Daiktų pervežimas iš Jork: kaip viskas vyksta realybėje

Per tiek metų, kiek dirbu šitoj srity, mačiau visko. Būna, kad klientas galvoja – užsisakiau fūrą, atvažiavo, pakrovė, nuvažiavo, atvežė. O realybėj dažnai būna visai kitaip. Ypač kai kalbam apie daiktų pervežimą iš Jork. Ne iš Kauno, ne iš Vilniaus – iš Jorko, Anglijoje. čia jau prasideda tarptautinis pervežimas, o ne koks vietinis pervažiavimas. Šiam straipsny papasakosiu, kaip iš tikrųjų atrodo tas procesas, ko galit tikėtis, o ko ne. Be lakinio blizgesio.

Dažnai žmonės galvoja, kad gali viską sutalpint į vieną eskizą. Bet realybėj – pradedant nuo derybų su siuntėju Anglijoj, baigiant muitine Lietuvoj – yra tūkstantis niuansų. Aš ne SEO specialistas, aš vežėjas. Ir man svarbiausia, kad jūs suprastumėt, už ką mokat. O mokat už tai, kad kažkas tą jūsų sofą iš Jorko atvežtų į, tarkim, miegamąjį Klaipėdoj. Tai va, apie tai ir bus.

Pradžia ir planavimas – kai viskas atrodo paprasta

Kaip pradėti planuoti daiktų pervežimą iš Jork?

Pats pirmas žingsnis – susidėti, ką vežate. Ne, aš nejuokauju. Ateina klientas: „vežu visą namą“. O aš klausiu – kokį namą? Kitoj šaly namas gali būti 50 kvadratų, o čia – 150. Tai va, pirmiausiai inventorizacija. Tada ieškot įmonės, kuri dirba su JK. Bet ne visos imasi smulkių siuntų iš Jorko – kai kurios tik ištisas fūras. Čia jau reikia skambint, rašyt, aiškintis. Aš pats dažnai patariu pirmiausiai pasiskaičiuot apytikslį tūrį – kubinių metrų. Nes nuo to priklauso, ar važiuosit bendroj fūroj (LTL), ar užsakot visą sunkvežimį. Ir jei galvojat, kad čia greitai – ne, pasiruoškim užtrunka.

Ar reikia atvažiuoti į Jorką asmeniškai, ar galima viską sutvarkyti per nuotolį?

Per nuotolį, dažniausiai. Bet aš turiu vieną istoriją – atėjo klientas, norėjo pats viską prižiūrėt, nusipirko bilietą, nuskrido... O galiausiai jam teko laukt savaitę, kol kažkokie dokumentai prisistatė. Tai va – jei neturit didelės patirties, geriau pasitikėkit tais, kurie tą daro kasdien. Per nuotolį galima viską: apžiūrėt daiktus per video, pasirašyt sutartį elektroniniu parašu, sumokėt. Bet būkit pasiruošę, kad kai kurie vežėjai (ypač mažesni) gali prašyt avanso. Tai čia jau reikia atsargumo – geriau su sutartimi, o ne per žinutes.

Kokius dokumentus reikia paruošti prieš daiktų pervežimą iš Jork?

O, čia mano mėgstamiausia tema. CMR – tarptautinis važtaraštis. Jis turi būti, be jo niekur. Jei vežat per Lietuvą, dar reikia PVM mokėtojo kodo, jei esat įmonė. Privatiems asmenims – jokių ypatingų leidimų, bet jei vežat naujus daiktus (ne savo naudotus), gali reikėti sertifikatų. Pavyzdžiui, kažkas nusipirko prabangią kavos virimo mašiną Jorke, o čia ją nori parduot. Muitinė gali paprašyt CE ženklo. Ir dar vienas dalykas – jeigu vežat senus baldus, patariu turėti inventorinį sąrašą su vertėm. Nes importo metu gali būti, kad jūsų 20 metų sofa bus įvertinta kaip nauja, ir jūs sumokėsite muito.

