Daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas: kas vyksta paslapties užuolaidose

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti viena – daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas dažnai atrodo kaip šokis su ugnimi. Planai popieriuje atrodo puikiai, tačiau realybėje kažkas visada nutinka: vairuotojas užmiega, muitinė užstringa, arba klientas nepamena, kad sandėlis Vokietijoje nedirba sekmadieniais. Čia nėra apie tas idealias brošiūras, o apie tai, kaip iš tikrųjų suorganizuoti krovinius, kad jie pasiektų vietą ir neišprotėtum. Kalbėsim paprastai, be tų visų "angliškų" terminų, kuriais mėgava didelės kompanijos.

Kaip viskas prasideda ir kodėl dažnai sueina ant nieko

Kaip išvis sukonstruoti normalų daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planą?

Viskas prasideda ne nuo to, kad ieškomi sunkvežimiai, o nuo to, ką tiksliai reikia vežti. Jei turi tiesiog kelias dėžes, tai viena, o jei pilną furgoną statybinių medžiagų – visai kitas „daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas“. Reikia žiūrėti į maršrutą, ar nereikės važiuoti per Alpes (žiemą tai siaubas), ir kada sandėlis gali priimti prekes. Be galo dažnai klientai neatiduoda adreso soikojus, o tada vairuotojas gauna koordinates į vidur miško ir pradeda krekti. Geriausia viską užrašyti iš karto, kad nebūtų nereikalingų telefonų tris ryto.

Ar tikrai reikia planuoti viską iš anksto, ar galima ir „kaip nors“?

Galima ir „kaip nors“, bet tada tikėkis problemų. Vokietija šioje srityje gana griežta, ypač jei kalbame apie didesnes siuntas. Aš mačiau ne vieną atvejį, kai laukta kol kas atsiras, o paskui paaiškėjo, kad reikėjo speciali leidimą sunkvežimiui į miesto centrą. Geras planas sutaupo pinigų, nors ir atrodo, kad tai per daug darbo. (O gal tiesiog man taip atrodo, nes jau pavargau nuo tų kvailų klausimų). Geriau praleisti valandą planuojant, nei tris dienas spręsdant, kur dėti krovinį, kuris netilpo į grafiką.

Kodėl viskas brangsta ir kiek tai laiko užtrunka?

Kainos šokuoja priklausomai nuo degalų ir sezono. Vokietija toli ne taik toli, bet keliai mokesčiai ten dideli. Daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas turi apimti ir biudžetą, kad neaptartum, kai pateiks sąskaitą. Laiko atžvilgiu, įprastai tai trunka 1-3 dienas, jei nieko nelūžta. Bet jei tenka laukti muitinėje arba įvyksta avarija autobane, tada gali užtrukti ir savaitę. Niekas negarantuoja 100%, net aš, nors ir dirbu čia amžiną.

Ar galiu patiems padėti į sunkvežimį ar tai draudžiama?

Vokietijoje su tai yra griežtai, ypač jei neturi priemonių. Vairuotojai dažnai nepyksta, jei padedi, jei tik esi saugus. Bet yra vietų, kur įmonės draudžia kitiems lipti į kėbulo priekį – tai jų draudimo sąlygos. Geriausia pasiklaustyti vairuotojo. Kartais jis tiesiog nori gerti kavą ir ramiai atsigulti, o tu čia šokinėji su dėžėmis. (Žinau, žinau, klientai visada nori padėti, kad greičiau baigtusi).

Burokratija, popieriažas ir mūsų mielos muitinės

Kokius dokumentus tikrai reikia tur�ti sau rankose?

Baziniai dalykai tai sandėrio ženklas, sąskaita-faktūra ir eksporto deklaracija (jei reikia). Be šitų daiktų pristatymas į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas neišsivers. Dar reikia CMR sąvoką, tai ypač svarbu, jei dingsta prekės (kas, deja, kartais nutinka). Nebūkna tingus ir dėk visus popierius į vokiškąją dėžutę kabinoje, kitaip muitininkai gali sugrąžinti sunkvežimį iš pat sienos.

