Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos ypač trumpa ir patikima

Įvadas

Kai klientai klausia apie daiktų pervežimo trukmę iš Vokietijos, aš pirmiausia aiškinu ne gražų reklaminį šūkį, o realų maršrutą. Vokietija–Lietuva nėra kažkoks kosmosas: Berlynas, Hamburgas, Kelnas, Dortmundas ar Miunchenas dažniausiai jungiasi per Lenkiją, Poznanę, Varšuvą, Kauną, Vilnių ar Klaipėdą. Jei krovinys paruoštas, dokumentai tvarkingi, o vairuotojas neturi eilės sandėlyje, daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos gali būti tikrai trumpa. Bet, aišku, visada yra tas „jei“.

Kodėl daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos į Lietuvą dažnai būna greita

Per daugiau nei 20 metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau, kad Vokietijos kryptis yra viena tų, kur viskas dažniausiai susidėlioja normaliai. Ne visada, nes taip nebūna, bet dažniausiai. Atstumas nuo Berlyno iki Vilniaus yra maždaug 1000–1100 km, nuo Hamburgo iki Klaipėdos apie 1300–1450 km, nuo Miuncheno iki Kauno gali būti arti 1600 km. Tai nėra mažai, bet mikroautobusas su kroviniu, ypač kai važiuoja be didelių sustojimų, gali įveikti tokį maršrutą greičiau nei didelė puspriekabė, kuri turi laikytis kitokio grafikų, aikštelių ir sandėlių ritmo.

Ši daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos dažnai sutrumpėja todėl, kad maršrutas yra logistiškai patogus. Vokietijoje geri greitkeliai, Lenkijoje trasos jau seniai nebe tokios, kokios buvo prieš 15 metų, o Lietuvoje krovinių išskirstymas į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ar Panevėžį paprastai neužima visos dienos. Pataisau: kalbu apie įprastus krovinius iki maždaug 1,5–2 t, ne apie visus automobilius ar pramonines linijas. Jei krovinys didelis, sunkus, reikia keltuvo, leidimų ar specialaus transporto, tada jau kalbame apie kitą lygį.

Dar vienas dalykas, kurį klientai pamiršta: greitis ne visada priklauso nuo vairuotojo. Kartais krovinys stovi ne kelio kamštyje, o prie durų, nes pirkėjas neatidarė vartų, sandėlis dirba tik iki 15:00, o dokumente klaidingai įrašytas miestas. Būna ir taip, kad Vokietijoje adresas nurodytas „prie didelio prekybos centro“, o realiai reikia sukti į pramoninį kiemą už 8 km. Smulkmena? Taip, bet smulkmena, kuri gali pridėti pusę dienos.

Realus laiko planas: nuo užklausos iki iškrovimo

Jei kalbame apie paprastą daiktų pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, realistiškas laikas yra apie 2–5 darbo dienas. Tiesioginis reisas, kai mikroautobusas paima krovinį, pavyzdžiui, Berlyne ar Hamburge, ir važiuoja tiesiai į Vilnių ar Kauną, gali tilpti į 1–3 dienas. Jei krovinys važiuoja su konsolidacija, tai yra kartu su kitais kroviniais, tada dažniausiai reikia 3–5 darbo dienų. Ne todėl, kad kas nors tingėtų, o todėl, kad logistika tiesiog dėliojama taip, jog vienas automobilis vežtų ne vieną dėžę vienam klientui, o kelis krovinius viena kryptimi.

Buvo situacija: klientas pirko įrangą netoli Berlyno, sakė, kad viskas paruošta, sandėlis dirba visą dieną. Atvykus paaiškėjo, jog krovinys stovi ne prie rampos, o antrame aukšte, liftas neveikia, o du žmonės su rankiniu vežimėliuku tą darbą darytų iki vakaro. Reikėjo ieškoti papildomų žmonių, derinti laiką, keisti planą. Galiausiai krovinys išvažiavo vėliau, bet atvyko saugiai. Štai kodėl aš visada klausiu ne tik „kur paimti?“, bet ir „kur tiksliai stovi daiktas, koks aukštas, ar yra rampa, ar yra keltuvas, ar galima privažiuoti“.

