Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą: tiesa be kvailų klausimų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o gal ir daugiau, laikas praskrieja. Per tą laiką mačiau viską – nuo paprastų dėžių su knygomis iki vokiškų pianinų, kurie vos netilpdavo į liftą. Žmonės dažnai galvoja, kad daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą yra kaip pasivažiuoti iki parduotuvės, tačiau realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas su savais niuansais. Čia ne tik vairuoti ir krauti, tai yra dokumentai, nervai, muitinės (nors es ES, bet kartais tikrinimai būna) ir begalės smulkių dalykų, kurie gali sugadinti dieną. Noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, tiesiog taip, kaip yra.

Kainos, laikas ir kiti piniginiai reikalai

Kiek tai viskas kainuoja?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną dieną. Tiesą sakant, vienos kainos nėra, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur jie stovi. Jei tai tik kelios dėžės ir kėdė, gali susikainuoti ir trys šimtai eurų, o jei perkraunate visą butą, skaičiai šokteli iki kelių tūkstančių. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą kainuoja mažiau, jei sutinkate laukti, kol vairuotojas surinks kitus keleivius, bet tuomet prarasite laiko. Taip pat įtakos turi kuras – kai jums brangsta, mums taip pat. Dažnai žmonės nustemba, kad reikia mokėti už įkrovimą ir iškrovimą atskirai, jei tai neįeina į standartinį tarifą.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Standartiškai sakoma, kad tai 1-2 dienos, bet... žiūrėkime realiai. Jei vairuotojas važiuoja tiesiai be sustojimų ir be kitų krovinių, gali nuvyti per 12-14 valandų, tačiau taip retai būna. Dažniausiai tai yra dalinis krovinys, t. y. vairuotojas renka daiktus iš kelių miestų, pavyzdžiui, iš Miuncheno, o paskui sustoja pas dar vieną klientą Berlyne. Tada užtrunka ir trys dienos. Be to, reikia prisiminti apie eismus Vokietijoje – jei ten kažkur statomas „Baubau“, tai stovėjimas gali trukti valandas. Geriau visada planuokite savaitės atsargą, kad nereikėtų vėluoti į darbą ar pagalves.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Žinoma, galima, bet tai reikalauja kompromisų. Jei sutinkate savo daiktus atvežti iki vairuotojo arba į sandėlį Vokietijoje, tai bus pigiau, nes mums nereikės važiuoti į gilumą. Taip pat, jei galite laukti, kai bus surinktas pilnas furgonas (t. y. dalinis krovinys), kaina nukrenta gerokai. Tačiau nerekomenduoju sutaupyti ant pakavimo – gera plastikinė dėžė kainuoja, bet ji išgelbės jūsų indus nuo suskilimo. Kartais žmonės bando vežti savo automobiliu, tada taip pat sutaupyti, bet po to apgailestauja dėl nugaros skausmų ir degalų kainos.

Kas daryti, jei pasiūlo per pigiai?

Bėkite toliau. Seriožiai. Jei kas nors siūlo pervežti pilną furgoną už du šimtus eurų, tai arba jis vogia degalus, arba jūsų daiktai važiuos atvirame vėžyje po lietumi. Rinkosi tų firmų, kurios turi transporto priemonių apdraudimas (CMR draudimas). Yra daug atvejų, kai žmonės susirašinėjo su „vapsva“ „Facebook“ grupėse, o paskui vairuotojas dingdavo su visa sofa. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą turi būti įformintas sutartimi, net jei tai atrodo per dažnai. Geriau permokėti šimtą eurų, bet gauti savo daiktus saugiai.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, tikrai. Pavasarį ir rudenį, kai žmonės daugiau kraustosi, kyla paklausa, o kartu ir kainos. Taip pat brangiau būna prieš šventes – Kalėdas, Velykas – nes vairuotojai taip pat nori ilsėtis su šeimomis, o ne važinėti po kelią. Jei galite, planuokite perkraustymą sausio mėnesį arba vasaros viduryje, tada galima derėtis dėl nuolaidų. Dar vienas dalykas – kuro kainos, jei jos šoka aukštyn, pervežėjai nedelsia pakelia savo kainas, kitaip tiesiog neapsimokės dirbti.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis siaubas

Kokius dokumentuos reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas yra krovinio sąrašas (packing list). Jis turi būti gana išsamus, kad muitinėje (jei sustos) nebegalėtų prikišti, kad nežinote, kas vežate. Taip pat reikalingas asmens dokumentas, jei patys vykstate, arba sutartis su pervežėju. Jei vežate transporto priemonę, reikės techninių dokumentų. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą be dokumentų yra kaip važiuoti be vairuotojo pažymėjimo – galima, jei neuztiko policija, bet problema didelė. Geriau padarykite sąrašą lietuviškai ir vokiškai, kad vokiškai kalbantys pareigūnai nesipyktų.