Kas tas EX1 ir ar tai būtina visiems?

EX1 tai toks eksporto dokumentas, kuris patvirtina, kad prekės išvyko iš Lietuvos (ar ES). Jei veži ne ES prekes, tai būtinas kaip oras. Be jo, Vokietijoje gali nurašyti PVM importą, ir tada gausi sąskaitą, kurios nenori matyti. Aš pats kartą užmiršau padaryti šį dokumentą viena mažai įmonei, tai buvo šūsnys nervų su mokesčių inspekcija. (Na, bent jau mokiems buvo pamoka). Geriau užtikrint, kad šitais dalykais užsiima brokeris.

Ar dažnai sustoja tikrinti vokiečių pareigūnai?

Vokietijoje tai darosi vis rečiau, bet tarp ES šalių vis dar gali sustoti. Jei vairuotojas atroda įtartai arba sunkvežimis per daug sukrautas, sustos 100%. Daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas turi numatyti ir šią riziką – nurodyk realų svorį, nes jei ant svarstyklių išeis daugiau, nei parašyta, bus bauda. Vokietai mėgsta tikslumą, net tas smulkmenas.

Ką daryti, jei trūksta kokių nors duomenų faktūroje?

Jei trūksta tarptautinio prekių kodo (HS kodo), gali būti bėdų. Vokietiukai labai mėgsta savo kodus. Geriau iš karto paklausti savo buhalterio ar tiekėjo, o ne laukti, kol pareigūnas šauks. Kartais praeina ir su supratimu, jei prekės akivaizdios, bet ne visada verta lošti. (Ypač jei tenka važiuoti pro tiems patikimas kontrolės punktus prie Lenkijos sienos).

Ar verta rūpintis draudimu ar tai per daug?

Draudimas būtinas, net jei manai, kad prekės „nepavojingos“. Vienas mano klientas vežė keramiką, važiavo lėtai, staiga staigiai sustojo priešais jį kažkas – viskas subyrėjo. Be draudimo būtų bankrotas. Daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas be draudimo yra kaip važiuoti be saugos diržų. Gal ir nueisi, bet jei kas nutinka – galas.

Vairuotojai, keliai ir Vokietijos realybės

Ar vairuotojai iš tiesų moka vokiškai ar tai mitas?

Dauguma moka truputį, labai bazinį lygį. Paklausti „kur tualetas“ ar „kur sandėlis“ išmoks, bet sudėtingesnių dalykų aptarti nebus. Kartais naudojasi vertėjais telefonuose. (Nebenaudojamos jūsų šios programos, tikriausiai... ar gal naudojamos? Nebežinau tiksliai, technologijos keičiasi greitai). Taigi, nereikėtų tikėtis, kad jis susikalbės su sandėlininku apie dėžių perpakavimą.

Kodėl jie visada skundžiasi, kad mažai laiko?

Vairuotojų darbo laikas reglamentuojasi griežtai. Jie gali vairuoti tik 4,5 valandas, po to turi 45 min. pertrauką. Jei tavo sandėlyje juos laukia trys valandos, tai jiems tai prarastas laikas, kurio jie negali atgauti. Planuok atvykimą taip, kad jie spėtų išvažiuoti prieš poilsio laiką, kitaip gali tiesiog išvažiuoti ir nepriimti krovinių. Tokie dalykai vyksta dažnai.

Kas daryti, jei navigacija ves ne ten?

Vokietijoje kaimuose daug siaurų gatvių, kur sunkvežimis negali užsukti. Navigacijos kartais meluoja. Jei turi didelį siuntą, privalai nurodyti, ar kelyje yra tiltų ar posūkių apribojimų. Vieną kartą vairuotojas pateko į senamiestį (nors aš įspėjau!) ir teik skambinti policijai, kad išlydytų jį iš ten. Tai ne linksmybės.

Ar vokiečiai tikrai taip griežti laikosi taisyklių kelyje?

