Daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė: kas tik vyksta užmarštyje?

Eikime tiesiai į punktą – dirbu šioje srityje beveik dvidešimt trejus metus ir matavau viską. Pradedant nuo tų laikų, kai reikėdavo skambinti iš taksofonų klientams, baigiant šiandieninėmis programėlėmis, kurios, tiesą sakant, visada nesuveikia taip, kaip reklamuojama. Daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė nėra joks pasaka apie idealų logistikos grandinę, o dažniausiai – nuolatinis gaisrų gesinimas ir chaoso valdymas. Daugelis klientų mano, kad užsakovas tiesiog padeda dėžę į mašiną, ir ji po dviejų dienų pasirodo Miunchene. Realybė yra daug trupesnė: čia susiduria mokesčiai, vairuotojų nuotaikos, vokiškas biurokratas ir orai. Jei norite suprasti, kaip tai iš tiesų atrodo iš vidaus, perskaitykite šį tekstą, kaip kalbėčiau su kavos puodele rankoje.

Kaip tai prasideda ir kodėl visi taip stresuoja?

Ar tikrai reikalingas brangus ekspeditierius, ar galiu tiesiog nuvaziuoti pats?

Žmonės dažnai klausia, ar verta mokėti už tarpininkus, ir turiu sau omeny – verta, jei neturite noro prarasti protų prie Vokietijos sienos arba customo procedūrų metu. Taip, galima nuvažiuoti patys su „SF“ arba nupirkti pigų reisą iš skelbimo, bet tada prasideda tas tikrasis daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė, kurį turėsite atlikti patys. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris nusprendė taupyti, ir paskui jo siunta stovėjo kažkur prie Berlyno tris dienas, nes vairuotojas nežinojo, kur iškrauti. Ekspeditierius už jus šitą stresą peruena, o jei jis gerai dirba, net nemirsite, kas tame momente vyksta su jūsų kroviniu.

Kiek laiko užtrunka visa procesas nuo pasakymo „važiuojame“ iki išvežimo?

Čia nėra vieno atsakymo, bet įprastai tai trunka nuo dviejų iki penkių dienų, jei viskas eina pagal planą (kas retai nutinka). Vokietija Didžiojoje Britanijoje yra toli, ne taip kaip į Lenkiją, todėl reikia susitvarkyti su dokumentais prieš tai. Kartais pasitaiko, kad reikia laukti, kol susirinks pilnas krovinių konteineris, arba vairuotojas užstringa ties Kauną. Geriausias variantas – pranešti man bent savaitę iki, o ne paskutinę valandą skambinti ir klausti, ar dabar galima. Planuotis reikia iš anksto, kitaip kainos šokka į dangų.

Kodėl kainos skiriasi kaip diena ir naktis?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas dieną, ir priežastis paprasta: kuras, mokesčiai ir tos vokiškos kelių mokesčio kortelės (Maut). Vieną dieną benzinas pigus, kitą – brangus, be to, ne visi vairuotojai nori važiuoti į gilią Bavariją už tuos pačius pinigus. Dar yra rinkos specifika – jei yra daug krovinių ir mažai mašinų, kaina aukštėja. Daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė reiškia ir tokių kainų fluktuacijų stebėjimą, kad neužtrenktumėte per daug. Pigiausiai pasiūlyti tie, kurie vėliau paprašo už „parkavimą“ ar „iškrovimą“.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai nenukryps į kitą vietą?

Žinoma, yra rizika, bet esant normalioms kompanijoms, ji minimali. Mes naudojame GPS stebėjimą, bet kas jus pasakys, kad tas GPS nebuvo išjungtas... O, atsiprašau, buvo toks atvejis prieš penkerius metus, kai vairuotojas išjungė telefoną ir dingo porai valandų. Pasirodo, tiesiog užmigo po viena degaline. Taigi, tikrumas priklauso nuo to, kiek aktyviai reikalaujame atsakymų nuo vairuotojų. Geras koordinatorius nuolat „kankina“ vairuotoją žinutėmis, kad jis nepramerktų.

Kokius dokumentus tikrai reikia turėti iš anksto?

Būtinai reikia gero CMR važiaraščio (ten kur kas daugiau nei paprastas popierius), vairuotojo pažymėjimo kopijos ir techninės apžiūros. Be to, jei pervežate naujas prekes, reikės PVM deklaracijų ir sąskaitų faktūrų. Vokietijai reikalingas tikslumas – jei dokumente parašyta „vaza“, o ten yra „indas“, gali būti nemažų problemų. Vieną kartą dėl blogai užpildyto CMR teko kalbėtis su policija net tris valandas (o jiems ten neįtikėt sunku).

Kas daryti, jei aš nežinau tikslaus svorio ar dydžio?

