Daiktų pristatymo per Vokietiją aspektai ir kainos: reali praktika

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir visada tenka būti pasiruošusiam viskam. Vokietija – tai ne tik automobilių ir greitųjų kelių šalis, tai ir mūsų, lietuvių logistikos, širdis, kartais ir pleiskanų. Dažnai klientai klausia apie daiktų pristatymo per Vokietiją aspektus ir kainas tik tada, kai dėžė jau stovi sandėlyje laukia išsiuntimo. Tiesą sakant, viskas čia atrodo paprasta: įkeli, veži, iškeli. Bet(realioje gyvenime) yra tiek niuansų, nuo kurių gali sukakti galva, kad norėtųsis viską mesti. Nebūsiu čia joks „turinio kūrėjas“ su idealiais sakiniais, tiesiog papasakosiu, kaip yra iš mano patirties, kartais su keistu humoru, kartas nuo karto nuklysdamas ties įdomesnę istoriją.

Bendrai apie tą reikalą (kaip viskas prasideda)

Kaip iš tikrųjų atroda tas procesas pradžioje? Viskas prasideda nuo to, jog klientas paskambina ir sako: „Reikia nutempti dalykus į Vokietiją“. Aš tuodu šia sau: gerai, bet ką? Ar tai viena didelė dėžė ar trys šimtai konteinerių? Daiktų pristatymo per Vokietiją aspektai ir kainos labai priklauso nuo krovinio tankumo. Vieniems užtenka paprasto furgono, kitiems reikia ir visų dokumentų šou. Pradžioje atrodo viskas aišku, bet vėliau prasideda magija su paletėmis.

Kiek laiko tai paprastai užtrunka? O čia tas dalykas, kurio niekas negali pasakyti tiksliai. Teoriškai, kelią į Miuncheną arba Hamburgą įveikiate per vieną-dvi dienas, jei važiuojate per Lenkiją be sustojimų. Tačiau kasdienybėje yra kitaip – remontai, eismo incidentai, o dar blogiau, kai vokietis pareigūnas nusprendžia tiksliai tikrinti kiekvieną dokumentą. Taigi, sakau klientams: laukite bent trijų dienų, o jeigu atvyks anksčiau – būsite maloniai nustebę.

Ar labai sunku susitvarkyti su tais vokiečių užsakymais? Vokiečiai yra žinomi savo tikslumu, kas mums kartais trupdį. Jei jie rašo, kad krovinys turi būti pristatytas iki aštuntos ryto, tai reiškia aštuntos, ne aštuntos penkių minučių. Esu matęs situacijų, kai dėl penkių minučių vėlavimo grąžindavo visą vagoną atgal. Tai mums priverčia būti ant „žirgio“.

Ar reikia ypatingų leidimų Lietuvoje išvažiuojant? Paprastam siuntimui – ne, jeigu turi tą visą CMR ir sąskaitas. Bet jei krauni kažką pavojingo ar labai sunkaus, tai be jokios abejonės reikės papildomų dokumentų. Vieną kartą teko „pamiršti“ vieną lapelį, ir sienos kirtimo metu buvome sustabdyti trims valandoms. Nėra nieko keičia, kai turi ta vokišką „Ordnung“, bet mums lietuviams kartais trūksta kantrybės tiek juos užpildyti.

Kas vyksta, jei prekės nebetelpa į mašiną? O tai yra klasika. Vienas klientas sako: „Aš turiu tik tris mažas dėžutes“, o atvyksta su dviem savaitės krovinininkais. Tuomet prasideda daiktų pristatymo per Vokietiją aspektų ir kainų skaitymas iš naujo – reikia antros mašinos, o tai kainuoja. Geriau iš karto viską išmatuoti ir nesigėdyti klausti dėl tūrio, o ne svorio.

Pinigai ir kainos (ta dalis, kuri domino visus)

Kiek dabar kainuoja toks siuntimas? Dabar, kai degus (nafta) brangesnis, kainos šokinėja kaip šokinėja. Už paprastą paletę į Frankfurtą gali tekti sumokėti nuo šimto euro, bet vėlgi, tai tikrai priklauso nuo to, kiek tą krovinį reikia šaukti. Daiktų pristatymo per Vokietiją aspektai ir kainos susiformuoja pagal tos dienos kursus ir degalų kainą, todėl fiksuotos kainos yra retenybė.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų? Nes vienos firmos tiesiog perka vietą kitų mašinose ir uždirba ant skirtumo, o kitos turi savus vilkikus. Aš visada sakau – pigu ne visada reiškia gerai. Pastebėjau, kad tai, kas atrodo per pigu, dažnai baigiasi tuo, kad siunta dingsta arba atvyksta sulaužyta. Vokiškame rinkoje kokybė arba privalo būti, arba niekas.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių? Tiesiog paslėptų – nėra, bet yra „paprastai užmirštamų“. Pavyzdžiui, iškrovimas vietose, kur nėra kranų – tai papildomi darbai. Arba vadinamoji „laikomoji saugojimo“ mokestis, jeigu atvykai anksčiau ir negali iškrauti. Gerai, kai klientas apie tai sužino iš anksto.

