Daiktų pervežimo į Vokietiją proceso ypatumai su mikroautobusais: praktinis vadovas

Sveiki, gelieji. Būna taip, kad žmogus susiduria su reikaliu nunešti keletą dėžių ar net baldus į Vokietiją, ir čia prasideda... na, gal ne chaosas, bet daug klausimų. Es šioje srityje virš dvidešimties metų, mačiau viską – nuo puikių, paslaugių vairuotojų iki tokių istorijų, kad plaukai standa. Nors atrodo paprasta: įsikrovėm, važiavom, iškrovėm. Bet ne visada taip lengvai, ypač kalbant apie daiktų pervežimo į Vokietiją proceso ypatumus su mikroautobusais, nes vokiečiai mėgsta tvarką, o mūsų realybė kartais būna šiek tiek kitokia. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, tiesiog taip, kaip yra.

Dokumentai ir biurokracija (kas visada kankina)

Kokius dokumentus reikia tur�ti savyje?

Tai, žinoma, svarbiausia yra krovinio manifestas arba sutartis (CMR jei jau didesnis reikalas). Be to, turi būti vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas ir draudimas. Jeigu vežate ne savo daiktus, būtinas įgaliojimas, kad neįtartų, kad vagiate. Kartais taip pamiršti paprastą ID kortelę, o prie sienos viskas sustoja. Geriau turėti visą rinkinį, jei klausia apie daiktų pervežimo į Vokietiją proceso ypatumus su mikroautobusais, tai pirma dalykas – dokumentai turi būti švarūs.

Ar CMR draudimas būtinas mažiems siuntiniams?

Techniškai, jei vertė maža, gali ir nebūti, bet aš visada recommenduoju. Vokiška muitinė ar policija gali užprotestuoti be jo. Vieną kartą važiavome be draudimo, o klientas labai stengėsi, kad būtų užtikrinta sauga. Geriau pridėti tą eilutę ir miegoti ramiau. Netaupykite ant to.

Ar reikia deklaruoti grynųjų pinigų?

Taip, jeigu turite daugiau nei 10 tūkstančių eurų (gali būti ir kitų valiutų, tada perskaičiuojama). Vokiečiai ant pinigų yra labai jautrūs, jei pastebės neapskaičiuotą pinigųą (čia pataisiau: pinigų) kupiūrų krūvą, viskas gali baigtis konfiskacija. Nepykite ant manęs, tokia taisyklė, patikrinkite prieš važiuodami.

Kas daryti, jeigu trūksta kai kurio dokumento?

Geriausiai nevažiuoti, bet jei jau važiuojate ir pastebite, skambinkite iš karto brokeriui arba siuntėjui. Kartais galima išsiųsti skanu kopiją el. paštu, jei tai ne būtinas originalas perkeliant sieną. Muitininkai kartais būna supratingi, jei žmogus ne bando apgaudinėti, o tiesiog suklydo.

Ar sunkiau su muitine, jei prekės naudotos?

Naudotoms daiktams reikia pirkimo-skyrimo sutarties, o kartais ir techninės apžiūros pažymos, kad nustatytumėt amortizaciją. Be to, turi būti apskaičiuotas PVM. Tiesa, jei tai asmeniniai daiktai (kelionės bagažas), tai kitas reikalas – tada tiesiog deklaruoji, kad tai nėra prekybinis krovinys.

Ar galima vežti vaistus be recepto?

Tai yra pilnas "grey area". Skaičiuokit patys, jei tai nereceptiniai vaistai ir mažai kiekio, dažnai praeina. Bet jei dėžės pilnos – gali būti problemų. Geriau turėti gydytojo išrašą, liudijantį, kad tai jums asmeniškai reikalingi, kitaip gali įtarsti prekybą nelegaliomis medžiagomis.

Kaip elgtis su pavojingomis medžiagomis?

Jokių benzino kanistrų ar chemikalų be specialios licencijos ir pirkėjo deklaracijos (ADR). Tai ne kalbos. Vieni mūsiškiai bandė vežti keletą "Benzinas" kanistrų rezervui ir neapsprentė, ką su jais daryti, kai sustojo policija. Nenulaužykite galvos, geriau nusipirktite vietoje.

Ar reikalingas veterinarijos pasas šuniui/katėms?