Geriausia padaryti matavimus namie, o ne meluoti, kad telpa į „vieną eurąletę“. Jei meluosite, vairuotojas atvyks ir pasakys „ne“, tuomet teks mokėti gražinimo mokestį arba ieškoti kitos mašinos. Aš visada prašau nufotografuoti krovinius iš šonų ir viršaus, kad būčiau tikras. Daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė prasideda būtent tada, kai klientas sąžiningai pasako, ką tiksliai reikia vežti.

Vairuotojai, keliai ir vokiškas tvarkytuvė

Ar vairuotojai moka anglų kalbą ar vokiškai?

Esčiau pasakęs, kad taip, bet dažniausiai tai gaunasi taip: 10 proc. moka gerai, 40 proc. „kažkiek“ su pirštais, o likę 50 proc. tik įkyriai kalba rusiškai ar savo kalba. Vokiškai moka labai retai, todėl visą komunikaciją tenka versti per programas arba tikintis, kad vokiškis sandėlininkas gerai supranta anglų. Kart tai sukelia juokingų situacijų, kai vairuotojas nežino, kur rasti WC, ir tenka man jam tel. paaiškinti.

Kaip sujungiami keliai, ar nebus per ilgi sustojimai?

Vairuotojai turi griežtus poilsio režimus (tachografai!), todėl jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Maršrutas Lietuva-Vokietija trunka apie 14-16 valandų važiavimo, todėl reikės bent vieno pilno poilsio. Mes stengiamės planuoti taip, kad sustojimai būtų patogiose vietose (prie Kuršo arba Lenkijoje), bet kartais vairuotojas sustoja kur jam patinka. Svarbu suprasti, kad greitesnio važiavimo už 90 km/h valtis nebus, nors mes ir norėtume.

Kas nutinka, jei mašina sugesta kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta. Tada prasideda tas daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė uraganu. Reikia skambinti draudimo kompanijai, siųsti techninę pagalbą, kartais net perkrauti krovinią į kitą automobilį. Gali užtrukti ir dvi dienas. Gera žinia ta, kad draudimas dažniausiai padengia šias išlaidas, bet nervų jūs prarasite daug. Buvo atvejis, kai važiavome per Vokietiją autobanu, staiga šnervė mazgas, ir mašina stovi – ten dar labai greitai važiuoja kiti, pavojinga.

Ar saugu važiuoti per Vokietiją autobanu?

Esu girdėjęs istorijų, kaip mūsiškiai traukia 120 ir juos aplenkia "Mercedesai" kaip vėjai. Saugu, jei laikytės taisyklių ir nebandysi lenkti dešinėje juostoje. Vokiečiai ten labai disciplinuoti ir nuožmūs, jei kas klysta. Bet dauguma mūsų vairuotojų jau pripratę, tiesiog reikia tik akis atidaryti. Daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė apima ir patarimus vairuotojams, kaip elgtis toje greitkelyje chaose.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta, bet negali patekti į sandėlį?

Dauguma Vokietijos sandėlių yra seni, su siaurais vartais, kuriuose nepraeis 24 metrų vilkikas. Todėl būtina iš anksto sužinoti, ar reikia mažesnės mašinos (pvz., 7,5 t). Kartais netgi reikia specialų leidimą arba kodus nuo vartų, kurie ateina tik iš ryto. Vieną kartą teko nešti dėžes rankomis 200 metrų, nes vilkikas neįlindo į kiemą... Tai nebuvo malonu.

Kaip kontroliuojama, ką vairuotojas daro poilsio metu?

Sąžiningai? Tikriaisiais atvejais mes nežinome, kas jis daro savo kabinoje, jei jis neatsako į telefoną. Tačiau jei jis praleidžia per daug laiko arba nukrypsta nuo maršruto, sistema mums praneša. Mes tikimės sąžiningumo, bet patikriname GPS pėdsakus. Jei matome, kad jų nėra valandą, skambinam klausti, ar viskas gerai. Kartais tikrai užmiega, o kartais... tiesiog pasinėra į parduotuvę.

Ar galima reikalauti važiuoti tik nustatytu maršrutu?

Galima reikalauti, bet jei ten eismas žalias arba uždarytas kelias, vairuotojas važiuos kaip gali. Mums svarbiau, kad krovinys atvyktų saugus, negu kad jis važiuotų būtent tuo keliu, kurį pažymėjome žemėlapyje. Professionalus daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė leidžia tam tikrą laisvę vairuotojui sprendžiant, kaip apeikti spūstį. Kitaip gali būti taip, kad stovėsite spūstyje po dvylika valandų.

Problemos, kurių nenorite patirti (bet jas reikia žinoti)

Kas nutinka, jei gavėjas Vokietijoje atsisako priimti siuntą?