Kita situacija buvo su siunta iš Hamburgo. Viskas atrodė paprasta: kelios dėžės, viena skalbimo mašina, pora baldų. Bet iškrovimo vietoje Klaipėdoje kiemas buvo siauras, mikroautobusas negalėjo atsukti kaip reikia, o kaimynas, kaip visada, pasistatė automobilį taip, lyg specialiai. Reikėjo iškrauninėti rankiniu būdu, nešioti per kiemą, saugoti kampus. Tokios detalės neįeina į „greitą pervežimą“, bet jos įeina į realų gyvenimą. Beje, Lenkijos degalinėse kava vėsta greičiau nei klientai perskaito sąlygas, bet čia jau ne apie logistiką.

Kas gali pailginti daiktų pervežimo trukmę iš Vokietijos

Pirmas dalykas – netvarkingas pasiruošimas. Jei krovinys nesupakuotas, neišmatuotas, nepažymėtas, be tikslaus adreso ar kontaktinio asmens, vairuotojas gali atvykti į vietą ir tiesiog nieko normaliai nepakrauti. Antras dalykas – prieiga. Vokietijoje daug senų pastatų, siaurų kiemų, mokamų zonų, sandėlių su griežtomis registracijos taisyklėmis. Trečias – kliento lūkesčiai. Kartais žmogus nori, kad daiktai iš Frankfurto ryte būtų Vilniuje vakare, ir tada tenka ramiai paaiškinti, kad tai ne taksi su dėže, o tarptautinis krovinių gabenimas.

Ši daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos gali pailgėti ir dėl dokumentų. ES viduje muitinės paprastai nėra, bet sąskaita faktūra, CMR, pristatymo patvirtinimas, prekės aprašymas, pirkimo dokumentai – viskas turi sutapti. Jei įmonė siunčia prekes, o sąskaitoje rašoma viena, važtaraštyje kita, o dėžėse trečia, prasideda klausimai. Ne visada rimti, bet nemalonūs.

Nepatogus pastebėjimas: pigiausi pasiūlymai internete dažnai atrodo gražiai tik iki pirmos problemos. Vienas pasiūlo 80 eurų už krovinį iš Vokietijos, kitas 250 eurų, trečias 400 eurų. Kartais skirtumas ne pelnas, o realybė: ar yra draudimas, ar vairuotojas turi tvirtinimo diržus, ar yra paklotai, ar kas nors atsako telefonu, kai krovinys stovi sandėlyje. Aš mačiau, kaip „super pigus“ pervežimas virsta savaitės laukimu, nes niekas nežino, kur tas automobilis yra. Todėl kaina svarbu, bet ne viena.

Saugumas, mikroautobusas ir kas vyksta kelyje

Mikroautobusas kroviniams nėra tiesiog didelis furgonas. Normalus krovininis mikroautobusas turi tvirtinimo taškus, kilimėlius, apklotus, diržus, kartais hidrobortą, kartais specialias lentynas ar dėžių tvirtinimą. Jei vežami baldai, technika, dėžės, įrankiai ar prekybos įranga, svarbu ne tik greitis, bet ir tai, ar krovinys nevažiuos po visą kėbulą kiekviename posūkyje. Patikimas daiktų pervežimas iš Vokietijos reiškia, kad krovinys yra sutvirtintas, apsaugotas nuo drėgmės, subraižymų ir nereikalingo kilnojimo.

Kelyje Vokietija–Lenkija–Lietuva dažniausiai vyksta gana standartiškai: pakrovimas, patikrinimas, išvažiavimas, sustojimai vairuotojui, sienų kertimas be didelių problemų, tada išskirstymas. Sienos ES viduje nėra tokios kaip seniau, bet policijos kontrolės, svorio patikros, eismo įvykiai ar oro sąlygos vis tiek gali įsiterpti. Negaliu žinoti 100%, ar A2 Lenkijoje bus tuščia trečiadienio naktį, nors dažniausiai būna normaliai.

Saugumas prasideda dar prieš pakrovimą. Klientas turi nufotografuoti daiktus, pažymėti trapumą, parašyti, kas yra vertinga, kas gali būti apversta, kas negali būti statoma ant viršaus. Jei siunčiate stiklą, veidrodžius, elektroniką ar baldus blizgiu paviršiumi, nepakanka pasakyti „atsargiai“. Reikia pakavimo, kampų apsaugos, kartais medinės dėžės. Aš visada sakau: geras pakavimas nėra išlaida, tai draudimas nuo nervų.

