Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai: kas vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, o gal ir daugiau, laikas praskrido kaip vanduo. Per tą laikotarpį daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai pasikeitė astronomiškai – anksčiau buvo tik faksas ir telefonas, o dabar viskas valdoma iš išmaniųjų, bet esmis liko ta pati. Klientams visada atrodo, kad tai paprasta: pakrovei daiktą į sunkvežimį ir važiuoji, tačiau realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kuriame viena sugedusio pavaros detalė gali sustabdyt visą grandinę. Šiandien noriu jums papasakoti, kaip tai atrodo iš mano, patyruoto vadybininko, pusės, be jokių gražių reklamų ir idealizuotų istorijų. Čia bus grynai apie tai, kaip tai veikia iš tiesų, kartais netvarkingai, bet veikia.

Kaip rasti normalų vežėją ir klausimai apie paiešką

Kur geriausia ieškoti transporto?

Tai, žinote, seniau mes žiūrėdavome į paieškos sistemas kaip „Timocom“ ar „Telerutas“ ir tikėjomės geriausio. Dabar daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai leidžia naudotis mobiliomis aplikacijomis, kur suteikiate visus duomenis, o algoritmas pats randa artimiausią mašiną. Bet problema tame, kad algoritmas nemato, ar vairuotojas šiandien geras nuotaikos, ar jis nebuvo gėręs vakar. Taigi, technologijos padeda rasti mašiną, bet pasitikėjimą reikia žlugdyti rankomis, o ne programėlėmis. Aš visada sako – geriau turėti kelis patikimus kontaktus, negu remtis tik internetine paieška.

Kiek laiko užtrunka rasti sunkvežimį Miunchene?

Priklauso nuo dienos ir savaitės, bet Miunchenas yra sudėtingas. Jei ten reikia paimti krovinią iš gamyklos, kurioje dirba tik du kranininkai ir vienas jų serga, tai gali užeiti ir visą dieną. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai numato, kad viskas turi būti suplanuota iš anksto, bet Miuncheno „Stau“ (spūstys) gali sujungti planus į kaukę. Paprastai sakau klientams – užsibrėžkite 2-3 dienas atsargai, jei norite važiuoti į pietinę Bavariją, ten visada yra kažkas nestabilu.

Ar brangu užsisakyti ekspresinį reisą?

Brangu, labai brangu. Ekspresas reiškia, kad mes turim sustabdyt pilną sunkvežimį, kuris važiuoja, tarkime, į Hamburgą, ir nukreipti jį link jūsų sandėlio Berlyne. Vokietijos keliai yra mokesčiais apmokestinti, o nukrypimas nuo maršruto kainuoja laiką ir pinigus. Jei jums skubama, reikės mokėti už tuos prarastus valandas, kitaip vairuotojas tiesiog neatsilaišys nuo savo grafiko. Tai ne pati maloniausia dalis, bet tokios yra daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai – laikas yra pinigai, o ekspresas yra dvigubai brangiau.

Kodėl kainos skiriasi kelis kartus?

Nes vienam vežėjui tai gali būti tuščias važiavimas atgal, kai jis tik nori užsidirbti bent kiek degalų, o kitam tai ypatingas krovinys, reikalaujantis leidimų. Taip pat įtakos turi degalų kaina, kuri Vokietijoje šiuo metu... kaip tik sužinojau, vėl pakilo. Dar vienas dalykas – kai kurios firmos uždirba tik ant didelių kontraktų, o mažiems klientams įkainoja „nervų mokesčį“, nes su jais daugiau galvos skausmo.

Ar verta tikėti atsiliepimais internete?

Dalis jų tikros, dalis – pirktos. Aš pats mačiau, kaip viena firma save iškelia kaip patikimiausią, o paskui pasirodo, kad jų vairuotojai važinėja be techninės apžiūros. Geriau klausti pažįstamų arba logistikos brokerių, kurie turi „juodąjį sąrašą“. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai yra verslas, kur žodis turi daugiau svorio, nei penkių žvaigždučių reitingas kuris nors sugalvotas svetainėje.

Ką daryti, jei atsisako prieš pat važiavimą?

Tai baisiausia situacija, bet nutinka. Vokietai yra disciplinuoti, bet jei pasirodo, kad krovinys netinka į standartinę „Euro-pakrovą“ (pavyzdžiui, per ilgas), jie tiesiog sugriežtai pasako „Ne“. Tuomet tenka ieškoti alternatyvos iš karto, dažniausiai brangesnės. Čia jau jokių daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijų nepadės, tik greitas reakcijas ir telefonas, kuris nenusilupa nuo ausies.

Dokumentai ir biurokratija (pavargęs vadybininkas požiūriu)

Ar CMR konosamentas yra būtinas?

