Daiktų pristatymo iš Vokietijos į Lietuvą logistikos procesas: kas tik vyksta?

Dirbu pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų, ir Vokietija-Lietuva maršrutas yra mano duona. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą atrodo paprastas – užsakote, vežame, atiduodate. Tačiau užkulisiai kartais sukelia pilką plauką, ypač kai kalba eina ne apie vieną pasiuntą, o apie pilną furgoną ar sudėtingą krovinių kompleksą. Nors ES viduriai ribos nėra, buvau ir tokių situacijų, kai krovinys užstrigdavo ties Miunchenu dėl banalaus trikojo arba vairuotojo tiesiog pamiršta įjungti telefoną. Štai iš tiesų kaip susitvarkomi dokumentai, kainos ir kas daroma, kai vairuotojas tiesiog nebegali vairuoti. Neapsirašykite tik iš brošiūrų, čia yra gyvas gyvenimas su jo visomis smulkmenomis.

Kas tai per vėžiai ir kaip tai veikia iš vidaus?

Kaip prasideda viskas daiktų pristatymo iš Vokietijos į Lietuvą atveju?

Viskas dažniausiai prasideda nuo to, kad klientas paskambina ir sako: „Turėčiau kažką nuvežti“. Iškart kyla klausimas, kas tas kažkas yra. Jei tai tik dvi dėžės su dalimis, tai viena, o jei statybinių medžiagų šešias tonas – tai visai kitas istorija. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą prasideda ne nuo to, kai mašina važiuoja, o nuo to, kai tiksliai išsiaiškiname, ką reikia paimti. Būna, kad klientas pats nežino tikslaus adreso arba siuntėjas duoda klaidingus koordinates, tai tada prasideda žaidimas aukščiausioje lygoje.

Kiek laiko užtrunka tas processas?

Standartiškai sakoma, kad tai 1-2 dienos, jei kalbame apie dalinį krovinią. Bet kas yra tas standartas? Jei vairuotojas pasiima krovinią Hamburge, o turi vežti į Vilnių, tai tai beveik tūkstantis kilometrų. Su poilsiais tai gali užtrukti ir dvi, ir tris dienas. Prie savaitgalio tai vis dar užsitęsia, nes vairuotojų darbo laikas yra griežtai reguliuojamas, ir jie negali tiesiog važiuoti 24 valandas per parą, nors kai kurie to labai norėtų.

Ar tikrai lengva rasti transportą dabar?

Prieš penkerius metus būdavo, kad skambini ir po penkių minučių jau turi mašiną. Dabar rasti laisvą sunkvežimį yra kur kas sudėtingiau, ypač jei reikia speciosios technikos, pvz., su liftu arba šaldytuvo. Rinka pakitusi, vairuotojų trūksta, todėl kartais tenka laukti arba derėtis dėl kainos, kuri nepanaši į tą, ką buvote įsivaizdavę. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą dabar yra labiau apkrautas dėl to, kad vokiškų įmonių užsakymai išaugo.

Kas vyksta, kai mašina pasiekia paskirties vietą?

Idealiu atveju vairuotojas atvyksta, iškrauna, pasirašo dokumentus ir važiuoja toliau. Bet realybėje dažnai būna taip, kad paskirties vietoje nėra kas iškrauti, arba vartininkas nežino, kur reikia važiuoti. Tada prasideda laukimas, o laukimas logistikoje kainuoja pinigus. Kartais vairuotojas turi tiesiog palikti krovinį vartuose, jei kas neatsiranda per nustatytą laiką, tai vadinama „palikimu“, nors tai nėra geriausias sprendimas.

Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Technologiškai – taip, turime GPS sistemas, kurios rodo, kur mašina yra. Bet ar tai veikia visada? Ne visada. Būna, kad vairuotojas užmiršta įjungti terminalą arba signalas dingsta kažkur šiaurės Lenkijoje, kur mobilaus ryšio neįmanoma. Tuomet klientas panika ir skambina man, ką aš darau? Aš taip pat žiūriu į ekraną ir matau tuščią vietą, tai čia nieko gero.

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai?

Tai ne aš kainas uždedu, tai rinka. Kainą lemia degalų kaina (o ji šokinėja kaip nori), vairuotojo atlyginimas, ir svarbiausia – ar pavyksta surasti grįžtamą krovinį. Jei mašina važiuoja į Vokietiją tuščia, tai ji eina į nuostolį, todėl kaina už važiavimą į Lietuvą bus didesnė. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą turi būti apmokėtas taip, kad pervežėjas nebankrotuotu.