Kaip pasiruošti, kad maršrutas Vokietija–Lietuva vyktų be trikdžių

Prieš užsakant pervežimą, paruoškite paprastą sąrašą: miestas, tikslus adresas, kontaktinis asmuo, darbo laikas, krovinio svoris, matmenys, nuotraukos, ar reikia hidroborto, ar yra rampa, ar reikia iškrauti bute. Jei tai įmonės krovinys, pridėkite sąskaitą, CMR duomenis, PVM mokėtojo informaciją, jei reikia. Jei asmeniniai daiktai – bent apytikslį sąrašą ir vertingų daiktų sąrašą.

Jei svarstote daiktų pervežimo užsakymą internetu, nesiųskite tik žinutės „reikia iš Vokietijos, kiek kainuos?“. Pervežėjas negali tiksliai pasakyti iš oro. Jam reikia žinoti, ar tai viena dėžė, ar 12 palečių, ar skalbimo mašina, ar vitrina, ar staklės. Kuo tiksliau aprašysite, tuo tiksliau gausite laiką ir kainą.

Galutinis patarimas paprastas: nebelaukite paskutinės dienos. Jei reikia, kad krovinys iš Vokietijos atvyktų iki penktadienio, užsakymą geriau pradėti bent prieš kelias darbo dienas. Taip, kartais pavyksta greičiau, kartais net tą pačią dieną, bet statyti visą planą ant „gal pavyks“ nėra protinga. Logistikoje „gal“ yra labai brangus žodis.

DUK: daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos ypač trumpa ir patikima praktiškai

DUK apie maršrutą ir terminus

Kiek laiko trunka daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažniausiai skaičiuokite 2–5 darbo dienas. Jei krovinys paimamas Berlyne, Drezdene ar Leipcige ir važiuoja tiesiai į Vilnių ar Kauną, realiai gali būti 1–3 dienos. Iš Hamburgo, Kelno, Dortmundo ar Miuncheno dažniau gaunasi 3–5 dienos, ypač jei yra konsolidacija. Tiesioginis reisas greitesnis, bet brangesnis. Jei krovinių mažai ir jie derinami su kitais klientais, laikas truputį ilgesnis, tačiau kaina dažniausiai draugiškesnė.

Ar daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos tikrai būna labai trumpa?

Dažnai taip, bet ne magiškai. Trumpa trukmė atsiranda tada, kai maršrutas gerai sudėliotas, krovinys paruoštas, vairuotojas žino adresą, o iškrovimo vietoje niekas nestabdo proceso. Aš pats mačiau, kaip krovinys iš Berlyno atvyko per dvi dienas, ir mačiau, kaip krovinys iš Frankfurto stovėjo savaitę dėl dokumentų ir netvarkingo kliento pasiruošimo. Tai nėra prieštaravimas, tai logistika.

Kodėl Berlynas–Vilnius greitesnis nei Miunchenas–Klaipėda?

Atstumas ir maršrutas. Berlynas arčiau Lietuvos, dažniausiai važiuojama per Lenkiją tiesesne kryptimi. Miunchenas yra pietuose, iki Lietuvos daugiau kilometrų, daugiau galimų eismo mazgų, kartais ilgesnės sustojimų grandinės. Be to, Klaipėda nėra pakeliui į Vilnių, tad jei krovinys važiuoja iki pajūrio, reikia papildomo atkarpos planavimo. Viskas sprendžiama, tik laikas kitoks.

Ar savaitgalis viską sugadina?

Ne visada, bet gali pridėti laiko. Jei pakrovimas penktadienį vėluoja, o sandėlis Vokietijoje nedirba šeštadienį, krovinys gali pajudėti tik pirmadienį. Tas pats su iškrovimu Lietuvoje: jei gavėjas dirba tik darbo dienomis, savaitgalį automobilis gali stovėti arba laukti pirmadienio ryto. Todėl prieš užsakant reikia pasakyti, ar galima krauti šeštadienį, ar ne. Be šito daug planų griūva.

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ realybėje?

