Daiktų pervežimas ir pristatymas tarp Lietuvos ir Vokietijos

Per daugiau nei dvidešimt metų logistikos sektoriuje esu matęs visko – nuo pamestų krovinių, kurie atsirado po pusmečio kažkokiame sandėlyje, iki klientų, kurie tikisi, kad jų pianinas bus pristatytas per naktį už „kelių eurų“ kainą. Daiktų pervežimas ir pristatymas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra itin populiarus maršrutas, ypač dėl didelės lietuvių bendruomenės Vokietijoje. Tačiau už šio paprasto pavadinimo slypi daugybė niuansų, apie kuriuos vadybininkai dažniausiai nutyli, siekdami greito pardavimo. Šiandien noriu pasidalinti savo patirtimi, kaip iš tikrųjų veikia šis procesas, su kokiomis problemomis susiduriame ir kaip jūs, kaip klientas, galite apsisaugoti nuo nereikalingo streso.

Logistikos užkulisiai ir realybė

Kodėl kainos tarp Lietuvos ir Vokietijos taip stipriai skiriasi?

Kaina priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo krypties balanso. Dažnai nutinka taip, kad fūros iš Lietuvos į Vokietiją važiuoja pilnos, o atgal – pustuštės. Todėl vežėjai bando kompensuoti nuostolius didindami kainas viena kryptimi. Mano praktikoje buvo atvejų, kai klientas stebėjosi, kodėl siuntimas į Vokietiją kainuoja 200 eurų, o atgal – 350 eurų. Tai yra rinkos dėsnis. Be to, Vokietijos kelių mokesčiai (Maut) yra vieni didžiausių Europoje. Jei vežėjas sako, kad kaina „viskas įskaičiuota“, būtinai pasitikrinkite, ar įskaičiuoti ir šie mokesčiai, nes vėliau gali atsirasti „papildomų sąskaitų“.

Ar verta rinktis didelę logistikos kompaniją ar privatų vežėją?

Didelės kompanijos turi sistemas, draudimus ir aiškius terminus, bet jos yra neįtikėtinai nelanksčios. Jei jūsų krovinys yra nestandartinis, jie gali tiesiog atsisakyti jį vežti. Privatūs vežėjai su mikroautobusais yra daug lankstesni, jie gali atvažiuoti į kiemą, padėti užnešti daiktus, bet rizika yra didesnė. Mano patirtis rodo, kad jei vežate brangius, trapius daiktus, geriau rinktis patikimą, vidutinio dydžio įmonę, kuri turi savo transportą ir CMR draudimą. Niekada nepasitikėkite „skelbimų portalo“ vairuotojais be jokių kontaktų, nes dingus kroviniui, jūs neturėsite kam skambinti.

Kiek realiai trunka pristatymas tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Vadybininkai mėgsta žadėti „pristatymą per 24 valandas“. Tai yra absoliutus melas, nebent tai yra specialus skubus pervežimas su dviem vairuotojais. Realus laikas yra 2–4 dienos. Kodėl? Nes reikia surinkti krovinį, pravažiuoti Lenkiją (kuri yra logistikos pragaras dėl nuolatinių remontų ir kamščių) ir iškrauti prekes. Kartą esu įstrigęs prie Varšuvos 12 valandų dėl avarijos. Klientas skambino kas valandą ir rėkė, kad „jūs vėluojate“. Aš suprantu, bet fizikos dėsnių neaplenksi. Visada planuokite bent 5 dienų terminą, kad išvengtumėte nereikalingo nervinimosi.

Ar reikia pakuoti daiktus taip, lyg jie keliautų į mėnulį?

