Daiktų pervežimo logistikos procesas į Vokietiją išskaidytas: Kas tik vyksta

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti vieną – daiktų pervežimo logistikos procesas į Vokietiją išskaidytas ant smulkmenų atrodo visai kitaip negu mums, logistikams, ir klientams. Dažniausiai žmogus mano, kad pasakė "vežu", ir vairuotojas vos ne iš karto atvažiuoja į duris. Bet realybėje tai yra grandinėlė, kur viena grandelė pasitraukia – ir viskas sustoja. Čia nėra tik apie tą vairuotoją, kuris sėdi prie vairo, tai apie dokumentus, muitines, degalų kainas, o ir kartais tiesiog apie tai, kad vokiškas automagistralėje įvyko eismo įvykis ir stovi eilės kilometrais. Šiandien noriu su jumis pasidalinti tuo, kaip tai atrodo iš vidinio pusės, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų. Tiesiog kaip yra.

Pirmi žingsniai: Kainos ir pasiruošimas

Ar brangu vežti į Vokietiją dabar?

Kainos šiuo metu tikrai nėra tos pačios, kurios buvo prieš penkerius metus. Degalai brango, o vairuotojai Vokietijoje uždirba daugiau nei Lietuvoje, todėl reikia mokėti atitinkamai. Jeigu kalbame apie daiktų pervežimo logistikos procesą į Vokietiją išskaidytas į kainas, tai čia viskas prasideda nuo tūrio. Gal ir keista skambėti, bet kartais paprastas dėžės gabenimas kainuoja tiek pat, kiek ir sudėtingesnio krovinio, dėl to, kad tenka važiuoti tuščiai atgal. Taigi, ne visada kaina priklauso nuo sunkumo, bet nuo maršruto logikos.

Kaip geriausia užsisakyti pervežimą?

Geriausia tai padaryti ne prieš pat išvykimą. Esu matęs tūkstančius situacijų, kai klientas skambina ryte ir sako, kad reikia vežti jau rytoj. Tuomet tas daiktų pervežimo logistikos procesas į Vokietiją išskaidytas tampa košmaru, nes tenka ieškoti vairuotojo, kuris yra laisvas ir dar sutiko už padorią kainą. Planuokite bent savaitę iki, o dar geriau – dvi. Tada turime laiko surasti tinkamą sunkvežimį, kuris jums nebrangs per galvą.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Niekada nežinai, kas nutiks kelyje. Vieną kartą manęs klientas siuntė brangų baldų rinkinį į Miuncheną, ir mums su vairuotoju teko staigiai stabdyti, kad išvengtume avarijos. Dėžė nuskriejo, o baldai buvo sugadinti. Jeigu nebuotume turėję krovinių draudimo (CMR draudimas), klientas būtų prarastas tūkstančius eurų. Netaupykite ant šito, tai jūsų ramiųjų naktų garantas.

Ką daryti, jeigu daiktų nedaug?

Tada mes ieškome dalinio krovinio (LTL). Tai reiškia, kad Jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių siuntomis. Daiktų pervežimo logistikos procesas į Vokietiją išskaidytas šiuo atveju truputį ilgesnis, nes reikia suburti visą mašiną. Vairuotojas važinėja po Lietuvą, surenka viską, turi važiuoti į terminalą, ten iškrauna, pakrauna kitą mašiną, kuri važiuoja į Vokietiją. Taigi, jeigu skubate – gali būti, kad dalinis krovinys ne geriausias pasirinkimas.

Ar galima vežti pavojingus krovinius?

