Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos: kas lemia laukimą ir kodėl viskas ne taip paprasta

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, tiek pat matydamas kasdien, galiu pasakyti viena – daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos yra tas dalykas, kuris dažniausiai sukelia didžiausią stresą klientams. Viskas atrodo paprasta: Vokietija šalia, yra autobanas, tiesiai į Lietuvą. Tačiau realybėje yra daug daugiau niuansų, nei paprastas atstumas. Kartą vairuotojas pranešė, kad jau vos pasiekei Lenkijos ribą, o rytoj jau bus Vilniuje, bet galiausiai reikėjo laukti dar dvi dienas dėl kažkokios techninės bėdos. Tiesą sakant, rinka šiuo metu tokia konkurencinga, kad visi stengiasi sukti laiką kaip įmanoma trumpiau, bet gamtos ar biurokratijos nustumti neįmanoma. Čia ne tik nuvažiuoti ir parvežti, čia tas visas procesas.

Kas lemia konkretų atvykimo laiką?

Kiek vidutiniškai trunka kelyjas iš Miuncheno ar Berlyno?

Vidutiniškai, jei kalbame apie pilną sunkvežimį, tai tai yra apie 2-3 dienos, bet tai yra labai arelyginės statistika. Jei vairuotojas išvažiuoja pirmadienį ryte, tai dažniausiai jau trečiadienio vakare arba ketvirtadienį jis gali būti pas jūsų sandėlį. Tačiau jei tą kelą užkerta kažkokia didelė avarija autobane, kas Vokietijoje nutinka dažnai, tai viskas gali pasislinkti. Taip pat labai veikia tai, kiek tentų reikia pakrauti. Jei tai vienas klientas ir viena kelionė, viskas vyksta greičiau. O jei tai sudėtinis krovinys, ten važinėjimas po sandėlius užtrunka. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos taip pat priklauso nuo to, ar vairuotojas poilsiausi teisingai, nes tachografas neišsigams.

Kodėl kai kurios firmos pažada 24 valandas, o kitos sako, kad reikia 5 dienų?

Tas yra geras klausimas. Žiūrėk, kokios firmos skelbia 24 valandas? Dažniausiai tai ekspresinio pervežimo paslaugos, kurios kainuoja šimtais ar net tūkstančiais eurų. Jie veža vieną dėžę vienoje mašinoje ir važiuoja be stabdymo (natūraliai, laikydamasi poilsio normų, bet su dviejais vairuotojais). O kai sakau 5 dienas, tai dažniausiai turu o galvoje tą, kas vadinama „gruoblenu“. Tai yra, kai krovinys sugrupuojamas su kitais, ir vairuotojas renka juos iš dešimties vietų. Todėl daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jūsų mokate už skubą. Pigiau – lėčiau, brangiau – greičiau. Paprasta logistika.

Ar atstumas turi didelę įtaką greičiui?

Turi, bet ne taip, kaip galvojate. Vairuoti iš užsienio šiaurės į pietus Vokietijoje užtrunka tiek pat, kiek ir iš Rytų į Vakarus vienoje kryptyje čia, Lietuvoje. Problema yra tas pats autobanas. Jei kelyje yra darbo vietų (ir jų ten visada yra), tai 100 kilometrų gali užtrukti valandas dvi. Taigi, geografinis atstumas nėra tas faktorius, kurį reikia įsivaizduoti tiesiogiai. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos gali būti ilgesnė net trumpesniu atstumu dėl „krekų“ ties miestais, tokių kaip Kelneris arba Frankfurte. Ten eismas stovi net naktį, kas smarkiai prailgina laiką.

Kada geriausia užsakyti pervežimą, kad jis būtų greičiausias?

Geriausia tai daryti kuo anksčiau, o ne tada, kai prekės jau stovi pakrautose. Jei užsakote iš anksto, logistikos vadovas gali geriau suplanuoti maršrutą ir sudėti jūsų krovinį į tą maršrutą, kuris yra optimalus. Jei skambinate paskutinę minutę, tenka ieškoti „laisvų“ mašinų, kurios gali būti kur nors už Lietuvos ribų ir važiuoti lėtai. Taigi, planavimas čia pusė sėkmės (arba greičio). Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos yra tiesiogiai susijusi su jūsų planavimo įgūdžiais.