Absoliučiai taip. Turi būti pasas su čipu ir skiepų nuo pasiutligės aprašymas. Be to, šuniukas turi būti prieš kelionę apdorotas nuo kirmėlių ir parazitų. Vokiečių veterinarijos tarnybos tikrina labai atidžiai, nė nesusimąstykite važiuoti be to.

Ką daryti, jeigu dokumentai vokiškai?

Geriausiai turbūt turėti vertimą. Ne visur reikalauja notarinio, bet jeigu įvyko nesklandumų, niekas nenori savo galvai problemų su vertėjais. Patirkime, dėlto paprasčiau iš karto parengti bent vieną lapą su pagrindinėmis informacijomis vokiškai.

Kelias, techninė būklė ir vairavimas

Ar mikroautobusui reikia žalvario (Umweltplakette)?

Daugumoje Vokietijos miestų taip, ypač žaliojoje zonoje. Be to plaketės jeigu įvažiuosite į centrą, gausite baudą. Jos nėra brangios, bet reikia žinoti savo transporto priemonės emisiją (Euro 4, 5, 6 ar pan.). Viską galima nusipirkti degalinėje arba internetu.

Kokie greičio limitai ten?

Standartiškai, automagistralėse (Autobahn) daug kur nėra limito, bet yra rekomenduojamas 130 km/h. Tačiau dėl įvairių apkrovos arba darbo laiko taisyklių, dažnai vairuotojai važiuoja lėčiau. Atminkite, kad kai kuriose ruožose ribos griežtos – 100 ar 120 km/h. Sekite kelio ženklus.

Ar sunku rasti stovėjimą tokiems masinai?

Miestuose – siaubingai sunku, o su kėbulu aukštesniu nei 2 metai, į požeminius garažus vos ne įsivažiuosite. Geriau ieškoti "Park and Ride" aikštelių miesto pakraštyje. Užsukę į centrą, prarasite daugiau laiko nei iškraudami krovinį.

Kaip su kuro kainomis?

Vokietijoje brangiau negu Lietuvoje, bet skirtumas nebėra toks milžiniškas kaip anksčiau. Nerekomenduoju užpildyti viską prie pat sienos Lenkijoje (kiek suprantu, ten taip pat nebe taip pigu), geriau susirasti pigesnę degalinę (pvz., "Freie Tankstelle") pačioje Vokietijoje, toliau nuo automagistralės.

Ar būna daug eismožiūrių?

O kaip. Ypač prie Hamburgo, Frankfurto arba ties Miunchenu. Stovėjimo juostos gali būti po 20 kilometrų. Planuokite laiko atsargą, jeigu važiuojate per darbo dieną. Naktį šiek tiek lengviau, bet vis tiek judrumas didelis. Ten viskas gyva.

Ką daryti, jeigu sugedęs mikroautobus?

Pirmiausia saugumo zona (trikampė ir liemenė). Tada skambinti pagalbos tarnybai. Jeigu turite "Allianz" arba kitą draudimą, padės greitai. Svarbu žinoti savo vietą (jeigu nežinot, naudokite "what3words" aplikaciją). Nekelkite vargto ant kelio.

Ar galima važiuoti maršrutais, kurie skirti tik lengviesiems?

Kai kuriuose kaimuose yra ženklų "Darbo dienomis draudžiama sunkvesiems". Nors mikroautobusas gali atrodyti kaip keleivinis, jei jis uregistruotas kaip krovininis, gausite biškį. Geriau vengti tokių mažų kaimelių kelių ir laikytis navigacijos nustatymo "sunkvežimiams". Neabejoju, tai padės išvengti problemų.

Ar reikia mokėti kelių mokesčius?

Jeigu sveria daugiau nei 3,5 tonos (kai kurių mikroautobusų versijos), taip, reikia "Maut" skaitiklio. Jei iki 3,5 tonos, tai nereikia, tačiau kai kurie tiltai ar tuneliai gali turėti savo mokesčius. Patikrinkite iš anksto.

Kaip elgtis su žiemos padangomis?

Vokietijoje yra griežtas įstatymas: nuo spalio iki balandžio, esant žiemos sąlygoms, privalomos žiemos padangos (arba "visasezonės" su tam tikru žymėjimu). Baudos didelės. Be to, jeigu įstrigstate sniege be jų, ir draudimas nebegins mokėti.

