Daiktų pervežimas iš Vokietijos – ką žinoti pirmajam kartui?

Sutikime, daiktų pervežimas iš Vokietijos atrodo paprasta taska – pasirašei sutartį, atėjo sunkvežimis, pakrovė ir atvežė. Tačiau po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti viena: realybė dažnai būna kaip raganų ratas, ypač jei tai tavo pirmas kartas. Vokiečiai, žinoma, disciplinuoti, bet kelių situacijos, muitinės ar paprasti vairuotojų nenuopelnai gali viską supainioti. Ne visada tiesioginis maršrutas „iš durų į duris“ yra toks tiesus, kaip atrodo žemėlapyje. Čia ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kad tavo daiktai tikrai pasieks paskirties vietą gyvi. Būtina suprasti bent pagrindinius niuansus, kad nereikėtų vėliau išsiilgti plaukų ir galvoti, kodėl sofa atvažiavo be kojos (o tai, tikrai, buvo).

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas iš Vokietijos?

Tai klausimas, į kurį niekas negali atsakyti viena sakiniu, nors visi to nori. Daiktų pervežimas iš Vokietijos kainuoja nuo 30 iki 150 eurų už kubą, priklausomai nuo to, kiek tos Vokietijos – ar tai Miunchenas, arba kažkas netoli sienos, pvz., Berlynas. Taip pat labai priklauso nuo to, kiek greitai reikia vežti. Jei tu skubi, mokėsi už tiražą, o jei gali laukti savaite, galiu kažką paderėti. Bet žiūrėk, kuro kainos šokuoja kaip pasiutęs, todėl ir kainos keičiasi kas savaitę.

Ar brangu, jei turiu labai daug daiktų?

Labai daug – tai kiek? Jei kalbame apie butą, tai tai jau nebe mašina, o reikia specauto. Jei tu užpildysi visą sunkvežimį, tada kaina bus mažesnį už vienetą, nes mes ten pildom viską. Bet ten vėl reikia žiūrėti, ar tais laikais yra vairuotojų. Kartais būna, kad krovinys yra, bet vairuotojo neįmanoma surasti, ir tada kainos šuoliuoja į viršų. Taip, dideliems kiekiams visada pigiau, bet reikia suplanuoti iš anksto.

Kas yra tas tiražas, apie kurį visi kalba?

Tiražas – tai kai tu nenuomoji visos mašinos sau, o daliniesi kita firma. Vokiečiai veža čia statybines medžiagas, o atgal veža tavo baldus. Tai yra pigiausias daiktų pervežimas iš Vokietijos būdas, bet turi savą „kąsnį“ – tu negali nustatyti tikslios atvykimo valandos. Vairuotojas gali atvykti ryte arba vakare, o kartais ir po dienos. Jei turi lankstų grafiką, šitaip tikrai nusipirksi pigiau.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Galiu pasakyti tiesiai – kuras arba eismo įvykiai. Vakar buvo 1.20 eurų, ryte jau 1.30. Ir taip su kiekvienu litru. Be to, jei Vokietijoje įvyko kažkas ypatingo, pvz., streikai uostuose arba autostradose, mums tenka važiuoti apšliaužiant, kas kainuoja laiko ir pinigų. Mes nesame stokojantys, o tiesiog atsiskaitome už realią situaciją kelyje.

Ar galima mokėti atvykus?

Nebent tu esi mūsų nuolatinis klientas, kurį pažįstame dešimt metų. Paprastai reikalaujame avanso arba pilno mokėjimo iš anksto, nes yra buvę atvejų, kai krovinys atvažiuoja, o klientas sako: „o, aš pamiršau“. Mes negalim važinėti kaip labai girios su nemokamais daiktais. Tai verslo taisyklės – pinigai turi būti sąskaitoje prieš pat išvykstant mašinai iš Vokietijos.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Jei kalbame apie mus, tai ne. Bet gali būti, kad muitinė užstrigs ir reikės sumokėti PVM ar mokesčius už išskirtines prekes. Arba jei tavo daiktai netelpa į liftą ir reikia keltininkų – tai jau papildomi žmonės. Aš visada sakau: pasakyk iš karto, ką turi, kad aš galėčiau įkainiuoti viską, o ne paskui stovėti kieme ir galvoti, kur šaltasis vėjas.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentuos reikia paruošti?