Tai reiškia, kad pervežėjas paima krovinį iš nurodyto adreso Vokietijoje ir pristato į nurodytą adresą Lietuvoje. Bet „durys“ nereiškia automatiškai „į trečio aukšto butą be lifto“. Reikia aiškiai pasakyti, ar tai garažas, sandėlis, butas, kiemas, prekybos centras ar gamykla. Jei reikia nešioti rankiniu būdu, kelti laiptais ar naudoti papildomus žmones, tai derinama atskirai. Kitaip vėliau būna nemalonių pokalbių.

DUK apie kainą ir užsakymą

Kiek kainuoja daiktų pervežimas iš Vokietijos?

Paprastam kroviniui mikroautobusu kaina gali svyruoti maždaug nuo 120–180 eurų už mažą siuntą iki 450–900 eurų už pilną mikroautobusą, priklausomai nuo miesto, svorio, tūrio ir ar reisas tiesioginis. Jei vežama tik viena euro paletė, kaina dažnai skaičiuojama pagal vietą, ne pagal visą automobilį. Brangiau būna, kai reikia laukti, krauti rankiniu būdu, naudoti hidrobortą ar važiuoti į atokesnį miestą. Pigiau ne visada geriau.

Ar galima gauti fiksuotą datą?

Galima, bet fiksuota data turi kainą. Jei norite, kad krovinys būtų paimtas konkrečią dieną ir pristatytas konkrečią dieną, pervežėjas turi rezervuoti transportą, o ne tiesiog „įkišti“ jį į bendrą grafiką. Tai patogu verslui, parodoms, įrangos keitimui ar kraustymuisi. Tik nereikia manyti, kad fiksuota data viską išsprendžia. Jei Vokietijoje krovinys neparengtas, vairuotojas vis tiek negalės jo paimti.

Ką reikia atsiųsti užklausai?

Atsiųskite miestą, tikslų adresą arba bent rajoną, kontaktą Vokietijoje, krovinio aprašymą, svorį, matmenis, nuotraukas, ar reikia iškrovimo paslaugos, ar yra rampa, hidrobortas, liftas. Jei tai prekės – sąskaitos duomenis. Jei asmeniniai daiktai – sąrašą ir vertingų daiktų sąrašą. Kuo daugiau informacijos, tuo mažiau vėliau klausimų. Pervežėjai nemėgsta spėlioti, nes spėlionės kelyje kainuoja pinigus.

Kodėl vieni siūlo pigiau, kiti brangiau?

Nes ne visi siūlo tą patį. Vienas kainuoja mažiau, nes veža konsoliduotai ir gali palaukti. Kitas brangiau, nes duoda tiesioginį mikroautobusą. Trečias gali būti pigus todėl, kad neturi normalaus draudimo, tvirtinimo įrangos ar atsakingo dispečerio. Aš nesakau, kad brangu visada geriau, bet įtartinai pigūs pasiūlymai dažnai slepia riziką. Logistikoje stebuklų mažai.

Ar reikia mokėti viską iš anksto?

Ne visada. Dažnai imamas avansas, ypač jei užsakymas fiksuotas arba reikalauja rezervuoti atskirą transportą. Likusi dalis gali būti mokama prieš iškrovimą arba po pristatymo, priklausomai nuo įmonės tvarkos. Jei dirbate su nauju pervežėju, normalu paprašyti sąlygų raštu. Jei kas nors reikalauja visos sumos iš anksto ir vengia aiškios sutarties, aš būčiau atsargesnis.

DUK apie pakrovimą, iškrovimą ir prekes

Kas pakrauna daiktus Vokietijoje?

Priklauso nuo susitarimo. Sandėlis gali pakrauti rampa, pardavėjas gali tik pastatyti prie durų, o klientas tikisi, kad vairuotojas viską sutvarkys. Geriau tai aptarti iš anksto. Jei reikia papildomų žmonių, keltuvo ar krovėjų, tai turi būti įskaičiuota arba aiškiai nurodyta kaip papildoma paslauga. Vairuotojas nėra universalus krovėjas, nors dažnai padeda, jei situacija normali.

Ar telpa baldai, dėžės, buitinė technika?