Ar verta imti draudimą? Klausimas, į kurį atsakau taip – visada verta. Žinokite, kelyje įvyksta visokia. Esu matęs, kaip dega mašinos (nors retai, bet būna), o tada be draudimo liktum su tuščiomis rankomis. Draudimo suma turi dengti ne tik transportavimą, bet ir tą prekės vertę, kitaip net prasmės nėra.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos? Jei režisi kas savaitę po mašiną krovinių – taip, tuomet galima kalbėti apie nuolaidas. Bet jei tai vienkartinis siuntimas į Berlyną, tai tarkime, kad kainos yra tokios, kokios yra. Vokiečiai mėgsta, kai viskas aišku, ir nuolaidų kalbos gali jems suabejoti dėl tos kompanijos patikimumo.

Dokumentai ir biurokratija (ne, tai neboringa)

Kokius dokumentuos paduoti reikia? Bazinė aibė – tai sąskaita-faktūra, pakavimo sąrašas ir tą visą CMR kvitą. Jeigu vežate maistą ar chemikalus, tuomet reikės daugiau sertifikatų. Vieną kartą teko vežti vyną, ir be specialaus alcohole importo leidimo siena nebuvo praeita.

Ką daryti, jeigu nežinai, ką parašyti deklaracijoje? Geriau klauskti savo logistiko, negu meluoti muitinėje. Vokiška muitinė labai griežta (ir turi prieigą prie visų duomenų bazę), todėl neteisingai nurodytas kodas gali užtraukti baudą. Aš pats vos nebuvau baudžiamas už klaidą skaičiuose, bet pavyko išsiaiškinti dar prieš pat sieną.

Ar Lietuvoje reikia ką nors daryti su dokumentais prieš išvykstant? Ne, dažniausiai viską suvedi elektroniniu būdu per „EMCS“ sistemas, jei tai yra akcizų prekės. Bet įprastoms prekėms užtenka tų CMR. Tik svarbu, kad visi duomenys sutaptų su realiu kroviniai, kitaip vokiečiai ims krapštyti.

Kas tas CMR ir kodėl jis toks svarbus? CMR – tai tavo bilietas ir draudimas viename. Be jo negali niekur važiuoti. Jis rodo, kas ką veža, kas atsakinga, ir kas turi priimti. Be šio lapo, kurį pasirašo vairuotojas, krovinys techniškai neegzistuoja.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą? Ne visada, bet jei prekės yra specifinės, tuomet aprašymai vokiškai labai padeda. Vienintelis kartą, kai reikėjo vertintojo, buvo, kai vežėme medicinos įranga. Ten be vokiškų brūkšnelių niekas nebuvo supratęs, kas tas dalykas iš tikrųjų yra.

Kas vyksta kelyje (realijos iš vairuotojo kabos)

Ar vokiečių keliai tikrai tokie geri, kaip sako? Didžioji dalis taip, bet yra vietų, kur važinėjimas tampa išbandymu. Statybų zonos yra be galo ilgos, ir jeigu pridėsi savaitgalį, tai stovi kaip pilkių. Tačiau autobanus (Autobahn) mūsų vairuotojai myli, nors ten ir ribos yra griežtos.

Kodėl vokiečiai taip griežtai laikosi greičio? Jie tiesiog mėgsta tvarką. Jeigu matyti greičio matuoklį, tu privalomi sulėtinti. Nėra jokios „kalbėsiuos su policininku“ dramatiškos – tau tiesiog parašo baudą, kuri ateina į namus paštu po mėnesio. Ir sumos ten nėra nedidelės.

Ar dažnai užklysta vagys į mašinas? Mažiau nei pietuose, bet vis tiek būna. Saugiausia yra stovėti apsaugotuose stovėjimuose, nors ten reikia mokėti. Pigūs „pietų“ vietelės prie kelio gali baigtis tuo, kad ryte rasi kėbulo be ratų. Ypač pavojinga važiuojant per Ruhr sritį, ten intensyvumas milžiniškas.

Ką daryti, jei vairuotojas sugenda? Skambinti man, aš skambiu techninei pagalbai. Vokietijoje tai dirba labai greitai, bet tikrai brangiai. Jeigu lūžo sunkvežimis, tada tenka reorganizuoti visą maršrutą – tai vienas didžiausių košmarų, nors ir retas.

Ar galima sustoti kur nors laisvai pailsėti? Ne, nebegalima (tik tarkim, jeigu tai tik 15 minučių ilgio pauzė). Reikia specialių poilsio vietų, nes policija tikrina tachografus labai aktyviai. Vienas mūsų vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad priplėšė mažą lapelį iš sąnaudų knygelės, jiem tai atrodė kaip apgaulė.

