Daiktų pervežimo grafikas ir pristatymo kontrolė į Vokietiją: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės įsivaizduoja, kaip atrodo daiktų pervežimo grafikas ir pristatymo kontrolė į Vokietiją. Daugelis mano, kad tai kaip taksi – paskambinai ir po valandos vairuotojas jau stovi prie durų su ranka ant širdies. Deja, realybė yra daug raukesnė. Vokietija, nors ir tvarkinga, yra pilna paslapčių, o keliai – visiškas chaosas, ypač kai kažkas užstringa ties A9 magistrale. Štai paprastas ir šiek tien netvarkingas vadovas, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Pagrindai: kas turi būti žinota apie laiką

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Vokietiją?

Visada sakau klientams – neskirkite laiko pagal Google Maps. Taip, programėlė rodo 12 valandų iki Miuncheno, bet tai jei vairuotojas yra robotas ir nemiega. Realus daiktų pervežimo grafikas priklauso nuo to, kada vairuotojas pradeda poilsio laiką. Jei jis išvažiuoja ryte, po 9 valandų privalo sustoti. Taigi, įprastas reisas į vidurio Vokietiją trunka apie 2–3 dienas, jei viskas gerai. Jei blogai – tai ir keturias. (Kartais ir penkias, jei kas nors nutiko prieš tai).

Ar galima tiksliai pasakyti, kai atvažiuos sunkvežimis?

Apie tai negaliu būti tikras 100 proc. Yra tiek veiksnių, kad būtų beprotybė žadėti tikslų valandą. Vairuotojas gali užstringti statybų eismo užstatyme, kaip tai buvo prieš savaitę prie Hanoverio. Arba gaišti laiką muitinėje, nors į Vokietiją ir nebereikia eiti per sieną, bet dokumentus tikrinti gali. Geriausias atsakymas – „dieną ar dviejų dienų laikotarpiu“. O jei reikia tikslumo, tuomet žiūrėkime į pristatymo kontrolę realiu laiku.

Kodėl taip dažnai vėluojate su pristatymu?

Ne visada tai mūsų kaltė. Kartais vairuotojas tiesiog pavargsta, o saugumo taisyklės yra griežtos. Negaliu jo versti važiuoti, jei tachografas rodo poilsio režimą. Be to, gavėjai Vokietijoje dažnai nenurodo gerų laiko langų krovinių iškrovimui. Vairuotojas atvažiuoja, o ten – uždara vartų kodų sistema, nieko nesuprantantis sandėlininkas ir valanda laukimo. Tai visą daiktų pervežimo grafiką sukelia į chaosą.

Kaip suskaičiuoti kainą, jei vėluojate?

Kainos čia nekinta dėl vėlavimo, nebent tai jūsų kaltė, pvz., paskutinę minutę pakeitėte adresą. Jei vėluojame dėl eismo ar techninių priežasčių, mums tai taip pat nepatinka, nes vairuotojas stovi ir nieko ne uždirba. Daiktų pervežimo grafikas ir pristatymo kontrolė į Vokietiją yra sudėtingas procesas, ir papildomų mokesčių už natūralių priežasčių vėlavimą neimame. Tik už laukimą, jei vairuotojas laukia ilgiau nei 2 valandas jūsų kaltės.

Ar savaitgalis veikia kaip pristatymo diena?

Vokietijoje dauguma sandėlių dirba pirmadienį-penktadienį, 8-17 val. Jei užsakote pervežimus į Vokietiją su pristatymu šeštadienį, tai kainuos brangiau. Reikės užtikrinti, kad gavėjas būtų pasiruošęs priimti krovinių. Dažnai vairuotojai tiesiog ilsisi savaitgalį lauke ir pristatymą atlieka pirmadienį ryte. Tai nėra vėlavimas, tai normalus logistikos ciklas.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno?

Pilnas krovinys važiuoja tiesiai į tikslą. Dalinis (kai kelių klientų daiktai viename sunkvežimyje) yra kaip autobusas – sustoja kiekviename mieste. Čia daiktų pervežimo grafikas būna ilgesnis. Gali tekti apvažiuoti Berlyną, Leipcigą ir Niurnbergą, kol pasieks jūsų vietą. Taigi, jei skubate, geriau mokėti už pilną sunkvežimį arba dalinį, bet su „greituoju“ režimu.