Tai košmaras. Jei gavėjo kalba (pvz., bankrotas arba paprasčiausiai neatsako), mašina gali stovėti. Tada pradedame ieškoti, kur įmesti tą daiktą (sandėlį mokamai), arba grąžinti atgal. Už tai reikia mokėti papildomai – stojimo, sandėliavimo ir grąžinimo. Geriausiai iš anksto pasitikrinti du kartus, ar gavėjas tikrai laukia.

Ar dažnai gadinami daiktai pervežimo metu?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, bet nutinka. Dažniausiai pasitaiko įbrėžimų, kai blogai užfiksuota paletė. Jei vežate baldus, būtinai reikia gerai uždengti dangčiais. Aš visada sakau – imkite daugiau apklotų negu manote. Kai sužinai, kad kėdės kojos laužta, paaiškinti vokiškame sandėlyje, kas įvyko, yra beprasmiška, ten tik svarbu, ar parašėte apie tai į aktą.

Kas dėl tos vokiškos „Umwelt plakette“ (žalios kortelės)?

Tai būtina daugeliui miestų (pvz., Miunchenas, Frankurtas). Be jos mašina negali važiuoti į miesto centrą, o baudos didelės. Mes visada tikriname, ar vairuotojas tą kortelę turi prikabintą priekyje. Jei ne – reikia gauti elektroninę arba apeiti miestą, o tai sukelia vėlavimus. Ne visi mūsiškiai žino, kas tas „plakette“, todėl reikia priminti.

O tie mokesčiai už sunkvežimius (Maut), kaip jie apskaičiuojami?

Tai automatiškai, vairuotojas pro šokinėja pro arklius ir kortelėje nuskaitykoma suma. Tiek kaina įtraukiama į sąskaitą. Kartais kyla problemų, jei kortelėje nebus pinigų, tada vairuotojas sustoja ir reikia jį „papildyti“ nuotoliniu būdu. Daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė taip pat reiškia ir tokių smulkių techninių dalykų stebėjimą, kad mašina neleistų priežastų.

Kas daryti, jei dingsta dalis krovinių?

Tai nėra dažna, bet pavojinga situacija. Būna, kad paliekame atvirą kėbulą, sustojime pavogiami keletas dėžių. Tada reikia ieškoti vaizdo įrašų, rašyti pareiškimus policijai. Draudimas padės tik tada, jei buvote protingi ir viską užfiksavote. Siūlau niekada nepalikti mašinos prižiūrėta, jei ten yra kažkas vertingo.

Ar galima siųsti gėrimus ar maistą?

Galima, bet yra tam tikrų apribojimų, jei tai alkoholis ar tabakas – turi būti akcizas sumokėtas ir dokumentai tvarkingi. Paprastas maistas, jei tai nekomercinis kiekis, einą gerai. Bet jei vežite prekybai skirtą maistą, reikia HACCP sertifikatų ir šaldymo kontrolės. Ne kartą girdėjau, kad vairuotojai suvalgė kliento prekes... tai labai keista, bet nutinka (ypač saldumynai).

Kaip elgtis su nepageidaujamais komentarais iš vokiškojo sandėlio personalo?

Kartais jie gali būti labai aštrūs ir nesusiteikę su „Rytų“ vairuotojais. Geriausia neįsitraukti į konfliktą, o tiesiog kviesti mus arba savo koordinatoriu kalbėtis. Mes jau įpratę tiems „Herr“ kalbėti jų kalba arba anglų. Jei kas nors negerai – suleiskite galvą ir rašykite mums, mes išsiaiškinsime.

Ar verta daryti papildomą draudimą?

Be abejo, jei vežate brangius dalykus (elektroniką, meninius kūrinius). Standartinis draudimas apima tik tam tikrą sumą (pvz., 10 EUR už kg), tai dažniausiai neužtenka. Užsisakykite „All risk“ draudimą, tai kainuoti keliasdešimt eurų, bet taip užmigysite ramiau.

Kodėl kartą vairuotojas atsisako iškrauti paskutinę dalį?

Nuo pavargo arba todėl, kad tas paskutinis adresas yra per toli nuo pagrindinio maršruto. Vairuotojų logika paprasta – jei jam reikia važiuoti 50 km į šoną dėl dviejų dėžių, jis to nenori. Tokiu atveju mes mokame jam papildomai už tą „nuvažiavimą“ arba randame kurjerį. Tai reiškia papildomų išlaidų, kurias verta apsvarstyti iš anksto.

Valdymas, mokesčiai ir galutiniai nustatymai

Kaip aš galiu stebėti savo siuntą realiu laiku?

Mes duodame nuorodą į stebėjimo sistemą, tačiau kaip sakiau, ji ne visada atnaujinama sekundę po sekundės. Galite sekti, kur mašina yra, bet nenustosite, kiek vairuotojas išgėrė kavos. Jei matote, kad mašina stovi vietoje valandą, nejaudinkis – gali būti eilė prie iškraunimo.

