Daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją: kas tikrai svarbu, o kas tik triukšmas

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trečius metus, per akis praėjo tūkstančiai krovinių, ir galiu pasakyti viena – žmonės dažnai pasiduoda iliuzijai, kad „nieko nenutiks“. Kraustantis į Vokietiją, tiesioginis maršrutas yra vienas dalykas, bet kas labiausiai sukelia nemigą, tai daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją. Matyt esi girdėjęs istorijų, kaip atvyksta tuščiai arba su sulaužytais baldais. Čia ne baimės semti skysčiai, o gryna realybė, kai pasirenki pigų vežėją be draudimo. Visgi, jei viską tvarkingai suplanojate, riziką galima sumažinti iki minimumo, nors, žinoma, 100 proc. garantijų niekas neduoda. Turėčiau žinoti, mačiau viską – nuo prarastų pianinų iki sukritusių dėžių tarpininkų sandėliuose.

Pradžia – kaip viskas prasideda ir baigiasi dėžėse

Ar verta pirkti naujas dėžes ar imti iš parduotuvių?

Dėžių klausimas visada keliaširdis. Jei radote parduotuvėje tvirtų dėžių po vyną ar daržoves – puiku, tai sutaupys pinigų. Bet jei bandysite vežti knygas senose, drabužių dėžėse, kurios jau prilydusios... tuomet geriau nenusimanykite. Daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją prasideda nuo to, ką statote ant grindų. Naudotos dėžės turi būti tvirtos, be drėgmės požymių, nes vėliau jas apgriužti sunku, o ten kasne kas gali iškristi per dugną. O ypač jei vairuotojas jas užmes ant vienos kitos kampu.

Kiek reikia to popieriaus? (Įvyniojimo)

Žinoma, gaila pinigų, bet popierius turi būti kokybiškas, ne tas plonas, kuris plyšta, kai įjungia ventiliatorių. Pats mačiau, kaip dėžės susprogusios nuo svorio. Vokietijoje, beje, vairuotojai dažnai neketina kruopščiai krauti, jiems reikia nuvežti ir važiuoti toliau, tad jei dėžė minkšta – jos turinys baigtas. Geriau investuoti į dvigubo sluoksnio popierių. (Nors turiu pripažinti, kartais ir pačių brangiausių dėžių nepagelbėja, jei jas mesti).

Indų pakavimas – ar tikrai tiek daug burbuliuko reikia?

Indų pakavimas – tai atskira menų sritis. Negalima tiesiog įmesti į dėžę ir padėti servetėlę tarp jų, tą daro tik mėgėjai. Reikia specialių dėžių su pertvaromis ir daug burbuliuko. Vienas mano klientas taip taupė popierių, kad atvykus į Miuncheną pusė lėkščių buvo smulkiausiuose gabalėliuose. Niekada netaupykite ant stiklo pakavimo medžiagų, nes tais atvejais daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją tiesiog žlunga dėl jūsų neatsargumo. Pakelkite kiekvieną indą atskirai, nors tai užtrunka valandas.

Baldų detalės – kur dėti tūžinį varžtų?

Čia dažna klaida – visus varžtus ir sriegius susuka į vieną maišelį ir jį... praranda. Pasirašykite ant kiekvieno rėmo, kuris maišelis ten priklauso. Arba dar geriau – užklijuokite maišelį su varžtais tiesiog prie to baldo dalies. Vėliau montuojant Vokietijos bute, kai vargas galva ir vis dar nenuomavote buto (jei ten laikinai), šis triukas sutaupys valandas. Ką gi, be varžtų suolas ant kojų nestovės, o rasti atsarginis varžtas IKEA lentynai gali būti nerealu, o ten gali būti ir brangiau.

Šaldytuvai – ką daryti, kad neužtekėtų vandens?

