Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją: Kas tik laukia kelionėje?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – žmogus niekada nepasiruošia pilnai. Visada atrodo, kad tai vos kelios dėžės ir sofa, o pasirodo, visa gyvenimą sukaupta gera dalis. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją yra tarsi masyvus puzzles, kuriose trūksta kelionių dalių, o vairuotojas skambina iš beribės laukos, klausdamas, kaip įvažiuoti į miestą, kai užeina sunkvežimis. Čia nėra tikrai apie tuos gražius brošiūrose piešiamus viliojimus, o apie realų, kartais nemalonų, bet viską išsprendžiantį darbą. Reikia suprasti, kad kainos svyruoja, o keliai Vokietijoje turi savo niuansų, kuriuos verta žinoti iš anksto.

Kaip viskas prasideda ir kodėl visada trūksta laiko

Kaip pradėti planavimą, kad nenukristi nuo kojų?

Pradėti reikia ne i to, kad ieškoti furos, o i to, kas turi būti vežama. Vieniems tai tik kelios krepšys, kitiems – visa namų ūkio technika. Būna taip, kad žmogus suskaičiuoja daiktus, bet pamiršta papildomai įvertinti, jog tą patį sofą reikės nešti per trečią aukštą be lifto (o tokių namų Vokietijoje dar yra, ypač senamiestyje). Geriausia padaryti sąrašą ir nuotraukas, tada daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją bus bent jau šiek tiek tikslensis. Nenukristi nuo kojų padeda realus požiūris – jei turite daug stiklo, ruoškitės daugiau laiko skirti medžiagoms.

Kiek laiko užtrunka visas tas reikalas?

Tai priklauso nuo to, ką vaziuojame. Jei tai tik kelios dėžės asmeniniam automobiliui, tai gal ir viena diena, jei viskas sutampa. Bet kai kalbame apie pilną krautuvą su baldais, tai čia jau ilgas istorija. Paprastai reikia skirti mažiausiai savaitę iki pat išvykimo, kad suspėtum surinkti, o pati kelionė gali trukti dvi–tris dienas viena kryptimi, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje važiuojame – į Miuncheną ar dar kažkur toliau. Vieną kartą teko laukti savaitinio laikymo uoste, nes klientas dokumentus pateikė vėlai, tad geriau turėti rezervą.

Ar tikrai reikia tarpininko, ar galima patys?

Galima patys, jei turite savo didelį furoną ir vairuotoją bei pažįstamus muitininkus. Bet dažniausiai žmonės neturi tokio pajėgumo. Tarpininkai (tarkim, logistikos brokeriai) užima tą tarpinę vietą – jie suranda transportą. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją be brokerio gali tapti košmaru, jei pasitaiko nesklandumų kelyje ar su paieška. Žinau atvejį, kai žmogus bandė patys susitarti su vairuotoju "iš rankos į ranką" pažinties, galiausiai liko be daiktų savaitę ir teko skambinti policijai.

Kokius dokumentus reikia turį pasiruošę?

Nereikia jokios dešimties metų pažymos, bet dalykų sąrašas (inventoriaus) būtinas. Jis turi būti bent jau apytikslis – ką vežame, kokia vertė (nors ir apytikslė). Vokietijai tai ne taip kritiška kaip, tarkim, išvykstant į Šveicariją, bet tvarka visada praverčia. Dar reikia sutartį su vežėju, nes be jos gali būti problemų su draudimu, jei staiga „susprogs“ ratai ar paims ugnį krovinys (tai, deja, ne retkas atvejis).

Pinigai, kainos ir kur jos dingsta

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

O čia tas labiausiai nemalonus dalykas. Kaina priklauso nuo tūrio (kokią vietą užima daiktai fure), svorio ir atstumo. Bet ne tik. Dar įeina kuro kainos (kurios dabar, kaip žinote, šokinėja), mokesčiai už važiavimą po Vokietijos kelius (mautai), ir dar galimas „nešimas“, jei vairuotojas turi įvežti daiktus į namus be keltuvo. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją visada prasideda nuo to, kiek kvadratinių metrų jums užims grindyse furoje.

Ar brangu pervežti į Vokietiją lyginant su kitomis šalimis?