Kas yra „demurrage“ mokestis ir kodėl aš jį galiu gauti?

Tai bauda uosto ar sandėlio už tai, kad krovinys per ilgiau stovėjo. Jei jums nepavyko išimti prekių laiku, jie pradeda skaičiuoti pinigus už vietą. Vokietijoje labai mėgsta tokius mokesčius, todėl daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė turi būti tikslus laiku. Pasirūpinkite dokumentais iš anksto.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Pigiuose pasiūlymuose – dažnai taip. Gali būti mokesčiai už „vieną kelio iškrovimą“, už pako pakrovimą (jei įrenginys), už dokumentų parengimą. Visada klauskite „ar tai galutinė kaina?“. Aš asmeniškai nemėgstu tų žodžių „papildomai“, todėl stengiuės viską įtraukti į sumą, bet ne visi mano kolegos taip elgiasi.

Kaip patikrinti, ar pervežėjas yra patikimas?

Pažiūrėkite į jo reitingus internete (jei tokie yra), ar turi licencijas. Jei kviečia į mokėjimą „asmeninę sąskaitą“ arba „cryptocurrency“ – bėkite toliau. Normalios kompanijos dirba su sąskaitomis-faktūromis ir turi buveinę. Šitoje srityje daugiau „tamsos“ nei norėtume.

Ar galiu atšaukti pervežimą paskutinę minute?

Galima, bet tai kainuos. Jei mašina jau važiuoja link jūsų arba jau pasikrovė, reikės sumokėti už klaidingą važiavimą. Mes stengiamės būti supratingi, jei kas nutinka dėl ligos, bet jei tiesiog nusprendžiate – tada mokėkite.

Kaip organizuojamas grįžtamas reisas, ar tuščia važiuoja?

Dauguma mūsų partnerių bando rasti krovinius atgal (iš Vokietijos į Lietuvą), kad nevažiuotų tuščia. Todėl kaina gali būti šiek tiek mažesnė, jei laiku užsakote. Tačiau neretau tenka važiuoti tuščia, ypač jei būna ypatingas užsakymas arba atsitiktinis. Tas tuščias važiavimas iras yra įtrauktas į kainą.

Kodėl reikia duoti kontaktinį telefono numerį gavėjo Vokietijoje?

Be jo mašina tiesiog nepraeis pro vartus arba negausis susitikti. Vokiški sandėlininkai myli telefonus, jei kažkas neaišku. Jei duosite neteisingą numerį, vairuotojas gali tiesiog išmesti siuntą arba važiuoti toliau. Patikrinkite duomenis tris kartus (aš visada kartoju kaip papeklys).

Kas nutinka su dokumentais po iškrovimo?

Vairuotojas pasirašo CMR su pastabomis (arba be jų) ir atsiunčia mums nuotrauką. Mes tą dokumentą apdorojame ir siunčiam jums. Jis būtinas apskaitai ir galimam ginčui spręsti. Neišmeskite jo, jeigu planuojate miegoti ramiai.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo termino?

Standartiškai prašome mokėti iš karto po atvykimo arba pateikus dokumentus, tačiau ilgiesniems klientams galime suteikti dienų atidėjotą mokėjimą. Tai priklauso nuo jūsų istor ir pasitikėjimo. Daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė remiasi ir pasitikėjimu tarp šalių.

Ar visada reikalingas tarpininkas?

Jei jūsų siunta yra viena dėžė ir jūs gavėją pažįstamas asmuo, galbūt ne. Bet jei tai sudėtingas krovinys, vertinkite savo nervų kainą. Po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti viena – geriau sumokėti už ramybę nei dirbti savo logistiku.

Galutinis patarimas tiems, kurie rytoj ketina vežti?

Nesislepinkite su dokumentais ir būkite sąžiningi apie krovini. Pasirūpinkite, kad vairuotojas turėtų gero telefono numerį (ir jis veiktų). O svarbiausia – pasitikėkite savo koordinatoriumi, jei jis atrodo pavargęs, tikriausiai jau sprendžia dešimt problemų vienu metu.

Išvada

Visas šitas procesas atrodo sudėtingas tik toli žiūrint, o kasdieniame darbe tai tiesiog buitis. Svarbiausia daiktų pervežimo į Vokietiją koordinavimas ir kontrolė yra ne programėlėse, o žmonių bendravime ir tikrove. Išgyvenome tiek krizių, tiek pasieniečių užkardų, kad jau mažai kas gali mus nustebinti. Jei turite klausimų arba abejonių, tiesiog klauskite, nes logistika nėra tiksli mokslas, o daugiau menas susitarti tarp šalių. Gerų ir saugių kelionių (ir stokite vilties, kad viskas vyks taip, kaip planavome).