Taip, ir dar kartą taip. Kelias tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra lygus stiklas. Vibracija, staigūs stabdymai, posūkiai – visa tai veikia jūsų krovinį. Jei daiktas nėra apsaugotas bent 5 cm putplasčio sluoksniu ar kokybiška plėvele, jis bus pažeistas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas supakavo televizorių į paprastą kartoninę dėžę. Rezultatas – sudužęs ekranas. Kai paklausiau, kodėl neapsaugojo, atsakė: „galvojau, kad vairuotojas atsargiai veš“. Vairuotojas gali būti pats atsargiausias pasaulyje, bet kelias yra kelias. Pakavimas yra jūsų, o ne vežėjo atsakomybė.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei vežame ne ES prekes?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, kartais žmonės bando vežti prekes iš trečiųjų šalių. Tai yra visiškai kitas žaidimas. Reikalingos eksporto deklaracijos, T1 dokumentai ir t.t. Jei neturite patirties, net nebandykite to daryti patys. Samdykite muitinės tarpininkus. Kartą vienas klientas bandė „prastumti“ prekes be dokumentų, tai visą krovinį areštavo Vokietijos muitinė. Tai kainavo tūkstančius eurų baudų ir advokatų. Niekada nebandykite apgaudinėti muitinės – jie turi geresnes sistemas nei jūs manote.

Ar galima vežti baldus iš IKEA?

Tai labai populiaru. Daugelis lietuvių perka baldus Lietuvoje ir vežasi į Vokietiją, nes čia jie pigesni. Svarbiausia – vežti juos originaliose pakuotėse. Jei išpakuosite, bus sunku įrodyti, kad tai nauji daiktai, o ne naudoti. Be to, originali pakuotė yra geriausia apsauga. Jei perkate baldus iš privačių asmenų, būtinai juos išardykite. Surinkti baldai yra „krovinio žudikai“ – jie užima daug vietos ir yra labai nestabilūs.

Ką daryti, jei krovinys yra prarastas?

Pirmiausia – nepanikuokite. Dažniausiai kroviniai ne dingsta, o „pasimeta“ terminaluose. Jei turite CMR važtaraštį, jūs esate apsaugoti. CMR yra tarptautinė konvencija, kuri reglamentuoja vežėjo atsakomybę. Jei vežėjas neturi CMR draudimo, jūs esate labai rizikingoje padėtyje. Visada prieš pasirašydami sutartį, paprašykite draudimo poliso kopijos. Tai yra jūsų teisė. Jei vežėjas atsisako parodyti – tai pirmas signalas, kad reikia ieškoti kito.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma lietuviškų transporto įmonių samdo lietuvius vairuotojus. Tai yra didelis privalumas, nes galite lengvai susitarti dėl pristatymo laiko ar vietos. Tačiau būna atvejų, kai samdomi vairuotojai iš kitų šalių, kurie nemoka nei lietuviškai, nei vokiškai. Tai sukelia daugybę nesusipratimų. Visada klauskite, kas bus vairuotojas ir ar jis kalbės su jumis. Tai atrodo smulkmena, bet kai reikia rasti namą kažkur Vokietijos provincijoje, kalbos barjeras gali tapti didžiule problema.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su komerciniais?

Taip, tai vadinama „daliniais kroviniais“. Tai pigiausias būdas, nes mokate tik už užimamą vietą. Tačiau turite suprasti, kad jūsų daiktai bus kraunami kartu su kitais. Tai reiškia, kad jūsų daiktai gali būti perkeliami iš vieno automobilio į kitą. Jei turite kažką labai trapaus ar vertingo, geriau rinkitės pilną pervežimą arba labai gerai supakuokite.

Kaip atpažinti nesąžiningą vežėją?

Nesąžiningi vežėjai dažniausiai siūlo „labai pigiai“ ir „labai greitai“. Jie neturi biuro, neturi draudimo ir dažnai neturi net savo automobilio (nuomojasi). Jei matote skelbimą su „mobilus telefonas“ kaip vieninteliu kontaktu, būkite atsargūs. Patikrinkite įmonę rekvizitai.lt ar panašiose sistemose. Jei įmonė įkurta prieš mėnesį, tai jau yra rizikos faktorius. Logistika yra verslas, kuriame pasitikėjimas statomas metais.

