmanoma įsigyti savo. Taip pat nepamirškite, kad daiktai saugomi jūsų atsakomybe – jei užrakinsite blogai, ir kas nors nusims, draudimas negali mokėti.

Kas daryti, jei randama pažeidimų išėjimo metu?

Kartais nutinka, kad paimate daiktus, o ten įbrėžimas ar drėgmės žymė. Viską užfiksuokite nuotraukomis dar prieš išnešant daiktus iš langelio. Skambukite valdytojui nedelsiant. Jei pasirašysite protokolą, kad „viskas tvarkoje“, o po to namie pastebėsite, kad sofa suplyšęs – niekas neduos pinigų. Vokietijoje be įrodymų (Beweise) kalbos nebus.

Ar reikia specialių leidimų baldams su mediena?

Jei atvežate senus baldus, retai kada kyla problemų. Bet jei baldai nauji arba yra natūralios odos, brangios medžiagos, gali būti tikrinama dėl apsaugos nuo kenkėjų. Vokietija labai bijo vabzdžių (Holzwurm), todėl reikia turėti sertifikatus, kad mediena apdorota. Be to, kai kurie sandėliai draudžia saugoti daiktus su aksomu ar odą dėl drėgmės (čia nėra taisyklė, bet kai kurie taip daro).

Techniniai niuansai ir baldai

Kaip apskaičiuoti, kiek vietos reikės?

Nesitikėkite, kad 20 kvadratinių metrų sugebės sutalpinti viską iš 100 kv. m. buto. Reikia atsižvelgti į tai, kad daiktai stumiami vienas į kitą, o ne išstatomi. Verta naudoti „kubinius metrus“ skaičiavimą, o ne kvadratinius. Paprastai 1 kambario butui reikia apie 5-7 kubinius metrus. Geriau pasiimti šiek tiek daugiau vietos, nei stumti dėžes iki lubų.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Stipriai rekomenduoju. Lova ar spinta, išmontuota į dalis, užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad sugadės. Be to, jei reikės nešti pro siauras duris ar koridorių, surinktas baldas tiesiog nepraeis. Dauguma sandėlių Vokietijoje turi standartinius liftus, o ne pritaikytus dideliems baldams. (Čia turiu omenyje, kad ne visur yra industriniai liftai, daug kur tik paprasti).

Ar saugu saugoti elektroniką žiemą?

Vokietija žiemą gali būti šalta, o sandėliai ne visada yra šilti. Jei tenka laikyti televizorių ar kompiuterį nešildomame sandėlyje, rizikuojate, kad sugedės kondensatoriumis įšilimo metu. Geriau įsigyti šiltą langelį (temperatūra nuo 10 iki 15 laipsnių) brangiems daiktams. Naudinga žinoti: kai kurios firmos sako, kad turi šildymą, bet jis veikia tik tam tikrą laiką arba yra labai silpnas.

Kaip elgtis su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Griežtai draudžiama. Joks sandėlis neleis jums sudėti degių skysčių, aerozolių ar sprogmenų. Tai ne tik taisyklė, bet ir gaisro saugumas. Jei turite tokio stuff, turite jį išmesti arba atiduoti kam kitam prieš atvykdami. Gaisro atveju draudimas nebus mokėtas, jei nustatysite priežastį – jūsų benzino kanistra.

Ar galiu saugoti maisto produktus?

Negalima. Išskyrus griežtai uždarytas, ilgaamžius konserves, bet net ir tai gali trukdyti dėl pelėsių ar graužikų. Vokietijos higiena normos yra aukštos. Jei paliksite maišelį su miltais, gali būti, kad jus baudžia už valymą ir dezinfekciją. Geriau suvalgyti viską prieš išvykdami.

Ar galima saugoti padangas?

Taip, tai labai dažna praktika. Ypač tų, kurie važiuoja atgal į Lietuvą vasarą ir palieka žieminę padangų komplektą. Tiesiog uždėkite jas ant vertical rėmų (reifenhalter) – taip jos užims mažiau vietos. Kai kurie sandėliaai netgi siūlo specialias paslaugas padangų saugojimui (Reifenlagerung), kurios yra pigesnės už pilną langelį.

Kas daryti, jei reikia prieiti prie daiktų naktį?

Paprastai – nieko. Nebent susitarote iš anksto ir sumokėjate už „Notdienst“ (skubią pagalbą). Tai kainuoja šimtus eurų. Nenaudokite šios paslaugos, jei tiesiog pamiršote savo mėgstamiausią pledą. Geriau miegoti be pledo. Vokai nėra įpratę dirbti naktį, nebent tai yra didelių prekybos centrų sandėliai, bet ten jūsų daiktų tikrai nebus.

Problemos ir pavojai

Kokias firmas geriau vengti?

Venkite tų, kurie reikalauja 100 % išankstinio mokėjimo pavedimu be sutarties. Taip pat venkite tų, kurie neturi fiksuoto adreso arba telefonas visada užimtas. Yra nusikalstamų grupuočių, kurios imasi jūsų daiktų, o paskui reikalauja išpirkos. Pasitikėkite savo intuicija – jei atrodo per pigu, tai tikriausiai yra apgavystė.

Ar dažnai pasitaiko, kad dingsta daiktų?