Ar reikia eiti į muitinę, jei esame ES?

Formaliai ne, tai yra vidinis rinkos prekių judėjimas, bet yra vienas „bet“. Jei daiktai atrodo kaip nauji (pavyzdžiui, vis dar su etiketėmis) arba jų yra labai daug (kaip prekybai), muitinės pareigūnai gali sustabdyti ir paklausti, ar tai nekomercinis krovinys. Taip pat jei vežate alkoholio ar tabako virš nustatytų normų. Buvau atvejų, kai žmonės vežė „dovanų draugams“ penkias degtines, tai baigėsi baudomis. Geriau būti sąžiningas ir deklaruoti, jei kyla abejonių.

Kas daryti, jei praradau sąskaitą už daiktą?

Nebūna taip, kad viskas būtų tvarkingai. Jei neturite sąskaitos faktūros (pvz., nupirkote naudotą daiktą iš draugo), galite padaryti paprastą deklaraciją, kurioje parašote daikto vertę ir nurodote, kad jis naudotas. Muitinėje tai dažnai priimama, jei vertė nėra astronomiška. Tačiau jei tai brangus kompiuteris ar pavogtas automobilis (čia aš tik spėju, o nežinau tiksliai, kaip jie tikrina), gali būti problemų. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą su neaiškia kilmės daiktais yra kaip žaisti su ugnimi.

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Standartinis draudimas (CMR) paprastai dengia tik 10 eurų už kilogramą, tai jei vežate brangų kompiuterį, o jis suges, gausite vos nieką. Galite papildomai apsidrausti konkretiems daiktams. Žinau, tai atrodo kaip papildomi išlaidos, bet kai furgonas užsidega (o tokių atvejų, deja, buvo), tuomet bent jau gažinant pinigus ne taip skauda. Nenaudinga rūpintis tik kaina, reikia galvoti apie saugumą.

O jei aš turiu vokišką "Abmeldung"?

„Abmeldung“ tai išsiregistravimas iš gyvenamosios vietos Vokietijoje. Tai labai padeda, jei kyla klausimų dėl mokesčių ar daiktų paskirties. Su šiuo lapeliu galite įrodyti, kad išvykstate galutinai, o ne važiuojate parduoti prekių. Kai kurios firmos netgi reikalauja šio dokumento, jei darote perkraustymą iš buto. Tai suteikia tam tikrą garantiją, kad daiktai nebus parduoti Lietuvoje be mokesčių sumokėjimo (nors tai jau labai specifinė sritis).

Ką galima vežti, o ką griežtai draudžiama

Ar galima vežti maistą?

Gali, bet ne viską. Leidžiama vežti uždarą, gamintojo supakuotą maistą asmeniniam vartojimui. Tačiau mėsą, pieno produktus ir kiaušinius be specialių veterinarinių pažymų vežti negalima (arba labai ribotais kiekiais). Vokietijoje kiauliena pigi, bet jei bandysite atvežti dešrų penkias dešimtis kilogramų, muitinėje jas tiesiog konfiskuos. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą su maistu yra pavojingas dar ir todėl, kad jei kas nors supils, visa krovininė smirdės savaitėmis.

Ar įsileidžiate gyvūnus?

Tai priklauso nuo vairuotojo. Kai kurie sutinka įsileisti šunį ar katę, jei jie turi narvelius ir pasus, kiti kategoriškai atsisako, nes yra alergiški arba tiesiog nemėgsta gyvūnų. Tai neįeina į standartinę kainą, už tai papildomai reikia mokėti. Be to, reikia tikrinti gyvūno pasą – turi būti čipas ir skiepai. Ilgos kelionės furgone gyvūnams yra stresas, tai geriau juos vežti asmeniniu automobiliu, jei įmanoma.

O alkoholis ir cigaretės?