Ar metų laikas veikia kelių situaciją Vokietijoje?

Žinoma, žiems tenka sniegas, vėjas, o ledas ant autobano yra tikras košmaras. Bet iš tiesų blogiausia yra vasara. Kodėl? Nes visi važiuoja atostogauti. Vasarą Vokietijoje didžiulis eismas, ypač pietų kryptimi link Italijos ar Austrijos. Žiema vairuotojai važiuoja atsargesni, tačiau mažiau mašinų kelyje. Taigi, daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos vasarą gali būti net ilgesnė nei žiemą dėl šventinių kelionių protrūkių. Be to, darbo vietos keliose ir poilsio zonose per šventes dažnai uždarytos, kas sukuria chaosą.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavargsta?

Jis turi sustoti. Nėra jokios diskusijos. Tachografas neleidžia meluoti (nors kai kuriai mafijai pavyksta apeiti tai, bet mes apie tai nekalbėsime). Vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos, o po 9 valandų vairavimo jis turi ilgesnį poilsį. Tai nėra tai, kad jis tingi, tai yra saugumo reikalavimas. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos todėl ir yra reguliuojama, kad mums visiems būtų saugu. Jei jūs galvojate, kad jis gali važiuoti 10 valandų iš eilės, jūs klystate. Tai nelegalu ir pavojingu.

Kodėl trukmė iš Vokietijos svyruoja ir kas įtakoja neapibrėžtumą?

Ar tikrai taip svarbu, ar tai yra pilna mašina ar dalinis krovinys?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų. Pilna mašina (FTL) važiuoja tiesiai iš punkto A į punktą B (jei nėra techninių problemų). O dalinis krovinys (LTL) tai yra kaip autobusas mieste – sustoja ir pakrauna, iškrauna. Kartais aš net pats suabejoju, kodėl siunta nuvažiuoja toliau nei reikia prieš tai išsikraunant kitoje vietoje. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos daliniame krovinio atveju gali svyruoti nuo 3 iki 7 dienų, nes logistas turi susikrauti mozaiką. Čia ne jūs vienas, ten yra dar 15 klientų vienoje mašinoje.

Kaip Lenkija veikia šį procesą?

Sakyčiau, kad Lenkija yra tas butelio kaklelis. Nors keliai tapo gerokni geresni pastaraisiais metais, bet ten vis dar yra daug "kertų". Be to, Lenkijos pareigūnai pasižymi griežtumu. Jei su jais kažką netaip – sustabdys ir tikrins kiekvieną varžtą. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo pasienie 12 valandų dėl to, kad buvo pasibaigęs draudimas, o dokumentai buvo ne tvarkingai (klaida vadovo). Taigi, kelias pro Lenkiją gali gerokai padidinti daiktų pervežimo trukmę iš Vokietijos, nors šiai šaliai tai nėra tiesiogiai įtakinga.

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų kelyje?

Pasitaiko, ir tai yra blogiausia. Senos mašinos genda dažniau. Jei sugenda variklis arba pūšiasi padanga, tai laukimas gali trukti ir para, ir dvi. Ypatingai jei tai nutinka sekmadienį arba šventę, kai pagalbos tarnybos neveikia. Aš matyšiau situaciją, kai krovinys liko stovėti Vokietijos kaime be ryšio. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos tokiais atvejais turi tiesiog stoti į šalį. Čia nebeliko nieko kito, kaip laukti mechaniko. Ir žinote, klientai visada kaltina mus, kad mes nieko nedarome, bet mes tiesiog laukiam, kas gali atvykti ir padėti.

Kokios yra pagrindinės vėlavimo priežastys (išskyrus eismą)?

