Daiktų pervežimo procesas į ir iš Vokietijos apžvalga

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau, kaip keičiasi viskas: nuo popierinių CMR’ų iki visiškai skaitmenizuotų sistemų. Tačiau viena išlieka nepakitusi – daiktų pervežimas į ir iš Vokietijos yra vienas populiariausių, bet ir vienas sudėtingiausių maršrutų. Kodėl? Nes Vokietija yra Europos širdis, o jos taisyklės, kelių mokesčiai ir policijos patikrinimai yra patys griežčiausi. Šiame straipsnyje atvirai papasakosiu, kaip atrodo visas procesas nuo užklausos iki galutinio pristatymo, ir kodėl vadybininkų pažadai dažnai prasilenkia su realybe.

Procesas nuo A iki Z

Kaip prasideda pervežimo procesas?

Viskas prasideda nuo užklausos. Klientas skambina ir sako: „Turiu 10 dėžių ir sofą, kiek kainuos?“. Aš visada prašau tikslių išmatavimų. Jei klientas sako „maždaug“, aš visada pridedu 20 procentų. Tai mano patirtis. Kartą klientas sakė „maždaug“, o kai atvažiavo mašina, paaiškėjo, kad reikia dar vienos. Tai buvo labai brangi pamoka. Visada būk tikslus.

Kodėl CMR dokumentas yra svarbiausias?

Tai yra tavo krovinio „pasas“. Jei jame nėra visų duomenų, vokiečių policija gali sulaikyti mašiną. Mano patirtis rodo, kad geriau turėti per daug informacijos nei per mažai. Kartą vairuotojas turėjo problemų, nes nebuvo nurodytas krovinio svoris. Tai buvo labai nemalonu. Visada tikrink CMR’ą.

Kaip vyksta krovimo procesas?

Tai yra fizinis darbas. Vairuotojas turi išmanyti, kaip teisingai sudėlioti daiktus, kad jie nejudėtų. Jei krovinys „vaikšto“ mašinoje, jis sulūš. Kartą klientas bandė pats krauti, tai viską sudėjo netvarkingai. Rezultatas – sulūžęs stalas. Visada leisk vairuotojui vadovauti krovimui.

Ar svarbu, kokiu keliu važiuojama?

Taip. Vokietijoje yra „Maut“ (kelių mokestis). Jei vairuotojas bando jo išvengti važiuodamas šalutiniais keliais, tai užtrunka dvigubai ilgiau. Kartą klientas norėjo sutaupyti, tai vairuotojas važiavo per kaimus. Tai buvo labai lėta ir varginanti kelionė. Visada rinkis greitkelius.

Kaip vyksta muitinės patikrinimai?

Nors esame ES, kartais vyksta „vidiniai“ patikrinimai. Vokiečiai ieško nelegalių prekių. Jei tavo krovinys tvarkingas, tai užtrunka 15 minučių. Jei ne – gali stovėti valandas. Kartą klientas vežė daug elektronikos be sąskaitų, tai buvo ilgas aiškinimasis. Visada turėk sąskaitas.

Ar reikia drausti krovinį?

Taip, visada. CMR draudimas yra minimalus. Jei tavo daiktai verti daugiau nei 8,33 SDR už kilogramą, tau reikia papildomo draudimo. Kartą klientas vežė brangų pianiną be papildomo draudimo. Įvyko avarija, draudimas išmokėjo grašius. Tai buvo tragedija.

Kaip elgtis su „vadybininkų pažadais“?

Visada viską gauk raštu. Jei vadybininkas sako, kad „viskas bus gerai“, tai nieko nereiškia. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta: kaina, terminai, atsakomybė. Kartą klientas patikėjo žodiniu pažadu, o vėliau vadybininkas „pamiršo“, ką žadėjo. Tai buvo labai nemalonu.

Ar reikia informuoti kaimynus?