Vėl gi, asmeniniam vartojimui – taip. Yra nustatyti normų kiekiai (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, bet tik 10 litrų degtinės). Jei viršijate, tai jau laikoma prekyba ir reikia mokėti very large mokesčius. Buvau, kai vairuotojui bandė įkišti užkaltą dėžę su alumi, o muitininkai tai pastebėjo... baigėsi labai liūdnai. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą su dideliu alkoholiu kiekiu yra būdas prarasti pinigus ir laiką. Geriau nusipirkt čia, nors ir brangiau.

Ar galima veži chemines medžiagas?

Saugiai kalbant, geriau ne. Jei tai keli buteliai valiklio, tai dar pusiau nieko, bet jei tai dažai, tepalai ar kažkas pavojingo, reikia specialios dokumentacijos (ADR). Paprasti furgonai nepritaikyti tai vežti, o jei įvyks avarija ir nušoks keletą butelių, gamtai bus labai blogai, o mums – didelės rūpesčiai. Visada klauskite dėl to iš anksto, nes vairuotojas gali tiesiog atsisakyti pakrauti tokią dėžę.

Kas su vaistais?

Asmeniniam vartojimui vaistus vežti galima, bet reikia turėti receptą arba gydytojo išrašą, ypač jei tai stiprūs narkotiniai vaistai arba injekcijos. Be to, vaistai turi būti originalioje pakuotėje. Nebevežiot vaistų, kurių jums nebereikia, kaip nors anksčiau matyau tokių atveju. Tai gali būti įvardijama kaip nelegali prekyba. Geriau pasilikti tik tai, ką vartojate dabar.

Vairuotojai, firmos ir pasitikėjimas

Kaip suprasti, ar firma normali?

Pirmiausia, pažiūrėkite į jų transporto priemones. Jei furgonas gryvas, rūdžių apsemtas, kaip tikėtis, kad jūsų baldai nenusilūž? Antra, skaitykite atsiliepimus, bet ne tik tuos, kurie parašyti prieš penkias minutes. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą yra konkurencinga rinka, čia yra ir gerųjų, ir tokių, kurie dirba „iš kelio“ (tai yra be jokios įmonės). Užklausite apie juridinį adresą – jei jie vengia atsakyti, tai blogas ženklas. Taip pat jaučiasi instinktas – jei telefonu kalba keistai, verčiau ieškokite kito.

Ar vairuotojai padeda krauti?

Įprastai taip, tai įeina į kainą, jei nurodyta „įkrovimas/iškrovimas“. Tačiau jei turite penkias aštuonetas spintas ar pianiną, vairuotojas vienas su tuo neįveiks. Tada reikia samdyti additional vyrus (krovikus) Lietuvoje arba Vokietijoje. Nereikėtų laukti, kad vairuotojas, kuris važiavo 10 valandų, liks nešioti jus sofa trečią aukštą be lifto. Tai papildoma paslauga, už kurią reikia susitarti iš anksto, kad nesusidarytų nepageidaujama situacija.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – nesišokite. Skambinkite dispečeriui. Dažniausiai vėlavimai būna dėl techninių gedimų arba eismo įvykių. Vairuotojai taip pat žmonės, jie gali užmigti poilsio vietoje (ir turi tai daryti pagal taisykles). Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą nėra lenktynės. Jei vėluoja dieną – tai problema, jei valandą ar dvi – tai normalu. Buvau atvejų, kai klientas reikalavo pinigų grąžinti dėl dviejų valandų vėlavimo, tai tiesiog kvaila.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet vairuotojai to labai vertina. Jei jums padėjo ne tik vežti, bet ir sudėjo dėžes į right vietą, arba jei buvo labai mandagus, 10-20 eurų arba keletas gerų kavos pupelių padarys dieną. Tai sukuria gerą atmosferą. Tačiau jei vairuotojas buvo nemandagus ar rūstus, nėra jokio privalomo jo maitinti. Tai turi būti nuoširdus, ne priverstinis.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui vienam?

Tai rizika. Žinoma, 95% atvejų viskas tvarkoje, bet visada yra tas vienas procentas. Jei palikate brangius daiktus be stebėjimo, gali nutikti, kad kažkas „dingsta“ kelyje. Geriau, jei galite, stebėkite procesą arba pasitikėkite tik patikimomis firmomis, kurios turi įrengtų vaizdo kamerų savo sandėliuose. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą turi būti pagrįstas pasitikėjimu, bet saugumo priemonės niekada nekenksmingos.