Ar tikrai reikia 3 dienos, kad parvežtų sofą iš Lietuvos?

Jei tai tik sofa, gali būti ir greičiau, jei surandame tuščią sunkvežimį, kuris grįžta atgal. Taip vadinamas „krovinio įkėlimas“ galiniame maršrute. Tada daiktų pervežimo grafikas gali sutrumpėti iki 1–2 dienų. Bet tokius dalykus sunku užtikrinti iš anksto. Tai kaip loterija – kartą pataikome, kartą ne. Geriau pasiruošti, kad užtruks standartiškai.

Kas vyksta kelyje: vairuotojai ir technika

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys dabar?

Naudojame GPS sekimo sistemas, bet jos ne visada rodo tiesą. Kartais sistema rodo, kad sunkvežimis stovi, o jis tiesiog važiuoja tunelyje arba miške, kur nėra signalo. Pristatymo kontrolė vykdoma ir telefonu. Mes skambiname vairuotojui, patikriname būklę. Jei jis neatsiliepia, pradedame nerimauti, bet dažniausiai tiesiog miega arba turi nemalų numerį.

Ar vairuotojas gali paskambinti man iš Vokietijos?

Gali, bet dažnai jie nemėgsta to daryti, ypač jei jų mobiliojo ryšio planas tarptautinis ir brangus. Geriau, jei mes, kaip tarpininkai, perduodame informaciją. Vairuotojų kalbos žinios dažnai ribotos – vienas kalba tik rusiškai, kitas lietuviškai, angliškai vos supranta. Vengiame tiesioginio kontakto, kad išvengtume nesusipratimų dėl adreso ar laiko.

Kas daro vairuotojas, kai neveža krovinių?

Jis ilsisi. Vokietijoje yra geros poilsio aikštelės, bet jos pilnos. Kartais vairuotojas privalo stovėti eilėje, kad tik gautų vietą parkui. Tai suvalgo daiktų pervežimo grafiką. Nors jis ir važiuoja greitai, kai gali, bet šių techninių pauzių negalima išvengti. Be to, jie turi valgyti, dušuotis. Tai ne robotai, o paprasti žmonės.

Ar dažnai sugenda sunkvežimiai kelyje?

Nebent kas nors sprogo variklyje, bet tai reta. Dažniau būna padangų problemų, ypač vasarą, kai asfaltas karštas. Prieš metus turėjome atvejį, kai vairuotojas tiesiog prarado dujas Vokietijos autostradoje. Užtrukome 4 valandas, kol atvyko pagalba. Tokios dalyvos įtakos pristatymo kontrolę labai stipriai, tai neįmanoma numatyti.

Kodėl vairuotojai važiuoja taip lėtai?

Jie nevažiuoja lėtai, jie važiuoja taip, kaip leidžia apribojimai. Sunkvežimiai Vokietijoje dažnai ribojami iki 80 km/h. Be to, jie stengiasi važiuoti taip, kad taupyti degalus. Staigus greitėjimas ir stabdymas kainuoja. Taigi, jei matote GPS, kad jis važiuoja 70 km/h, tai normalu. Tai jų darbo ritmas.

Ar saugu duoti vairuotojui pinigus rankomis?

Geriau ne. Jei reikia sumokėti už iškrovimą (pvz., „mokestis už rankas“), geriau tai padaryti per mūsų sąskaitą arba sutikti su vairuotoju, kad jis išduos kvitą. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai pasinaudoja situacija ir pareikalavo daugiau, nei buvo sutarta. Mūsų daiktų pervežimo grafikas ir taisyklės numato, kad visi mokėjimai turi būti fiksuoti raštu.

Kas nutinka, jei vairuotojas susižeidžia?

Tai blogiausias scenarijus. Tada skambina greitajai pagalbai, o mes turime rasti kitą vairuotoją, kuris paimtų krovinią. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Tokios situacijos retos, bet įvyksta. Tada pristatymo kontrolė tampa košmaru, nes tenka viską perdaryti iš naujo. Sėkmės, kad toks dalykas nutiko tik kartą per šiuos 20 metų.

Dokumentai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus reikia turėti pervežimui?