Kaip susirasti patikimą vežėją daiktų pervežimui iš Jork?

Čia sudėtinga. Aš pats rekomenduočiau ne žiūrėt į reklamas, o klaust pažįstamų. Arba, jei jau internete – ieškokit įmonių, kurios turi biurus ir Anglijoj, ir Lietuvoj. Yra gerų, yra ir tokių, kur tarpininkai per tarpininkus, o paskui jūsų daiktai stovi sandėly Jorke tris savaites, kol kažkas suras mašiną. Būkit atidūs – jei kaina per maža, kažkas negerai. Nes kelias iš Jorko į Vilnių benzinas, keltas, vairuotojo darbo laikas – viskas kainuoja. O jei dar reikia šaldytuvą vežt – tai jau atskiras reikalas. Pats geriausias būdas – paprašyt rekomendacijų lietuviškose grupėse, kur žmonės dalinasi patirtim.

Kainos ir mokesčiai – kai biudžetas pradeda „plaukti“

Kiek kainuoja daiktų pervežimas iš Jork iki Lietuvos?

Kainuoja... (pataisysiu) – priklauso nuo tūrio. Už vieną kubinį metrą (apytiksliai kaip skalbimo mašinos dydžio dėžė) galit tikėtis 200–400 eurų, jei vežat bendru kroviniu. Bet jei norit visą fūrą – 40 kubų – tai gali būti nuo 2500 iki 5000 eurų. Kodėl toks pliusas? Nes brangsta kuras, keltų kainos šokinėja. Aš prieš porą mėnesių mačiau, kad keltas Dover–Calais pakilo 15%. Tai va. Dar jei vežat iš Jorko centro, o ne iš kažkokio sandėlio prie greitkelio, gali būti papildomas mokestis už privažiavimą. Ir nepamirškit muito – jei daiktų vertė viršija 430 eurų (privatiems asmenims), reikės mokėti importo PVM (21%). Bet čia jau kita istorija.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos niekas nekalba?

Yra, ir dar kokių. Pavyzdžiui, „paletės mokestis“. Jei jūsų daiktai sukrauti ant europaletės, vežėjas gali prašyt 10–20 eurų už paletę. Arba „laukimo laikas“ – jei vairuotojas atvažiuoja į Jorką, o jūs dar nepasiruošę, po 2 valandų prasideda „demurrage“ – po 50 eurų už valandą. Ir dar vienas – jei reikia kelti daiktus į aukštą be lifto. Tai dažnai nurodoma kaip „papildomas darbas“. Ką aš patariu? Susitarkit iš anksto, kad visi mokesčiai būtų aiškiai surašyti sutarty. Nes kai kurios įmonės sąmoningai slepia „administravimo mokestį“ (apie 100 eurų) ir prideda jį tik paskutinėj sąskaitoj.

Kiek kainuoja draudimas daiktų pervežimui iš Jork?

Draudimas – atskira kategorija. Minimalus draudimas pagal CMR konvenciją yra apie 8 eurus už kilogramą. Bet jei vežat kažką vertingo – paveikslą, senovinį šviestuvą – to neužtenka. Pavyzdžiui, vežiau aš vienam klientui fortepijoną iš Jorko. Jis norėjo papildomą draudimą. Sumokėjo 1,5% nuo vertės. Tai buvo apie 300 eurų už 20 000 vertės instrumentą. Bet verta – nes kelionėj kas gali atsitikti. Aš pats mačiau, kaip fūroj per keltą viskas pasislenka. Be draudimo – rizikuojat. Bet kai kurios įmonės draudimo nesiūlo, sako – „mes atsakom pagal įstatymą“. O pagal įstatymą – tie 8 eurai už kilogramą. Jei vežat 50 kg sofą – tai vos 400 eurų kompensacija, o sofa kainuoja 3000.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Aš, kai dirbu su klientais, dažnai sakau – jei vežat daug, galima gaut nuolaidą. Bet jei tik vieną dėžę – niekas nevažiuos iš Jorko specialiai dėl jūsų, tai čia jau standartiniai tarifai. Kartais galima susitart dėl mokėjimo dalim – avansas 30%, likusi dalis po pristatymo. Bet būkit atsargūs – jei įmonė reikalauja 100% avanso, tai jau kažkas ne taip. Aš pats niekada neimu daugiau nei 50% prieš pradedant darbus. O jei klientas nori labai pigiai, tai dažnai patariu palaukt, kol susidarys pilna fūra, tada kaina mažesnė. Bet laukti gali tekt mėnesį.