Minimaliai – asmens kodą arba įmonės kodą bei krovinio sąrašą. Jei veži naujus daiktus iš Vokietijos, reikės PVM deklaracijos. Seni daiktai (naudoti) paprastai lengviau, bet turi nurodyti, kad tai asmeniniai daiktai, ne prekybai. Be sąrašo niekas neišvažiuos, nes vairuotojas nežino, ką jis veža, o muitinė be to gali padaryti didelę problemą.

Kas nutinka, jei pamiršu dokumentus?

Tuomet prasideda vėlinimasi. Vairuotojas gali būti sustabdytas patikrinime, ir tada jis stovi ten kol paraei dokumentus arba juos atsiunti. Tas laikas ne nemokamas, ir jis gali pavėluoti į kitą vietą. Geriau viską turėti iš anksto nufotokopijuotą arba telefone, kad nereikėtų panikuoti, kai jis jau yra prie sienos.

Ar reikia eiti į muitinę?

Asmenių daiktų pervežimas iš Vokietijos į ES šalis (Lietuva taip pat yra ES) dažniausiai nekelia muitinės problemų, jei tai nėra prekybinis krovinys. Bet jei tu perveži 50 naujų televizorių, tada taip, reikės deklaruoti. Paprastiems žmonėms, kurie grąžina baldus iš buto, dažniausiai užtenka to, ką pateikia vadybininkas. Aš, tiesą sakant, retai turiu su tuo reikalų, nebent klientas bando pervežti kažką įtartino.

Kas daryti, jei dokumentuose klaida?

Skambinti man iš karto. Jei vairuotojas jau važiuoja, mes bandysime pataisyti elektroniniu būdu. Jei ne, teks laukti, kol jis sustos. Buvo atvejis, kai klientas parašė „sofa“ vietoje „sofa ir fotelis“, o vairuotojas pagalvojo, kad vogia. (Na, ne vogia, bet jautėsi nepatogiai). Geriau rašyk visa tiesą, kiek žinai.

Ar saugu duoti savo duomenis?

Kokią firma pasirinksi, tokia ir saugumas. Mes neperduodame jų niekam, tai tik reikalinga formaliems reikalams. Yra nenaudingų firmų, bet jei dirbi su patikimais pervežėjais, tavo duomenys saugūs tiesiog dėl to, kad mums nereikia jų niekam daugiau. Mes ne šnipai, mes tik norime nuvežti tavo dėžę.

Daiktų pakavimas ir krovimas

Ar reikia dėti į dėžes?

Būtina. Niekas nenori, kad tavo indai susilaužytų kelyje. Vairuotojas važiuoja per kelius, kurie ne idealūs (ypač Lenkijoje), o dėžės suteikia atramą. Jei dėsi viską tiesiai į mašiną be dėžių, kas nors tikrai nukris. Aš visada patariu – imk dėžių iš parduotuvės, jos pigios, o nervai brangesni.

Ką daryti su baldais?

Kėdes ir stalus reikia išmontuoti. O tą sofą, apie kurią kalbėjau, reikėjo supakuoti į burbuliukų plėvelę, o ne palikti nuogą. Dideli daiktai užima daug vietos, jei neišmontuoti. Pats daiktų pervežimas iš Vokietijos tampa pigesniu, jei baldus suki, kad jie užeina vienas į kitą. Taip sutaupai vietos, o mums – laiko kraunant.

Ar galima vežti šaldytuvą?