Būtinas CMR sąvadas (tarptautinis vežimo sąvadas), prekių sandaros sąrašas (pakavimo lapas) ir, jei reikia, muitinės deklaracijos (nors Vokietija ES, bet kai kurios prekės, pvz., alkoholis ar tabakas, gali reikalauti dokumentų). Be šių popierių, daiktų pervežimas į Vokietiją yra neįmanomas tiesiogiai. Vokietijos policija mėgsta tikrinti dokumentus tiesiog kelyje.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

Tai jūsų draudimas ir įrodymas, kad ką vežiate. Be CMR, vairuotojas gali būti suimtas, o krovinys – konfiskuotas. CMR numato ir atsakomybę, jei kažkas sugenda. Būtinai patikrinkite, ar visi duomenys teisingi. Kartais klientai rašo neteisingą svorį, o paskui stebeisi, kad sunkvežimis nebetelpa ant svarstyklių. (O tuomet prasideda vėlavimai).

Ar sunku gauti leidimus į Vokietijos miesto centrą?

Daugelis miestų, kaip Miunchenas ar Frankfurtas, turi environmental zones (Umweltzone). Sunkvežimiai turi turėti specialią žalią kortelę. Jei jos nėra – bauda. Mūsų vairuotojai apie tai žino, bet kartais klientai nori pristatyti į senamiestį, kur sunkvežimių visiškai negalima. Tada tenka iškrauti ant mažesnės mašinos. Tai keičia daiktų pervežimo grafiką ir pridėja išlaidų.

Ar tikrinami lietuviai sunkvežimiai Vokietijoje?

Taip, dažnai. Vokietijos policija ir „Bundesamt für Güterverkehr“ (BAG) labai aktyviai tikrina poilsio laikus, svorius ir techninę būklę. Jei vairuotojas praleido poilsį, jį gali priverstai sustabdyti. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl pristatymo kontrolė rodo, kad mašina stovi vietoje keletą valandų ne dėl eismo.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų prieš pat sieną?

Nėra tiesioginės sienos patikros tarp Lietuvos ir Vokietijos (jei neina per Lenkiją/Baltarusiją), bet bet koks kontrolės postas gali sustabdyti. Jei trūksta dokumentų, mes juos generuojame elektroniniu būdu iš karto. Kartais tai užtrunka minutes, kartais valandą, jei internetas blogas. Svarbiausia – nedelskite pranešti apie klaidą.

Ar reikia jums duoti savo asmens duomenis?

Tik tiek, kiek reikia sąskaitai išrašyti ir CMR užpildyti. Jokių pasų numerių ar gimimo datų mums nereikia. Kai kurios įmonės perkažengia ir prašo per daug, bet mums pakanka adreso ir kontaktinio telefono. Daiktų pervežimo grafikas neturėtų priklausyti nuo to, ar jūs atsiuntėte savo nuotrauką.

Kaip Vokietijoje elgiasi su paletėmis?

Jei krovinys ant paletės, dažnai tenka palikti paletę gavėjui (keitimas). Vokietijos įmonės turi geras paletų apykaitas sistemas (EPAL). Bet jei vairuotojas neturi su savim keičiamųjų paletų, gali kilti problemų. Geriau iš anksto pasikalbėti, ar gavėjas priims „Euro“ paletę be keitimo.

Problemos ir nesklandumai (Realus gyvenimas)

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietose?

Tuomet vairuotojas laukia. Pirmąsias 2 valandas dažniausiai nemokamai (priklauso nuo sutarties), paskui – užmokestis už laukimą valandiniu tarifu. Vokietijoj jis gali būti gana aukštas. Žmonės dažnai pamiršta pasakyti savo darbuotojams, kad važiuoja krovinys, ir tas darbuotojas išeina namo penktadieniais. Tuomet daiktų pervežimo grafikas lūžta.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei sunkvežimis jau važiuoja ar jau pakrovė jūsų daiktus, atšaukimas reiškia, kad jis važiuoja tuščias atgal. Tokias išlaidas privalome padengti. Geriau apgalvoti anksčiau. (Nors suprantu, gyvenime būna visko – pavogė, sudegė arba paprasčiausiai nusprendėte nebevežti).

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirmiausia – nufotografuokite ir užfiksuokite pažeidimus CMR sąvade, kol vairuotojas dar yra vietoje. Jei pasirašote, kad „viskas gerai“, o paskui skambinate, kad buvo sulaužytas stalas, mums padėti bus beveik neįmanoma. Draudimo kompanijos to nelaukia. Pristatymo kontrolė prasideda jums patikrinant prekes prie sunkvežimo.

