Daiktų pervežimo į Vokietiją nauda su mikroautobusais: kas vyksta realybėje?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmečius, regėjau ir gerų, ir blogų dienų, kai sunkvežimiai užstrigdavo ties Poznań’u arba kai vairuotojai prarastadavo dokumentus pietų metu. Vokietija – mūsų pagrindinė kryptis, o klientai nuolat klaunda apie tą pačią problemą – būtent, kokia yra daiktų pervežimo į Vokietiją nauda su mikroautobusais, palyginus su dideliais sunkvežimiais. Tiesą sakant, tai nėra jokia rocket science, bet turi savų niuansų, apie kuriuos reti „logistikos ekspertai“ užsienio svetainėse kalba. Čia nebus apie tai, kaip mes „užtikriname kokybę“, o kaip viskas tikrai vyksta – kartais pavargęs vairuotojas, kartais įstrigęs krovinys ir taip toliau. Sėkime tiesiai į akis, be šlapių marškinių.

Kas suteikia daiktų pervežimo į Vokietiją naudą su mikroautobusais techniniu požiūriu?

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą o ne sunkvežimį?

Žiūrėk, kai kalbame apie daiktų pervežimo į Vokietiją naudą su mikroautobusais, pagrindas visada yra greitis ir lankstumas. Sunkvežimiams tenka važiuoti dideliais aplinkkeliais, o mikroautobusas provažiuos pro miesto centrą beveik beribiškai. Be to, vokiški keliai mėgsta kabliukus už greičio, o su mažesniu automobiliu lengviau manevruoti tarp eismo juostų. Taip pat, jei tu veži tik dvi sofas ar keletą dėžių, mokėti už 20 tonų sunkvežimį yra tiesiog neprogresu. Tiesiog ekonomiškiau, ypač kai kuros kainos šokinėja kaip priepuoliai (kas, tiesa pasakius, dabar ir taip siaubinga). Taigi, lankstumas čia yra numeris vienas.

Kiek laiko užtrunka tokia kelionė?

Paprastai sakyčiau – 1-2 dienos, bet kas čia žino tiksliai. Jei važiuojame į Miuncheną ar Berlyną, tai gali užtrukti ilgiau nei į mažesnius miestelius prie sienos, kaip kad Achenas. Vakarų pusėje lengviau, bet rytuose eismas kvailai pasidaręs, ypač aplink Niurnbergą. Kartais vairuotojas sustoja pietų, gali užtrukti. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ką veži – jei reikia iškrauti keliose vietose, prasideda naktinis maratonas. Taigi, geriau klausk konkretaus maršruto, ne šiaip už akių.

Ar į tą mašiną telpa visa mano virtuvė?

Įprastas „Vokietijos mikroautobuso“ (kaip mūsų vadybininkai vadina) standartas yra apie 15-20 kubinių metrų tūrio. Virtuvės komplektas dažnai telpa, jei nėra kokių gigantiškų šaldytuvų „American“ stiliaus ar stacionarių blokų. Reikėtų matuoti, aš čia reginiu per telefoną prastai. Galima užstatyti iki pat lubų, bet tik jei dėžės tvirtos. Jeigu turi ką nors įstrižo, reikės dėti viršuje. Geriausia iš anksto atsiųst sąrašą, kad aš galėčiau įsivaizduoti kaip tai lego dėliuosim (nors dar kartais pamišių ir viską teks permesti vietoje).

Kiek svorio gali pakelti toks transportas?

Čia viskas paprasta – iki 3,5 tonos bendro svorio. Tai reiškia, kad patys daiktai gali svėrėti maždaug 1,2 - 1,5 tonos, o likę 2 tonos eina į mašinos svorį, degalus ir vairuotoją. Jei bandysi užkrauti 2 tonas metalo laužo, vairuotojas neįvažiuos į svarstykles arba gaus baudą Vokietijoje. Ten policija ant greitkelių stovi ir svarsto. Taigi, jei turi sunkių daiktų, geresnis sunkvežimis su kranu.

Pinigai, kainos ir biurokratija – kaip čia viskas uždirba?

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas?