Sėkminguose sandėliuose – ne. Bet yra atvejų, kai klaidingai paduoda daiktus kitiems žmonėms. Todėl svarbu turėti dėžes su numeriais. Užrašykite savo pavardę ir telefono numerį ant kiekvienos dėžės. Vienas mano klientas neteko viso virtuvės komplekto, nes darbuotojas perėmė „panašų“ komplektą kitam klientui. Ieškoti truko mėnesį.

Kas daryti, jei sandėlis bankrotuoja?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei girdite gandus apie finansines problemas, nedelskite ir išsivežkite daiktus. Jei jau įvyko bankrotas, teks eiti į teismą ir gailėtis, kad pasirašėte ilgalaikę sutartį. Geriau rinktis didelius, stabilius žaidėjus rinkoje.

Ar galiu paduoti raktus kitiems žmonėms?

Galite, bet turi juos užregistruoti savo sutartyje. Jei suteikiate prieigą draugui be žinios, ir jis padarys žalą, atsakomybė krenta ant jūsų pečių. Vokietijoje labai svarbi kontrolė. Parašykite raštišką leidimą, jei kas nors kitas turi pasiimti daiktų jūsų vardu.

Ar verta rinktis „Self-storage“ ar „Full-service“?

Jei mokate už pilną paslaugą (įveža, išveža), tai brangiau, bet mažiau galvos skausmo. Jei norite sutaupyti, rinkitės self-storage ir vežkite patys. Atsižvelkite į savo laiką ir jėgas. Po persikraustymo dažnai nebėra jėgų vairuoti vėl į sandėlį.

Kaip elgtis su drėgme?

Naudokite drėgmės sugėriklius (Feuchtigkeitskiller). Juos galima nusipirkti pigiai bet kuriame parduotuvėje (pavyzdžiui, DM ar Rosmann). Padėkite kelis į kiekvieną kampą. Tai pigus būdas apsaugoti drabužius ir knygas nuo pelėsio, kuris Vokietijos klimate yra realus pavojus.

Ar reikia tikrinti dėžes retkarčiais?

Taip, būtina. Nors ir uždarote sandėlį, verta užeiti kartą per mėnesį pasitikrinti, ar nėra vandens nutekėjimo ar graužikų. Vieną kartą rado pelės, kuri suėdė kliento drabužius, nes niekas nebuvo užėjęs pusę metų. Geriau prevencija nei skundai vėliau.

Galutiniai nustatymai

Ar galima saugoti dviratį?

Taip, bet geriau jį pakelti ant sienos arba uždėti ant stovo ant grindų, kad neužimtų vietos. Nepamirškite nuleisti oro iš padangų (šiek tiek), kad jos sprogtų. O ir drėgmės joms kenkia.

Kas daryti su dideliu pianinu?

Tai sudėtingas klausimas. Ne kiekvienas sandėlis turi liftą, kuris pakeltų 300 kg. Reikia specialios technikos įvežimui. Dažnai pigiau parduoti pianiną Lietuvoje ir nusipirkti naują Vokietijoje, nei mokėti už transportą ir saugojimą. (Nors aš asmeniškai niekada nesupratau, kaip žmonės gali išparduoti šeimos relicvijas, bet kiekvienam savo).

Ar yra minimalus saugojimo laikas?

Dažnai taip, mažiausiai vienas mėnuo. Nors kai kur leidžia ir savaitę, tai kainuoja proporcingai brangiau. Geriau derėtis dėl mėnesio ir paskui išsivežti anksčiau, jei įmanoma (bet tiksliau tada negausite pinigų atgal).

Kaip sužinoti, ar sandėlis geras?

Skaitykite atsiliepimus (Google Reviews). Ypač ieškokite komentarų apie „saugumas“ ir „valdytojas“. Jei žmonės rašo, kad sunku susisiekti, vengkite. Komunikacija Vokietijoje yra pusė sėkmės.

Ar galiu saugoti vaikiškus vežimėlius?

Žinoma, tik juos išvalykite. Ne vienas kartą matyau, kaip atveža purvu vežimėlius iš kiemo, o paskui kyla kvapas. Gerbiate kitų daiktus – jie gerbia jūsų.

Kas daryti, jei pasidarau žalos sandėlyje?

Praneškite iš karto. Paslėpti žalą blogiausia. Dauguma sandėlių turi draudimą, kuris padengs žalą, kurią padarote atsitiktinai (pvz., pramušėte sieną krovečiu). Jei paslėpsite, bauda bus didesnė.

Ar verta sigyti savo spyną?

Taip, jei leidžia. Tada tik jūs turite raktą. Naudokite aukščiausios kategorijos spyną (pvz., ABUS). Pigios spynos iš Bauhauso gali būti pertraukiamos per minutę.

Paskutinis patarimas.

Nebijokite klausti. Vokiečiai gali atrodyti šalti, bet jei klausiate aiškiai ir tvarkingai, jie padės. Daiktų saugojimas persikraustymo į Vokietiją laikotarpiu nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės. Sėkmės kelyje!

Išvada

Viskas apie daiktų saugojimą persikraustymo į Vokietiją laikotarpiu atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsite domėtis detaliau. Svarbiausia yra ne skubėti ir pasirinkti patikimą partnerį, o ne pigiausią variantą. Nors aš dirbu jau ilgai, vis dar stebiuosi, kaip žmonės pasitiki savo brangiausiais daiktais atsitiktiniems „pervežėjams“ iš skelbimų. Gerai suplanuokite, pasirašykite tvirtas sutartis ir galėsite ramiai gyventi savo naujame gyvenime, žinodami, kad turtas saugus.