Šaldytuvai ir skalbyklės yra jautrios. Šaldytuvo reikia palikti išdžiūti bent dieną prieš kelionę, kad vandens nebeliektų viduje, nes sušals ir plyšti vidiniai vamzdžiai (taip nutiko prieš metus vienai šeimai iš Kauno, baisiai buvo). Skalbyklei reikia užfiksuoti būgną, kad jis suktųis. Jeigu šitų dalykų nepadarote, vairuotojas tikrai nebus kaltas už tai, kad jums nutekėjo vandens krovežyje. Ir geriau išimkite visas lentynas, kitaip jos gali susigrąžyti į vieną krūvą.

Ar galima dėžes krauti į spinteles viduje?

Galima, jei tas baldas yra labai tvirtas, pvz., kotedis (komoda) su metaliniu korpusu. Bet jei tai sena, medinė spintelė, kurios sienelės jau dūlsta? Tuomet dėžės viduje ją susprogs. Aš asmeniškai nesiūlau taip daryti, nebent tikrai tikite tuo baldu. Geriau palikti tuščią – taip lengviau ją pakelti ir nenukristi. (Bet žinoma, jeigu stokojate vietos krovežyje, tai nelabai turi išeities, todėl rizikuojate). Sakyčiau, kad daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją čia priklauso nuo to, ar jūsų baldas išlaikys svorį.

Ką sužinoti apie tą firmą ir vairuotoją (ir draudimą)

Kaip suprasti, ar firma ne „braškė“?

Patikrinkite, ar jie turi realų adresą, ne tik P.O. boxą. Jei telefonu atsiliepia kažkoks operatorius, kuris nežino, kas vairuoja, tai blogas ženklas. Geriausios firmos turi savo vairuotojus, kurie dirba ilgiau. Dar žiūrėkite atsiliepimus „Google Maps“ ar „Facebook“, bet ten būkite atsargūs – daugelis įrašų yra nupirkti ar užrašyti paties šeimos narių. (Aš turiu tokį įtarimą dėl vienos Kauno firmos, bet vardu nesiūlyčiau nes). Paprasčiausiai klauskite draugų, jie niekada nemeluoja apie blogą patirtį.

Kas tas CMR draudimas ir ar jis užtenka?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis dengia labai mažą sumą, paprastai apie 8-33 SDR vienam kilogramui (tai yra apie 10-40 eurų). Jei vežiate brangų pianiną ar elektroniką, tokios sumos neužteks ir pusės. CMR tai tik bazinis reikalavimas. Jei nori tikros daiktų saugos ir apsaugos kraustantis į Vokietiją, reikia papildomo draudimo, kurį dažniausiai gali pasiūlyti tarpininkas. Neklauskite, kodėl taip yra, taip sudaryta tarptautinės konvencijos, ir mums ten tenka prisitaikyti.

Ar reikia pasirašyti kokią ypatingą sutartį?

Žinoma, paprastas užsakymas el. paštu nėra sutartis. Jums reikalingas dokumentas, kur nurodyta, kas ką veža, už kiek ir kas nutinka, jei kažkas sugenda. Pasidarykite nuotraukas prieš pakrovimą – jei vairuotojas pamato, kad darote nuotraukas, jis elgsis atsargiau. Aš asmeniškai visada rekomenduoju turėti viską ant popieriaus. Jeigu vairuotojas sako „ne worry, viskas bus gerai“ ir nieko nebus užrašyta, tai tikrai bus „gerai“ jam, o ne jums, jei kas nutiks.

Ką daryti, jei firmos užklauso apie turtą vertę?

Nenuokslinkite! Jei pasakysite per mažą vertę, ir sulūžus daiktams, jums išmokės pagal tą nedidelę sumą. Jei pasakysite per didelę, gal gailėsis uždraudimą mokėti (nors retai kas padidina kainą dėl to). Geriausia nurodyti realų, sąžiningą vertę. Tada visiems aišku žaidimo taisyklės. Kai kurios firmos Vokietijoje labai griežtai tai tikrina, nes jų draudikai mėgsta sumokėti kuo mažiau. Tai normalu, verslas yra verslas.