Dokumentai ir muito procedūros – biurokratija, kuri erzina

Kokių dokumentų reikia importuojant daiktus iš Jorko į Lietuvą?

Čia jau įdomiau. Jei vežat savo asmeninius daiktus (perkraustotės), tai reikia „sąrašo“ – inventory list. Muitinė nori matyt, kad tai jūsų seni daiktai, o ne pirkti perpardavimui. Tai geriau turėt kvitus, nuotraukas. Jei daiktai nauji – reikia sąskaitos faktūros. Be to, jei vežat automobilinę padangą, gali reikėti atitikties deklaracijos. Bendra taisyklė: ką žadėjot, tą ir turit. Kartą klientas deklaravo „buities prekės“, o muitinė rado 12 padėklų naujų knygų. Tai jau prekyba. Tokiu atveju gali tekt mokėt muito mokesčius ir PVM nuo visos vertės. O dar bauda.

Kaip vyksta muito tikrinimas?

Grynai atsitiktinai. Iš Jorko atvažiuoja fūra, važiuoja per Lietuvos sieną – dažniausiai automatiškai, jei yra TIR arba EORI numeris. Bet kartą iš dešimties gali sustabdyt. Tada atidaro, tikrina. Jei viskas tvarkoje – po poros valandų paleidžia. Jei ne – gali užtrukti kelias dienas. Aš turiu klientą, kuriam sulaikė siuntą, nes jis neįdėjo kilmės sertifikato šešiems porcelianiniams lėkštėms. Lėkštės buvo pagamintos Kinijoj, pirktos Jorke – tai jau reikia įrodyt, kad ne iš draudžiamų regionų. Kol jis ieškojo dokumentų – siunta stovėjo 5 dienas. Už sandėliavimą – papildomi 200 eurų.

Ar reikia muito mokėti už naudotus baldus iš Jorko?

Priklauso. Jei baldai yra jūsų nuosavybė ir jūs kraustotės į Lietuvą – muito mokėti nereikia, jei pateikiate deklaraciją, kad jie naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui. Bet jei jūs nusipirkot baldus Jorke ir vežat juos čia parduot – tai jau komercinis importas, ir reikės muito (nuo 0% iki 8% priklausomai nuo kategorijos) ir PVM 21%. Daug kas klysta, manydami, kad „naudotas“ automatiškai reiškia nemokamai. Ne, muchėjas žiūri, ar turit pirkimo dokumentus. Jei neturit – gali įvertint pagal rinkos kainą.

Ką daryti, jei neturiu visų dokumentų?

Skambint man. Ne, rimtai – kreiptis į multinės brokerį. Aš pats ne brokeris, bet bendradarbiauju su vienu Lietuvoj. Jis už 50–100 eurų padeda sutvarkyt popierius. Bet jei dokumentų trūksta, gali tekt pristatyt daiktus į laikiną sandėlį (custody warehouse). Ten laikymas kainuoja. Va, čia dar vienas dalykas – niekada nevežkit daiktų be sąrašo. Aš mačiau, kaip žmonės užsideda problemų, nes tingi surašyt „kėdė, 2 vnt., naudota“. Tada muito inspektorius pats surašo, kaip jam patinka, ir vertė būna dvigubai didesnė.

Transporto būdai – kaip gabenam iš Jorko

Kokie yra pagrindiniai būdai vežti daiktus iš Jorko?