Vokietija nėra pigiausia, bet ir ne brangiausia. Žymiai brangiau būna, pavyzdžiui, į Norvegiją ar Švediją dėl kainų lygio ten. Vokietijoje keliai geri, bet mautai brangūs. Taigi, lyginant su, tarkim, vežimu į Lenkiją, čia bus brangiau dėl to, kad tenka daugiau mokėti už infrastruktūrą. Be to, jei reikia įvažiuoti į „environmental zone“ (žalia zona) mieste, reikia specifinės transporto priemonės, o tai gali pakelti kainą, jei reikia keisti mašiną.

Kas daryti, jei pasiūlyta kaina atrodo per maža?

Bėkite tolyn. Seriozai. Jei jums sako, kad visą namų ūkį perveš už 300 eurų, tai arba jie jūsų apgaus, arba tai bus nelegalus vežimas be draudimo. Buvo atvejų, kai tokiu būdu sutartininkai pasiimdavo avansą ir dingdavo. Normali kaina turi apimti kuro, vairuotojo darbo ir įmonės maržą. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją turi būti pagrįstas realybės, ne svajonėmis.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia išpakuoti daiktus?

Taip, tai yra papildoma paslauga. Standartiškai vežėjai atveža ir padeda nuleisti žemyn. Jei reikia padėti nešti į kambarius, išpakuoti dėžes, surinkti baldus – tai viskas įkainojama pagal valandas arba fiksuotai. Vokietijoje darbo rankos brangios, tad vairuotojo laikas ne tas pats, kas Lietuvoje. Verta pasitikslinti, ar tai įeina į kainą, ar galėsite patys susitvarkyti, kad nenukaitytumėte.

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei nežinome matmenų?

Imkite liniję. Jei neturite, tai matykite „akimis“. Vienas standartinis europalis (vienos vietos fure) yra apie 33-34 kubinius metrus (pripildytas iki 2.4 metro aukščio). Jei daiktų mažiau – dalijame. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją dažnai remiasi tuo, kiek „europalių“ jums užims. Žinoma, vairuotojai gali patarti nuotraukų pagalba, jie turi akį išpratę.

Ar galima sutaupyti renkantis datas?

Galima bandyti. Jei galite laukti, kai kurios firmos siūlo "partijų" rinkimą – tada jie suranda klientą, kuris važiuoja tuo pačiu kryptimi, ir dalinasi sąnaudomis. Tačiau čia reikia lanksčumo datas. Jei jums reikia būti tam tikrą dieną Berlyne, tai greičiausiai teks mokėti pilną kainą už pilną furos vietą arba ekspresinį reisą.

Vokietijos niuansai, kuriuos privalai žinoti

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Kartais – siaubingai. Vokietijos kaimai gali būti vingiuoti, o gatvių numeriacija keista – ne pagal eilę, o kaip kas pasisekė (tai yra, nr. 10 gali būti toli nuo nr. 12). Be to, yra daug vietovių, kur dideli sunkvežimiai negali važiuoti (išskyrus pristatymą). Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją turi įskaičiuoti ir galimą nuvažiavimą pėsčiomis arba mažesnės mašinos užsakymą paskutiniaiems kilometrams (tai vadinama "last mile").

Kas daryti, jei namai turi „žaliąją zoną“ (Umweltzone)?

Tai aktualu dideliuose miestuose kaip Miunchenas, Štutgartas, Berlynas. Jei sunkvežimis neturi atitinkamo ekologinio standarto ženklo (tai yra Euro 6 ar daugiau), jis tiesiog negali įvažiuoti į miesto centrą. Jei bandysite – gausite baudą, kurią, galiu užtikrinti, nesinorės mokėti. Iš anksto reikia pasitikslinti su vežėju apie transporto klasę.

Ar reikia deklaruoti elektroniką ar techniką?

Jei tai asmeninio naudojimo daiktai, kurie jau buvo naudojami, paprastai ne. Bet jei vežiate penkis nebraižytus televizorius vienoje dėžėje, tai gali kelti klausimų. Muitinė gali galvoti, kad tai prekyba. Tad jei vežate naujus daiktus, geriau turėti pirkimo čekius, kad įrodytum, kad tai dovana ar asmeninis perkėlimas. Nors vidur ES tai laisva, bet visada yra tos ribos.

Kaip su elgsena vairuotojų ten?

Vokietijoje vairuotojai yra gan disciplinuoti, bet keliuose gali būti agresyvesni. Tačiau dėl krovinio jie paprastai supratingi, jei tik jūs pasiruošę. Vienas dalykas, kuris erzina vairuotojus – tai kai klientas nenuėję laiku. Laikas – pinigai. Jei sutarėtės 8:00 ryte, būkite ten 7:55.

