Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą: praktinis vadovas be idealizavimo

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir kaip tik turiu ką pasakyti apie tai, kas vyksta kelyje. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą nėra parašyti jokiuose mokslo knygose, juos sužinoti tik tikrovėje, tarp dokumenų rūšiavimo ir vairuotojų skundų. Vokietija yra mūsų pagrindinis ekonominis partneris, bet logistika ten labai specifiska – vienu metu griežta ir chaotiška. Dažnai klientai mano, kad tai tiesiog "užsakyti ir pasiimti", tačiau realybėje viskas užtrunka ilgiau, kainuoja brangiau, o kartais nutinka situacijų, apie kurias net nenumanote. Štai irgi tas patyrimas, kurio nepirksi už pinigus. Kalbėsime tiesiai ir atvirai, kaip tai veikia iš vidaus.

Kainos ir pinigų reikalai (kurie visada kelia rūpestį)

Kiek vidutiniškai kainuoja daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą?

Žmonės visada klausia apie kainą pirmiausia, ir tai natūralu, tačiau atsakymas niekada nėra paprastas. Viskas priklauso nuo to, ką tiksliai vežate, ar tai pilnas sunkvežimis, ar tik kelios dėžės, bei kur Vokietijoje reikia važiuoti. Jei krovinys yra iš Miuncheno ar netoli Berlyno, kaina bus viena, o jei reikia važiuoti gilyn į Rūrą (taokia industrial zona), tai laiko prarandama daug. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą taip pat verčia mums įskaičiuoti kuro kainų svyravimus, kurie, tiesa sakant, dabar siaubingai laukia. Vidutiniškai kalbant, reikėtų numatyti nuo 300 iki 1000 eurų už mažesnes siuntas, bet tai labai sąlygiška.

Ar galima kažką taupyti ant krovinių?

Taupyti galima visur, bet kartais tai pasidaro brangiau nei įprasta. Kartą turėjau klientą, kuris norėjo sutalpinti tris pianinus į vieną mažą furgoną, kad taupyti. Galutinėje įskaitymoje gavome nulūžusią pedaliūrą ir nervus. Geriausia susiderėti dėl normalios vietos kiekio – kai daiktų yra per daug, vairuotojas juos spaudžia, o to daryti negalima. Taupyti reikėtų ne ant vietos, o o gal ant pasirinkimo dienos, jei galite laukti. Bet tuo pačiu, daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tokie, kad reikia tikrai gerai užfiksuoti kiekvieno dalyko matmenis, kad nereikėtų mokėti už dvigubą vietą.

Kas dėl to, kai vairuotojas laukia degalinėje?

Tai labai dažna situacija, su kuria susiduriame beveik kiekvieną savaitę. Vokiškiose degalinėse, tokiose kaip "Tank & Rast" ar didelėse prie autostradų, vairuotojai pristabdo ir laukia, kol surinksime kelis krovinius į vieną mašiną. Tas laukimas yra įskaitomas į galutinę sumą, bent jau turi būti, jei dirbate sąžiningai. Kai kurios firmos to neparodo sąskaitoje ir pasako "mes nemokamai", bet tada jie įkauna tai kitur. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja, kad klientas suprastų – vairuotojo laikas yra pinigai, ir negali jis stovėti valandą Hamburge be atlyginimo, nors aš taip pat galiu suprasti, kodėl klientams tai nepatinka.

Kodėl vienuose puslapiuose kaina pigesnė?

Nes ten dažnai parašyta tik dalis kainos, tai vadinamasis "bazininis" tarifas, kuris neįtraukia PVM, kuro priemokos, iškrovos Lietuvoje arba pabrangimo už sunkų krovinių. Pamačiusią 200 eurų sumą, visada prašau nusiskaityti smulkią spausdintąją raštą. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tokie, kad pigu gali būti tik jei jūs tiesiog vežate tuščią dėžę, bet net ir tai kainuoja. Ypatingai dažnai apgaudinėja tuos, kurie perka daiktą iš eBay ir nežino, kad "iki durų" gali reikšti tik iki miesto ribų, o ne iki buto.

Ar imate avansą?

Daugeliu atvejų taip, ypač jei dirbame su naujais klientais arba jei reikia iš anksto mokėti vokiškam siuntėjui. Nemanau, kad tai kažkas blogo, tai paprasta apsauga. Kartą gavau užsakymą, atvažiavome, o klientas atsirado tik po dviem dienomis ir teko važiuoti su kroviniu atgal į sandėlį. Nuo tada imame avansą, bet visada stengiamės, kad tai nebūtų per didelė suma, kad klientas nebijotų. Taigi, daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą verčia mus būti atsargiems, nors ir norėtųsi pasitikėti visiems žodžiui.

