Daiktų pervežimo į Vokietiją terminai ir specifika

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes vadiname tarptautine logistika, išmokau vieno – niekada nežadėk to, ko negali garantuoti. Kai kalbame apie daiktų pervežimą į Vokietiją, žmonės dažnai tikisi stebuklų, bet realybė yra tokia, kad keliai yra perkrauti, o vadybininkų pažadai dažnai prasilenkia su tikrove. Vokietija yra mūsų pagrindinė rinka, todėl čia viskas turi veikti kaip laikrodis, tačiau net ir geriausiai suplanuotas maršrutas gali subyrėti dėl paprasčiausios prastovos pasienyje ar netikėto „šoferio“ nuovargio. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų atrodo tie terminai, kodėl jie kinta ir į ką privalai atkreipti dėmesį, kad tavo krovinys pasiektų tikslą be papildomo galvos skausmo.

Planavimas ir realybė

Koks yra realus daiktų pervežimo į Vokietiją terminas?

Dažniausiai vadybininkai sako, kad fura pasieks Berlyną per 24 valandas, bet aš tau sakysiu tiesą – realybėje tai užtrunka nuo 36 iki 48 valandų. Viskas priklauso nuo to, ar krovinys yra pilnas, ar tai dalinis krovinys, kurį reikia surinkti iš kelių skirtingų taškų. Jei tavo daiktai keliauja iš Vilniaus į Miuncheną, skaičiuok bent tris dienas, nes vairuotojas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo. Kartais atrodo, kad viskas vyksta sklandžiai, bet tada užstringi kažkur prie Lenkijos ir Vokietijos sienos dėl patikrinimų. Tai nėra tikslus mokslas, tai nuolatinė kova su aplinkybėmis, kurias mes stengiamės suvaldyti savo patirtimi.

Ar įmanoma daiktus į Vokietiją pristatyti per vieną parą?

Teoriškai – taip, jei turi du vairuotojus ir mažą mikroautobusą, kuris gali lėkti be didelių sustojimų. Tačiau praktiškai tai kainuoja kosminius pinigus, o ir rizika yra milžiniška, nes pavargęs vairuotojas yra didžiausias pavojus kelyje. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas reikalavo pristatymo per 20 valandų į Frankfurtą, mes tai padarėme, bet kaina buvo dvigubai didesnė nei įprastai. Ar tai apsimoka? Retai. Dažniausiai klientai supranta, kad geriau palaukti tas dvi dienas ir sutaupyti kelis šimtus eurų, nei mokėti už skubą, kuri dažnai baigiasi stresu ir techniniais nesklandumais kelyje.

Kodėl vadybininkai dažnai klysta dėl pristatymo laiko?

Vadybininkai nori parduoti paslaugą, todėl jie dažnai „pagražina“ situaciją, kad klientas pasirašytų sutartį. Jie pamiršta paminėti, kad fura gali sugesti arba kad kelyje gali įvykti avarija, kuri uždarys visą eismą kelioms valandoms. Aš visada sakau klientams: pridėkite 20 procentų prie vadybininko pažadėto laiko ir gausite realų terminą. Tai nėra nekompetencija, tai tiesiog noras įtikti, kuris vėliau virsta mūsų visų problema. Kai krovinys vėluoja, vadybininkas slepiasi, o vairuotojas gauna visą pyktį, nors jis fiziškai negali peršokti kamščių ar pakeisti eismo sąlygų.

Ar oro sąlygos labai įtakoja pervežimo terminus?

Žiemą Vokietijoje eismas gali sustoti dėl paprasčiausio sniego, kurio vokiečiai kartais nesugeba laiku nuvalyti. Pamenu, prieš kelerius metus buvo toks pūga, kad visos autostrados buvo uždarytos dviem paroms. Kroviniai tiesiog stovėjo aikštelėse, o mes nieko negalėjome padaryti. Klientai skambino, rėkė, bet gamta yra stipresnė už bet kokį logistikos planą. Todėl visada sakau – jei planuoji pervežimą žiemą, numatyk papildomą dieną rezervui. Geriau daiktai atvažiuos diena anksčiau, nei vėluos ir sugadins visus tavo planus dėl kažkokios stichijos, kurios niekas negalėjo numatyti.