Kainos šokinėja kaip šuo naktį. Vidutiniškai gal kalbėti apie 300-600 eurų už mažą krovinią į Vokietiją, priklausomai nuo to, kur ir ką veži. Jei reikia įrenginėtojo (žmogaus, kuris nešioja daiktus), tai kainos didesnės. Degus brango, o mokesčiai už važiavimą Vokietijoje (vokiškai „Maut“) nėra maži, net mažiems automobiliems. Taip pat, jei reikia skubiai, tai papildomai mokėsi už „skubą“. Negaliu pasakyti fiksuotos sumos, nes nežinau tavo krovinio svorio. Daiktų pervežimo į Vokietiją nauda su mikroautobusais ta ir yra tame, kad mokėsi tik už tai, ką turi, o ne už tuščią vagoną.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Galbūt ne paslėpti, bet žmonės apie juos pamiršta. Pavyzdžiui, jei vairuotojas laukia virš valandos, kol tu raktus ieškai ar sandėlio prižiūrėtojas geria kavą, tai laukimas paprastai mokamas. Taip pat, jei reikia specialios technikos (keltuvas) iškrauti, tai atskira mokėjimas. Vokiškai firmos mėgsta kruopščiai viską užrašyti į sąskaitas, tad nėra kur nuslėpti (nors kartais būna įdomių punktų, aš ir pats stebiuosi). Geriausiai susitarti dėl „all in“ kainos iš karto.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dažniausiai imame avansą, kad parodytum, kad esi rimtas. Niekas nenori važiuoti tuščiomis atgal po 1000 km. Jei esam dirbę anksčiau, galiu ir padėti, pažaduok. Bet naujiems klientams be užstato ar dalinio mokėjimo iš karto išvažiuoti negaliu – per daug kartų apdegau. Galima mokėti pavedimu iš Vokietijos gavėjui, jeigu jis sutinka, bet Lietuvoje dažniau lauki, kol daiktai iškraunami. Sąskaitą išrašome be PVM arba su, kaip tau patogiau.

Ką daryti su PVM, jei esu verslininkas?

Čia jau įmonės reikalai. Jei turi PVM kodą, mes išrašome sąskaitą faktūrą su PVM. Vokietijoje tada gali taikyti „intra-Community supply“ procedūrą, kai nebereikia mokėti Vokietijos PVM, o tik Lietuvos. Bet čia turi savo buhalterį paklausti, aš ne teisininkas ir galiu ką nors prasukti. Žinau tik tiek, kad dokumentus turi užpildyti be klaidų, kitaip vokiečiai išmes sąskaitą ir reikalaus mokėti jų procentą.

Dokumentai, saugumas ir rizika – kas gali nuvykti blogai?

Kokius dokumentus būtina turėti?

Būtinai turėk daiktų sąrašą (inventorių). Vokietijoje muitinė ar policija gali sustabdyti ir paklausti – „kas čia per?“, ir jei neturi sąrašo, gali būti nemalonumai. Mes sutvarkome CMR konosamentą, tai pagrindinis dokumentas. Jei veži techniką, reikės serių numerių. Nereikia jokių ypatingų leidimų, jei tai ne pavojingi krovniai (chemija, ginklai). Paprastai daiktų pervežimas mikroautobusu yra paprastesnis dokumentu, nei dideliems konteineriams (aš žinau, ką sakau, buvau ir ten).

Ar mano daiktai apdrausti?

Žinoma, turime draudimą, bet jis nebegalinis. Paprastai draudžiama apie 10-20 tūkstančių eurų, jei daugiau – reikia pranešti iš anksto ir papildomai sumokėti (kažkaip taip man atrodo, nors galiu ir klysti dėl sumų). Vertingus dalykus (brangius laikrodžius, juvelerius) geriau vežti su savimi, o ne pervežėjui. Jei sužalojame ką nors dėl savo kaltės – atlyginame, bet jei dėžės blogai suklijuotos (nors jos ir taip skyla) – neatsakome. Žiūrėk sutarties sąlygas, ten viskas parašyta mažu šriftu.

Kas vyksta, jei užstrigame pasieniuose?

Kadangi ES, sienos praktiškai nėra, bet muitinė dar daro patikras. Jei tu veži naudotus daiktus asmeniniam naudojimui, paprastai nieko nereikia. Jei verslui – reikia faktūrų. Vieną kartą (nors seniai) mūsų vairuotoją sulaikė prie Lenkijos-Vokietijos sienos dėl keisto krovinio, teko aiškintis tris valandas. Bet dažniausiai pravažiuojame šviesiai, nebent kokių nelegalių cigarečių bando kažkas įsimesti – tai jau ne mūsų reikalas.

Ar dažnai dingsta daiktų?

Su manim – ne (kol kas! pirštu piršta). Bet girdėjau istorijų apie kitas firmas. Žmonės užsako pigų pervežimą „iš skečo“, o tada vairuotojas išvažiuoja į saulę su jūsų televizoriumi. Dirbdamas 20 metų, mačiau viską. Todėl rekomenduoju rinktis patikimas firmas su reputacija, ne tas kurios skelbia „vežam visur 100 eurų“. Krovinių gabenimas Vokietijon turi būti saugus. Pas mus vairuotojai turi sutartis, tad jiems neapsimokt vagioti.