Kas yra tas „paskutinio kilometro“ problematika?

Tai yra būtent tas momentas, kai krovinys jau Lietuvoje, bet reikia jį pristatyti ne į sandėlį, o į privatų namą arba į miesto centrą, kur sunkvežimiui sunku privažiuoti. Ten reikia mažesnės mašinos („pėdsako“), o tai kainuoja papildomai. Dažnai klientai to nesupranta ir klausia, kodėl jie turi mokėti dar vieną kartą už nedidelį atstumą.

Pinigai, kainos ir neapsprendžiami mokesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja viena paletės vieta?

Sakykim, jei kalbame apie standartinę 80x120 cm paletę, tai kaina svyruoja, bet dabar tai yra maždaug 120-150 eurų priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos rajono vežame. Jei tai yra pietūs, brangiau, jei šiaurė – pigiau. Tai labai apytikslis skaičius, nes gali būti ir 100, ir 200 eurų, jei yra kažkokių ypatingų reikalavimų.

Kokius mokesčius dar galiu susidurti?

Be pagrindinės vežimo kainos, gali būti mokestis už manipuliavimą kroviniu (krovimo/iškrovimo darbus), už ilgesnį laukimą (paprastai virš 2 valandų), arba už kuro priedą. Daugelis vokiškų firmų moka tik „tiek“, o už viską kitą turi mokėti gavėjas. Viską reikia išsiaiškinti prieš pasirašant sutartį, o ne tada, kai vairuotojas stovi kieme ir reikalauja pinigų.

Ar galima atsiskaityti kredito kortele?

Didžioji dalis pervežėjų, ypač tie, kurie dirba su Vokietija, mėgsta grynlius arba pavedimus. Kortelės mokėjimas jiems nėra labai patogus dėl komisinių ir apmokestinimo. Daiktų pristatymo iš Vokietijos į Lietuvą kontekste reikia pasirūpinti, kad būtų galima atsiskaityti taip, kaip priima vairuotojas, kitaip gali tekti važiuoti iki bankomato ieškoti grynųjų.

Kas vyksta, jei aš negaliu sumokėti iš karto?

Tai yra labai nepageidaujama situacija. Vairuotojas, gavęs užsakymą, turi būti apmokėtas, dažniausiai atgabenant krovinį arba iš karto prieš iškrovą. Jei pinigų nėra, krovinys gali važiuoti atgal arba į sandėlį Lietuvoje laukinimo režimu (kas kainuoja milžiniškus pinigus). Geriau aptarti iš anksto, ypač jei esate juridinis asmuo ir norite atidėti mokėjimą.

Ar ima mokestį už dokumentų pateikimą?

Paprastai ne, CMR draudimas yra įtrauktas į kainą, bet jei reikia kokių nors specialių eksporto dokumentų, pvz., EUR1, tai tai gali kainuoti papildomai 30-50 eurų. Nors ES viduje tai nebūtina, kartais klientai pageidauja viską užtikrinti. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasidomėti, ar tikrai jums to reikia, kad nemokėtumėte už nieką.

Kodėl kaina pakyla prieš pat išvykimą?

Tai gali būti dėl to, kad vairuotojas sulėtėjo, arba rytą iškilo kuro kaina. Taip pat gali būti, kad suradome tik brangesnį transportą, nes pigesnis nusprendė nevažiuoti. Tai yra nepageidautina, bet kartais neišvengiama realybė. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą turi būti lankstus, bet ne iki tiek, kad klientas nustotų mus girdėti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Tarkime tiesiškai – kai kurios firmos mėgsta pridėti „admin“ mokestį, kuris nėra aiškiai pažymėtas. Aš stengiuosi tokio vengti, bet jei matote sąskaitoje eilutę „papildomos paslaugos“ be paaiškinimo, klauskite. Kartais tai yra tik už tai, kad kas nors atėjo į darbą ryte.

Dokumentai, dėžės ir kita popierizacija

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Pagrindinis dalykas yra CMR konosamentas. Be jo niekas niekur nevažiuos. Taip pat reikia prekių sąrašo (pakavimo lapas), kur tiksliai būtų parašyta, kas yra dėžėse. Jei trūksta dokumentų, vokiečiai gali neleiti išvažiuoti iš sandėlio. Buvau atvejų, kai teko laukti valandą kol kas nors atsiunčia skenuotą kopiją į vairuotojo el. paštą, kad padarytų spaudą.

Ar reikia dėti krovinius ant paletės?