Du pagrindiniai: keliais ir jūra. Bet dažniausiai – keliais. Iš Jorko reikia nuvažiuot iki uosto – Harwich, Felixstowe arba Hull. Tada keltu į Nyderlandus (Rotterdam) arba Belgiją (Zeebrugge). Toliau – jau sausuma per Europą iki Lietuvos. Arba galima visą kelią važiuot per Prancūziją ir Vokietiją – bet tada ilgiau. Oro transportas? Kartais, jei labai brangūs daiktai, bet kaina didžiulė – už 1 kg apie 5–10 eurų. Vežėjai dažniausiai renkasi kelią per Olandiją, nes ten tankiai kursuoja keltai. Bet pastaruoju metu ir per Klaipėdą yra tiesioginis maršrutas su keltais iš Vokietijos – labai patogu, jei vežat į Klaipėdą.

Ar geriau vežti visą fūrą ar dalintis su kitais?

Čia kaip kam. Jei turit daug daiktų (pavyzdžiui, visas trijų kambarių butas) – fūra atsiperka, nes mažiau tvarkymosi. Bet jei tik kelios dėžės – geriau eiti į „groupage“ (bendrą krovinį). Brangiau už kubą, bet pigiau absoliučiai. Aš pats dažniausiai siūlau bendrą fūrą, jei tūris iki 10 kubų. Bet yra niuansas – gali tekt laukt, kol surinks visą fūrą. Vasarą tas laukimas gali būti savaitė, o žiemą – dvi. O jei skubat – geriau užsakyt visą mašiną. Bet čia jau kaina.

Ar galima vežti automobilį kartu su daiktais?

Galima, bet reikia papildomų dokumentų. Automobilis – atskira kategorija. Jei vežat automobilį fūroj kartu su daiktais, turit jį deklaruot kaip transporto priemonę. Tada – muito procedūros. Aš vieną kart vežiau klientui iš Jorko ir jo BMW, ir baldus. Automobiliui reikėjo ATA karneto (jei tik tranzitu) arba importo deklaracijos. Galų gale viską sutvarkėm, bet tai užtruko 2 valandas ilgiau. Ir dar, jei automobilis neplautas – gali sustabdyt dėl fitosanitarijos, ypač jei purvinas. Tai patariu prieš kraunant automobilį nuplaut.

Ar yra greitesnis būdas nei keliais?

Oro transportas, bet brangu. Aš turėjau klientą, kuris vežė meno kūrinį iš Jorko į Vilnių. Vertė – 50 000 eurų. Oro kroviniu – kaina 1500 eurų, bet pristatymas per 2 dienas. Žemiškai – 500 eurų, bet savaitė. Jis pasirinko orą, nes bijo dėl saugumo. Bet jei vežat įprastus baldus – oro transportas neapsimoka. Dar yra „kurjerių“ paslaugos – DHL ar FedEx, bet jie paprastai ima iki 70 kg ir pagal tūrį. Daiktų pervežimas iš Jork tokiu būdu tinka smulkmenoms, bet ne sofoms.

Patarimai ir problemos – realybė, apie kurią nutyli

Kokios dažniausios problemos su transporto įmonėmis?

Viskas prasideda nuo „neatsako į žinutes“. Vėliau – vėlavimas. Aš pats mačiau, kaip viena įmonė pažadėjo „3–5 darbo dienas“, o pristatė po 3 savaičių. Priežastis? „Vairuotojas užstrigo Roterdame – laukia keltų.“ Bet jie galėjo iš anksto planuot? Kita dažna – daiktų sugadinimas. Pavyzdžiui, klientui atvežė spintą, o ji – su įskilimu. Įmonė sakė: „tai jūsų krovimo klaida.“ O sutarty – jie neprisiėmė atsakomybės už netinkamą pakavimą. Tai aš visada sakau – pakuokit patys arba mokėkit už profesionalų pakavimą Jorke. Yra vietinių firmų, kurios supakuoja, kartais net pigiau nei vežant tuščias dėžes.

Kaip apsaugoti daiktus nuo sugadinimo?