Kaip veikia dalinių krovinių pervežimo terminai?

Dalinių krovinių (LTL) pervežimas į Vokietiją yra visai kitas žaidimas nei pilnų krovinių (FTL). Čia krovinys keliauja per terminalus, yra perkraunamas, o tai reiškia, kad terminas priklauso nuo to, kaip greitai surinksime pilną mašiną. Kartais tavo daiktai gali stovėti sandėlyje dvi dienas, laukdami, kol atvažiuos kiti kroviniai. Tai yra pigiau, bet lėčiau. Jei tau svarbus laikas, visada rinkis dedikuotą transportą, bet jei nori sutaupyti, susitaikyk su tuo, kad terminai bus lankstūs. Tai yra kompromisas, kurį privalai priimti, jei nori optimizuoti savo logistikos kaštus.

Ar muitinės procedūros užtrunka, jei vežame į Vokietiją?

Vokietija yra ES narė, todėl jokių muitinės procedūrų tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra. Tai palengvina gyvenimą, bet žmonės vis tiek dažnai painioja tai su kitomis šalimis. Visgi, jei veži prekes iš trečiųjų šalių per Lietuvą į Vokietiją, tada prasideda tikrasis „vargas“. Dokumentai, CMR'as, tranzito deklaracijos – jei kažkas negerai su popieriais, fura gali stovėti pasienyje dienų dienas. Mano patirtis rodo, kad 90 procentų vėlavimų įvyksta dėl netvarkingų dokumentų, o ne dėl vairuotojų kaltės. Visada tikrink dokumentus dukart, nes klaida kainuoja brangiau nei pats pervežimas.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja daugiau nei parą?

Pirmiausia – nepanikuok ir neskambink vairuotojui kas valandą, nes jis vis tiek nieko negali pakeisti. Susisiek su logistikos įmonės vadybininku ir reikalauk tikslios buvimo vietos bei vėlavimo priežasties. Jei tai techninis gedimas, reikalauk informacijos, kada bus pakeista mašina. Kartais mes patys nežinome, kas vyksta, nes ryšys su vairuotoju gali nutrūkti (na gerai, realiai tiesiog vairuotojai kartais pamiršta pasikrauti telefonus...). Svarbiausia yra komunikacija. Jei įmonė slepiasi, tai jau blogas ženklas. Geras vežėjas visada pasakys tiesą, net jei ji yra nemaloni, nes pasitikėjimas yra viskas.

Ar skiriasi terminai vežant į skirtingus Vokietijos regionus?

Žinoma, kad skiriasi. Vežti į Berlyną yra viena, o į kokį nors kaimelį Bavarijos kalnuose – visai kas kita. Paskutinė mylia (last mile) visada užtrunka ilgiausiai. Dideliuose miestuose yra eismo ribojimai, fūroms draudžiama įvažiuoti į tam tikras zonas tam tikru laiku. Mes dažnai turime persikrauti krovinį į mažesnį automobilį, kad galėtume pristatyti daiktus į patį centrą. Tai kainuoja papildomai ir užima laiko. Visada klausk vadybininko, ar pristatymo adresas yra lengvai pasiekiamas sunkiasvoriu transportu, nes tai gali pakeisti visą pristatymo grafiką.

Kaip veikia „prastovos“ ir kaip jos įtakoja terminus?