Telpa, jei tinka svoris ir tūris. Į krovininį mikroautobusą dažniausiai galima sudėti dėžes, stalus, kėdes, skalbimo mašinas, šaldytuvus, prekybos įrangą, įrankius, mažesnius baldus. Dideli kampiniai sofos, ilgos vitrinos, stikliniai stalai ar labai sunkūs daiktai reikalauja atskiro įvertinimo. Nuotraukos čia labai padeda. Kartais klientas sako „mažas sofytė“, o atvykus paaiškėja, kad reikia pusės autobuso.

Kiek vietos užima viena euro paletė?

Euro paletė yra apie 120 × 80 cm. Jei ji standartinio aukščio, pavyzdžiui, 80–120 cm, ji užima aiškiai apibrėžtą plotą ir dažniausiai lengvai kraunama. Jei paletė aukšta, nestabili ar sunki, reikia žinoti svorį ir aukštį. Viena paletė gali kainuoti mažiau nei visas automobilis, nes ji dalijama su kitais kroviniais. Bet jei krovinys trapus, geriau ne visada dėti jį „kaip nors“, o aptarti tvirtinimą.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Taip, galima vežti asmeninius daiktus: drabužius, knygas, indus, sporto įrangą, buitinius prietaisus, baldus. Tik vertingi daiktai, dokumentai, grynieji pinigai, brangenybės ir labai trapūs daiktai turi būti tvarkomi atsargiau. Geriausia juos vežti atskirai arba specialiai pažymėti. Jei kraustotės iš Vokietijos į Lietuvą, darykite sąrašą dėžių. Vėliau, kai viskas atvyksta, tas sąrašas atrodo kaip išgelbėjimas.

Kas jei laiptinė siaura?

Tada reikia sakyti iš anksto. Siaura laiptinė, senas liftas, mažas kiemas ar durų plotis gali pakeisti visą planą. Kartais daiktus tenka nešti rankiniu būdu, kartais reikia papildomų žmonių, kartais tam tikrų baldų tiesiog negalima įnešti nepažeidus. Būna situacijų, kai klientas sako „kažkaip įnešit“, o realybė parodo, kad „kažkaip“ nėra paslauga. Kuo anksčiau tai žinoma, tuo mažiau streso.

DUK apie saugumą, dokumentus ir draudimą

Ar daiktai apdrausti?

Normalus pervežėjas turi atsakomybės draudimą, bet jo sąlygos skiriasi. Draudimas nereiškia, kad bet koks subraižymas bus apmokėtas pilna rinkos verte. Todėl svarbu deklaruoti vertę, daryti nuotraukas prieš pakrovimą ir teisingai supakuoti daiktus. Jei siunčiate labai vertingą įrangą, klauskite atskirai apie papildomą draudimą. Popieriuje viskas gražu, kol neatvykstate iškrauti sugadintos dėžės.

Koks dokumentas išduodamas?

Dažniausiai išduodamas CMR arba važtaraštis, kuriame nurodomas siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, vieta, data ir pastabos. Įmonėms dar reikia sąskaitos faktūros arba komercinio dokumento. Asmeniniams daiktams gali užtekti sąrašo ir pristatymo patvirtinimo, bet jei daiktai vertingi, geriau turėti daugiau informacijos. Dokumentai atrodo nuobodu, kol reikia kažką įrodyti.

Ar reikia pakuoti paletėmis?

Ne visada, bet paletė labai palengvina darbą. Dėžės, technika, sunkesni daiktai ar keli vienetai dažnai geriau keliauja ant paletės, apvynioti plėvele ir pritvirtinti. Jei siunčiate kelias dėžes be paletės, jos gali būti kraunamos rankiniu būdu, bet tada svarbu, kad būtų tvirtos ir pažymėtos. Trapūs daiktai turi būti ne tik „įdėti į dėžę“, o apsaugoti taip, kad atlaikytų kelią.

Ar galima vežti vertingas prekes?

Galima, bet reikia apie tai kalbėti atvirai. Vertinga elektronika, medicinos įranga, profesionalūs įrankiai, meno kūriniai ar brangi technika reikalauja geresnio pakavimo, aiškios vertės deklaracijos ir kartais papildomo draudimo. Jei klientas sako „nieko tokio, niekas nepastebės“, tai blogas planas. Pervežimas nėra paslėpimo žaidimas. Kuo aiškiau viskas sutarta, tuo ramiau visi miega.

