Daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų: praktinis vadovas

Sveiki, taigi, kadangi jau daugiau nei dvidešimt metų „už vairo“ šioje srityje, girdžiu vienus tuos pačius klausimus. Žmonės visada bijo, kad kažkas nueis ne taip, kad vokietis suklys apmokėjimą arba krovinys dings kažkur Lenkijos plente. Tiesą sakant, daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų visai įmanomas, jei tik žinai kelis smulkius niuansus, kurių neparašys jokie teisiniai reglamentai. Aš ne iš tų, kas rašo ilgas instrukcijas, kurių niekas neskaito, stengsiuosi papasakoti taip, kaip būtų kalbėjęs prie kavos puodelio. Dažnai viskas pasikliauja ne suformuluotais taisyklėmis, o paprastu žmogišku santykiu ir supratimu, kas vyksta už vairuotojo kabros durų. Taigi, vaizduokimė, kad jums reikia parvežti baldus iš Miuncheno arba industrinę įrangą iš Hamburgo – nuo ko pradėti ir ko tikėtis.

Bendri klausimai apie tai, kaip visa tai veikia

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Tai labai priklauso nuo to, ką ir iš kur vežate. Jei tai daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų, kai užsakote pilną sunkvežimį, tai tai gali užtrukti vos 2-3 dienas, jei sėkmingai praeisite muitinę. Bet jei tai dalinis krovinys, kai reikia surinkti keletą klientų viename fure, tai gali užtrukti ir savaitę. Vairuotojai turi poilsio laiko, tada dar gali būti eilės į užkrovą Vokietijoje, kurios, tiesą sakant, gali būti siaubingos. Esu matęs, kaip vairuotojas praleidžia visą dieną ties vienu sandėliu, tik laukdamas, kol juos aptarnaus. Taigi, neskubėkite su planais, geriau turėkite savaitės atsargą.

Ar saugu duoti daiktus paštomatui ar sandėliui?

Žinoma, dažniausiai tai saugu, bet... yra bet. Aš asmeniškai visada patariu savo klientams rasti vietą, kur yra ką nors įrengta, bent kamera ar sargas. Kartais Vokietijoje yra tokių „Smart“ terminalų, kur tu užmeta daiktą, jis dingsta sistemoje, o vėliau iškyla problema, kad jis buvo padėtas ne į tą lentyną. Jei norite tikrai daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų, geriau, jei kas nors gali jį perduoti tiesiogiai vairuotojui rankomis. Taip išvengsite to nereikalingo nervingumo, kai sekite siuntą žemėlapyje, ir ji stovi vietoje jau tris dienas.

Kas daryti, jei vairuotojas negali rasti adreso?

Tai klasika. Vokietijos kaimai gali būti painūs, o navigacijos kartais vedą į laukus. Geriausia turėti vairuotojo telefoną ir būti gatavu išeiti pasitikti ar nusiųti vietos koordinates per „WhatsApp“. Nekantraukite, jei jis paskambins ir kalbos lietuviškai nemoks – vokiškai ar angliškai susiderinsite. Esu matęs situaciją, kai klientas laukė savo pianino tris dienas, o vairuotojas važiavo ratu aplink tą patį miestelį, nes negalėjo suprasti gatvės pavadinimo. Paprastas pokalbis išspręstų visą problemą per penkias minutes.

Ar reikia daryti išankstinį užsakymą?

Būtina. Ypač dabar, kai trūksta vairuotojų. Jei skambinate sekmadienį ir norite, kad fura atvyktų antradienį, tai tikrai nebus daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų. Geresniems brokerams reikalingas bent savaitės laikas, kad surastų gerą ir patikimą transportą. Paskutinės minutės užsakymai paprastai kainuoja dvigubai brangiau, ir ten dažnai važinėja tie vairuotojai, su kuriais ir nenorėtum turėti reikalų. Planuokite iš anksto, tai pusė sėkmės.

Kas vyksta, jei sugenda sunkvežimis?

Tai realus gyvenimas. Varikliai lūžta, padangos plyšta. Jei tai įvyksta, tada įsijungia draudimas, ir mes (arba brokeras) turime rasti kitą transportą, kad perkrautume krovinius. Tai nepavyksta per valandą. Kartais gali praeiti dvi dienos, kol viską suorganizuojate. Čia jau nebe nuo mūsų priklauso, o nuo techninės pagalbos Vokietijoje, kurie, turiu pripažinti, dirba gan efektyviai, bet ne akimirksniu. Sėdėkite ir laukite, nervai čia nepadės.