Pirmas dalykas – tinkama pakuotė. Naudokit burbulinę plėvelę, stiprias dėžes. Jei vežat stiklinį stalą – geriau jį išardyti atskirai. Antra – užrašykit „trapu“ (zarplasti). Bet vairuotojai ne visada žiūri. Aš pats kroviau vieną kartą – ant dėžės buvo užrašyta „stiklas“, o krovėjas metė. Tai va, geriausia – patiems dalyvauti kraunant. Bet jei negalit – pasamdykit krovėjus per vežėją. Dažnai jie siūlo „full packing service“ – brangiai, bet verta. Ir dar – fotkinkit viską prieš išsiunčiant. Tada jei kas atsitiks, turėsite įrodymų.

Ką daryti, jei daiktai dingo arba pavėluoja?

Pirmiausiai – susisiekit su vežėju. Jei nereaguoja – rašykit oficialią pretenziją. Teisiškai, pagal CMR, vežėjas atsako už vėlavimą, jei jis viršija 30 dienų nuo sutartos datos. Bet čia sunkiai įrodoma. Aš patarčiau turėti sutartį, kur nurodyta konkreti data. Jei vėluoja – galite reikalauti nuolaidos. Dėl dingimo – tai retai, bet pasitaiko. Dažniausiai dėžės pametamos, o ne visas krovinys. Vienas klientas pasakojo, kad jo dėžė su drabužiais „išgaravo“ sandėly Jorke. Jis gavo kompensaciją iki 8 eurų už kg – tai buvo 200 eurų už 25 kg drabužių, nors jų vertė – 1500. Tai dar sykį – draudimas.

Ar verta samdyti tarpininką ar geriau tiesiogiai vežėją?

Čia dviprasmiška. Tarpininkai gali rasti geresnę kainą, bet jie neatsako už problemas – tik perduoda jūsų skundą vežėjui. Aš pats dirbu ir kaip tarpininkas, ir kaip vežėjas – tai žinau abi puses. Jei turit laiko ir kantrybės – galima ieškot tiesiogiai. Bet dauguma lietuvių JK naudojasi tarpininkais, nes jie (paprastai) kalba lietuviškai ir žino niuansus. Bet būkit atsargūs – jei tarpininkas neturi fizinio biuro ar sandėlio Jorke, jis tik perrašo jūsų pajungimą kitam. Geriau rinktis tą, kuris turi vietinį atstovą.

Ką daryti, jei vežėjas reikalauja papildomo mokesčio jau kelyje?

Tai – raudona vėliava. Jei vežėjas sustoja ir sako: „reikia papildomai 200 eurų, nes keltas pabrango“ – neapmokėkite. Jūs turit sutartį. Bet realybė – jei jūsų daiktai jau fūroj ir jis grasina, kad neišlaipins, galit ir susimokėt, bet tada procesuokit skundą. Aš pats esu buvęs situacijoj, kai vairuotojas pareikalavo „kavos pinigų“ už greitesnį išleidimą. Durniausia, ką galit padaryt – susimokėt. Bet jei turit laiko – galit skambint įmonės direktoriui. Dažniausiai tokie mokesčiai neišgalvoti, bet jie turėjo būti sutarti iš anksto.

Išvada – ką verta atsiminti planuojant daiktų pervežimą iš Jork

Daiktų pervežimas iš Jork – ne taip baisu, kaip atrodo, bet ir ne taip paprasta, kaip norėtųsi. Pradėkit nuo inventorizacijos, pasidomėkit įmonėm, nepatingėkit užduot klausimų. Geriau viską surašyti ant popieriaus nei vėliau ginčytis. Ir atminkit – tikros istorijos dažniausiai yra su mažais nesklandumais, bet jei pasiruošiat, jie tampa tik anekdotais per pietus. Kainos, dokumentai, draudimas – čia pagrindiniai taškai. O jei kyla klausimų – klauskit. Mes, seni vilkai, mėgstam papasakot, kaip čia viskas iš tikrųjų.