Daugelis žmonių pamiršta apie pakrovimo/iškrovimo procesą. Tas vadinamasis "loading time". Jei sandėlyje Vokietijoje yra vienas kranininkas ir jis nespėja, arba jei dokumentai neatitinka prekių, mašina stovi. Ji stovi ir laukia. Tai nėra vairavimo laikas, bet tai įeina į visą terminą. Taip pat, daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos gali būti uždelsta dėl neteisingai pateiktų sąskaitų arba dėl to, kad prekės pavojingos (ADR) ir reikalauja specialaus prastesavimo. Būna, kad paprastomis prekėmis tiesiog neleidžia važiuoti tam tikrais keliais.

Ar galima tiksliai numatyti atvykimo laiką?

Mums patikėti būtų melaginga, jei sakytume, kad taip. Galime tik spėti. Mes stengiamės duoti laiko intervalą, pvz., nuo 12 iki 18 valandos. Vienintelė tikrumo forma yra ekspresas, bet ten jokia prognozė nereikalinga – tiek mokate, tiek ir gausite. O standartiniu atveju, kai kalbame apie daiktų pervežimo trukmę iš Vokietijos, mes visada priduriame savo rezervą, kad neužsirūsygtume. Vairuotojas gali užmigti, gali užstrigti, gali būti blogas oras. Per 20 metų išmokau niekada niekada nepromisei kažką 100 procentų.

Kaip vokiškas disciplinas veikia greitį?

Vokiečiai yra disciplinuoti, tai tiesa. Jei jie sako, kad pakraus rytoj 8:00, tai jie pradeda 8:00 praejusioje sekundėje (arba 7:59). Tačiau jie taip pat yra labai griežti dėl taisyklių. Jei dokumentas nepasirašytas teisingai, jis tiesiog grąžinamas. Nėra jokio „pamečiau, gal geriau, kad numesiu“. Tokiems atvejams daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos ilgėja ne dėl mūsų kaltės, o dėl biurokratijos. Prieš tai neteko laukti, kol vokiškas sandėlininkas išmatuoja kiekvieną dėžę su skalė, nes jų sistema parodė neatitinkamą svorį. Tai vėluoja valandas, kartais dienas.

Vokietijos specifika ir paslaptys, apie kurias nekalba vadovai

Ar yra kokios nors „kelionių dienos“, kada geriau nevežti?

Žinoma, yra. Kalbame apie šventes. Vokietijoje yra regioninių švenčių, apie kurias mes net nežinome, kol vairuotojas nesuskamba prieš uždarus vartus. Pavyzdžiui, Bavarijoje yra šventės, kada viskas uždaryta, tuo tarpu Hamburgas veikia kaip įprasta. Jei planuojate daiktų pervežimo trukmę iš Vokietijos, visada patikrinkite vietinius kalendorius. Sekmadieniais Vokietijoje taip pat griežtai ribojamas sunkiosios transporto judėjimas (naktinis leidimas galimas tik su specialiomis leidimais). Taigi, siuntos dažnai stovi sekmadieniais ir pradeda judėti tik pirmadienio 22:00 val.

Ar yra skirtumas tarp šiaurės ir pietų Vokietijos logistikos?

Didelis. Šiaurė (Hamburgas, Bremeris) yra daugiau orientuota į jūrų uostus, ten yra daug konteinerių. Ten dažniau užstrinkite uosto eilėse. Pietūs (Miunchenas, Štutgartas) yra labiau pramoniniai, ten yra daug automobilių dalių ir technikos. Ten eismas yra intensyvesnis dėl tų pačių Alpių krypties. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos iš pietų gali trukti šiek tiek ilgiau dėl to, kad ten daugiau kalnų kelių ir darbo vietų. Ir žinoma, ten prasideda kelias į Italiją, kuris yra vienas blogiausių Europoje eismo prasme.

Kaip Maut (mokesčiai už kelią) veikia mūsų paslaugą?