Galima, bet jis turi būti atitirpintas ir išdžiovintas bent prieš dieną. Yra buvę, kai žmonės uždaro šaldytuvą su maistu viduje, o po trijų dienų atidarant kvapas toks... Negėrė. Vairuotojai tuomet tiesiog atsisako krauti tokią dėžę. Nes ką jis darys su pajuodusiu sūriu Kelne?

Kas su pianinu ar tais sunkiais daiktais?

Apie pianinus aš visada sakau – skambink iš anksto. Tai ne du kilogramai. Reikia specialių juostų, o kartais ir keltininkų abiems galuose. Paprastas vairuotojas negali vienas pakelti 300 kilogramų instrumento, nes sugadins nugarą. Tai kaina bus didesnė, bet bent pianinas nenukris ant kojų.

Ar reikia padėti krauti?

Jei turi dalinį krovinį (tiražą), dažniausiai vairuotojas padės, jei nėra per daug. Jei tai pilnas mašinos nuoma, geriau turėk pagalbininką Lietuvoje, nes vairuotojas pavargs vienas krauti tų penkių dėžių su knygomis. Aš stengiuos siųsti gerus vairuotojus, bet jie žmonės, ne robotai.

Vairuotojai ir kelionė

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš vidurio Vokietijos į Vilnių – tai apie 14-18 valandų važiavimo. Tačiau reikia prisidėti pakrovimo ir iškrovimo laiką. Taigi, realiai nuo tada, kai pasirašei sutartį, iki atvykimo gali praeiti 2-3 dienos. Jei tiražas, gali tekti laukti, kol jis surenka kitus krovinius. Nesitikėk, kad jis atvyks rytoj, jei šiandien užsakėi.

Ar vairuotojas kalba lietuviškai?

Retai. Dažniausiai tai vokiečiai, lenkai arba ukrainiečiai. Angliškai dažniausiai moka, bet ne visada puikiai. Geriau susitarti dėl vietos ir laiko su vadybininku (manimi), o aš jau perduosiu informaciją vairuotojui. Buvo atvejis, kai vairuotojas „suprato“ adresą, o nuvažiavo į kitą miestą tokiu pat pavadinimu. (Vokiškai jie skamba panašiai).

Kas nutinka, jei vairuotojas sugedo?

Techninė pagalba yra, bet tai laiko klausimas. Jei lūžo važiuoklė, gali užtrukti dieną. Mums tenka siųsti kitą mašiną arba remontuoti vietą. Klientams tai nepatinka, bet kas darys – tai technika. Aš visada stengiuos informuoti iš karto, kad nereikėtų laukti prie durų su šaltu pienu.

Ar vairuotojai atiduoda daiktus, jei aš ne namuose?

Jeigu nėra kas pasiimti, jis nebus paliktas gatvėje. Jis važiuos toliau arba grįš į sandėlį, o tai kainuos pinigus – tiek vairuotojui, tiek sandėliavimui. Būtinai rūpinkis, kas yra namuose, arba turi kodą nuo durų, jei leidži palikti. Aš matau, kaip žmonės tada pyksta, kad reikia papildomai mokėti, bet mes negalim palikti tavo daiktų kieme.

Kodėl vairuotojai būna nuotaiklingi?

Važinėja po 10 valandų per dieną, miega kabinoje, valgo kažką greito. Jie pavargę. Kartais atrodo, kad yra šalti, bet tiesiog nori baigti darbą ir nueiti miegoti. Nereikia jų užsipuldyti dėl to, kad dėžė ne taip pastatyta. Aš tikrai žinau, kokie jie gali būti, kai pasakyti „už kurio“.

Rizikos, draudimas ir problemos

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Daiktų pervežimas iš Vokietijos turi būti apdraustas. Sutartyje dažniausiai yra standartinis draudimas, bet jis dengia tik nustatytą sumą (pvz., 10 eurų už kg). Jei veži brangų kompiuterį, pasakyk man, ir padidinsime draudimo sumą. Kitaip, jei jis dingdys, gausi tik už svorį, o ne už realią vertę.