Be jo niekur nepraeisite net 100 metrų. CMR tai ne tik popierius, tai jūsų draudimas, jei kažkas dingsta kelyje. Be šio dokumento daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai tiesiog sustoja sienos punkte arba pirklių sandėlyje. Vokietai mėgsta tvarką, todėl jei CMR neteisingai užpildytas (pvz., klaidingas svoris ar numeris), gali būti problemų su iškrauna. Patikrinkite du kartus, prieš pasirašydami.

Kas daryti su Muitinės deklaracija (EX-1)?

Jei keliaujate iš ES į ES (pvz., iš Vokietijos į Lietuvą), tai oficialiai nereikia, bet jei prekės eina per trečiąsias šalis ar tai yra susigrąžinimas, tai reikia T1 dokumento. Aš vieną kartą padariau klaidą (na, ne aš, o vairuotojas nepateisingai užpildė) ir mes laukėme muitinėje 12 valandų. Nemanau, kad norite praleisti savaitgalį Duisburge su vairuotoju, kuris tik nori namo.

Ar galima viską tvarkyti elektroniniu būdu?

Dabar jau beveik viskas. Vokietijos sistema yra labai pažangi, daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai leidžia siųsti dokumentus skaitmeniniu būdu, tačiau kai kurie senoviški sandėliai vis dar reikalauja „popieriaus su parašais“. Buvo atvejis, kai važiavome į vieną kaimą netoli Hanoverio, ir ten buvo tik faksas. Turėjome važiuoti į miestą ir spausdinti dokumentus, nes jie nepripažino el. parašo. Absurdas, bet tai tiesa.

Kodėl reikia tiksliai nurodyti prekių kodus (HS kodus)?

Nes jei nurodysite neteisingą kodą, muitinė gali suimti visą krovinį. Vokietijos muitinė (Zoll) yra labai griežta ir turi puikius skenerius. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai reikalauja tikslumo – neteisingas kodas gali reikšti ne tik baudą, bet ir konfiskavimą. Geriau klauskite savo buhalterio ar brokerio tris kartus, nei spėlioti.

Kas daryti, jei praradome dokumentus kelyje?

Tai košmara. Reikia skambinti į policiją, daryti praradimo aktą, o tada gauti naujus iš siuntėjo. Vieną kartą vairuotojas paliko dokumentą degalinėje (kaip jis sakė), ir teko viską kartoti. Dabar daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai leidžia turėti kopijas debesije, bet originalai vis dar karaliauja. Venkite šitos situacijos kaip ugnies.

Ar reikia draudimo poliso?

Be abejo. Nors vairuotojas turi savo transporto draudimą, jis dažniausia nedraudima krovinio (CVR). Ypatingai, jei vežate brangią elektroniką ar medicinos prietaisus. Už 50 eurų galite išsigelbėti nuo tūkstančių nuostolių. Nemanau, kad verta rizikuoti, jei prekės vertė viršija tūkstantį eurų.

Krovinių įkėlimas ir iškėlimas (arba fizinis darbas)

Kaip vyksta įkėlimas Vokietijos sandėliuose?

Vokietai yra preciziški. Jie turi grafikus, kuriuos laikosi minutėmis. Jei atvykstate 15 minučių vėlai, gali tekti laukti iki kitos dienos. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai čia veikia kaip laikrodis – atvykai, užsiregistruoji terminale, lauki savo eilės, tave įkelia konvejeriu. Bet jei vairuotojas nepriduoja „krautuvo“ (forklift) akumuliatoriaus įkrovimo kabelio, gali būti problemų.

Kas yra „loading meter“ (kraunamasis metras)?

Tai standartas Vokietijoje. Viskas skaičiuojama pagal tai, kiek vietos krovinius užima ilgiu sunkvežime, o ne svoriu. Jei jūsų prekės yra lengvos, bet didžiulės, mokėsite už vietą. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai dažnai remiasi būtent šiuo metru, todėl reikia žinoti savo krovinių išmatavimus ne tik svoriu, bet ir ilgiu. 1 LDM (kraunamasis metras) yra apie 1,8 metro pločio juosta sunkvežime.

Ar vairuotojas padeda pakrauti?

Formaliai – ne, jo darbas yra vairuoti. Tačiau realybėje, jei esate malonus ir paduodate kavos ar dešrelę, dauguma vairuotojų padės pristumti dėžę. Ypač jei tai yra mažas siuntinys (LTL). Bet ne tikėkite, kad jis kraus 2 tonas cemento vienas. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai numato, kad krovėjais turi rūpintis siuntėjas ar gavėjas, o ne vairuotojas.

Kas daryti, jei krovinys netelpa?