Dokumentų chaosas ir vokiškas tvarkymas

Kas ta CMR ir ar ji reikalinga?

CMR – tai tarptautinis krovinių vežimo dokumentas, be kurio nevažiuoja nė vienas sunkvežimis. Vokiškai jį vadina "Frachtbrief", ir jis turi būti užpildytas be klaidų, kitaip muitinėje arba policijos patikroje galimos didelės bėdos. Kartais vairuotojai užpildo jį ranka, kas dabar jau retoka, bet vis dar pasitaiko. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tame, kad vokiečiai labai griežtai tikrina, ar svoris atitinka tai, kas parašyta. Jei parašysite 500 kg, o bus 2 tonos, gausite baudą. Geriau visada duoti tikrus duomenis, net jei tai truputį brangiau.

Jei vežu naudotas daiktus, reikia kokių nors specialių lapų?

Naudoti daiktai, ypač technika, gali kelti riziką, todėl reikėtų turėti vartotojo pasą arba seną sąskaitą, kad įrodytumėte kilmę. Jei tai yra dalys automobiliams, reikia labai atidžiai žiūrėti, ar nėra kokių nors pavojingių medžiagų (aliejų ir t.t.), kurios reikalauja specialių leidimų ADR. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą taip pat apima tai, kad vokiški sandėliai retai kada išduoda daiktus be išsamios inventorizacijos. Todėl pasirūpinkite šiais lapais iš anksto, kitaip gali tekti stovėti prie sienos ir laukti, kol kas nors išsiaiškins.

Kas nutinka su PVM, jei aš ne įmonė?

Jei esate fizinis asmuo, PVM mokėti nereikia, tiesa, taip tik tada, jei prekės nėra naujos (pirkite parduotuvėje su PVM sąskaita faktūra). Kai vežate naudotas dalis ar asmeninius daiktus, tai yra mokesčių nepavaldžios prekės (tiek aš manau, bet geriau pasiklausti buhalterio, nes įstatymai keičiasi). Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą čia gana lengvi, jei viską tvarkingai užrašote. Jei įmonė, tai visai kita istorija – reikia PVM mokėtojo kodų sąrankos, Intra-2 deklaracijos, o tai jau nebe mano darbas, o jūsų apskaitininkės.

Ar reikia inventorizacijos sąrašo?

Be abejo, ir tai labai svarbu. Be galo daug kartų girdėjau istorijų, kai atvyksta krovinys, o vienos dėžės nėra, ir niekas nežino, ar ji dingo Vokietijoje, ar Lietuvoje. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja, kad sąraše būtų nurodytas ne tik pavadinimas, bet ir būklė, bei, svarbiausia, svoris. Vokiškai tai vadinasi "Packing List". Joje nėra vienos taisyklės, bet kuo detaliau, tuo mažiau problemų vėliau teisuosis su draudimo kompanija. Nerašykite tik "baldai", rašykite "2 vnt. ąžuolinių spintų su stiklu".

Kas dėl draudimo, jis automatinis?

Draudimas nėra automatinis, jis turi būti užsakytas, ir dažnai jo vertė neviršija standartinių 8,33 SDR už kilogramą (tai labai mažai). Jei vežate brangius daiktus, privalote pasakyti apie tai iš anksto ir padidinti draudimo sumą. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tokie, kad dauguma "pigų" pervežėjų visiškai nedomina draudimas, jie tiesiog pasirašo CMR ir važiuoja. Jei kas nutinka, gausite tik nulį, todėl visada klauskitės apie "All Risks" draudimą, nors jis ir kainuoja brangiau. Geriau išleisti 10 eurų daugiau, nei prarasti tūkstantį.

Kas suveža ir kiek to telpa (krovinių tipai)

Ar įmanoma susidėti viską į vieną sunkvežimį?

Įmanoma, jei tai nėra per dideli daiktai, pvz., industriniai konteineriai arba statybinės technikos. Standartinis tentinis sunkvežimis telpa apie 33 europaletes (tai toks standartas). Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tokie, kad klientai dažnai neturi sąvokos, kokia yra paletės apkrova. Kartą atvažiavome po šventinių kalėdinių eglučių, o klientas manė, kad visos 100 eglučių tils kabelinėje mašinoje. Teko skambinti pagalbai. Reikia tiksliai nurodyti tūrį metrais kubiniais, o ne tik "aš manyčiau, kad telpa".

Kaip su pianinais?