Vairuotojai ir kas vyksta kelyje – žmogiškasis faktorius

Kas ištikimiausiai vairuoja tuos mikroautobusus?

Tie paprasti vyrukai, dažniausiai lietuviai arba lenkai, kurie dirba jau metus ar dešimtį. Jie žino kelią, bet kartais yra pavargę. Nereikia jų laikyti kaip kokius robotus. Vienas vairuotojas gali būti šnekus ir padės iškrauti, kitas gali norėti tik duoti raktus ir važiuoti toliau. Mikroautobuso pervežimai priklauso nuo to konkretaus žmogaus. Būna ir jaunolių, kuriems dar trūksta patirties, tad stengiuosi siųsti „senius“, kai galiu pasirinkti.

Ar vairuotojas padės mane išsikrauti?

Tai paprastai sutariama. Pirkdami pervežimą, dažnai įeina „įkrovimo/iškrovimo darbai“, bet tai reiškia, kad jis nešioja daiktus iš durų į duris. Jei reikia nešioti į penktą aukštą be lifto – tai jau nebe. Kai kurie vairuotojai yra geri vaikinai ir padeda, kiti sako: „aš važinėju, o ne nešioju“. Geriau viską aptarti iš anksto, kad nėra nesusipratimų vietoje (ypač kai moterys lieka vienos su sunkiomis dėžėmis).

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja?

Vokietijoje yra daug „Baustellen“ – statybų vietų kelyje. Stovi valandas. Jei jis vėluoja valandą ar dvi – tai normalu, skambink ir klausk. Jei vėluoja visą dieną – tai problema. Mes turime GPS stebėjimą, todėl matome, kur jis yra. Kartais (tikrai retai) jis tiesiog užmiega po kažkurio degalinės, bet tokius iškart „kačiukus“ atleidžiu (ir nemoku jų kelionės). Būk kantrus, keliai ne mūsų valia.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Asmens pervežimas kita licencija. Krovinių pervežimas draudžia vežti keleivių be tam tikrų leidimų, ypač kai tai mokama paslauga. Be to, vairuotojui tenka poilsis, jis nori miegoti, o ne kalbėti apie tavo gyvenimą. Esu girdėjęs istorijų, kaip žmonės įsiterpia už pinigus, bet tai nelegalu ir rizikuoji likti be mašinos ir pinigų. Geriau susirasti bilietą autobusu ar traukiniu, jei taip nori.

Specifika Vokietijoje – ką reikia žinoti prieš važiuojant

Ar sunku privažiuoti prie namų Vokietijoje?

Jeigu gyveni kažkur senamiestyje, prieš tai gali būti siauros gatvelės, akmenimis grindžiotos. Sunkvežimis nepravažiuos, o mikroautobusas įsibrovės. Vokietijos miestuose griežtai stebi, kur sustoti. Jeigu stovėsi ne vietoje – gausi baudą, ir tai ne smulkus. Mūsų vairuotojai jau pripratę žiūrėti ženklus, bet jei turi specifinę vietą, pranešk iš anksto. Kartais teka nešioti daiktus 100 metrų, nes ten tiesiog neįmanoma užstoti mašinos (tokia jau Vokietijos tvarka).

Kas dėl žaliųjų kortelių (Umweltplakette)?

Tai dabar būtina daugelyje miestų, pvz., Miunchene, Berlyne ar Štutgarte. Be jos į centrą neįleis. Mūsų mašinos jos turi, nenuostabu, važinėjame ten nuolat. Jei veži savo mašina, nepamiršk, bet mums tai rūpesčių nedaro. Baudos už tai ne smulkios, policija stovi pačiame įvažiavime ir tikrina. Tai vienas iš dalykų, dėl ko pervežimas į Vokietiją mikroautobusu gali pasidaryt brangus, jei kas negerai su dokumentais.

Ar reikia rūpintis padangomis?

Vokietijoje žiemos padangos privalomos nuo spalio iki balandžio (O bis O). Jei sninga ir neturi žieminės – bauda didelė ir kelią uždraus. Mūsų vairuotojai važiuoja paruošti, to nereikia galvoti klientui. Bet jei pats veži savo daiktus ką nors – tai svarbu. Kartą matėme, kaip lenkas stovėjo sniege su vasaros padangomis ir verkė. Nekelkime į tą situaciją, mes pasirūpiname technine būkle, o tu – kava.