Ką daryti su įpakavimu?

Užpakuok viską taip, tarsi jį mėtysite nuo trečio aukšto. Vokietijos keliai, žinoma, geros, bet „speed bumps“ sandėliuose arba staigus stabdymai gali sugadinti prastai įpakuotus daiktus. Naudokite stiroformą, burbuliukus, tvirtas dėžes. Jei vežate brangius daiktus, geriau investuokite į medinę dėžę (crate). Nėra nieko blogiau, nei atvykti ir pamatyti sugadintą LCD ekraną, kuris buvo įvyniotas tik į seną antklodę.

Kainos ir mokesčiai – kodėl tiek brangu?

Kodėl kainos taip svyruoja?

Kuro kaina, eurų kursas, sezonas – visi šie dalykai įtakoja kainą. Be to, jei reikia daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų, tuomet reikia mokėti už patikimumą. Pigūs pervežėjai dažnai taupo ant vairuotojų arba techninės priežiūros. Aš mačiau, kaip fura suvažiavo į duobę, nes vairuotojas neleido pasikeisti stabdžių trinkelėms, kad vadovas nusipelnė daugiau pinigų. Nenorėčiau, kad jūsų krovinys būtų toje furoje.

Ar galima susitarti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet neikykite. Jei krovinys yra 20 tonų ir jį reikia kelti su kranu, tai kaina yra kaina. Jei tai tik kelios dėžės, galima galvoti apie nuolaidą, jei tarkime, grįžtantis vairuotojas gali paimti krovinią (t.y. „backload“). Tada kaina gali būti net 30 proc. mažesnė. Verta klausti brokerio, ar neturi tokių pasiūlymų.

Kas yra „keltuviniai“?

Tai papildomi mokesčiai už tai, kad vairuotojas turi įvežti krovinią ten, kur neįvažiuoja didelė mašina, pavyzdžiui, į senamiestį arba privačią sodybą. Reikės mažesnės mašinos („pikapo“ su kėbulu). Tai kainuoja, bet jei norite, kad baldai pasiektų jūsų duris tiesiogiai, tai būtina. Nekantraukite, kai girdite šį žodį – jis sutaupo jūsų nugarą.

Ar mokesčiai įskaičiuoti į kainą?

Dažniausiai taip, bet visada patikrinkite. Yra kompanijų, kurios rašo mažą kainą, o paskui prideda kuro priedą, mokesčius už iškrovą, pietus vairuotojui (seriozai, kartai taip būna). Aš visada stengiuosi duoti „all in“ kainą, kad daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų būtų skaidrus. Niekas nenori staigmenų paskutinę sekundę.

Ką daryti, jei neturiu pinigų dabar?

Geriausia nelikti skolingas. Yra atvejų, kai galima susitarti dėl atidėjimo, bet tik jei esate ilgametis klientas. Naujiems klientas dažniausiai reikalaujama išankstinio mokėjimo arba bent 50 proc. avanso. Be to, jei krovinys yra brangus, gali reikėti draudimo poliso, kurį reikia apmokėti iš karto.

Ar branguu vežti mažus krovinius?

Gali būti. Jei vežate tik vieną kedę, tai ji kainuos tiek pat, kiek tiek pat vietos furoje, nes vairuotojas vis tiek važiuoja visą maršrutą. Verta pagalvoti apie dalinių krovinių (groupage) pervežimą, tada sumokėsite tik už užimtą vietą paletėje arba dėžėje. Tačiau laukti teks ilgiau.

Dokumentai ir muitinė – baimės ir realybė

Kokius dokumentus reikia turėti?

Paprastai tai prekių-sąskaita faktūra (invoice), krovinio manifestas ir CMR draudimas. Be to, jei tai ne pirkimas-pardavimas, o perkėlimas, gali prireikti T2L dokumento (tiksliau deklaracijos). Be šių popierių neprasversite nei per Vokietijos policiją patikrinimą, nei per Lietuvos muitinę. Geriausia visus dokumentus turėti PDF formatu iš anksto nusiųstus vairuotojui į telefoną.

Kas yra CMR?