Ar „All risk“ draudimas vertas pinigų?

Jei vežate brangius daiktus (auksą, piešinius, labai brangią techniką), tai be abejo, taip. Bet jei tai paprastas baldas iš IKEA? Gal per daug išleisite. „All risk“ draudimas apima ir tą atvejį, jei jūs pats blogai supakuojate, nors ne visada (priklauso nuo sąlygų). Skaitykite smulkų tekstą, ten dažnai pasislėpę drakonai. Viena kartą klientas manyjo, kad visa apsidrausta, o pasirodo, smulkiems gėrimams, kuriais jis buvo pilamas dėžės, draudimas nesikėlė. (Nors tiesa sakant, gėrimais pilti dėžes irgi neverta).

Kodėl kainos skiriasi du kartus?

Kodėl vienas „BMW“ kainuoja daugiau nei „Dacia“? Taip pat ir čia. Brangesnė kaina reiškia draudimą, tvarkingus vairuotojus, garantijas, kad atvyks nustatytu laiku. Pigi kaina reiškia, kad tą pačią kelionę gali vežti studentas su rentintu „Fiat Ducato“, kuris niekada nevežė tokių krovinių. Daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją pigiose paslaugose yra minimali – jie tiesiog numeta dėžes į keleivinę mašiną ir važiuoja. Nėra čia stebuklų, kaina atspindi riziką.

Kelias ir daiktų sauga bei apsauga kraustantis į Vokietiją: kas laukia kelyje

Ar vairuotojas gali pasiimti keleivį?

Techniškai – ne, jeigu tai krovininis pervežimas (CMR), tada jis negali vežti keleivių už pinigus be tam tikrų licencijų. Bet praktiškai... daugelis tą padaro. Jei norite važiuoti su vairuotoju, tai susitarkite iš anksto, bet žinokite – jei sustings policija Vokietijoje, gali būti nemalonumų. Aš asmeniškai to nedaryčiau, o jei jau būtų būtina, tai tik su tuo pačiu vairuotoju, kurį pažįstate ar kurį rekomendavo draugai. O taip, geriau lėktuvu.

Kas, jei vairuotojas vėluoja ar neatsiliepia?

Tai klasika. Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai (tachografai). Jei vairuotojas privalo ilsėtis, jis negali važiuoti, net jei jums skubate. Niekada nereikia jo spaudinti, nes tada jis pradeda vairuoti rizikuodamas arba tiesiog nutildo telefoną. (Nepamenu, kiek kartų girdėjau prakeiksmus dėl to, bet tai taisyklės). Turėtumėte turėti jo numerį ar dispečerio numerį, su kuriuo galite susisiekti. Jei neatsiliepia valandą – skambinkite į dispečerį.

Ar tikrai reikia gerti vyną su vairuotoju? (Pokštas)

Nebūkite kvaili. Vairuotojas darbe. Alkoholis vairuotojui yra griežtas draudžiamas, net po kelionių. Vokietijoje už tai baudos didžiulės, o be to, jūsų daiktai gali būti areštuoti kartu su mašina. Geriau pasiūlykite kavos arbatos, tai sveikintinas gestas. (Mačiau vieną kartą, kaip klientas bandė duoti vairuotojui dešrelę su alumi pietums, vairuotojas nusivijo, bet tikrai negėrė. Nors dėl dešrelės neatsisakė).

Kas su šiukšlėmis po iškrovimo?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra sudėtinga. Negalima tiesiog mesti dėžių į pirmą pastebimą konteinerį, jei tai yra speciali rūšiavimo vieta. Dažnai vairuotojai pasiima dėžes atgal jei jos dar geros, arba jas išmeta specialiose vietose. Bet su jumis susitarkite iš anksto – ar jis išmes pakuotes, ar turėsite tai daryti patys kartu su statybinėmis šiukšlėmis („Bauschutt“), kurios kainuoja pinigus. Čia nėra aišku, tikrai priklauso nuo vairuotojo geranoriškumo.