Problemos ir nenuostabumai – tai įvyksta realiame gyvenime

Kas jeigu daiktai pasidaro drėgni?

Mikroautobusai nėra visada hermetiški kaip jūriniai konteineriai. Jei lijus smarkiai ir vairuotojas staigia atidaryja durelis, gali patekti vandens. Dažniausiai viskas uždengta plevele, bet įsiskverbimas įmanomas. Jei turi labai jautrius daiktus, parašyk, uždėsime papildomą. Negaliu garantuoti 100% sausumo, jei oras baisus (o dabar orai keisti, globalinis atšilimas ir visa tai). Aš visada sakau – įdėk daiktus į plastikines dėžes, o ne į kartonines.

Kas jei aš pats suskaičiuosiu daiktų blogai?

Tu skambinsi, kad „ką tik keletą dėžių“, o prieinai – mašina pilna buto baldų. Vairuotojas gali tiesiog nepriimti virsvorio. Tada teks siųsti antrą mašiną, o tai kainos dvigubai. Nenaudokime „maždaug“. Būva paprastai: klientas sako „penkios dėžės“, o tai išeina penkios dėžės po 100 kg. Nu, mes pamečiaume daiktą? Ne, tu sugundai. Būk tikslus, mums lengviau planuoti (nors ir mums kartai trūksta fantazijos suprasti tai).

Ar galima keisti maršrutą važiuojant?

Jeigu jau važiuojame į Hamburgą, o tu pasakei „o, sustokkite dar Bremele“, tai gali būti problemų. Kuro ir laiko sąnaudos. Jei tai netoli – gal susitarsime. Jei reikia važiuoti atgal 50 km – tai jau papildomas mokestis. Vairuotojas nemano, kad tai turistinė ekskursija. Sugalvojau kartą padaryti maršrutą per „Visus miestus“, tai beveik nebeuždirbau. Planuok iš anksto, o ne važiuojant.

Kokius kvailiausius dalykus matėte vežant?

O, ką tik... Vienas vyras bandė nuvežti gyvą ožį (tikrai, ožį!) skardyklėn, pasakė tai „naminių gyvūnų“ kategorija. Neįleido, buvo kvaila paaiškinantis. Kitas bandė įkišti 3 metrų ilgio sofos į 2 metrų ilgio mikroautobusą (kadangi jis buvo „specialus“ sofos). Teko sulaužyti sofos ranką (aš jo nedariau, bet girdėjau). Žmonės būna įvairūs. Svarbiausia – būk sąžiningas apie tai, ką veži.

Kliento patarimai ir galutiniai klausimai prieš išvykstant

Kaip geriausiai supakuoti daiktus?

Naudok kokybiškas dėžes, o ne tas, kurios suyra vos užkabinus. Klijų juosta (skotč) niekad neužtenka, uždėk ją ant visų siūlių. Jei baldai – išardyk, kuo galima. Kojas nuo lovos nuplėšk. Tai sutaupo vietos ir sumažina pažeidimo tikimybę. Aš pats namie kai keldavausi, supakuodavau taip, kad ant dėžės galėčiau stovėti (nors sveriu 100 kg). Supakuok taip, kad vairuotojui neblogtų pakelti.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Nereikia laukti paskutinės dienos. Geriausia savaitę anksčiau, kad aš galėčiau suplanuoti maršrutą ir rasti gerą vairuotoją. Jei skambini rytoj, ir reikia važiuoti rytoj – kaina bus aukšta, arba gali būti, kad niekas nepasiekia. Ypač pavasario ir rudenio sezono metu, kai visi grįžta iš Vokietijos arba važiuoja ten dirbti (tokia jau mūsų lietuvių likimas). Planavimas sutaupo pinigų ir nervų.

Kokias firmas pasiūlytum?

Nenoriu reklamuoti nieko, bet žiūrėk, ne tik kainą. Paieškok „Google“ reitingų, ar nėra komentarų apie dingusius daiktus. Yra gerų, mažų „šeimyninių“ firmų, kurios dirba gerai. Yra didelių, kurie pasako viena, o daro kita. Jeigu matai, kad žmogus kalba lietuviškai ir supranta tavo rūpesčius, tai jau pusė sėkmės. Daiktų pervežimo į Vokietiją nauda su mikroautobusais matosi tada, kai vadybininkas neatsiliepia ne pietų metu.

Ar verta viską veži patiems?