Ar yra kokių nors draudimų dėl daiktų rūšies?

Negalima vežti pavojingų medžiagų (sprogmenys, degiosios medžiagos) be specialių leidimų. Taip pat nerekomenduoju vežti maisto produktų, galiu pasakyti netgi griežtai draudžiama daugeliu atvejų (gyvūnai, augalai turi savo reikalavimus). Vienas kartą bandėme pervežti kiaulę (ne gyvą, o jau paruoštą – šaldytą) kaip asmeninį daiktą, tai muitininkai labai keikėsi, teko aiškintis dokumentus.

Ar reikia rūpintis parkavimu dideliame mieste?

Taip, tikrai. Vokietijoje parkavimas sunkvežimiams yra siaubingai brangus ir ribotas. Jei turite apartamentus centre, kur nėra vietos stovėjimui, teks ieškoti specialios aikštelės. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją turi įtraukti ir galimus parkavimo mokesčius, kurie gali siekti šimtus eurų už vieną dieną Miunchene.

Pakavimas, pasiruošimas ir blogi įvykiai

Kuo geriau supakuoti baldus?

Būtina plėvele (streču) ir putomis. Negalima tiesiog užmesti ant sofos dėžės ir tikėtis, kad ji nenukris. Vairuotojas gali sustoti staigiai (ir dažnai sustoja), tada viskas skrenda. Rekomenduoju nusipirkti kartonines „sijas“ – jos apsaugo nuo įbrėžimų. Nenaudokite senų, plyšančių dėžių – jų dugnas gali iškristi, o tuomet ir jums, ir mums bus liūdna.

Ką daryti su kebliais daiktais (pianinas, tapyba)?

Pianinas ar didelės tapybos drobės – tai atskiras pasaulis. Joms reikalingi profesionaliai įrengti furai su „lifto“ sistema arba specialūs padėklai. Ne kiekvienas vežėjas ims tokią atsakomybę. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją tokiu atveju gali paddvigubėti, bet tai pigiau nei pirkti naują pianiną (arba ištaisyti lubas, jei jis nukris).

Ar verta pirkti dėžes iš vežėjo?

Dažnai vežėjai gali pasiūlyti dėžes, jos paprastai būna kokybiškos, dvigubos sienelės. Kaina gali būti aukštesnė nei parduotuvėje, bet jums jas neteks vežti iš parduotuvės namo. Taip pat jos tinka viena į kitą (tai yra, nestabdo, kaip tos iš statybinių parduotuvių). Verta pasitikslinti, ar jų nieko nepasidarys su jomis po to.

Kas nutinka, jei kažkas sudūžta kelionės metu?

Turi būti draudimas. Prieš išvykstant užpildykite specialią formą ( sąrašą su būkle ). Jei dėžė atvyksta susmulkinta, o sąraše parašyta „ideali“, tada draudimo kompanija sumokės. Jei sąrašo nebuvo – bus labai sunku įrodyti, kad nebuvo susmulkinta iš anksto (buvo tokia situacija su vienu klientu, kuris tvirtino, kad jo indai buvo „reti“, nors tiesiog buvo seni).

Kaip elgtis su smulkiomis detalėmis (varžtai, raktai)?

Viską surinkite į vieną, aiškiai pažymėtą dėžę ar maišelį. Parašykite „Svarbi“. Negalima mesti tiesiog taip. Pamatėme kartą, kaip viena šeima prarado visus baldų raktus, nes juos užpylė su kitomis smulkmenomis į didelę dėžę ir tiesiog pamiršo, kur padėjo. Surinkimas vėliau truko tris dienas vietoj valandos.

Ar galima vežti daiktus, kurie nėra jūsų?

Galima, bet tai vėl gana pilka zona. Jei vežate kaimyno sofą, geriau turėti raštišką leidimą ar bent jau žinutę, kad jis su tuo sutinka. Jei muitinė ar policija sustabdys ir klaus, „kieno čia daiktai“, o jūs negalėsite aiškiai pasakyti, gali būti įtarimų dėl vagystės. Geriau nieko neapsunkinti savo gyvenimo.

Kaip pasiruošti pačiam išvykimo dienai?