Pianinai ir kiti muzikos instrumentai – tai mano siaubas. Jie reikalauja ne tik vietos, bet ir specialios įrangos (keltuvų, juostų), bei labai patyrusių krovikų. Paprastas vairuotojas su pagalbininku nelenks 400 kg sunkaus "Steinway" pianino, išskyrus jei jis nori sugadinti nugarą. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tame, kad Vokietijoje pianinai dažnai būna ant aukštų aukštų be lifto, todėl kaina už tokį krovimą gali šokti net iki 500-700 eurų vien už darbą. Neapsimokėtų vežti to pigiai.

Ar vežate padangas ratais?

Padangų pervežimas yra gana dažnas, bet čia yra vienas niuansas – jos labai svaigsta ir užima daug vietos, jei nebus užtvirtintos. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja, kad padangos būtų surištos rinkiniais arba padėtos ant paletės. Jei tiesiog išmesite jas į furgoną "kaip kad", vairuotojas atsisiskaitys už tai, kad negalės įdėti kitų prekių. Taip pat reikia pasirūpinti, kad ant padangų nebūtų daug žolių ar žemės, nes muitinė gali sustabdyti dėl fitosanitinių reikalavimų (tai rimta).

Kas jei aš nežinau tikslaus svorio?

Tuomet mes svėriame patys, kas gali sukelti nesusipratimų. Vokiškiose svarstyklėse (tiek kalibruotos, kad neapsimoka meluoti) nustatome tikrąją masę. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tokie, kad jei svoris viršija 3,5 tonas, reikalingos specialios leidimai arba didesnė mašina. Jei pasakysite, kad yra 2 tonos, o bus 5, teks iškrauti dalį krovinių pakeliui arba keisti mašiną, o tai laiko ir pinigų netekimas. Geriau nuvertinti su atsarga, tiek aš visada sakau savo klientams.

Ar saugu vežti elektroniką?

Elektronika ypač jautri smūgiams ir vibracijai. Nors sunkvežimiai turi pakabos, bet kelių Vokietijoje, ypač statybų zonose, būklė palieka norinti daugiau. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja, kad elektronika būtų supakuota į "antistatinę" pakuotę ir tvirtai užfiksuota. Negalima tiesiog padėti televizoriaus ant sėdynės – jis nukris pirmajame posūkyje. Kartais klientai sako, "tai buvo apsaugotas", bet tik atidarius dėžę matai, kad viduje viskas sugeduota. Imkite draudimą.

Terminai, vairuotojai ir kelių nuotraukos

Po kiek dienų daiktai gali būti Vilniuje?

Standartiškai, jei tai dalinis krovinys (kai reikia surinkti kelis klientus), tai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų. Jei užsakote ekskursiją (tiesioginę važiavimą), tai gali būti ir per 1-2 dienas, bet tai kainuoja daugiau. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tokie, kad reikia atsižvelgti į tai, kad vokiški sandėliai dirba tik iki 16:00 valandos (ir pietų pertrauka!). Jei vairuotojas pavėlavo, jis nebeatims krovinių iki ryto. Taigi, neskubėkite skambinti po 24 valandų, tiesiog palaukite.

Kas jei vairuotojas liūdnas ir neatsiliepia?

Vairuotojai yra žmonės, ir jie taip pat gali būti pavargę, alkani arba tiesiog blogai nusiteikę. Kartais jie ir nekalba lietuviškai ar angliškai, todėl susikalbėjimas sunkus. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą gali būti apsunkinti dėl kalbos barjero, todėl stengiamės siųsti lietuviškus vairuotojus, kai įmanoma. Jei vairuotojas neatsiliepia, geriau skambinti mūsų dispečeriui, o ne bandyti tartis su "užrakintu" žmogumi prie vairo. Tai nieko blogo nedaro, tiesiog reikia kantrybės.

Ar pristatote į namus ar į terminalą?

Paprastai kaina nurodoma iki "pirmojo durų atidarymo" arba iki terminalo Vilniuje/Kaune. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tokie, kad jei gyvenate kur toliau, pvz., kaimo zonoje be grįsto kelio, gali tekti mokėti už pristatymą mažesne mašina (toliau vežimas). Sunkvežimis negali važiuoti į kiekvieną kiemą, jis giriu užstrigti. Todėl visada nurodykite adresą tiksliai, ir mes pasakysime, ar ten galiuvažiuoti didelės mašinos.

Kuo skiriasi dalinis ir pilnas krovinys?