Maut kainos auga kasmet, ir tai neleidžia mums važiuoti tuščiomis mašinomis, nes tai tiesiog brangu. Dėl to mes stengiamės rasti grįžtamąjį krovinį (backhaul). Jei mes negalime rasto krovinio atgal, mes galime nuspręsti laukti ilgiau, kol jis pasirodys, arba važiuoti tuščia, tai padidina sąnaudas. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos gali būti paveikta tuo, kad vairuotojas laukia, kol suras kokį nors pavedimą atgal, kad padengtu kaštus. Manau, kas metais Maut tarifai buvo keičiami gruodžio mėnesį (ar gal sausio? nebeprisimenu tąlgai), bet tai visada sukelia suirutį.

Ar dažnai pasitaiko, kad krovinys dingsta?

Dingsta retai, bet pasitaiko. Dažniau pasitaiko, kad pažeidžiamas. Europoje veikia organizuotos gaujos, kurios specializuojasi sunkvežimiuose (ypač juoduose juoduose). Jei vairuotojas palieka mašiną neapsaugotoje aikštelėje, ryte gali rasti tuščią spintą. Tai yra reali grėsmė. Dėl to daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos gali sustoti, jei reikia bylingti dėl vagysčių arba daryti naują siuntą (kadangi klientas nusipirko prekę, ją reikia atvežti). Vairuotojams mokame atlyginimą, kad jie laikytųsi saugumo taisyklių ir statytųsi saugiose vietose, bet tai visada neįmanoma 100 procentų.

Kaip elgtis, jei prekės atkeliauja su defektu?

Čia jau ne mano sritis, tai draudžiko (draudimo) sritis. Bet galiu pasakyti, kad tai užtrunka. Vairuotojas turi užpildyti protokolą (paprocesą), padaryti nuotraukas. Skambinamas ekspertas. Jei defektai dideli, visa mašina gali būti sulaikyta. Tai vėluoja. Jei laukiate savo atvežimo, ir jis sugadintas, gaila, bet teisiniai dalykai užtrunka. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos tokiu atveju tampa antrojo plano problema, svarbiau išspręst klausimą, kas už tai atsakingas.

Ar verta rinktis mažas pervežėjų firmas?

Sunku pasakyti. Didelės firmos turi stabilumą, bet dažnai yra biurokratiškos. Mažos firmos gali būti lankstesnės, bet joms gali trūkti resursų, jei kažkas sugenda. Ačiu, perdirbau ir su vienais, ir su kitais. Kartais mažos firmos savininkai patys sėdi prie vairo ir veža greičiau, nes jiems rūpi vardas. Tačiau daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos gali būti neprognozuojama, jei mažoje firmoje sugenda viena mašina – jie net neturi kuo ją pakeisti. Didelės turi rezervą.

Problemos ir vėlavimai: kas tikrai neramina klientų

Kas daryti, jei siunta vėluoja jau 3 dienas?

Pirmaiausia – nedarykite panikos. Skambinkite mums. Mes žinome, kur yra mašina (arba turime susisiekti su vairuotoju). Kartais vairuotojai tiesiog neatsiliepia priešus, kai vairuoja arba miega (kas yra gerai). Jei vėluoja 3 dienas, tai tikriausiai yra rimta problema – arba gedimas, arba dokumentu nesuderinamumas. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos yra mūsų atsakomybė (iš dalies), tačiau mes negalime valdyti orų ar policijos. Būkite kantrūs, mes dirbame.

Ar galima reikalauti baudos už vėlavimą?

Teoriškai taip, jei tai numatyta sutartyje (CMR konvencija). Tačiau praktiškai gauti pinigus yra labai sunku. Jei vėlavimas ne mūsų kaltė (pavyzdžiui, avarija keliane), baudos nebūna. Jei mes tiesiog pamiršome (kas nutinka retai, bet nutinka), tai taip, galima bylingti. Bet daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos dažniausiai vėluoja dėl objektyvių priežasčių, o ne todėl, kad mums pasidarė tingli. Be to, baudos dydis dažnai nedidelis, o teismo išlaidos didelės, todėl daugelis tiesiog nusileidžia.

Kodėl vairuotojai neatnaujina vietos realiu laiku?