Tai įvyksta. Vieną kartą vežėme virtuvės komplektą, kuris, pasirodo, buvo 10 cm aukštesnis nei planuota. Teko išmontuoti dėžę ir krauti atskirai. Čia jau ne technologijos kaltos, o matavimų klaidos. Visada, visada, kiekvieną kartą patikrinkite išmatavimus prieš siunčiant, kitaip mokėsite už vairuotojo laukimą.

Ar galima krauti savaitgaliais Vokietijoje?

Labai sunku. Vokietijoje galioja griežtas „Sonntagsfahrverbot“ – vairuotojų poilsio diena. Nors kai kurie sandėliai dirba, sunkvežimis negali važiuoti. Yra išimčių, bet reikia specialių leidimų. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai savaitei pabaigoje praktiškai sustoja, todėl planuokite atvykimą penktadienį ryte arba pirmadienį.

Kodėl reikia fiksavimo juostų ir plėvelės?

Nes jei vairuotojas staigiai stabdys, o jūsų dėžės bus neprifixuotos, jos sugriuos viską, kas yra priekyje. Vokietiški keliai greiti, o ir vairuotojai varo greitai. (Na, ne visi, bet dauguma). Užfiksuotas krovinys – saugus krovinys. Netaupykite ant streco juostos, tai pigiausia draudimo priemonė.

Vairuotojai ir kelių realijos

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma taip, ypač jei tai lietuvių firmos. Bet jei tai vokietis ar lenkas, bendravimas gali būti sudėtingas. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai dažnai remiasi angliškais terminais, tačiau senos kartos vairuotojai gali nieko nesuprasti iš to. Geriausia turėti numerį dispečeriui, kuris gali išversti.

Kiek vairuotojas gali važiuoti be poilsio?

Yra griežti tachografo reikalavimai – 4,5 valandos vairavimo, tada 45 minučių poilsis. Jei jūsų krovinys skubus, vairuotojas negali tiesiog „nuspausti“ pedalo iki galo. Jis turi laikytis taisyklių, kitaip gali neteisėtai nuimti tachografo diską (ką daro, bet nerekomenduoju). Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai turi atsižvelgti į žmogaus fiziologiją.

Kas yra „Geblitzt“? (greičio kameros)

Tai blogiausias vairuotojo sapnas. Vokietijoje kameros visur, net ir kaimo keliukuose. Jei vairuotojas gaus baudą, jos mokėjimas gali užtrukti mėnesį, o sąskaita gali atkeliauti į jūsų firmą, jei tai nuomotas transportas. Geriau nedrumsti vairuotoją skambindami ir klausdami „kur jūs?“, kai jis važiuoja Riburgo automagistrale.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Gali būti prie rato, gali būti miegojo, o gali būti tiesiog užsidėjęs telefoną, kad nebūtų nubaustas. Nenaudokite telefonų vairuotojams, kai jie važiuoja. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai numato specialias aplikacijas siuntų sekimui, kurios neblaško vairuotojo. Naudokite jas.

Ar saugu važiuoti per kalnus (Alpes)?

Žiemą – ne be grandinių. Jei krovinys yra lengvas, sunkvežimis gali pradėti šliužti atgal. Profesionalūs vairuotojai žino, kada reikia sustoti ir laukti, kol išvalys kelią. Aš vieną kartą laukiau 10 valandų Brennero perėjoje – tai ne kasdienybė, bet dalis darbo.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis?

Tada įsijungia pagalbos tarnyba. Jei tai didelė firma, jie siunčia rezervinę mašiną ir perkrauna krovinį. Jei tai „vienišas vilkas“, gali tekti laukti dieną ar dvi. Čia jau daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai parodo savo privalumus – didelės firmos turi gerą infrastruktūrą, o mažos tik viltį.

Problemos, nesklandumai ir kaip su jomis gyventi

Kas daryti, jei krovinys atvyko su defektais?

Nepasirašykite pristatymo akto, kol nepažiūrėjote krovinių. Jei matote, kad dėžė sutrupėjusi, rašykite pastabą „su rezervu“. Vokietiški sandėliai mėgta paslėpti defektus. (Tikrai taip yra, patikėkite). Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai čia reikalauja dokumentuoto įrodymo, o ne žodžio prieš žodį.

Kodėl gavėjas atsisako priimti prekes?

Gali būti priežastis: bloga kokybė, ne tas kiekis, arba tiesiog sandėlis pilnas. Kartais tai yra jų vidinės problemos, bet su toka kaltina transportą. Reikia turėti dokumentą, kad krovinys buvo pasiūlytas ir atmestas, kad gautumite pinigus už sugrąžinimą.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Retai, bet nutinka. Dažniausiai tai ne vagystė, o klaidingas pristatymas į kitą sandėlį. Visgi, Vokietijoje yra „hotspots“ kaip pietinė Bavarija arba Ruhr sritis, kur vagysčių procentas aukštesnis. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai apima ir GPS stebėjimą, kuris padeda surasti mašiną per keletą valandų.