Kas daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Nepasirašyk CMR (važiaraščio), kol neišnagrinėjai. Vairuotojas gali spausti, kad skuba, bet tu turi teisę pamatyti, kas viduje. Jei matai trūkius, parašyk tai į dokumentą. Vėliau padarysi nuotraukas ir siųsk pretenziją. Be užrašo dokumente draudimo bendrovė nieko neatsiskaitys, manydama, kad visą atvežė gerą.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Su mumis – ne. Bet yra firmų, kurios dirba „pilnai juodu“. Žinai, tokių „grybautojų“. Jie paima pinigus, ir daiktų nebepamatysi. Todėl visada patikrink, ar įmonė turi licenciją. Aš čia jau 20 metų, mane žino pusė Lietuvos, todėl aš negaliu sau leisti dingti su tavo sofa. Mano reputacija brangesnė.

Kas vyksta, jei aš atšaukiu užsakymą?

Jeigu mašina jau važiuoja ar jau pasiruošusi pakrovimui Vokietijoje, reikės sumokėti baudą arba bent jau išlaidas, kurias jau padarėme. Negalima tiesiog nusišnekti, kai vairuotojas jau stovi prie tavo namų su įjungtu varikliu. Tai keiksmas ir pinigų švaistymas.

Ar saugu vežti brangius baldus?

Taip, jeigu supakuoti. Aš matau daug gražių baldų iš Vokietijos, jie kokybiški. Bet jei tiesiai į mašiną be plėvelės, gali atsidurti su įbrėžimais. Vokietijos keliai geri, bet Lietuvoje arba lenkiamuose ruožuose mašina šokuoja. Geriau pasidaryk tai, ką aš sakau – daugiau plėvelės.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomai pinigų?

Skambink man iš karto. Jis neturi teisės reikalauti nieko virš sutartos sumos, nebent tu pats papildomai paprašei ką nors daryti (pvz., užkelti į trečią aukštą be lifto). Jei jis bando „ką nors uždirbti“, mes su juo kalbėsimės kitaip. Tai nėra normalu.

Papildomi klausimai ir nuomonės

Ar galiu veži savo keturratį?

Taip, dažnai vežame motorolerius ar motociklus. Turi būti nufotuota važiuoklės numeris ir užfiksuotas būklės. Geriau, jei jis stovi ant specialios stovės, o ne mesti į pilną daiktų krūvą. Kartais žmonės bando įsikišti dviratį tarp dėžių, bet vėliau ratai sulinkę arba braižo baldus.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus svorio?

Nerašyk „apie 100 kg“, jei yra 500. Aš suprantu, kad sunku atspėti, bet jei apgavai, mašina gali netilpti. Tada reikės skambinti ir ieškoti kitos, o tai brangu. Geriau brangiau įsivaizduoti ir sumokėti už daugiau vietos, nei gaila.

Ar dirbate šventinėmis dienomis?

Vokietijoje jie labai mėgsta savo šventes. Jeigu ten Velykos arba Kalėdos, greičiausiai niekas neveš. Lietuvoje irgi. Aš stengiuos rasti kažką, jei tai labai skubu, bet tai kainuos kaip auksas. Geriau planuok savaitgaliais arba darbo dienomis.

Kokius maršrutus dažniausiai važiuojate?

Daugiausia į šiaurę – Hamburgas, Bremenas, Berlynas, o iš ten į Lietuvą. Pietinė Vokietija (Miunchenas, Štutgartas) brangesnė, nes toliau. Bet važiuojame ir ten. Kartais netgi į Šveicariją užklystame, bet tai jau kita istoria su mokesčiais.

Kodėl rinktis jus o ne „grybautojus“?

Nes „grybautojai“ tave paliks pusiaukelėje. Aš turiu biurą, sutartis, atsakomybę. Nors aš kartais galiu būti šiurkštus (pažiūrėk į šį tekstą, aš ne rašytojas), bet aš darau savo darbą. Saugumo dėlei geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet gauti paslaugą, o ne nervus.