Tai tarptautinis vežimo dokumentas, kuris kartu yra ir draudimo polisas. Jis patvirtina, kad vairuotojas priėmė krovinius. Jei dingsta arba sugadinta, šis lapelius yra jūsų pagrindinis ginklas ieškant atlyginimo. Be CMR, vairuotojas techniškai neturi teisės važiuoti. (Nors turiu pripažinti, kad kartais važiuoja ir be, jei sutarė „žodžiu“, bet tai nelabai protinga).

Ar reikia eiti į muitinę?

Nesijaudinkite, jei keliaujate tarp ES šalių (Lietuva-Vokietija), tai formalios muitinės procedūros nėra (nereikia deklaruoti importo). Tačiau jei vežate alkoholį, tabaką ar didelius kiekius prekių, gali būti patikrinimas. Jei vežate asmeninius daiktus (perkėlimas), rekomenduoju turėti sąrašą su vertėmis, kad neįtarę kad nusipirko prekių ir nesiunčiate be PVM. Esu matęs, kaip muitininkai sulaikė vyrą, kuris vežė „senus“ baldus, kurie iš tikrųjų buvo nauji ir skirti parduotuvei.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų?

Tada prasideda nuobodūs pokalbiai su muitininkais telefonu. Kartais galima juos nusiųsti el. paštu tiesiogiai patikrinimo metu, bet tai sukelia vėlavimą. Jei trūksta faktūros, gali būti paskaičiuota didžiausia galima mokesčių suma, kurią vėliau gana sunku gauti atgal (nors teoriškai įmanoma). Geriau tikrinti du kartus prieš išvykstant mašinai.

Ar galiu siųsti dokumentus vėliau?

Galima, bet rizikuojate. Vokietijoje griežtai žiūri į tai, kas važiuoja sunkvežimiu. Jei vairuotojas bus sustabdytas be dokumentų, gali gauti baudą, o krovinys – areštuotą. Tada daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų virsta košmaru. Nedarykite taip vairuotojui, jis ir taip pavargęs.

Kas yra Ex 1 dokumentas?

Tai reikalinga, jei keliaujate ne ES viduje, o tarkime, per Vokietiją į Šveicariją ar Norvegiją. Jei tik Lietuva-Vokietija, jo nereikia. Nemanau, kad jums dabar to reikia, bet žinoti verta, kad toks dalykas egzistuoja, jei staiga nuspręsite vežti ką nors toliau į šiaurę.

Rizikos ir problemos, su kuriomis susiduriame

Kas nutinka, jei daiktas sugenda?

Jei tai jūsų kaltė (blogai supakavote), atsiprašome. Jei vairuotojo – rašome pretenziją pagal CMR. Svarbiausia – pažymėti defektus vairuotoje prieš pasirašant perdavimo aktą. Jei pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, o namie pastebėsite, kad kojos nuo lango nulūžo, nieko negausite. Būkite atidūs, nepasitikėkite žodžiu.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Retai, bet įvyksta. Dažniausiai pavogiami kroviniai stovintys neapsaugotuose parkinguose prie kelio, ypač Lenkijoje arba Čekijoje. Todėl mūsų vairuotojai turi važiuoti į saugius parkingus. Brangius daiktus visada siūlau drausti. Draudimo kaina nedidelė, bet ramybės – daug. Kartais net ir GPS signalą išjungia vagysbei, tai tokia jau šiandienos realybė.

Ką daryti, jei vairuotojas girtas?

Tai yra baisiausia situacija. Skambuokite policijai ir brokerui. Toks vairuotojas turi būti nedelsiant atleistas. Aš vieną kartą gavau skambutį iš kliento, kad vairuotojas nebeina tiesiai. Mes suorganizavome kitą transportą iš gretimo miesto, o šį atėmė policija. Nėra jokio daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų, jei vairuotojas leidžiasi į alkoholį.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma kompanijų siūlo GPS sekimą. Tai labai padeda nesusirūpinusiems klientams. Bet atsiminkite – GPS gali parodyti, kad mašina stovi vietoje, bet tai gali reikšti, kad vairuotojas tiesiog miega (kas yra įstatymiškai privaloma). Neskambinkite jam 3 valandą ryto klausti „kur jūs esate“.

Kas daryti, jei atvyksta per vėlai?

Jei dėl jūsų kaltės (vėluojate prieš iškrovą), tai gali tekti mokėti baudą už vairuotojo laiką („detention time“). Jei dėl vairuotojo – paprašykite nuolaidos arba bent jau pagarbos. Kartais vėlavimai būna dėl oro sąlygų ar avarijų kelyje. Suprantamumo reikia abiem pusėms.