Kaip elgtis su dispečeriu, kuris meluoja?

Rašykite laiškus, siųskite įrodymus. Jei jis sako, kad „važiuoja“, o GPS rodo, kad stovi vietoje jau 5 valandas, tai aišku kažkas negerai. Aš turiu tokių firmų, kurių nebeprenumeruoju, nors jų kainos žemos. Nervų kaina aukštesnė.

Ar įmanoma vežti keleivius kartu su kroviniu?

Nelegalu ir labai pavojinga. Vokietijos policija tikrina ne tik vairuotoją, bet ir „blinderius“ (keliautojus be bilieto). Jei sugaus, griežta bauda ir krovinio konfiskavimas. Naudokite autobusus ar traukinius, o ne sunkvežimius.

Ką daryti, jei nebeužtenka pinigų sumokėti?

Tai nepatogu, bet nutinka. Geriau iš karto pasakyti tiesą, kad mes surastume sprendimą (pvz., dalinis mokėjimas arba sutartu su kitu vežėju). Tyčiojimas ir „dingimas“ nuo telefono įtrauks jus į juodąjį sąrašą visam laikui.

Mokėjimai ir kainodara (pinigai kalba)

Kodėl kaina pakilo po užsakymo?

Gali būti papildomų paslaugų: pristatymas su keltuvu („su manipuliatoriumi“), laukimas sandėlyje, arba degalų priedas. Aš visada stengiuos įrašyti „All In“ (viskas įskaičiuota), bet kartais klientai pamiršta papasakoti apie trečią aukštą be lifto. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai turi daug smulkių detalių, kurios kainuoja.

Ar galima mokėti vairuotojai grynaisiais?

Galima, bet nepatariama. Jei vairuotojas pasiims ir dingtas, neturėsite jokio įrodymo, kad mokėjote. Geriau pervesti į sąskaitą arba pasirašyti kvitą. Vokietijoje pinigų plovimo kontrolė griežta, todėl didelės sumos grynaisiais keliauja problemų.

Kada reikia apmokėti už pervežimą?

Dažniausiai 30-50 % avansu, likucį – pristatymo metu arba pagal pateiktus dokumentus (CMR kopiją). Nesiūlykite mokėti „po mėnesio“, tokių sąlygų nėra. Vežėjai taip pat turi mokėti degalus ir maitinimą.

Ar pervedimas iš Lietuvos į Vokietiją trunka ilgai?

SEPA pervedimai trunka vieną darbo dieną. Tačiau jei užsakote penktadienį, pinigai gali atvykti tik antradienį. Reikia tai įskaičiuoti, jei norite, kad krovinys būtų išleistas iš sandėlio tą pačią dieną.

Kas yra „kaiščiai“ (priedai) sąskaitoje?

Tai papildomos paslaugos, kurias nurodo vairuotojas savo apskaitoje: plovimas, pasienio mokesčiai (jei ne ES), kelių mokesčiai Vokietijoje (vignette). Jas reikia sumokėti, kitaip vairuotojas neleis iškrauti krovinio.

Kaip sumažinti pervežimo kaštus?

Susirinkite pilną sunkvežimį (FTL). Daliniai kroviniai (LTL) visada brangnesni, nes tenka dalytis vieta su kitais. Taip pat, jei galite laukti, planuokite pervežimus antradieniais-arba trečiadieniais, kai paklausos mažesnė.

Ar grąžinami pinigai, jei krovinys nebuvo paimtas?

Jei atšaukiate vėlai (pavyzdžiui, kai vairuotojas jau atvyko į sandėlį), turi sumokėti baudą arba bent jau dienos normą. Vokietai labai nekenčia, kai sugadina jų grafikus be priežasties. Taigi, atšaukite laiku, ir pinigai bus grąžinti (arba nebus reikalaujama mokėti).

Išvada

Visas šis chaosas, taisyklės ir technologijos sukuria vieną visumą, kurią mes vadiname logistika. Daiktų pervežimo iš Vokietijos technologijos ir procesai nėra tik apie sunkvežimius, jie yra apie žmones, kurie juos valdo, ir sprendimus, priimamus akimirką. Nors viskas tampa vis labiau automatizuota, patirtis rodo, kad geriausias įrankis vis dar yra telefonas ir geras ryšys su partneriais. Tikiuosi, šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta toje kelionėje, kai tiesiog pasakote „vežkite“. Sėkmės kelyje ir stengkitės nepraleisti vairuotojo skambučio.