Ką daryti, jei gavėjas nepasitinka?

Pirmiausia reikia turėti bent du kontaktus. Jei gavėjas neatrakinamas, sandėlis nedirba arba kontaktas neatsako, vairuotojas gali prarasti kelias valandas. Kartais tenka laukti, kartais perkelti iškrovimą kitai dienai, o tai gali kainuoti papildomai. Todėl prieš išsiunčiant patikrinkite telefono numerį, darbo laiką ir ar žmogus tikrai žino, kada krovinys atvyks. Skamba akivaizdu, bet ne visada taip būna.

DUK apie problemas ir patikimumą

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja?

Pirma, reikia išsiaiškinti kodėl. Vėlavimas gali būti dėl eismo, pakrovimo, dokumentų, oro sąlygų ar ankstesnio kliento problemos. Normalus pervežėjas informuoja, o ne dingsta. Jei vėlavimas nedidelis, dažniausiai nieko baisaus. Jei vėluojama dieną ar daugiau, reikia naujo plano: perkelti iškrovimą, informuoti gavėją, patikrinti dokumentus. Panika retai padeda, informacija padeda daugiau.

Ar mikroautobusas visada greitesnis už didelę puspriekabę?

Ne visada. Mikroautobusas dažnai lankstesnis miestuose, gali greičiau paimti mažesnį krovinį ir važiuoti tiesesniu maršrutu. Bet didelė puspriekabė kartais turi griežtesnį grafiką ir tiesiogines linijas. Jei krovinys didelis, puspriekabė gali būti logiškesnė. Jei krovinys mažas ar vidutinis, mikroautobusas dažniausiai patogesnis. Viskas priklauso nuo tūrio, svorio, adreso ir termino.

Kodėl kartais reikia laukti kitų krovinių?

Todėl, kad konsolidacija leidžia sumažinti kainą. Jei vienas klientas turi tik kelias dėžes, nėra ekonomiška siųsti dėl jo tuščio automobilio. Pervežėjas surenka kelis krovinius ta pačia kryptimi, sudėlioja maršrutą ir tada važiuoja. Tai gali pridėti laiko, bet dažnai sutaupo pinigų. Jei terminas labai griežtas, reikia rinktis tiesioginį transportą, o ne stebėtis, kodėl krovinys laukia.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo tokio, kuris tik žada?

Normalus pervežėjas klausia detalių, aiškina rizikas, duoda sąlygas raštu, nesako „bus viskas“ į kiekvieną klausimą. Jis žino, kad kartais būna vėlavimų, ir apie tai kalba normaliai. Blogas variantas dažnai žada neįmanomai greitai, neįmanomai pigiai ir labai gražiai. Jei bendraujant jaučiate, kad jūsų krovinys niekam nerūpi, geriau paieškoti kito. Rinkoje yra visokių.

Ar tikrai galima tikėtis trumpo ir patikimo daiktų pervežimo iš Vokietijos?

Taip, tikėtis galima, bet ne kaip pasakos. Trumpas ir patikimas daiktų pervežimas iš Vokietijos įmanomas, kai informacija tiksli, krovinys paruoštas, transportas tinkamas, o komunikacija veikia. Aš nekart mačiau, kaip tokie reesai įvyksta labai sklandžiai: pakrovė, išvažiavo, atvežė, pasirašė. Bet taip pat mačiau, kaip viena klaida adresuose sugadina visą grafiką. Todėl geriausias receptas paprastas: ruoštis anksčiau ir kalbėti konkrečiai.

Išvada

Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos dažniausiai gali būti trumpa ir patikima, ypač kai kalbame apie mikroautobusą, tvarkingus dokumentus ir gerai paruoštą krovinį. Realiai planuokite 2–5 darbo dienas, o tiesioginiam reisui kartais užtenka 1–3 dienų. Bet patikimumas atsiranda ne nuo gražių pažadų, o nuo detalių: adreso, pakavimo, kontaktų, prieigos ir normalaus pervežėjo. Jei viskas sutarta aiškiai, Vokietija–Lietuva tikrai nėra toks sudėtingas maršrutas.