Galima, bet tai visa kita istorija. Čia reikia specialių leidimų ADR. Paprastai vairuotojai su tokiomis mašinomis važinėja po tam tikrus maršrutus ir negali tiesiog užsukti į miestą centre papietauti. Be to, dokumentacija turi būti idealiai tvarkinga, o jeigu ką nors pamiršite nurodyti, gausite milžinišką baudą vokiškoje policijos patikroje.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindas yra prekių siuntos kvitas (CMR) ir sąskaita-faktūra. Be jų niekur neprisivažiuosite. CMR užpildo vairuotojas, o sąskaitą – jūs. Svarbiausia, kad sąskaitoje būtų tikslus prekių pavadinimas, svoris ir vertė. Vokietijos muitinė (nors ir ES viduje) kartais tikrina, ar nesigatežinate su numatomomis prekėmis, ypač jeigu keliaujate iš trečiosios šalies arba per Jungtinę Karalystę.

Kas tai yra EXW ir DDU terminai?

Tai labai svarbu suprasti, nes dažnai tenka ginčytis. EXW reiškia, kad jūs tiesiog paduodate daiktus kieme ir daugiau nebesirūpinate. O DDU – kai mes pristatome iki jūsų durų Vokietijoje, o su muitinėmis ir mokesčiais susitvarkote patys. Dukart suabejojau, ar teisingai paaiškinu (vieną kartą klientas suprato visai atvirkščiai), bet esmė tokia: pasirinkite DDU, jeigu norite, kad mes rūpintumėmės transportu, o jūs – popieriais.

Ar sunku gauti muitinės patvirtinimą?

Jei važiuojate iš Lietuvos, tai beveik nėra problema, nes abi šalys yra ES erdvėje. Tačiau jei krovinys ateina iš, tarkime, Kinijos ir tik per Lietuvą tranzituoja, tai čia prasideda "vokiškas tvarkymasis". Jie labai griežti dėl deklaravimo. Vieni mano, kad vos ne kiekvieną kontinerį atidaro, bet iš tikrųjų – tik rizikingas siuntas. Turi būti tikslus TN vedlys.

Ką daryti, jeigu prarandate dokumentus?

Tai blogiausias scenarijus. Be CMR vairuotojas negali išvažiuoti iš terminalo. Buvo atvejis, kai vienas vadybininkas išsiuntė dokumentus el. paštu, bet jie "užstrigo" spame. Vairuotojas privalėjo stovėti tris dienas prie pat sienos. Dabar visada sakau – darykite kopijas ir siųskite į keletą adresų. Popieriaus versija prie vairuotojo visada turi būti.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Žinoma, be jo niekas neleis vairuoti didelės mašinos. Be to, dar reikia tachografo kortelės, kurioje būtų likę valandų darbo. Vokietijoje policija tikrina labai aktyviai, ypač netoli Aukštutinių Bavarijos sričių. Jeigu vairuotojas pavargo ir neįrašė poilsio – baudos tokios, kad akis išlindo.

Vokietijos specifika ir keliai

Ar Vokietijos keliai tikrai tokie geri?

Iš dalies taip, bet statybų juostų čia yra daugiau negu Lietuvoje. Kartai atrodo, kad važiuojate pro vieną statybos zoną kelioms valandoms. Tai sukelia didelius vėlavimus. Daiktų pervežimo logistikos procesas į Vokietiją išskaidytas negali būti tikslus, jeigu neįvertiname to, kad vokiečiai mėgsta remontuoti kelius net ir tada, kai atrodo, kad viskas tvarkoje. Taip pat, daugelyje vietų maždaug 7,5 tonų mašinoms draudžiama važiuoti weekends.

Kodėl tiek brangu užsisakyti iškrovą Vokietijoje?

Vokietijos darbo jėga yra brangi. Vairuotojui tenka ilgai laukti, kol atvyksta keltuvininkas su rankinėmis arba visiška iškrovinė komanda. Be to, ten daug kur taikomi apribojimai dėl triukšmo, tad iškrauti gali tik tam tikru laiku, pavyzdžiui, nuo 8:00 ryto iki 16:00. Jeigu vairuotojas pavėluoja, teks laukti iki ryto. Visa tai įeina į kainą.

Ar sunku rasti adresą vokiškame kaime?