Taip, tai mandagu ir praktiška. Jei kraustaisi į daugiabutį, pakabink skelbimą laiptinėje. Tai padės išvengti konfliktų. Kartą klientas neinformavo kaimynų, tai šie iškvietė policiją, nes mikroautobusas užtvėrė įvažiavimą. Tai buvo labai nemalonu.

Kaip elgtis su „muitinės“ klausimais?

Nors esame ES, kartais reikia įrodyti, kad daiktai yra asmeninio naudojimo. Turėk sąrašą, kuriame parašyta „Asmeniniai daiktai“. Tai dažniausiai užtenka. Kartą klientas vežė daug naujų prekių, tai vokiečiai galvojo, kad jis prekija. Tai buvo ilgas aiškinimasis.

Ar verta rinktis „ekspres“ pervežimą?

Tik jei tikrai reikia. Tai kainuoja brangiau, bet sutaupo laiko. Jei turi laiko, rinkis standartinį pervežimą. Tai pigiau ir mažiau streso. Kartą klientas pasirinko „ekspres“, o paskui paaiškėjo, kad jam nereikėjo taip skubėti. Tai buvo išmesti pinigai.

Kaip elgtis su „nepatikimais“ vežėjais?

Jei kaina per maža, tai yra įtartina. Visada pasitikrink įmonės reputaciją. Kartą klientas pasirinko įmonę, kuri turėjo tik vieną „busiuką“ ir jokio draudimo. Tai buvo didelė klaida. Rinkis patikimus partnerius.

Ar svarbu, koks mikroautobusas?

Taip, geriau rinkis naujesnį. Jie patikimesni ir turi geresnę pakabą. Tai svarbu tavo daiktams. Kartą klientas pasirinko seną „busiuką“, tai jis sugedo pakeliui. Tai buvo košmaras.

Kaip užbaigti pervežimą?

Kai daiktai atvyks, patikrink viską. Jei kažkas ne taip, fiksuok. Jei viskas gerai, padėkok vairuotojui. Tai paprasta, bet svarbu. Kartą klientas buvo toks piktas dėl vėlavimo, kad net nepadėkojo vairuotojui, nors tas stengėsi. Tai buvo nesąžininga.

Ar reikia pasiruošti „pirmosios nakties“ krepšį?

Tai yra auksinė taisyklė. Susikrauk atskirą krepšį su būtiniausiais daiktais: drabužiais, higienos priemonėmis, vaistais ir įkrovikliais. Kai atvažiuosi į Vokietiją, būsi toks pavargęs, kad nenorėsi ieškoti, kur tavo dantų šepetėlis. Kartą klientas viską supakavo į dėžes, tai pirmą naktį miegojo ant grindų, nes negalėjo rasti patalynės. Tai buvo labai nemalonu.

Kaip elgtis su „nenumatytomis“ išlaidomis?

Visada turėk „atsarginį fondą“. Logistikoje visada atsiranda kažkas: papildomas mokestis už kelius, vėlavimas, papildomas krovimas. Turėk bent 200 eurų grynųjų. Kartą klientas neturėjo grynųjų, o terminalas nepriėmė kortelių. Tai buvo labai nepatogi situacija. Būk pasiruošęs viskam.

Ar verta samdyti krovikus Vokietijoje?

Jei kraustaisi į didelį miestą, taip. Jie žino, kaip nešti daiktus per siaurus laiptus. Vairuotojas dažniausiai yra vienas ir jis negali palikti mašinos. Kartą klientas bandė pats nešti šaldytuvą į trečią aukštą, tai susižeidė nugarą. Tai nebuvo verta sutaupytų pinigų. Samdyk profesionalus, jei reikia.

Kaip elgtis su dokumentais?

Visada turėk viską atspausdintą. Telefonas gali išsikrauti, internetas gali dingti. Turėk sutartį, CMR’ą, inventoriaus sąrašą. Kartą klientas neturėjo dokumentų, tai vokiečių policija laikė mašiną 4 valandas. Tai buvo labai brangus laikas. Dokumentai yra tavo „bilietas“ į sklandų pervežimą.