Taip, ypač autobanuose. Jei vairuotojas užfiksuotas viršijant greitį ar nekažką darydamas, baudos milžiniškos. Taip pat, jei vairuotojas nebus atlikęs techninės apžiūros laiku, sunkvežimį gali uždaryti. Todėl daiktų pristatymą į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas turi įtraukti tik patikimus vežėjus, o ne tuos, kurie važiuoja ant „lūžtančių kojų“.

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako įlipti į krovą?

Jis turi teisę atsisakyti, jei tenkina, kad tai nesaugu. Jei dėžės milžiniškos ar nėra keltuvo, jis nebus kabinėsi. Vokietijoje saugumo standartai aukšti. Nereikia jo įsiutinti, geriau susirasti keltuotoją vietos. (Kartais aš pats noriu įsiuti, kai klientas sako „o, tai tik kelios dėžės“, o jos sveria po 80 kg).

Ar galima sekti, kur dabar yra mano kroviny?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Galiu parodyti, kur jis stovi realiu laiku. Bet ne visada tai tikslu – kartais signalą praranda miškuose arba tuneliuose. Jei labai skubi, geriau tiesiog paskambinti vairuotojui, o ne stebėti tašką ekrane, kuris judėjo prieš valandą.

Problemos, kurios atsiranda iš niekur

Kas nutinka, jei prekės sugenda kelyje?

Jei tai dėlė vairuotojo kaltės (staigus stabdymas), draudimo turėtų padengti. Jei dėl blogo pakavimo – tu patvarkai. Buvau toks atvejis, kai klientas supakavo stiklus į dėžę be putų, aišku, viskas suskilo. Vokietijos klientai tada iš karto reikalauja naujų prekių, o ne pinigų. Taigi, kruopštumas pusė sėkmės.

Kaip elgtis su vėlavimais, jei klientas Vokietijoje bijo?

Reikia kalbėti tiesiai. Pasakyk, kas nutiko – avarija, ar tik sustojo pamiškė pailsėti. Vokiečiai gerbia tiesumą, net jei ji nep maloni. Geras daiktų pristatymas į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas numato ir komunikacijos strategiją. Neišsiųsk „mes jau važiuojame“, jei dar tik kraunasi. Vėliau bus didesnė pyktis.

Ar dažnai dingsta kroviniai iš sunkvežimių?

Retai, bet nutinka. Ypač jei paliekama maža vertės prekės neuzrakintame priekaboje arba stovykloje. Geriau nieko nepalikti kabinoje. Vokietijoje stovyklos saugios, bet vagys visur yra. (O gal tiesiog vairuotojas pats nusprendė pasipildyti asmeninio piniginę, tai nebe mano reikalas žinot).

Kas daryti, jei pirkėjas atsisako priimti prekes?

Tai baisiausia scenarijus. Tada sunkvežimis turi važiuoti atgal (arba į sandėlį Vokietijoje, jei toks yra), o tu moki už dvigubą kelią. Visada patikrink, ar pirkėjas tikrai laukia siuntos. Siuntinį į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas turi įtraukti ir patvirtinimą iš gavėjo, kad jis yra gyvas.

Ar įmanoma pristatyti sekmadienį?

Vokietijoje tai labai apribota. Didelės mažmeninės prekybos centrai nedirba, o sandėliai – visai ne. Jei vairuotojas atvyks sekmadienį, jam teks laukti iki pirmadienio ryto už vartų. Tas laikas tau kainuos pinigų. Geriau planuoti atvykti darbo dieną.

Kodėl kai kurios firmos neprenumeruoja vietos?

Kai kurie „šaltieji“ vežėjai nenori mokėti už vietą rezervavimą, tada važiuoja tik tada, kai turi pilną krovinią vienam maršrutui. Tai gali užtrukti ilgiau. Jei tau svarbus laikas, mokėk už slotą (prenumeraciją), tai užtikrina, kad sunkvežimis išvažiuos tam tikru laiku.

Pinigai, pabaigos ir praktiniai patarimai

Kaip susiformuoja kaina – kas įeina į ją?