Ar galiu sekti savo daiktus GPS?

Jei įmonė moderni – taip, dažnai jie duoda nuorodą. Jei tai sena mokykla – tik SMS žinutės „vykstame“, „atvykome“. Nebijokite klausti iš anksto. Kartais GPS rodo, kad mašina stovi vietoje valandas – tai gali reikšti įstrigimą eismuose (Vokietijoje dažna „Stau“) arba vairuotojo poilsį. Nesijaudinkite iš karto, daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją nenukentės dėl to, kad jie šiek tiek pavėlavo. Geriau pavėluoti ir atvykti saugiai.

Kas, jei vairuotojas nežino vokiečiškai kelių?

Keista, bet įvyksta. Dauguma vairuotojų naudoja „Google Maps“ ar „Waze“, tai paprasta. Bet jei reikia įvažiuoti į sunkiai randamą vietą (pvz., senamiestyje), gali kilti problemų. Todėl turėtumėte turėti paruoštą nuorodą su koordinatėmis, o ne tik adresą. Ir būkite pasirengę išvažiuoti jiems pagalba (jei esate vietuje). Nereikia rėkti į jį, jei jis praleido posūkį – jis užsiiminėja vairavimu, o ne navigacija.

Neklasinės situacijos ir smulkmenos, kurios užgniaužia

Ką daryti, jei butas antrame aukšte be lifto?

Tai nėra įmonės problemą (n nebent susitarta kitaip). Jei nenurodėte, kad nėra lifto, vairuotojai gali reikalauti papildomo mokesčio už nešimą laiptais arba atsisakyti darbo. Vokietijoje daug senų namų be lifto, tai nėra retumas. Užsirašykite tai į sutartį – „Nešimas laiptais į 2 a.“ Aš mačiau, kaip vairuotojas tiesiog paliko dėžės pirmame aukšte ir išvažiavo, nes klientas „nusimino“ pasakyti apie trečią aukštą be lifto.

Ar saugu krauti brangius dokumentus?

Geriau juos vežti su savimi rankiniame bageže. Krovežyje dėžė gali pasimesti, sugedus arba net būti pavogta (nors retai, bet įvyksta). Ypač jei tai sutartys, diplomai ar brangios papuošalos. Vokietijoje vagysčių statistika mažesnė, bet rizika visada egzistuoja tarpininkų sandėliuose. Pasiduokite išminties – brangiausią ir mažiausią dalyką pasilikite pas save.

O jei važiuoju žiemos sezonu?

Žiema Vokietijoje gali būti bjauri, sniegas, ledas. Užtikrinkite, kad dėžės stovi ant paletės arba pakeltos nuo grindinio. Jei tvenkinys įsiveržia į krovežį, dėžės apačios gali sušlapti. (Vienas mano klientas taip prarado visus albumus su nuotraukomis, labai liūdna). Pac tikrinkite orą ir įspėkite vairuotoją, kad jis uždarytų vokus kuo sandžiau. Tai paprastas dalykas, bet dažnai užmirštamas.

Ką daryti su likusiomis dėžėmis?

Jei nusprendžiate, kad dėžės jums nereikalingos, vairuotojas jas gali pasiimti kartu atgal (jei vietą užtik). Bet ne visada tai nemokamai. Kartais pigiau jas išmesti vietinėje „Recyclinghof“ vietoje. Vokietijai būdinga tai, kad dėžių perdirbimas yra labai organizuotas, jų tiesiog negali mesti miško mieste. (Žinote, tų taisyklių tiek, kad sunkiau suprasti, kas nelegalu, o kas ne).

Ar reikia palikti arbatpinigių?

Tai neprivaloma, bet vairuotojai labai tai įvertina, ypač jei turėjo nešti dėžes 4-ą aukštą be lifto arba dirbo ilgiau nei planavo. 10-20 eurų kiekvienam (jei jų du) yra gerųjųjų tonų etiketas. (Nors žinoma, jei jie sukrovė visą į krūvą ir išlindo per pusę valandos, gali ir nepadėti). Taip elgiantis užtikrinsite, kad jei reikės kažko papildomai (pajudinti sofa), jie padarys be šnipčiojimų.