Kodėl kai kurios įmonės pigesnės už kitas?

Nes taupo ant visko. Jie neduoda vairuotojams pakankamai poilsio, naudoja senas mašinas, kurios meta dūmus, arba neturi draudimo. Mes matėme tokių „baltųjų vėliavų“ firmų, kurios tiesiog dingdavo su kroviniu. Negeriau užtikrintas daiktų pervežimo grafikas nei šiek tiek aukštesnė kaina, bet ramybė.

Ar jums patinka dirbti su Vokietijos klientais?

Įdomu, bet jie yra labai griežti. Jei sutarta 14:00, jie laukia nuo 13:50. Jei vėlate 5 minutes, jau skambina ir keliauja klausimais. Mums tai netinka – mums reikia kantrybės. Bet jų sandėliai paprastai labai gerai organizuoti, greita iškrova, nereikia laukti valandų. Tai kompensuoja griežtumą.

Kokias pačias keisčiausias situacijas matėte?

Kartą vairuotojas atvežė šaldytuvą, o gavėjas sakė, kad nupirko seifą. Pasirodo, sandėlyje sumaišė etiketės. Teko važiuoti atgal į Lietuvą su seifu. Kitą kartą vairuotojas pamiršo atidaryti šonines duris (nors tai neįmanoma, bet jis kažkaip užkliuvo) ir privėrė šakas. Tokios istorijos nutinka, kai daigtų pervežimo grafikas yra per pernelyg spartus.

Ar verta rūpintis draudimu?

Būtinai. Mūsų standartinis draudimas dėl krovinių praradimo ar sugadinimas yra, bet jis ribotas (paprastai 1,3 EUR kg). Vežant brangius daiktus (elektronika, menas), reikia papildomo draudimo. Nemandagu, kai atvyksta 10 tūkst. vertės stalas, o jis padengtas tik už 500 eurų. Tada prasideda pyktys.

Kaip elgtis, jei vairuotojas negerbia?

Gerbkite ir jį. Jei jis jaučiasi įžeistas, jis gali tiesiog išvažiuoti ir nieko neiškrauti. Mes stengiamės siųsti normalius žmones, bet kartais jie pavargę. Su Vokietijos klientais jie dažnai nesikalba, nes nežino kalbos. Tiesiog padėkite gėrio ar kavos – tai stebina, kaip pagerėja pristatymo kontrolė ir bendras bendravimas.

Kas daryti, jei norite siųsti maisto produktus?

Reikia specialių leidimų ir sanitarijos pasų. Negalima tiesiog įmesti kiaulienos į bagažinę ir važiuoti. Vokietijos veterinarijos tarnybos labai griežtos. Jei sugauna nelegalų maistą, visą mašiną gali konfiskuoti. Geriau to nedaryti be konsultacijos.

Ar galima sekti krovinius be jūsų pagalbos?

Techniškai – taip, jei turite numerį. Bet be mūsų žinių, kas ten vyksta (ar jis laukia, ar eismo spūstyje), tai skaičiai be prasmės. Mūsų daiktų pervežimo grafikas ir pristatymo kontrolė į Vokietiją suteikia konteksto, o ne tik geometrinę vietą žemėlapyje.

Ar keičiasi sezoniniai grafikai?

Žinoma. Prieš Kalėdas viskas sustoja. Sausio pradžioje – vėlgi, visi ilsisi. Vasarą gali būti problemų dėl karščio (asfaltas tampa minkštas, eismo įvykiai dažnesni). Jei planuojate pervežimus į Vokietiją, geriau tai daryti pavasarį ar rudenį – ramiau ir pigiau.

Išvada

Visas šis daiktų pervežimo grafikas ir pristatymo kontrolė į Vokietiją atrodo sudėtingas tik tuo metu, kai bandote jį kontroliuoti per minutę. Esu šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – ramybės. Jei pasitikite logistika, duodate tikslus duomenis ir nesibėgaite, viskas pasieks adresą. Kartais vėluos, kartais bus šiek tiek ne taip, kaip planavote, bet krovinys atvyks. Svarbiausia – būkite susisiekę ir kantrūs, o mes pasirūpinsime likusiu chaosu.