Į kainą įeina degalai, kelių mokesčiai (Vokietijoje jie brangūs), vairuotojo atlyginimas ir pats nuomos mokestis. Jei reikia keltuvo Vokietijos pusėje, tai papildomai. Daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas turi būti skaidrus, kad nebūtų staigmenų pabaigoje.

Ar galima mokėti gavėjui (frankas)?

Galima, bet tada reikia labai aiškiai suderinti sąskaitas. Jei sąskaita neteisinga, Vokietijos muitinė neleis išvežti prekių (jei tai importas ar tranzitas). Geriau, kad mokėtų siuntėjas Lietuvoje, o gavėjas tik gąsdina, kad viskas tvarkoje.

Kuo skiriasi ekspresinis siuntimas nuo įprasto?

Ekspresu važiuoja vienas vairuotojas be sustojimų (kaip įmanoma), arba dedikuotas automobilis. Tai kainuoja dvigubai, kartais triskart. Įprastas siuntimas gali būti dalinio krovinio (kelių klientų viename furgone), tai pigiau, bet lėčiau.

Kaip pasiruošti paskutinei eigai – iškrovimui?

Užtikrink, kad yra kas priimti. Vokietai nemėgsta laukti tuščią. Jei reikia keltuvo, pasirūpink iš anksto. Vieną kartą klientas nenuėjo į sandėlį, o vairuotojas laukė 5 valas... pamiršk, kiek buvo baudos už laisvą laiką. (Mano klientas tikrai daugiau taip nepadarys).

Ar verta rinktis mažas, nežinomas firmas?

Rizikinga. Didelės firmos turi draudimą ir atsakingą žmones, o mažos gali išnykti su tavo kroviniumi. Aš stengiuosi dirbti su patikimais partneriais, nors jie ir kiek brangesni. Nervų taupymas vertiau nei 50 eurų ekonomija.

Kas yra „paskutinis kilometras“ ir kodėl jis svarbus?

Tai pats galas, kai prekės patenka į rankas arba į lentyną. Vokietijoje šis etapas gali būti sudėtingas dėl daugybės taisyklių (pavyzdžiui, butų namuose neleidžia važiuoti liftu kai kuriomis valandomis). Gerai suplanuotas paskutinis kilometras užtikrina, kad klientas bus laimingas.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Kartos gali būti mokestis už užstatą (pallet deposit), jei nebegražinamos paletės. Dar gali būti mokestis už ilgesnį iškrovimą (po 1 valos). Paprasčiausiai klausk „Ar yra kas papildomo?“ prieš užsakydamas. (Daugelis to nedaro, o paskui keikia save).

Kaip sužinoti, ar viskas praėjo sėkmingai?

Gausi voką (podpisą) arba pristatymo lapą (POD). Be šito dokumento teisiškai laikoma, kad pristatymo nebuvo. Pasilik sau kopiją. Net jei klientas pasakys „viskas gerai“, gali po mėnesio sakyti, kad negavo prekių. Popierius išgelbės.

Galutinis patarimas – ką daryti, jei viskas klysta?

Lik ramus. Skambink man arba savo brokeriui. Panika niekam nepadė. Daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas tai ne statika, tai dinaminis procesas. Kartais reikia greitai spręsti, kartais – tiesiog laukti. Svarbiausia – būti sąžiningu su visais šalimis.

Išvados

Visas šis daiktų pristatymo į Vokietiją logistikos planas ir jo valdymas atrodo sudėtingas tik tol, kol į jį neįsileidi protų. Jei viską padarysi sąžiningai, dokumentus suruoši iš anksto ir nebandysi išgelbėti ant visų ratų, viskas praės sklandžiai. Nereikia būti profesoriumi, kad suprastum, kad vairuotojui reikia miego, o sandėliui – darbo laiko. Tiesiog pasiklausk, pasirūpink ir būk kantrus. Tada tavo prekės Vokietijoje pasieks paskirtį be jokio triukšmo.