Ar saugu vežti vertingus daiktus?

Ypač svarbu pasirūpinti apsauga ne tik fiziškai, bet ir dokumentuose. Aš nerekomenduoju rašyti ant dėžės „Auksas“ ar „Kompiuteriai“ – geriau kodas. Žmonės turi būti šiek tiek paranojiški. O patalpose, kur iškraunama, turi būti saugumo sistema arba bent kameros. Gera žinia ta, kad Vokietijoje dauguma sandėlių yra gerai prižiūrimi.

Specifiniai klausimai apie keletą dalykų

Ar vežate pianinus?

Taip, bet tai ypatingas reikalas. Pianinas ne tik sunkus, bet ir jautrus. Jis turi stovėti sienoje, ne galiuose. Reikia specialių juostų, o kartais ir kėbulo su liftu. Nemažau kartų teko aiškinti klientams, kad paprastas „pikapas“ su pianinu gale – tai ne geriausia idėja. Vienas netvarkingas posūkis ir turiat brangų metalo laužą.

Kaip vežti techniką, tarkim, motociklus?

Jos turi būti užfiksuotos ant specialių ratų laikiklių ir pritvirtintos. Negali būti taip, kad ji stovi ant šoninio stovo ir virpančia. Be to, kuro bakas turi būti išleistas iki minimumo, kad nepradėtų skysčiai bėgioti. Esu girdėjęs istorijų, kada motociklas nukrito ant kito krovinio kelionės metu.

Ar galima vežti šaldytus maisto produktus?

Tik jei vairuotojas turi šaldomą fūrą su termografu (temperatūros įrašais). Be to, reikia sveikatos pažymų. Negalima tiesiog įmesti mėsos į paprastą fūrą ir tikėtis, kad atvyks šalta. Muitinė to nepraleis, o jei praleis – tai nebesaugu valgyti. Geriau to nedaryti.

Ar vežate statybines medžiagas?

Žinoma, plytos, cementas, mediena. Čia svarbu, kad medžiaga būtų apsaugota nuo drėgmės. Jei vežate neapdorotą medieną, o užlijo lietus, ji gali deformuotis. Vairuotojai dažnai atsisako vežti atvirus krovinius, jei oras prastas, nes bijo, kad klientą vėliau kaltins už sugadinimą.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Nesileiskite vairuotojui palikti įpakavimo medžiagų (palletės, plėvelės) pas jums. Jis turi tai pasiimti su savimi arba numesti į specialią vietą. Kartais klientai lieka su kalėdinės eglės atliekomis ir nežino, kur jas dėti. Tai ne jūsų problema, pasakykite vairuotojui, kad jis turi tvarkytis.

Ar galima susitarti dėl iškrovos savaitgalį?

Galima, bet tai kainuos. Vairuotojai taip pat žmonės, nori ilsėtis. Jei reikia skubiai iškrauti sekmadienį, reikės sumokėti priedą už darbą nepalankiu laiku. Geriau planuoti iškrovą darbo dienomis, jei norite išlaikyti daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų biudžete.

Ar vežate gyvūnus?

Gyvūnus (ne maisto produktus) veža tik specializuotos kompanijos su leidimais. Paprastas krovinių pervežėjas negali įsileisti šuns ar katės į sandėlį dėl higienos normų ir streso gyvūnui. Nerekomenduoju bandyti įslėpti gyvūno dėžėje, gali baigtis labai blogai.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus svorio?

Pabandykite sužinoti. Jei apgausite, ir vairuotojas užsirašys 500kg, o bus 2 tonos, galiu garantuoti, kad mašina neišvažiuos arba suges variklis pakylant kalnu. Netikslus svoris sukelia daug problemų, ypač planuojant krovinius mišriame fure.

Išvada

Taigi, trumpai tariant, viskas priklauso nuo pasiruošimo ir sąžiningumo. Jei pasakysite tiesą apie krovinių svorį, reikalingus dokumentus ir laikysitės susitarimo, daiktų pervežimo iš Vokietijos procesas be streso ir byrų tampa rutina. Nėra būtina būti ekspertu, kad suprastum, kad blogai supakuota dėžė sutrūks, o be CMR dokumentų niekur neisiųsi. Pasitikėkite savo brokeriu, bet ir patikrinkite jį kartą. Ir svarbiausia – kantrybė. Tarptautiniai keliai yra neprognozuojami, ir kažkas visada pasikeičia, bet su šaltu galva visada įveiksite.