Ar galima sekti mašiną?

Dabar dauguma turi GPS galimybę. Aš galiu nusiųsti nuorodą, kur pamatysi, kur jis važiuoja. Tai ramina nervus, ypač jei tai tavo pirmas kartas ir bijoji, kad jie nuklydo į Rusiją (nors dabar ten nebevažiuoja). Bet technologijos padeda.

Kas daryti, jei turiu labai specialų daiktą, pvz., vaza?

Supakuok į dėžę su smėliu arba putomis, o tą dėžę į kitą dėžę. Vokietijoje yra daug gerų parduotuvių, kur galima nusipirkti pakavimo medžiagų. Netaisyk į maišelį – tai tikrai nulūž. Aš mačiau kaip nulūžo nulūžusių vazų krūvos, nes žmonės taupyjo ant dėžių.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo dalimis?

Su nuolatiniais klientais – taip. Su naujais – tik jei tai labai didelis projektas. Mažoms siuntoms visada pilna suma iš anksto. Mes ne bankas, kad skolintume pinigus. (Nors kartais ir nusileidžiu, jei žmogus tikrai atrodo patikimas, bet tai retas išimtis).

Kas vyksta su daiktais, jei niekas nepasiima?

Jie važiuoja pas mane į sandėlį Čekijos kelyje arba prie Vilniaus. Ten laikosi. Turi mokėti už sandėliavimą kas diena. Po mėnesio mes galime juos laikyti nebe nemokamai. Geriau pasirūpink siunta iš anksto, nei mokėti už sandėlį daugiau negu ji kainavo.

Ar yra kokių nors apribojimų dydžiui?

Standartinis aukštis yra apie 2.7 metro. Jei turi kažką, kas aukštesniu (pvz., medį arba statybą), reikia žinoti iš anksto. Aukštesni daiktai reikalauja specialių leidimų, o tai nebe paprastas daiktų pervežimas iš Vokietijos. Tuomet kalbame apie sunkiasvorį transportą.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris nemoka angliškai?

Rankos ir kojos veikia visur. Bet aš visada duodu vairuotojui užrašytą adresą vokiškai ir lietuviškai. Jis tiesiog parodo žmonėms arba naudoja navigaciją. Nebijok, jie sugeba rasti vietą, jei adresas teisingas. Problema atsiranda, jei tu nurodai „prie to didelio medžio“, o medžių ten tūkstančiai.

Ar verta vežti naudotas grindis iš Vokietijos?

Verta, jos pigesnės ir kokybiškos. Bet žiūrėk, kad nebūtų drėgnės. Vokietijos sandėliuose sausa, bet jei jas laikė lauke, neverta. O jei geras, tai pervežimas atsiperka, nes čia tos grindys kainuoja dvigubai. Tik žiūrėk, kad pakavimas būtų tvirtas, kad lentos nešoktų.

Paskutiniai patarimai naujokui?

Nepanikuok. Viskas įmanoma. Daiktų pervežimas iš Vokietijos yra rutina tūkstančiams žmonių kiekvieną dieną. Rask patikimą žmogų, pasikalbėk, papasakok, ką turi, ir viskas gerai nueis. O jei kas negerai – skambink man, aš kažką sugalvosiu (arba bent pabandysiu).

Išvada

Na, tiek tiek teorijos iš praktiko. Daiktų pervežimas iš Vokietijos nėra rocket science, bet ir ne vaikų žaidimas. Svarbiausia yra sąžiningumas ir supratimas, kad tai ne tik prekė, o turtas, kuris tau svarbus. Pasiruošk dokumentus, supakuok gerai, o likusią dalį palik mums – mums su šitais vairuotojais ir keliais jau įprasta. Ir nepamiršk, jei kaina atrodo per maža – tai greičiausiai būna per didelė rizika. Geros kelionės (ir sausios grindys)!