Specifiniai daiktai ir situacijos (kai ne taip paprasta)

Ar galima pristatyti baldus į butą antrame aukšte? Galima, bet ne visos firmos siūlo tokias paslaugas. Reikia žinoti iš anksto, ar yra liftas, ar ne. Paskutinį kartą teka nešti sofas per laiptus penktame aukšte Berlyne – klientas nebuvo mintęs papildomai sumokėti už „keliantų kūnų“ darbą.

Kaip yra su šaldytuvais ar maistu? Reikia šaltkrovio (šaldymo mašinos). Ir čia daiktų pristatymo per Vokietiją aspektai ir kainos šoktels į aukštumas. Temperatūros režimas turi būti tiksliai laikomas, o vokiški sandėliai tikrina jį su termometrais vos atvėrus duris.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus į Vokietiją? Gali, bet tada tai laikoma ne komerciniu siuntimu, o asmeniniu, ir muitinė gali prireikti sumokėti PVM jei viršijamas leistinas kiekis. Be to, negali ta pavadinti „dovanomis“, jei tai būna keturios tokios pačios televizijos.

Ką daryti, jei prekės atkeliauja su defektais? Skubiai daryti nuotraukas prieš iškraunant ir rašyti defektų protokolą į CMR. Be to, vokiečiai nepripažins, kad tu sugadinai prekę atsitiktinai – jie reikalauja dokumentuoto įrodymo. Esu matęs, kaip dėl to pasipuolė teismus, kurie truko metus.

Ar saugu vežti brangius elektronikos prietaisus? Saugu tik jeigu turi GPS sekimą ir gera apsaugą. Vokietijoje vagysčių lygis žemesnis nei pietų Europoje, bet brangų krovinį visada stebi „žiūri akys“. Rekomenduoju niekada neleisti, kad mašina stovėtų neapsaugota naktį pilna tokių daiktų.

O jei aš noriu siųsti į Vokietiją, bet neturiu prekės pirkimo įrodymų? Tuomet gali būti priskirta didelė mokesčių vertė (pvz., pagal katalogus). Muitinė turi teisę įvertinti prekę pagal savo duomenis, kas dažniausiai būna nepalanku savinininkui. Geriau turėti bent elektroninį laišką su pardavėju.

Rizikos ir problema (ką reikia žinoti)

Kas dažniausiai prasta su siuntomis? Dėžės atsiduria sulaužytos, nes buvo blogai užtvirtintos. Vairuotojas gali važiuoti stabiliai, bet vokiškose sankryžose stiprūs stabdymai sukelia tūrį. Tą patį gali padaryti ir blogai įkeltas keltas ant kitos mašinos.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų? Deja, taip. Vėlavimai dėl orų, savybių ar paprastų techninių gedimų yra įprasti dalykai. Kasmet vasarą tenka išgyventi atšaukimus dėl karščio orų, arba šaltuoju metų laiku dėl sniego. Klientas visados nors klyps į pyktį, bet mes nieko negalim padaryti su gamta.

Ką daryti, jei siunta „dingo“? Pradedame ieškoti. Sistema leidžia sekti kur mašina yra. Kartais pasirodo, kad mašina tiesiog buvo sustojęje ir nepranešė, o kartais tai rimta pavogimo istorija. Čia be draudžimo neina praeiti – jis padengia tą nuostolį.

Ar galiu pati susitvarkyti pristatymą su pašto tarnyba? Gali, jei tai maža dėžutė, bet už didesnius kroviniams paštas kainuos brangiau ir bus lėčiau. Profesionalus pervežimas yra sukurtas tam, kad judėtų dideli kiekiai greičiau, ir daiktų pristatymo per Vokietiją aspektai ir kainos čia yra labiau konkurencingi.

Kaip išvengti nusivylimų? Būkite sąžiningi su logistiku. Nekurkite vaizdo, kad tai trys dėžės, kai tai beveik visa sunkvežimio pertrauka. Kuo daugiau informacijos iš karto, tuo mažiau nepunktės vėliau.

Ar dabar, su visais tais krizėmis, reikėtų laukti? Nelaikykit, jeigu prekės būtinos. Tačiau būkite pasiruošę tuo, kad kainos gali šiek tiek svyruoti. Rinka pasikeitė, vežėjų mažiau, bet prekių kiekis vis didėja. Taigi, planuokite savo siuntimus kiek įmanoma anksčiau.

Išvada

Viskas, kas susiję su daiktų pristatymo per Vokietiją aspektais ir kainomis, atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėi domėtis. Turiu mintų, kad svarbiausia yra ne rasti pigiausią kainą, o rasti patikimą partnerį, kuris nepraliks tą siuntą kelyje. Dirbti su Vokietija reiškia būti tikslų, ir nors kartais man ta tvarka trupdį, bet aš gerbiau tai, negu chaosą. Jeigu reikės pagalbos, tiesiog skambinkit sužinoti realią situaciją, o ne pasiskaityk robotų generuotą tekstą.