Jie vairuoja! Negalima tikėtis, kad jie kas 10 minučių rašys žinutę. Jie turi vairuoti ir stebėti kelią. Be to, vietovėse Vokietijos girioose arba Lenkijoje gali būti prasto ryšio. Kartais vairuotojas užmiega poilsiui ir tiesiog negali atsakyti. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos matomumas realiu laiku yra modernus dalykas, bet vis dar ne visur veikia tobulai. Mes stengiamės naudoti GPS, bet tai ne visada duoda 100 proc. tikslumo arba greito atnaujinimo.

Ar įmanoma pervežti labai skubiai šventę (pvz., Kalėdas)?

Labai sunku. Kalėdomis viskas uždaryta. Vairuotojai nori namo. Transporto kainos šokinėja į begalybę. Jei jums būtina, tai reikia mokėti už ekspresą ir už tai, kad vairuotojas aukoja savo šventę. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos šventiniu laikotarpiu yra ilgiausia, tačiau už didelį kainą galima išpešti stebuklą. Buvo atvejų, kai važiavome per visą Europą per Šv. Kalėdas, bet tai kainavo kaip nenas pats. Nemanau, kad kiekvienam tai įdomu.

Kaip kainos veikia pasirinkimą tarp greičio ir kokybės?

Kainos ir greitis tiesiogiai susiję. Jei norite pigiai, reikia laukti, kol mašina užsipildo. Jei norite greitai, reikia mokėti už tuštą važiavimą (dead mileage). Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos nustatymas yra kompromisas tarp jūsų biudžeto ir laiko. Aš visada sakau klientams – pasakykite, kas jums svarbiau: pinigai ar laikas? Nes vieno negalima turėti abiejų maksimaliai. Ryžtingai verta pasiklausti savingo, ar galite laukti savaite, ar reikia rytoj.

Ar dažnai pasitaiko, kad klientas pats sukėlė vėlavimą?

Taip ir dar. Buvo atvejis, kai klientas pats pasirūpino krovinio paruošimu ir, atėjus vairuotojui, pasirodė, kad prekės dar nepaklijuotos arba neuždarytos į dėžes. Vairuotojas negali laukti valandas be mokesčio (jis turi savo grafiką). Jei klientas nebuvo pasiruošęs, tai daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos (ir atgal) tiesiog pasislenka. Mes tuomet privalome surasti kitą laiką, o tai kainuoja laiko. Taigi, pasiruošimas yra pusė darbo.

Išvados ir patarimai tiems, kurie nori važiuoti

Kaip sumažinti stresą susijusį su laukimu?

Geriausias būdas – turėti atsarginį planą. Neplanuokite gamybos ar statybų taip, kad siunta turi atvyti būtent rytoj 8:00 ryte. Palikite vieną ar dvi dienas buferio. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos yra per daug dinamiška, kad būtų valdoma kaip lokomotyvas. Pasitikėkite savo pervežėju, jei jis jums sako tiesą apie rūpesčius, o ne tik gražius dalykus, tuomet jūs tikrai busite ramiau.

Ar verta investuoti į sekimą sistemą?

Absoliučiai taip. Galimybė pamatyti, kur yra jūsų krovinys, sumažina nerimą. Nors sakiau, kad GPS ne visadas idealus, bet viskas geriau nei nieko. Žinodami, kad mašina jau Lietuvoje, galite susiplanuoti savo darbus. Daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos tampa matoma, ir jums nereikia skambinti dešimt kartų per dieną su klausimu „kur jis?“.

Ką apie tai visą pasakėtumėte apibendrinant?

Dirbu šioje srityje ilgai ir matau, kad rinka tik konkurencingesnė. Visi nori viską čia pat ir dabar. Tačiau realybė tokia, kad daiktų pervežimo trukmė iš Vokietijos priklauso nuo tūkstančių veiksnių – nuo orų iki vokiško biurokrato nuotaikos. Svarbiausia rasti patikimą partnerį, kuris nesugalvos istorijų, o pasakys tiesą, kiek reikia laukti. Tada ir versinas eina sklandžiau. Pasitarkite, planuokite ir būkite kantrūs – tai vienintelė formulė sėkmei logistikoje.