Gyvenimiškos istorijos ir keisti dalykai

O jei aš pamiršiau daiktą Vokietijoje?

Tai nutinka dažniau, nei galite įsivaizduoti. Palikite dėžę garaže, arba po lova. Jei furgonas jau nuvažiavo, grįžti tikrai neapsimokės – kainuos brangiau nei ta dėžė. Tada liko tik siųsti paštu arba klausti draugų. Vienas klientas pamiršo savo raktus, kuriuos reikėjo Lietuvoje, teko važiuoti ekspressu traukiniu. Visada patikrinkite visus kambarius du kartus prieš išvykdami.

Ar buvote matęs kažką keisto?

O, ką tik pasakiau, kad mačiau viską. Kartai vežėme... šaldytąją, kurioje buvo moteris (būta tokių istorijų, nors aš asmeniškai nematau, tik girdėjau). O dar kartą teko vežti didelę statulą, kuri nebeįėjo į duris, teko išmontuoti stogą. Dar vienas klientas norėjo vežti gyvą ožį (ne, aš nejuokauju), bet mes atsisakėm. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą niekada nebus nuobodus, kasdien kažkas naujo.

Kas daryti, jei sugedo daiktas kelyje?

Skambinkite firmai iš karto. Jei turite draudimą, pradėkite procedūrą. Jei ne, reikės kalbėtis su vadovu. Kartais jie sutinka atlyginti, kartais ne. Buvau, kai vairuotojas užjojo ant šakos ir pramušė baldų fasadus – firma taisė. Jei pažeidimai neryškūs, kartais tiesiog paduoda „užpylimą“ (nereikėtų taip rašyti, bet vadinasi kompensacija). Svarbiausia – nefotografuokite tik sugedusio daikto, dar važiuojant reikia padaryti nuotraukas, kad įrodytumėte, jog buvo pakrauta sveika.

Ar galima veži daiktus, kurių aš pats nupirkau iš OLX?

Taip, tai labai dažna praktika. Žmonės perka sofa arba automobilio dalis Vokietijoje ir reikalauja atvežti. Čia svarbu, kad parduodantis asmuo paduotų bent kokį dokumentą, pvz., banko pavedimą arba raštišką sutartį, kad gynėtumės muitinėje. Be to, reikia tiksliai nurodyti adresą, iš kur reikia pasiimti, kad vairuotojams nereikėtų blaškytis po miestą be navigacijos (ir navigacija kartais meluoja).

Ar jums patinka jūsų darbas?

Kartais taip, kartais ne. Yra malonu padėti žmonėms, kurie grįžta į Lietuvą po metų Vokietijoje, jie visada laimingi. Bet yra ir tų, kurie pyksta dėl kiekvieno cento arba vadovauja per telefoną, kaip važiuoti. Dar blogiau, kai sulaiko vairuotoją ir neleidžia išvažiuoti, kol neįkrauta paskutinė dėžė, nors jis jau viršijo darbo laiką. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą – tai sunkus darbas, reikalaujantis kantrybės.

Ar verta viską vežti patiems?

Jei turite mažai daiktų ir norite nuotykių – kodėl ne. Bet jei turiate pilną furgoną, geriau mokėti profesionalams. Skaičiuokite: degalai ten ir atgal (apie 300-400 eurų), automobilio nuomos kaina (jei reikia didesnės), jūsų laikas, nugaros skausmas, nerimas. Profesionalai tai darba greičiau ir (tikimės) saugiau. (Nors turiu pripažinti, kad kartais ir mes suklystame, esame tik žmonės).

Išvada

Viskas susiažina į tai, kad daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą nėra fizinis mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Pasirūpinkite dokumentais, išsirinkite patikimą partnerį (ne pigiausią, o patikimą) ir būkite kantrūs. Kelionės gali būti ilgos, o oras gali pablogėti, bet svarbiausia – daiktai pasieks tikslą. Nepaisant visų tų istorijų apie vėlavimus ir nulūžusias kojas, ši sritis veikia ir padeda tūkstančiams žmonių sugrįžti namo arba pradėti naują gyvenimą. Sėkmės kelyje ir saugių važiavimų.