Gali būti labai sunku. Jų adresacija kartais keista – namų numeriai eina ne pagal eilę, o pagal tai, kada namas pastatytas. Kartą vairuotojas skambino ir sako, kad važinėja ratu aplink tą patį kaimą jau valandą, bet neranda "Hauptstraße 25". Teko skambinti pačiam gavėjui ir laužti galvas. Dabar visada prašau koordinačių, jei tai ne miesto centras.

Ar dažnai tikrina greitį?

Labai dažnai. Ir ne tik fiksuotos kameros, bet ir policijos mašinos su radaru. Vokietijos greitkeliuose didžiausias leistinas greitis mašinoms yra 80 km/h (nors dalis mašinų turi 90 km/h ribotuvus). Jeigu vairuotojas užkabins 90 ar daugiau – baudos didelės, o firmą gali įrašyti į "juodąjį sąrašą", ir tada kiekvieną kartą bus sustabdomas.

Kaip elgiasi vokiški sandėliai?

Jie labai griežti dėl taisyklių. Jeigu atvykstate penkiomis minutėmis anksčiau – neįleis. Jeigu vėluojate – gali neįleisti. Be to, reikia turėti visus apsaugos drabužius: liemenes, šalmus, batų antkelius. Vieną kartą mūsų vairuotojas neįsivedė šalmo, kol tik išlipo iš mašinos, ir iš karto gavo įspėjimą, kad kitą kartą neįleis į teritoriją.

Problemos ir rizikos

Kas nutinka, jeigu krovinys sugenda?

Tą patį, ką ir visur – skundas. Bet čia svarbu laikas. Turite tą sugedimą užfiksuoti iš karto, greta vairuotojo. Vairuotojas negali pasirašyti CMR be pastabų, jeigu dėžė sutrupėjusi. Jeigu pasirašo "gerai", o tada namie atidarytumėte ir pamatytumėte, kad viskas sutlūžęs – niekas neatsakyk. Mūsų patirtis rodo, kad dažniausiai problemų kyla su netinkamai užsegtais krepšiais arba per daug padarytu svoriu vienai dėžei.

Ar dažnai pavogiami kroviniiai?

Laimingai, Lietuvoje ir Vokietijoje tai ne taip dažnai kaip, tarkime, Italijoje, bet rizika visada yra. Ypčiai pavojinga palikti mašiną neužrakintą arba neapsaugotą stovėjimo aikštelėje prieš pat sieną. Mėgstate pasakyti "o dabar jau saugu", bet vagišiai visada sužino, kur pasigerti kavą. Geriausia pasirinkti saugomas aikšteles (parkingai su aptarnavimu), nors tai ir kainuoja.

Ką daryti, jeigu vairuotojas "dingsta"?

Tai baisiausia problema, ypač kai dirbate su ne patikimomis firmomis. Vairuotojas paima išankstinį apmokėjimą ir išjungia telefoną. Tokių atvejų buvome matę, ypač su tarpininkais iš Rytų. Todėl visada rekomenduoju dirbti su patikimais, ilgametės patirties logistikos partneriais, kurie turi savus mašinas arba sudariusias ilgalaikę sutartį su subrangersiais.

Ar įmanoma užtikrinti pristatymą konkrečiu laiku?

Galima, bet už tai reikia papildomai mokėti. Standartiškai vairuotojas sako "pristatysime tarp 8:00 ir 17:00". Jeigu jums reikia, kad būtų būtent 10:00 ryto, tai reikia kurjero tarnybos, kuri važiuoja atskirai ir jums tam skirta. Krovinių transportas per tokią tikslumą nežais, nes kelyje viskas gali nutikti – proga, variklio gedimas arba policijos patikra.

Kas dėl vėlavimų?

Jie yra neišvengiami. Aš pats kažką skundžiuosi, kada vėluoja, bet iš kitos pusės matau, kaip tai sunku. Gali užstrigti prie pat sienos dėl didelio srauto. Jeigu skubate – praneškite mums iš karto. Kartais galime nukreipti mašiną kitaip, bet jeigu jau ji važiuoja, tai lieka tik laukti. Būkite kantrūs, mes padarome viską, kad greitai atvyktų.