Pilnas krovinys (FTL) yra, kai visa mašina skirta tik jums, ji važiuoja tiesiai ir greičiau. Dalinis krovinys (LTL) yra kai mes paimame jūsų dalykus ir juos maišome su kitų klientų krepšiais. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tame, kad daliniai kroviniai yra pigesni, bet jie daugiau "kenčia" – dažniau perkraunami, ilgiau stovi sandėliuose. Jei turite brangų daiktą, geriau mokėti už pilną krovinį (arba bent jau pusę mašinos). Žinau, kad skamba brangiai, bet taip yra saugiau.

Kas per šventes?

Vokietija turi daugiau švenčių nei Lietuva, ir jos visiškai sustabdo sandėlių darbą. Pavyzdžiui, Velykos arba Vokietijos vienybės diena (3 spalio) – tai rimtas dalykas. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja, kad visada patikrintume kalendorių prieš užsakydami. Kartą nuklydome per Vokišką Velykas ir teko laukti trečdienę, nors planavome pirmadienį. Tai nėra mūsų kaltė, bet klientas visiškai supykęs. Todėl visada patikrinkite šventes.

Nepageidaujamos situacijos ir kaip jas išgyventi

Kas daryti jei vokietis užsipylė?

Tokios situacijos pasitaiko, ypač kai kalba eina apie atsiskaitymą arba pažeistas prekes. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą apima ir tai, kad vokiečiai gali būti labai griežti dėl taisyklių. Jei siuntėjas užsipylė, geriausia neatsakyti taip pat, o perduoti problemą dispečeriui, kuris kalbės su jais vokiškai. Emocijos kelionėje nieko gero neduoda. Reikia fiksuoti viską nuotraukomis ir rašyti pažymas (protokolus). Geriau tylėti ir daryti savo darbą, nei įsitraukti į ginčą užeigje.

Ar dažnai dingsta siuntos?

Dingsta retai, bet pasitaiko, ypatingai kai važiuojate tarpininkų (brokerių) mašinomis. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą tokie, kad mes stengiamės dirbti su patikimomis firmomis, kurios turi GPS sekimą. Jei siunta dingsta, prasideda ilgas draudimo tyrimas, kuris gali trukti mėnesius. Todėl niekada neveskite į mašiną grynų pinigų ar labai brangių daiktų be deklaracijos. Nenorėčiau, kad kas nors patirtų tokį nemalonumą, tikra kalba.

Kokias firmas geriau vengti?

Vengti tokių, kurios siūlo kainas, kurios perpus mažesnės nei rinkos lygis, ir kurios neturi normalaus svetainės arba adreso. Taip pat būkite atsargūs su firmomis, kurios reikalauja viso mokėjimo grynaisiais arba į užsienio (ne ES) saskaitas, jei įmanoma. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą parodė man, kad pigiausias variantas dažniausiai baigiasi teisme. Niekada nepamirštu vienos firmos, kuri pažadėjo vežti baldus už 200 eurų, ir jiems tiesiog iškrito didelė dalis krovinių kelio eigoje. Geriau mokėt šiek tiek daugiau.

Kas turi būti sutartyje dėl atsakomybės?

Čia svarbu pažymėti atsakomybės ribas – kas nutinka, jei krovinys sugenda arba vėluoja. Taip pat reikia aiškios adresų eilės ir kontaktinių telefonų. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos Į Lietuvą taip pat reikalauja, kad būtų nurodyta, kas moka už iškrovimą (jei tai nėra įtraukta). Kartais įsirašo į sutartį (vokiškai "Nehabhaftserklärung"), kuria vairuotojas nėra atsakingas už blogą pakavimą. Turėtumėte tai žinoti. Jei tokios sąlygos nėra, gali būtiDidelės problemos. (Aš čia truputį užtrukau su rašymu, bet svarbu suprasti).

Ar galite padėti su išankstiniu apmokėjimu?

Taip, tai mūsų viena iš pagrindinių paslaugų, nes vokiški pardavėjai dažnai nenori išduoti prekių neiš anksto apmokus. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą leidžia mums atlikti mokėjimą jūsų vardu, tačiau už tai imamas nedidelis mokestis (komisinis). Atminkite, kad reikės PVM sąskaitos, tokiu būdu viskas bus aišku. Nereikia siųsti pinigų paštu arba nežinomam asmeniui, mes užtikriname sandorį. Tai sutaupo daug nervų, ypač kai perka brangią techniką.

Tikrai tikiuosi, kad šis trumpas (ne, jis ne toks trumpas, bet naudingas) vadovas padės jums suprasti, kas laukia išvykstant į Vokietiją po daiktų. Daiktų pervežimo ypatumai iš Vokietijos į Lietuvą nėra tokie baisūs, jeigu viskas suplanuota ir įgyvendinta su protu. Pasitikėkite patirtimi, o ne pažadais "pigiau ir greičiau". Sėkmės kelyje!