Ką daryti su turgaus kėdėmis?

Jei jos yra senos ir jau supuvusios, geriau jas palikti ir nusipirkti naujas Vokietijoje. Kainos ten ne tokios aukštos, o daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją dėl tokių smulkių daiktų neapsimoka. Jei kėdės suirus kelionės metu, jums jas ir taip teks mesti. Geriau investuoti pinigus į kokybiškus daiktus, kuriuos vežiate, o ne šiukšles. Tarkim, IKEA kėdė kainuoja 10-15 eurų, o jos pervežimas su draudimu ir apdorojimu gali kainuoti tiek pat ar daugiau.

Kaip elgtis su kaimynais Vokietijoje?

Vokiečiai yra labai disciplinuoti. Jei mašina stovi gatvėje ir trukdo kitiems, gali būti iškviesta policija arba gatvės tarnyba (Ordnungsamt). Būkite tikri, kad vairuotojas yra legaliai pastatęs, t.y., ne per žalia želdinį, ne per „Einfahrt verboten“ vietą. (Nebūkite kaip tas mano klientas iš Vilniaus, kuris paliko mašiną prieais kaimyno vartų ir teisėjosi, kad „mes Lietuvoje taip darome“). Čia taip neveikia, piniginės baudos didelės.

Ar galima pasitikėti pažadu „rytoj atvyksime“?

Pažadas yra geras, bet CMR dokumentas su data yra geresnis. Jei jie sako „rytoj“ ir tai nėra užrašyta, jie gali atvykti po savaitės. (Kartais įvyksta techninių gedimų, pavyzdžiui, išsprogsta padangą arba užstringa variklis, bet tai nėra jūsų problema). Jei jums svarbi data, ją reikia užrašyti kaip „Dead-line“ sutartyje. Tikrai taip, daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją taip pat reiškia ir laiko saugojimą – jūs negalite gyventi tuščiame bute bežinodami, kada atvyks daiktai.

Kas, jei aš pats nuvairuoju krovežį?

Tada visos rizikos guli ant jūsų pečių. Jums reikės tarptautinės draudimo poliso (Green Card), techninės apžiūros galiojimo ir galbūt tarptautinės vairuotojo kortelės (jei mašina sunkesnė). Be to, Vokietijoje didžiulės baudos už greitį. (Aš pac taip važiavęs, nervai plūšta). Bet jei esate tikras savo galiojimu, tai sutaupysite nemažai. Tik nepamirškite uždaryti mašinos, nes vagystės, deja, nėra retas reiškinys.

O jei kažkas sulūžo iškart paaiškinant metus?

Jei pastebėjama žala iškart – užfiksuokite tai CMR sąraše. Nerašykite „viskas gerai“, jei nėra. Vėliau negalėsite reikalauoti atlyginimo. Vokietijos vairuotojai yra disciplinuoti ir dažnai patys siūlo užrašyti pastebėjimus. Nekykite, tiesiog užrašykite: „Lentyna įtrūkusi dešinėje“. Aš mačiau situaciją, kur klientas vėliau skambino ir sakė „pas mane visa virtuvė suirusi“, o CMR buvo parašyta „gauta tvarkinga“. Tuomet liko be nieko.

Na, ir tiek apie mūsų kasdienybę. Kraustantis į Vokietiją – tai nėra tas didelis siaubas, kaip atrodo iš pradžių, jei tik pasirūpinate daiktų sauga ir apsauga kraustantis į Vokietiją iš anksto. Neklauskitę kaimynų, kurie nieko nevežė, o klauskite profesinės. Sėkmės naujajame name (ar bute), ir, tiesą sakant, tikėkimės, kad šis pervežimas bus paskutinis ilgam laikui. O jei kils klausimų – žinokite, kad geriau klausti vėlai nei niekada.