Ar galima vežti dviračius ir sporto įrangą?

Dviračiai yra labai populiarūs. Svarbiausia juos gerai pritvirtinti. Jei vežate dviratį, geriau nuimkite priekinį ratą ir pedalus. Taip jis užims mažiau vietos ir bus saugesnis. Sporto įranga, tokia kaip treniruokliai, yra sunki ir nepatogi. Būtinai išardykite viską, ką įmanoma.

Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, bet tik sausus ir ilgai negendančius. Niekada nebandykite vežti šaldytų produktų be specialios įrangos. Tai yra ne tik nehigieniška, bet ir pavojinga.

Ar galima vežti buitinę techniką?

Taip, bet tik stačią. Tai yra kritinė taisyklė. Jei paguldysite skalbimo mašiną, ji gali sugesti.

Ar galima vežti meno kūrinius?

Tik su specialiu pakavimu ir draudimu. Tai nėra standartinė paslauga.

Ar galima vežti ginklus?

Griežtai ne. Tai yra nusikaltimas.

Ar galima vežti vaistus?

Tik asmeniniam naudojimui.

Ar galima vežti padangas?

Taip, tai labai populiaru.

Ar galima vežti baldų detales?

Taip, tai geriausias būdas.

Ar galima vežti asmeninius dokumentus?

Geriau siųskite per kurjerius.

Ar galima vežti gyvūnus?

Dauguma neleidžia.

Ar galima vežti statybines medžiagas?

Taip, bet jos labai sunkios.

Ar galima vežti skysčius?

Labai rizikinga.

Ar galima vežti elektronikos prietaisus?

Taip, bet reikia labai gerai supakuoti.

Ar galima vežti drabužius?

Taip, tai lengviausias krovinys.

Ar galima vežti knygas?

Taip, bet jos labai sunkios.

Istorijos iš praktikos

Kartą vežėme visą butą iš Vilniaus į Miuncheną. Klientas buvo labai pedantiškas, viską surašė, supakavo. Bet viena dėžė su indais buvo blogai užklijuota. Kai atvažiavome, pusė indų buvo sudaužyta. Klientas kaltino mus, bet aš parodžiau, kad dėžė buvo atidaryta. Tai buvo pamoka mums visiems – visada tikrinti pakavimą prieš pakrovimą.

Kitas atvejis – klientas užsakė pervežimą į Berlyną, bet pamiršo pasakyti, kad namas yra pėsčiųjų zonoje. Mums teko nešti daiktus 500 metrų. Tai užtruko 4 valandas. Mes paprašėme papildomo mokesčio, o klientas supyko. Dabar visada klausiame: „ar yra privažiavimas sunkvežimiui?“.

Dar vienas atvejis – vežėme antikvarinę komodą. Ji buvo labai sunki ir trapi. Mes ją įvyniojome į penkis sluoksnius burbulinės plėvelės ir įdėjome į medinę dėžę. Klientas buvo patenkintas, bet kaina buvo didelė. Tai rodo, kad už kokybę reikia mokėti.

Paskutinis atvejis – vežėme krovinį į Hamburgą. Vairuotojas įstrigo kamštyje ir vėlavo 6 valandas. Klientas buvo labai piktas, bet kai atvažiavome, jis pamatė, kad viskas sveika ir atleido. Svarbiausia yra sąžiningumas.

Išvada

Daiktų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra sudėtingas procesas, reikalaujantis patirties ir atsakomybės. Niekada neieškokite pigiausio varianto, nes jis dažniausiai būna brangiausias. Rinkitės patikimus partnerius, pakuokite daiktus atsakingai ir visada turėkite planą B. Logistika yra gyvas procesas, kuriame visada gali nutikti kažkas netikėto, todėl svarbiausia yra ramybė ir bendravimas. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums sėkmingai pervežti savo daiktus.