Klientai, kainos ir procesas

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Klausimėlis... Tai priklauso nuo maršruto, svorio, ar reikia įrenginėtojo (keltės). Vidutiniškai galima vadinti nuo 1 iki 3 eurų už kilometrą, bet su kuro kainų šuoliu, viskas keičiasi. Daiktų pervežimo į Vokietiją proceso ypatumai su mikroautobusais taip pat yra susiję su kroviniu: jei tai tik 3 dėžės, galima pigiau, o jei pianinas, tai kita verta.

Ar imama už krovimą/iškrovimą?

Įprastai, kainos nurodytos "nuo durų iki durų", bet tai reiškia, kad vairuotojas padeda nuleisti ant žemės. Jei reikia nešti į trečią aukštą be lifto, tai papildomas mokestis (paprastai 10-20 eur/val). Vairuotojas ne kėlininkas, nepamirškite to.

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Matuokite ilgio, pločio, aukščio centimetrais ir dauginkite. Jeigu daiktai ne standartinės formos (pvz., sofa), imame didžiausius matmenis. Nekantrinkite "suspausti" matmenis, nes fiziniai dalykai nespaudžiami.

Ar galima kažką pririšti išilgai?

Geriau ne. Turi būti užfiksuotas tarp sienų, kad nešvaistytų stabdžiuojant. Vienas klientas mums pririšo dviratį išilgai, ir sustojus jis nukrito ant kitų daiktų. Dėl to gavo įbrėžimų ant sofos. Mes neatsakome už blogą pririšimą, jeigu patys darysite.

Kas daryti, jei klientas negali lauke pasitikti?

Reikia aiškiai sutarti, kur palikti. Vokiečiai dažnai sako, "palikite garaže, raktas po kilimėliu". Mes paprastai siunčiame SMS su nuotrauka, kad įrodytume jog palikome. Tai abiem pusėms saugiau.

Ar priimami grynaisiais pinigais?

Labai retai. Dauguma veža su terminalais arba reikalauja pavedimu iš anksto. Vairuotojams negana atsinešti didelių pinigų sumų sau su savimi, saugumo sumetimais. Geriau pervesti į sąskaitą.

Ką daryti, jeigu daiktas sugadintas kelyje?

Jeigu kaltė mūsų (blogai užfiksuota), turime civilinę atsakomybę. Reikia nedelsiant fotografuoti žalą vietoje ir parašyti "protokolą" ar pranešimą. Neigyvendinkite to vėliau, kai namie pastebėsite, nebus įrodymų, kad nebuvo jau taip sugadinta.

Ar galima sėdėti keleiviui gale?

Jei tai keleivinis mikroautobusas su sėdynėmis – taip. Jei tai krovininis "kubas" be sėdynių ir saugos diržų – kategoriškai ne. Policija Vokietijoje tai patikrina labai griežtai, net jei važiuojate trumpą atkarpą.

Kaip elgtis su įkrovimu į antrą aukštą?

Turi būti liftas. Jei nėra, reikia tartis su vairuotoju arba mums reikės siųsti darbininkus. Už tai imamas papildomas mokestis. Neklauskite, kodėl neįmanoma nešti sofos per laiptus vienam – tai fiziškai sunku ir pavojinga.

Įvairios situacijos ir patarimai iš vidaus

Ar dažnai pasitaiko vokiškų klientų, kurie nenori mokėti?

Retai, vokiečiai labai sąžiningi mokėtojai. Kartais tik gali diskutuoti dėl kainos, jeigu pasirodė daugiau darbo nei buvo numatyta. Tačiau nepykite ant jų, jie tiesiog tiksliai seka užsakymą. Jei sutarte dėžės tai ir dėžės, o ne du maišai atliekų.

Kuo dujų (CNG/LPG) mikroautobusai skiriasi?

Jie pigiau važiuoja, bet degalinių mažiau. Važiuodami į Vokietiją turėkite savo žemėlapį, kur yra tokios degalinės, kita nueisite keliasdešimt šimtų kilometrų atgal. Be to, tuneliuose su jais gali būti apribojimų.

Ar verta važiuoti per naktį?

Naktį eismas mažiau, tačiau sunkiau rasti atvirus parduotuves jei reikia ką nors nusipirkti. Be to, vairuotojas turi ilsėtis. Geriau planuoti taip, kad atvyktumėte ryte į darbo laiką, nes klientams naktį neįdoma keltis.