Prastova yra logistikos rykštė. Jei vairuotojas atvažiuoja į vietą, o klientas nėra pasiruošęs priimti krovinio, prasideda skaitliukas. Mes skaičiuojame prastovos valandas, kurios kainuoja nemažus pinigus. Tai ne tik nuostolis tau, bet ir vėlavimas kitiems klientams, kurie laukia tos pačios mašinos. Kartą turėjau atvejį, kai klientas Vokietijoje tiesiog užrakino sandėlį ir išėjo pietauti, o vairuotojas laukė tris valandas. Tai sugriovė visą grafiką visai savaitei. Visada būk pasiruošęs priimti krovinį laiku, nes logistika yra grandininė reakcija – vienas vėlavimas sukelia domino efektą.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais dauguma rimtų įmonių turi GPS sekimo sistemas. Tu gali matyti, kur yra tavo krovinys, bet tai nereiškia, kad tu gali jį valdyti. Kai kurie klientai skambina ir klausia: „Kodėl jis stovi?“. Aš atsakau: „Nes vairuotojas privalo ilsėtis pagal įstatymą“. Tai erzina, bet tai yra saugumo reikalavimas. Nereikia per daug įsijausti į sekimą, nes tai tik sukelia nereikalingą stresą. Pasitikėk profesionalais, kuriuos pasamdai, ir leisk jiems daryti savo darbą. Jei pasirinkai patikimą partnerį, jie patys praneš, jei kils kokių nors rimtų problemų kelyje.

Kokie yra dažniausi vėlavimų „kaltininkai“?

Dažniausiai tai yra „force majeure“ – orai, streikai, avarijos. Tačiau dažnai kalti ir mes patys, logistai, kurie per daug optimistiškai vertiname situaciją. Taip pat labai dažnai vėluojama dėl netinkamo pakrovimo. Jei daiktai nėra tinkamai supakuoti, vairuotojas privalo juos perdėti, kad jie nesudužtų. Tai užima laiką. Kartą teko laukti 5 valandas, kol klientas persikrovė prekes, nes jos buvo tiesiog sumestos į krūvą. Tai yra neprofesionalu. Visada ruošk krovinį taip, kad jį būtų galima greitai ir saugiai pakrauti, nes laikas yra pinigai.

Ar savaitgaliai įtakoja pervežimo terminus?

Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tai reiškia, kad jei tavo krovinys pasiekia Vokietiją šeštadienio vakarą, jis stovės iki pirmadienio ryto. Tai yra faktas, kurio niekaip negali apeiti. Daug klientų to nežino ir tikisi, kad krovinys bus pristatytas pirmadienį ryte, bet realybėje jis pajuda tik pirmadienį. Mes visada įspėjame apie tai, bet žmonės dažnai pamiršta. Planuok pervežimą taip, kad išvengtum savaitgalių, jei tau reikia skubaus pristatymo, nes tai yra tiesiog prarastas laikas.

Kaip veikia draudimas ir ar jis apsaugo nuo vėlavimo?

Draudimas (CMR draudimas) apsaugo nuo krovinio sugadinimo ar praradimo, bet jis neapsaugo nuo vėlavimo. Tai yra svarbus niuansas. Jei krovinys vėluoja, tu negali tiesiog išrašyti baudos vežėjui, nebent tai buvo aiškiai numatyta sutartyje. Dauguma vežėjų turi „išlygas“, kurios atleidžia juos nuo atsakomybės už vėlavimą dėl nenumatytų aplinkybių. Todėl visada skaityk sutartį. Jei tau kritiškai svarbus laikas, derėkis dėl baudų už vėlavimą, bet būk pasiruošęs mokėti brangiau, nes vežėjas prisiims didesnę riziką.

Ar verta rinktis pigiausią pervežimo variantą?

Mano patirtis sako, kad pigiausias variantas dažniausiai yra brangiausias. Kodėl? Nes pigios įmonės dažnai taupo ant visko – ant vairuotojų, ant mašinų techninės būklės, ant komunikacijos. Kai kyla problemų, jie tiesiog dingsta. Geriau sumokėti 10-15 procentų daugiau ir turėti ramybę, kad tavo daiktai bus pristatyti laiku ir saugiai. Logistika nėra sritis, kurioje verta ieškoti „akcijų“. Tai yra paslauga, kurios kokybė tiesiogiai priklauso nuo kainos. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.

Kaip pasiruošti daiktų pervežimui, kad išvengtum vėlavimų?