Jei turi daug daiktų ir laiko – gal. Bet poilsis Vokietijoje brangus, degalys brangus, o dar nuovargis... Kartas nuo karto užsidirbi šimtą eurų, o pervežimas kainuoja šimtą dvidešimt. Geriau padėk tą šimtą ir miegoti ramiai. Be to, jei sužalojai nugarą nešiodamas šaldytuvą į trečią aukštą be lifto, gydymas kainuos daugiau. Skaitykime realiai – laikas yra pinigai.

Kas tiksliai yra įskaičiuota į tą kainą?

Degalai, kelių mokesčiai (vokiški „Maut“), vairuotojo užmokestis, mūsų marža. Nieko daugiau. Jei matai kainą 400 eurų, tai tik maždaug 50 yra grynas pelnas, likę eina į techninę priežiūrą ir mokesčius valstybei. Mes ne turime alaus iš dangaus. Todėl nevargink dėl nuolaidų, jei kaina ir taip rinkos. Kartais galiu padaryti nuolaidą, jei tu man padėsi su kažkuo (pvz., atveži duoną iš Lietuvos, juokingai skamba, bet būna).

Ar galiu sekti savo daiktus kelionės metu?

Taip, dažniausiai atsiunčiame nuorodą į GPS stebėjimą. Gali matyti, kur mašina yra realiu laiku. Nerekomenduoju skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs?“, jis gali būti už vairo. Žiūrėk žemėlapį. Tai taip pat padeda sužinoti, kada reikia būti namuose pasiruošus. Viena kartą klientas taip skambino, kad vairuotojas galiausiai išjungė telefoną (supratau jį). Geriau rašyk man.

Ar yra kokių apribojimų dėl to, ką negalima vežti?

Negalima vežti vaistų be leidimų, ginklų, pavojingos chemijos, alkoholio dideliais kiekiais be akcizų (tai ypač pavojinga, muitinė uždirba iš to milžinus). Taip pat, negalima vežti ką nors, kuo užteršti aplinką. Paprastai baldus, drabužius, techniką – viskas OK. Jei abejoji, tiesiog klausk. Geriau klausti daug kartų, negaišti vėliau.

Kaip apibendrintum šią paslaugą?

Jei turi iki 1,5 tonos ar mažiau, tai idealus pasirinkimas. Greičiau nei laivas, pigiau nei didelis sunkvežimis. Daiktų pervežimo į Vokietiją nauda su mikroautobusais yra akivaizdi tiems, kurie nori taupyti ir greitai gauti daiktus tiesiai į kiemą. Nėra jokių didelių uostų ar terminalų. Tik tiesioginis ryšys. Tiesiog rinkis patikimą žmogų, kad nereikėtų raudoti telefone vėliau.

Ką daryti, jei pasiekiau mašiną, bet vairuotojo nėra?

Kartais jis eina į tualetą arba parduotuvę papičius. Palauk 10-15 minučių. Jei nieko – skambink man. Kartais būna, kad jis užmigo (kai naktį). Nereikia panikuoti ir šaukti policijos iš karto. Vokietijos policija nemėgsta, kai juos šaukia be reikalo. Mes su juo susisieksime.

Ar galima užsakyti vairuotoją, kuris kalba vokiškai?

Galiu pabandyti susirasti, bet dažniausiai jie kalba lietuviškai, angliškai arba rusiškai. Jei reikia kalbėti su vokišku sandėlininku, dažniausiai užtenka angliškų frazių „Cargo“ arba „Out“. Bet jei tai būtina – parašyk reikalavimą, pažiūrėsim. Kainos gali pakilti.

Ar turiu suteikti vairuotojui maisto?

Nebūtina, bet jei jis padėjo tau nešioti sunkias dėžės trečią aukštą, butelio vandens ar kavos pagarbai nebus per daug. Jis yra žmogus. Mačiau, kaip klientai duodavo sumuštinį, ir vairuotojas tapo draugiškesniu. Tai nedidelis dalykas, bet padeda susiformuoti gerai atmosferai (tik nežudyk jį keptu maistu, vairuotojai mėgsta sveikesnį maistą).

Na, tiek apie tai. Tiesiog nereikia per daug galvoti, tiesiog susiderk su žmogumi, kuriam pasitiki. Ši sritis – ne kokios raketos mokslas, viskas paremta paprastu logistika ir žmonių santykiais. Daiktų pervežimo į Vokietiją nauda su mikroautobusais didžiausia tuo, kad mes esame lankstūs. Jei kils klausimų – rašyk, paaiškinsiu, paaiškinsiu. Sėkmės kelionėje (arba pervežime)!