Kas daryti jei pasiklysta?

Naudojame visų pirma navigacijas, bet kartais ji suveda į pievą. Geriau paprašyti vietinio, vokiečiai dažniausiai padeda labai gerai (geidulingai). Žinoma, jeigu kalbate angliškai arba rusiškai, bet jaunima dažniau supranta angliškai.

Ar galima veži maistą?

Galima, bet turi būti tinkamai supakuota. Jei tai kepenėlės ar ką nors panašaus, gali kilti klausimų dėl sanitarijos taisyklių (HACCP). Paprastai mums neleidžiama vežti mėsos ar žuvies be specialių leidimų ir šaldymo įrangos.

Kaip su vėluojančiais siuntėjais?

Tai kasdienybė. Parašome 14:00, o jis atvyksta 16:00. Dėl to visais kitais užsakymais vėluojame. Būkite kantrūs, bet reikškite, kad laikas – pinigai. Jeigu žinote, kad vėluosite, praneškite vairuotojui iš anksto.

Ar griežtai tikrinami drabužiai?

Jeigu tai asmeninis drabužių siuntinys (pavadinimu "Used clothes"), dažnai praeina be problemų. Jeigu tai prekybai (dideliais kiekiais), gali reikšti tekstilės sertifikatų. Muitinė žiūri, ar nėra "Made in Turkey" etiketės be mokesčių.

Kokios yra pagrindinės problemos su tokiu pervežimu?

Pagrindiniai daiktų pervežimo į Vokietiją proceso ypatumai su mikroautobusais susiję ne su važiavimu, o su komunikacija. Vokiečiai mėgsta griežtas sutartis, o mes dažnai elgiames "kaip kažkaip įeis". Tas kontrastas sukuria daugiausia nesklandumų.

Ar verta imti "Maut" skaitiklį nuominėje?

Jei važiuojate vieną kartą per metus, nereikia. Turite nusipirkti (nuoma gali būti brangi). Jei reguliariai – įsigykite. Be jo, su sunkesniu mikroautobusu kelias tiesiog draudžiamas.

Ar dažnai plyšta padangos?

Su blogais keliais Lenkijoje arba statybų zonose Vokietijoje – taip. Visada reikia turėti rezervę. Neklauskite, kodėl, tiesiog būna. Tas apsauginis rataisas gali išgelbėti dieną.

Ar galima užsisakyti ekskursiją vairuotojui?

Oficialiai ne, vairuotojas yra darbuotojas ir turi grįžti. Tačiau jei jūsų krovinys nedidelis, ir jis turi laiko tarp iškrovimo ir kito užsakymo (tai retas atvejis), gali laukti. Neužsimanykite jo pasisavinti.

Kas su alkoholio pervežimu?

Asmeniniam vartojui – galima (nurodytas kiekis). Prekybai – reikalingos licencijos. Muitinė gali uždaryti visą krovinį, jei pastebės didesnę prekės kiekį be dokumentų.

Kodėl neatsiliepiate į žinutes?

Kartais vairuotojas važiuoja ir negali atsiliepti. Kartais tiesiog užimti krovimo procesu. Būkite kantrūs, jeigu parašėte 21:00 vakare, atsakys ryte. Mes ne robots (robotai).

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Brangiausia reikia drausti. Kai kurios kompanijos (ir mes) atsisako vežti grynųjų ar labai brangių meno kūrinių be specialios sutarties. Rizika per didelė visiems.

Paskutinis patarimas.

Būkite tiesūs, ką vežate ir kiek. Nelieskite mums pasakyti, kad tai "keli maišai", o ten bus motociklas. Supraskite, mums reikia planuoti erdvę. Geros kelionės!

Išvada

Viskas sakyčiau galima sužinoti tik iš patirties, nors taisyklių knygos storos. Daiktų pervežimo į Vokietiją proceso ypatumai su mikroautobusais susideda iš geros techninės būklės, tvarkingų popierių ir sąžiningo kalbėjimo su klientu. Nereikia būti genius, kad suprastum – reikia tiesiog pasidairyti kelyje ir gerbti kitų laiką. Tikiuosi, kad šie man įrašai (čia patikslinu: patarimai) padės jums išvengti nemalonumų ir krovinys pasieks paskirties saugiai.