Gerkite kavą ir atsipalaiduokite. Viskas, ką buvote galima padaryti, jau padaryta. Geriausia būti vietoje anksčiau, paruošti vietą dėžėms. Nereikia bėgioti su vairuotoju leisti, nebent jis toprašo. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją yra baigiama tas momentas, kai vairuotojas pasirašo dokumentus, kad viską perdavė. Tada jūsų rūpesčiai baigiasi (arba tik prasideda surinkimo).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai neprivaloma, bet labai vertinama. Jei vairuotojas padėjo nešti sunkus daiktus trečiu aukšte be lifto arba padėjo surinkti lentyną, butelis vandens ar keletas eurų „kavai“ sukuria gerą nuotaiką. Vairuotojai tarpusavyje kalba, o geras žodis apie klientą gali praversti kitą kartą.

Galutiniai abejonės ir išvados

Ar verta viską daryti patys ar skirti pinigus firmoms?

Jei turite laiko ir nervų – drįskite patys, bet tik su mažais kiekiais. Jei kalbame apie visą gyvenimą, patirtis rodo, kad pinigai, sumokėti profesionalams, atsiperka. Jūsų nugaros ir laikas taip pat verti. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją yra sudėtingas, ir vienas klaidingas žingsnis gali kainuoti daugiau nei visa paslauga.

Ką daryti, jei įvyko avarija ar dingo krovinys?

Skambinkite iš karto į policiją ir į savo brokerį. Neberūpinkitės daiktais (jie jau dingę arba sulaužyti), rūpinkitės dokumentais. Draudimas (jei jį įsigijote) turėtų padengti nuostolius. Čia svarbiausia greitis – kuo anksčiau pranešate, tuo didesnė tikimybė bent kažką atgauti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Kartais gali būti mokestis už vėlavimą iškrovimo vietoje. Jei vairuotojas laukia 4 valandas, o jūs niekur negalite paskambinti, jis gali parašyti laukimo sąskaitą (tai yra, standartas yra apie 2 valandas nemokamai). Taip pat gali būti mokestis už užeidimą į privatų sklypą, jei ten reikia specialių leidimų. Visada klauskite apie „waiting time“.

Kaip tiksliai įvertinti biudžetą, jei nieko nežinome?

Imkite vidutinę rinkos kainą už kubinį metrą ir paddarykite 20 proc. rezervą. Tai saugiausia strategija. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją visada turi turėti „priedą“ neplanuotiems išlaidoms (kaip tas parkavimas Miunchene arba papildomas nešimas).

Kuo skiriasi pervežimas į Rytų Vokietiją nuo Vakarų?

Infrastruktūra Vakaruose geresnė, bet kainos aukštesnės. Rytuose gali būti blogesni keliai, bet pigiau dirbti rankos. Tačiau skirtumas nebe toks milžiniškas kaip prieš 10 metų. Dabar visur panašu, tik maži miesteliu gali būti sunkiau rasti vietą furai.

Galima sutarti dėl mokėjimo gavus daiktus?

Dauguma firmų to nedaro. Reikalauja avanso arba mokėjimo prieš išvykstant (arba iškrovus). Tai jų apsauga – jei atvyksta į Vokietiją, o klientas atsisako mokėti arba dingsta, jie neturi kaip grįžti. Tačiau galima bandyti derėtis dėl dalinio mokėjimo.

Ar reikia rūpintis grįžtančia transporto priemone?

Jei tai ne „pirmyn-atgal“ (round trip) kelionė, ne. Vežėjas pats rasia kitą krovinį atgal arba tuščias važiuos. Jums nereikia to mokėti. Užsidirbti ant grįžimo – tai vežėjo galvos skausmas, ne jūsų.

Ką daryti, jei pasikeitė planai ir reikia atidėti?

Skambinkite iš karto. Jei fura jau važiuoja, tai gali būti problema. Jei ne – paprastai galima susitarti dėl sandėliavimo (Lietuvoje arba Vokietijoje). Sandėliavimas Vokietijoje yra brangus, tad geriau keisti planus savaitę iki, o ne dieną iki.

Ar verta drausti daiktus tik vieną kartą?

Užtenka vieno draudimo nuo išvežimo iki pristatymo. Nereikia jokių keistų papildomų polisų, jei vežėjas turi savo. Tiesiog pasitikrinkite, ar draudimo suma padengia brangiausius daiktus (tarkim, tapybą ar juvelyrinius dirbinius).