Labai rekomenduoju. Vairuotojas gali pavargti pakrauti po 20 dėžių rankomis, o jei jos yra ant paletės, tai tik kelios minutes su keltuvu. Jei siųstate individualias siuntas be pakavimo, tikėkitės, kad bus taikoma papildoma mokestis už manipuliavimą (tai yra labai dažna klaida).

Kas dėl draudimo? Ar jis automatiškai įskaičiuotas?

CMR draudimas yra, bet jis dažniausiai labai mažas, apie 8-10 SDR vienetai kilogramui (tai yra apie 10-12 eurų). Jei vežate brangias elektronikas ar meno kūrinius, tai privalote pasakyti ir padidinti draudimo sumą. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą be tinkamo draudimo yra lošimas, kuriuo nedaug kas nori žaisti, ypač jei keliaujate per A1 autostradą.

Kas yra eksportinis pakavimas?

Tai kai gaminys yra supakuotas taip, kad išlaikytų vibraciją, kritimus ir drėgmę. Standartinė dėžė iš „IKEA“ nėra eksportinis pakavimas. Jei vokietis paims jūsų daiktą ir jis suges per 500 km, jis nebus atsakingas, jei pakavimas buvo blogas. Žiūrėkite į tą dėžę – ji turi atrodyti kaip fortas, o ne kaip tualetinis popierius.

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Nenukrypstant nuo temos, jei abi šalys yra ES narių, tai nereikia. Bet jei prekės keliauja iš trečiosios šalies per Vokietiją į Lietuvą, tai tuomet reikia T1 dokumento. Sakyčiau, dažniausiai klientai nesusiduria su tuo, bet jei staiga gausite laišką iš muitinės, nenuostebkite. (Tai yra retas atvejis, bet įvyksta).

Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Klaidos įvyksta. Vieną kartą buvo parašyta „500 vnt.“ vietoj „50 vnt.“, ir vairuotojas iš karto pastebėjo, kad krovinys netilps į mašiną. Reikia skambinti dispatcheriui ir taisyti. Jei pataisymas atliekamas jau važiuojant, gali būti taikomas baudas už dokumentų keitimą (apie 20-50 eurų).

Ar turiu būti fiziškai prie mašinos, kai ji atvyksta?

Ne būtinai jūs, bet kas nors, kas gali pasirašyti dokumentus, turi būti. Jei nieko nėra, vairuotojas gali nusifotografuoti krovinius ir išvažiuoti, laikydamas, kad pristatymas įvykta. Tokia praktika yra dažna didžiuosiuose prekybos centruose.

Vairuotojai, mašinos ir kai kurios keistenybės

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Didžioji dalis taip, ypač jei tai Lietuvos transporto kompanijos. Bet yra daug ukrainiečių, baltarusių arba net vokiečių vairuotojų. Jei jums svarbu, kad vairuotojas suprastu instrukcijas, prašykite lietuvio. Aš asmeniškai visada stengiuosi siųsti tuos, kurie bent šiek tiek moka kalbėti lietuviškai arba rusiškai.

Kokia mašina atvyks?

Dažniausiai tai yra 13,6 metro vilkikas su tentu (tent-trailer) arba 7,5 tonų sunkvežimis. Jei reikia pristatyti į miesto centrą, tada gali būti „pėdsakas“ (3,5 t). Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą dideliais sunkvežimiais yra pigiausias, bet ne visada įmanomas. Pasakykite iš karto, ar yra siauri vartai.

Ar mašina gali atvykti naktį?

Gali, bet ar jums to reikia? Užsakant naktinį pristatymą, dauguma sandėlių ima papildomą mokestį už naktinį darbą (tai yra apie 50-100 eurų). Be to, vairuotojas po važiavimo gali būti pavargęs, todėl jo darbo efektyvumas gali būti žemesnis.

Kas daroma, jei vairuotojas neatsiranda?

Tai tikrai nervuojanti situacija. Paskambinu jam, o jis neatsiliepia. Po valandos jis atsilenkia ir sako, kad užmiglo poilsio aikštelėje. Tokios situacijos įvyksta, nors ir nėra toleruojamos. Tada reikia skambinti klientui ir prašyti kantrybės. Aš visada tokiems vairuotojams užrašau (nors dažnai pamirštu).

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Jei tai yra „pėdsakas“, vairuotojas dažnai padės, nes jis vienas. Jei tai didelis vilkikas, vairuotojas negali ir nėra įpareigotas fiziškai nešti krovinių – jis yra vairuotojas, ne krovėjas. Už papildomą mokestį (pvz., 15 eur/val) jis gali sutikti padėti, bet ne visada. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą neįeina į kainą rankinis darbas, nebent tai nurodyta.

Kas vyksta, jei sugenda mašina?