Visų pirma – tikslus adresas ir kontaktinis asmuo. Tai atrodo elementaru, bet kiek kartų esame klaidžioję po Vokietijos pramoninius rajonus, nes klientas davė neteisingą adresą. Antra – tinkamas pakavimas. Jei daiktai yra ant palečių, jie turi būti stabilūs. Trečia – visi dokumentai turi būti paruošti iš anksto. Jei vairuotojas atvažiuoja ir turi laukti, kol tu pildysi popierius, tai jau yra vėlavimo pradžia. Būk profesionalus savo pusėje, ir mes būsime profesionalūs savo. Tai yra abipusis procesas, kuris reikalauja pastangų iš abiejų pusių.

Ar galima derėtis dėl pristatymo laiko?

Žinoma, galima, bet tik iki tol, kol krovinys išvažiuoja. Kai fura kelyje, derėtis jau vėlu. Jei tau reikia, kad krovinys būtų pristatytas konkrečią valandą, tai turi būti numatyta sutartyje kaip „time-critical“ paslauga. Tai kainuoja papildomai, nes mes turime planuoti maršrutą su atsarga. Jei tiesiog pasakai „reikia kuo greičiau“, tai nieko nereiškia. „Kuo greičiau“ yra labai subjektyvu. Visada naudok konkrečius terminus – „iki trečiadienio 12:00“. Tai leidžia mums planuoti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską fotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sulaužytą dėžę. Tada surašyk pastabą CMR'e. Tai yra kritiškai svarbu. Jei pasirašysi, kad viskas tvarkoje, vėliau nieko neįrodysi. Tada iškart informuok vežėją ir draudimą. Procesas bus ilgas ir varginantis, bet jei turėsi visus įrodymus, atgausi pinigus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas nepastebėjo pažeidimo iškart, o po savaitės bandė reikalauti kompensacijos. Nieko neišėjo. Būk budrus priimdamas krovinį, nes tai tavo turtas.

Ar skiriasi terminai vežant asmeninius daiktus ir komercinius krovinius?

Taip, asmeninių daiktų pervežimas dažnai yra sudėtingesnis, nes žmonės neturi patirties su dokumentais. Komerciniai klientai žino, ko reikia, o privatūs asmenys dažnai galvoja, kad užtenka tiesiog įdėti daiktus į mašiną. Mes turime daugiau laiko skirti konsultacijoms, paaiškinimams, o tai kartais vėluoja visą procesą. Be to, asmeniniai daiktai dažnai būna nestandartiniai, todėl jų pakrovimas užtrunka ilgiau. Jei veži asmeninius daiktus, būk pasiruošęs, kad tai užtruks šiek tiek ilgiau nei standartinis komercinis pervežimas.

Ar yra kokių nors „slaptų“ maršrutų, kurie greitesni?

Nėra jokių stebuklingų maršrutų. Visi važiuoja tais pačiais keliais. Skirtumas tik tas, kad patyrę vairuotojai žino, kur dažniausiai būna kamščiai ir kada geriau važiuoti per kitą miestą. Tai yra patirtis, o ne „slaptas kelias“. Jei kažkas tau sako, kad turi „slaptą maršrutą“, greičiausiai jis tiesiog bando pasirodyti svarbesnis nei yra. Svarbiausia yra ne maršrutas, o vairuotojo gebėjimas reaguoti į situaciją kelyje. Geras vairuotojas visada ras būdą, kaip išvengti didžiausių problemų, net jei tai reiškia papildomus kilometrus.

Kaip pasikeitė pervežimo terminai per pastaruosius 20 metų?

Anksčiau viskas buvo lėčiau, bet paprasčiau. Dabar viskas turi būti „vakar“. Technologijos leidžia mums sekti krovinius, bet jos taip pat kelia didesnį spaudimą. Klientai tikisi, kad jei jie mato mašiną ekrane, ji turi judėti be sustojimo. Tai yra neįmanoma. Taip pat padidėjo biurokratija. Anksčiau galėjai susitarti žodžiu, dabar viskas turi būti popieriuje. Tai saugiau, bet lėčiau. Logistika tapo sudėtingesnė, bet kartu ir skaidresnė. Visgi, pagrindinis principas išliko tas pats – viskas priklauso nuo žmonių, kurie dirba šitą darbą.