Kaip tikrinti vežėjo patikimumą?

Žiūrėkite atsiliepimus internetu, bet ne tuos, kurie atrodo kaip nupirkti. Ieškokite realių nuomonių forumuose. Taip pat patikrinkite, ar įmonė egzistuoja (juridinių asmenų registras). Jei jie sako, kad dirba jau 20 metų, o įmonė įsteigta prieš mėnesį – vengkite.

Ar yra skirtumas tarp "pervežimo" ir "krovinių gabenimo"?

Terminologiniu požiūriu – taip, bet jums tai vienas tas pats. "Pervežimas" dažniau vartojamas kalbant apie asmeninius daiktus (kilnojimas), o "gabenimas" – apie prekes. Svarbiausia – aiškiai pasakykite, kas yra vežama, kad vežėjas nenuvažiuotų su mašina pilna cemento vietoj sofos.

Kaip elgtis su nusiskundimais, jei kas negerai?

Rašykite raštišką pretenziją el. paštu su nuotraukomis. Skambėti ir šauktis nėra taip veiksminga. Dokumentai viską sprendžia. Jei įmonė normali, ji spręs problemą. Jei ne – kreipkitės į vartotojų teisių gynėjus (nors tarptautiniuose pervežimuose tai yra sudėtingiau).

Ar galima perveži daiktus iš Lietuvos į Vokietiją per trečiąją šalį?

Galima, bet kodėl? Tai tik pailgins kelionę ir padidins kainą (kuras, mokesčiai už kelių naudojimą toje šalyje, galimas muitinės patikrinimas, jei ne ES). Tiesioginis maršrutas visada pigiau ir greičiau.

Kuo ypatingas „kilnojimas“ (Move) į Vokietiją?

tuo, kad Vokietijoje labai griežtai laikomasi taisyklių dėl šiukšlių išvežimo. Negalima tiesiog palikti dėžių ant gatvės (net jei tai senos dėžės). Reikia susitvarkyti, arba susitarti su vairuotoju, kad jis pasiims dėžes su savimi (už papildomą mokestį, žinoma).

Ar laikas vežti dabar, kai kainos auga?

Visada laikas, jei turite ką vežti. Kainos auga visur, tai nenustoja. Uždelsti gali reikšti, kad po mėnesio kils dar labiau. Daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją yra tas dalykas, kurį geriau padaryti anksčiau ir ramiai gyventi.

Ar saugu duoti brangius daiktus paštu?

Niekada. Paštas turi draudimo limitus, daiktai gali būti sugadinti, dingsta. Brangius daiktus reikia vežti su asmens lygio palyda arba specializuotu transportu, kur galite stebėti krovimą ir iškrovimą.

Kokios yra dažniausios klaidos?

Pirmiausia – neįvertinti svorio (ir tada griūva dėžės). Antra – nepažymėti dėžių (ir tada vairuotojas nežino, kur dėti). Trečia – turėti per daug daiktų, kur užima daugiau vietos nei planuota. Būkite realistai.

Ar reikia gerti kavą su vairuotojų?

(Čia turiu omenyje, kad kartais tai praverčia). Nieko privalomo nėra, bet smagus pokalbis su vire sukuria atmosferą. Jei jis jaučiasi gerai, jis gali pasistengti daugiau. Žmogiškasis faktas visada veikia.

Ką daryti su likusiais pakavimo medžiagomis?

Susitarkite iš anksto. Vairuotojas gali juos pasiimti atgal (jei tilps), arba jums teks patiems vežti į perdirbimo centrą. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas yra labai griežtas, tad tiesiog išmesti viską į vieną konteinerius gali baigtis bauda.

Galutinis patarimas?

Būkite kantrūs ir pasiruošę. Daiktų pervežimas nėra mokslas, bet jis reikalauja organizacijos. Pasitarkite su specialistais, jei abejojate.

Išvada

Galiausiai, daiktų pervežimo procesas ir išlaidų įvertinimas į Vokietiją yra ne tiesiog fizinis darbas, o ir psichologinis pasiruošimas. Niekas nesako, kad viskas nueis lyg pasakojime, bet su geru planu ir patikimu partneriu viskas įmanoma. Svarbiausia – nebijoti klausti, o tada ir kelionė bus kur kas lengvesnė, o Vokietijoje galėsite ramiai pradėti gyventi.