Vairuotojų kasdienybė

Ar vairuotojai patenka į Vokietiją?

Daugelis mėgsta, nes keliai geri, maistas (imkerės) geras, bet darbo sąlygos griežtos. Jie negali paprasčiausiai sustoti miške papietauti. Turi būti tam tinkamos vietos. Be to, ten daug imigrantų iš kitų šalių, todėl lietuvių vairuotojams kartais sunku susikalbėti su klientu, jeigu šis nekalba nei angliškai, nei vokiškai.

Kaip vairuotojai praleidžia laiką poilsio aikštelėse?

Tenka ilgai sėdėti. Jie turi tachografus, kurie fiksuoja kiekvieną valandą. Jeigu vairuotojas pavargęs – privalo sustoti. Dažnai jie stovi urmuose po šimtus mašinų. Ten galima nusipirkti dušą, maisto, prasiplaukti. Bet tai nėra viešbutis. Tiesiog guolis ir variklio garsas kaip foną. Tai sunkus darbas, ne toks romantiškas kaip filme "Transpoteris".

Ar dažnai vairuotojai turi kelionių lyderius?

Kartais turi, kai veža brangų krovinį arba pavojingų medžiagų. Tada jie gali važiuoti be sustojimų beveik per visą Europą, keisdami vienas kitą prie vairo. Taip įmanoma nuvežti krovinį iš Vilniaus į Berlyną per pusę dienos. Bet tai kainuoja kelis kartus brangiau. Įprastas važiavimas – tai vienas vairuotojas ir reguliariai poilsiai.

Kokias mašinas naudojame?

Daugiausia tai "Tilt" mašinos su užtvara arba tentai. Tinka daugumai krovinių. Jeigu reikia vežti šaldomą prekę – tada reikia šaldytuvo. O jeigu statybines medžiagas – tai "šasi" (be tentų). Pasirinkimas priklauso nuo to, ką vežate. Negerai, kai klientas sako "vežkite kėdę", bet nepraneša, kad tai antikvarinė, 300 kg sverianti masyvi kėdė, kai telpa tik į atvirus platformas.

Ar vairuotojai moka pilies mokestį (Maut)?

Taip, Vokietijoje yra mokesčiai už važiavimą autostradomis. Jie sumokėti būtinai, kitaip baudos didelės. Šie mokesčiai įeina į siuntos kainą. Taigi, kai matote kainą, ten yra ne tik degalai ir vairuotojo alga, bet ir šie "Maut", ir užsienio leidimai, ir įvairios rinkliavos. Gana daug išlaidų, kurių paprastas žmogus nemato.

Kaip sužinoti, kur yra mašina?

Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas. Matome, kur ji važiuoja, kiek greičiu, kur stovi. Kartais vairuotojai sako, kad "jau arti", o GPS rodo, kad dar 200 km liko. (Čia aš šypsojuosi, bet toks yra humoras). Tačiau sistema leidžia mums realiu laiku duoti informaciją jums, kada numatomas atvykimas.

Išvados

Visas šis procesas atrodo sudėtingas tik tuo metu, kai kažkas netaip neina, bet kasdienybėje tai įgudęs mechanizmas. Daiktų pervežimo logistikos procesas į Vokietiją išskaidytas rodo, kad sėkmė priklauso ne nuo vieno žmogaus, o nuo visos komandos suderinimo – nuo jūsų teisingai užpildytų dokumentų iki vairuotojo, kuris laiku sustojo pailsėti. Pagrindas – pasitikėjimas ir kantrybė. Jeigu viską suplanuosite ir nekils niūrių minčių, kai mašina pavėluos valandą, viskas nueis sklandžiai. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po 23 metų – nedarykite prielaidų, klauskite ir tikėkite savo logistiko. Sėkmės kelyje.