Ar svarbu, kokioje įmonėje dirba vairuotojas?

Taip, reputacija yra viskas. Pasidomėk atsiliepimais, bet ne tik „Google“, o forumuose. Ten žmonės rašo tiesą. Kartą klientas pasirinko įmonę su 5 žvaigždutėmis „Google“, o paaiškėjo, kad tai buvo „botų“ sugeneruoti atsiliepimai. Įmonė buvo baisi. Visada ieškok realių žmonių rekomendacijų.

Kaip paruošti techniką pervežimui?

Išimk visas baterijas, atjunk laidus. Jei veži kompiuterį, išimk kietąjį diską arba gerai apsaugok. Technika yra jautri vibracijai. Kartą klientas vežė televizorių be originalios dėžės, tai ekranas skilo. Tai buvo labai skaudu. Naudok originalias dėžes, jei turi.

Ar reikia valyti daiktus prieš kraunant?

Taip, tai svarbu. Jei veži nešvarius daiktus, jie gali sugadinti kitus daiktus arba palikti kvapą. Be to, vokiečiai labai vertina švarą. Kartą klientas įdėjo nešvarius batus į dėžę su drabužiais, tai viskas prisigėrė kvapo. Tai buvo labai nemalonu. Būk tvarkingas.

Kaip elgtis su trapiais daiktais?

Pažymėk dėžes „Dūžta“ (Fragile). Bet nepasikliauk tik užrašu. Vairuotojas gali jo nepastebėti. Supakuok taip, kad daiktas būtų saugus net jei dėžė nukris. Kartą klientas supakavo porcelianą į laikraščius, tai viskas sudužo. Naudok burbulinę plėvelę.

Ar verta vežti baldus, kurie yra seni?

Gerai pagalvok. Ar verta mokėti už pervežimą daikto, kuris kainuoja mažiau nei pervežimas? Kartais geriau viską parduoti Lietuvoje ir nusipirkti naujus Vokietijoje. Kartą klientas vežė seną sofą, kuri kainavo 50 eurų, o pervežimas – 200. Tai buvo nelogiška. Būk pragmatiškas.

Kaip suplanuoti laiką, jei kraustaisi su šeima?

Tai yra didelis stresas. Planuok taip, kad šeima važiuotų atskirai, o daiktai – atskirai. Nereikia, kad vaikai sėdėtų mikroautobuse su dėžėmis. Tai nesaugu ir nepatogu. Kartą klientas bandė važiuoti su visa šeima mikroautobuse, tai buvo košmaras. Visi buvo pavargę ir pikti.

Ar reikia informuoti kaimynus?

Taip, tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Jei mikroautobusas užblokuos įvažiavimą, kaimynai bus nepatenkinti. Kartą klientas negavo leidimo, tai kaimynai iškvietė policiją. Tai buvo labai nemalonu. Būk geras kaimynas.

Ar verta rinktis „pigius“ skelbimus?

Ne. Pigūs skelbimai dažniausiai slepia problemas. Arba mašina bus techniškai netvarkinga, arba vairuotojas bus nepatyręs, arba tave tiesiog apgaus. Aš visada sakau: kaina turi būti adekvati rinkai. Jei visi prašo 800, o kažkas 300 – kažkas čia ne taip. Būk protingas ir rinkis patikimumą, o ne mažiausią kainą.

Išvada

Daiktų pervežimas į ir iš Vokietijos yra procesas, reikalaujantis atidumo ir šalto proto. Nėra vieno „tobulo“ vežėjo, yra tik tas, kuris atitinka tavo poreikius ir turi tvarkingus dokumentus. Svarbiausia – bendrauti, klausti ir viską fiksuoti raštu. Jei laikysiesi šių paprastų taisyklių, tavo daiktai pasieks tikslą saugiai, o tu išvengsi nereikalingo streso. Logistika yra sunkus darbas, bet kai viskas suplanuota, tai veikia kaip laikrodis. Sėkmės kraustantis!