Ar verta naudoti tarpininkus (ekspeditorius)?

Ekspeditoriai yra reikalingi, jei neturi laiko pats ieškoti mašinų ir tvarkyti dokumentų. Jie prisiima riziką ir organizuoja procesą. Taip, jie ima mokestį, bet jie taupo tavo laiką. Jei esi didelė įmonė, galbūt gali turėti savo logistikos skyrių, bet jei esi smulkus verslininkas, geriau patikėk tai profesionalams. Tik rinkis patikimus ekspeditorius, kurie turi gerą reputaciją. Geras ekspeditorius yra tavo partneris, kuris padės išspręsti problemas, o ne tik paims pinigus ir dings.

Kaip elgtis su vairuotojais?

Vairuotojai yra tie žmonės, kurie fiziškai atlieka darbą. Būk su jais mandagus. Jei vairuotojas matys, kad tu jį gerbi, jis labiau stengsis dėl tavo krovinio. Kartą mačiau, kaip klientas rėkė ant vairuotojo dėl vėlavimo, kuris nebuvo jo kaltė. Vairuotojas po to tiesiog „pamiršo“ paspartinti procesą. Tai žmogiška. Mes visi esame žmonės. Jei elgsiesi su vairuotoju kaip su partneriu, jis bus tavo geriausias sąjungininkas kelyje. Tai atrodo paprasta, bet daugelis žmonių tai pamiršta.

Ar verta drausti krovinį papildomai?

CMR draudimas turi limitus. Jei veži labai brangius daiktus, CMR draudimas gali nepadengti visos vertės. Visada pasitikrink, kokia yra tavo krovinio vertė ir kokia yra draudimo suma. Jei reikia, apsidrausk papildomai. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Geriau turėti draudimą ir jo nepanaudoti, nei neturėti ir gailėtis visą gyvenimą. Tai yra elementari rizikos valdymo priemonė, kurią privalo žinoti kiekvienas verslininkas.

Ką daryti, jei vadybininkas nekelia ragelio?

Tai yra blogiausias ženklas. Jei vadybininkas nekelia ragelio, vadinasi, kažkas nutiko ir jis bijo tau tai pasakyti. Tokiu atveju skambink į įmonės biurą, reikalauk vadovo. Nereikia laukti. Kuo ilgiau lauksi, tuo mažiau galimybių bus išspręsti problemą. Visada turėk atsarginį kontaktą. Jei įmonė neturi atsarginio kontakto, tai jau yra raudona vėliava. Profesionali įmonė visada turi planą B.

Ar logistika į Vokietiją taps dar greitesnė?

Abejoju. Keliai yra pilni, vairuotojų trūksta, o taisyklės tampa vis griežtesnės. Greičiau tikrai nebus. Galbūt bus efektyviau, galbūt bus daugiau automatizacijos, bet fizinis atstumas išliks toks pat. Svarbiausia yra ne greitis, o patikimumas. Geriau žinoti, kad krovinys atvažiuos per 3 dienas ir jis tikrai atvažiuos, nei tikėtis pristatymo per 1 dieną ir nusivilti. Tai yra mano 20 metų patirtis, kuria dalinuosi su tavimi.

Išvada

Logistika į Vokietiją nėra vien tik skaičiai ir maršrutai, tai visų pirma žmonės ir jų gebėjimas susitvarkyti su netikėtumais. Jei suprasi, kad vėlavimai yra natūrali šio verslo dalis, o ne kažkieno piktavališkumas, tau bus daug lengviau. Visada planuok su atsarga, rinkis patikimus partnerius ir būk mandagus su vairuotojais. Tai yra paprasti patarimai, kurie padės tau išvengti didžiausių problemų. Sėkmės pervežimuose, ir tikiuosi, kad tavo kroviniai visada pasieks tikslą laiku.