Tuomet mes išsiunčiame kitą mašiną, kad paimtų krovinią, arba bandoms jį perduoti kitam pervežėjui. Tai gali užtrukti 1 dieną. Klientams tai labai nepatinka, bet mechaniniai gedimai yra dalis mūsų gyvenimo. Pasakysiu tiesiog – geriau kad sugestų Vokietijoje, kur yra daug servisų, negu Kauno apylinkėse.

Ar mašina turi liftą?

Ne visos. Jei jums reikia iškrauti ant žemės ir jūs neturitė šarvų, privalote pasakyti apie tai iš anksto. Liftas (taip vadinamas „autokrautuvas“) yra brangus ir jo nėra kiekvienoje mašinoje.

Kas daryti, kai viskas blogai, arba kaip išvengti bėdų

Kas daryti, jei atvykęs krovinys yra sužalotas?

Nieko nepasirašykite ant CMR, kol nepažiūrėjote krovinių. Jei matote dėžę su įbrėžimu, parašykite tai ant dokumento (t.y. padarykite „rezervaciją“). Jei pasirašysite „švariai“, vėliau niekas nepavyks įrodyti, kad dėžė buvo sugriauta kelyje. Tai yra sena taisyklė, kurią dažnai pamirštame, kai skubame.

Kaip rasti patikimą pervežėją?

Nesilikite ties pigiausiais pasiūlymais internete. Jei kaina yra 30 proc. žemesnė nei rinkos, tai yra signalas. Gali būti, kad tai „skrajūnės“, kurios vežia be draudimo ir dingsta su kroviniu. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja patikimos komandos. Pažiūrėkite atsiliepimus arba klauskite draugų.

Ar galima kažką padaryti, jei pervežėjas dingsta?

Jei pasirašėte sutartį, turite juridinį pagrindą reikalauti atlyginimo. Tačiau jei tai buvo atsitiktinis vairuotojas, kurį radote Facebook grupėje, tikimybė susigrąžinti pinigus yra maža. Todėl visada rekomenduoju dirbti su registruotomis įmonėmis, kurios turi licenciją.

Kodėl vokiečiai taip griežtai tikrina dokumentus?

Vokietija yra šalis, kur viskas turi būti tvarkingai. Jei dokumente nėra jūsų PVM kodas arba parašyta ne toje kalboje, jie gali grąžinti visą krovinį atgal. Tai kainuoja brangiai. Todėl aš visada dvigubai patikrinu, kas ten parašyta prieš išvykdama.

Ką daryti, jei man nėra svarbu, kada atvyks?

Tada galite pasirinkti lėtesnį pristatymą (pvz., dalinio krovinio rinkimą). Tai bus pigiau, bet atvykimo data gali pasikeisti keletą kartų. Tokiu atveju reikia kantrybės ir tikėtis, kad krovinys atvyks savaitę po to, kai planavote.

Ar verta rūpintis apdraudimu iš savo pusės?

Visada. Net jei pervežėjas teigia, kad viskas apdrausta, jo draudimo sumos gali neužtekti padengti pilnos prekių vertės. Niekas nenori, kad butu problemų, bet jei jūsų siunta verta 10 000 eurų, o pervežėjo atsakomybė tik 1 000 eurų, tuomet likimą tenkinote patys.

Kas jei aš pats galiu nuvažiuoti paimti?

Tuomet tai yra ne pervežimas, o savivaržis. Tai gali būti pigiau, jei turite savo furgoną, bet atsiminkite apie degalus, laiką ir tuo pačiu savo laiką. Daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą profesionalų rankomis išlaisvina jus nuo šių rūpesčių, nors ir kainuoja.

Ar dažnai pasitaiko vokiškų firmų, kurios apgaulingai?

Taip, yra firmų, kurios paima užstatą (deposit) ir dingsta. Būkite atidūs, jei jums klausia pervesti didelę sumą prieš pristatymą be sutarties. Normali praktika yra mokėti už paslaugas, kai jos atliktos arba dalimis, bet ne 100 % iš karto.

Visas šis daiktų pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą procesas tikrai gali išgąsdinti pradedančiuosius, jeigu pasirenkate blogą pervežėją. Pagrindas yra ne kaina, o pasitikėjimas ir aiškus susitarimas, ką daryti, jei kas nors nepaeis pagal planą. Geriau praleisti valandą telefone ir išsiaiškini detales, nei vėliau gaudyti vairuotoją kur nors po Kaunu ir galvoti, kur dingsta jūsų baldai. Pasidomėkite, klauskite ir nieko nepasirašykite aklu.