Daiktų pervežimas į Vokietiją – tempas ir kainodaros aspektai

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, tai maždaug nuo tada, kai Lietuvoje dar nebuvo nei „Eurovaistinės“, nei normalių greitkelių link Varšuvos. Per tą laiką mačiau viską – nuo dešimtų penkių dalių, kurias reikėjo vežti į Berlyną per naktį, iki viso namų ūkio reikmenų, kurie važiavo be jokio tvarkos į Miuncheną. Žmonės visada klauso apie tą pačią problemą: greitis ir pinigai. Kas dažniau kyla – kaip susimokėti už kelionę, arba kiek laiko ten tas vairuotojas užtruks? Iš tiesų, daiktų pervežimas į Vokietiją – tempas ir kainodaros aspektai yra labai glaudžiai susiję, bet klientai dažnai nori turėti viską iš karto. Čia nėra taip paprasta, kaip užsisakyti taksi. Turiu jums papasakoti, kaip tai atrodo iš mano, pasenusio logistikos, pusės, be jokių gražių reklamos tekstų. Tiesiog gryna kasdienybė.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir biudžetus

Kiek vidutiniškai kainuoja vežti daiktus į Vokietiją dabar?

Žiūrėk, kainos šiuo metu šokinėja kaip kišenėje po lietaus. Jei kalbame apie paprastą krovinių pervežimą į Vokietiją lengvu automobiliu, tai tikėkitės nuo 120 iki 200 eurų už mažą kiekį, pvz., kelias dėžes į Frankfurto regioną. Jei tai jau bus sunkvežimis dalinis krovinys (taip vadinamas „part load“), tai kaina svyruoja stipriai – galite suimti ir 400, ir 800 eurų už pusešimt kubinių metrų. Viska priklauso nuo degalų, kurie, regis, niekada nenukris. Vakar paskaičiavau vieną kvitą ir nustebau, kiek tiek kurjeriai uždirba iš kuro papildymo.

Kodėl viena firma kainuoja pusantro karto brangiau už kitą?

Tai klasika. Pas mane buvo situacija, kai klientas skambino ir keikėsi, kad jo kaina per aukšta. Paaiškinu jam, kad mes naudojame saugius rėmus ir vairuotojai, kurie nemiega vairuojant. O tas „pigeris“ tuo metu guli su kroviniu pamišėje prie Kauno ir laukia, kol suras dar keletą klientų, kad užpildytų sunkvežimį. Daiktų pervežimas į Vokietiją – tempas ir kainodaros aspektas čia lemia riziką. Pigiau – reiškia, kad jūsų baldai gali būti užkasti po šešiais kitų klientų kėdžių ir nukristi ant žemės.

Ar kainuoja brangiau, jei aš tingiu nieko nepakuoti?

Taip, tikrai. Mes galime atvykti ir viską supakuoti už jus, pasirašyti sutartį, nufotografuoti būklę. Bet už tai reikia sumokėti. Kartais klientai man sako: „o, tiek paprasta, tiesiog padėkite į mašiną“. Žiūriu į tą butą – ten chaosas, stikliniai indai be popieriaus. Tada paaiškinu, kad mano vairuotojas ne šokėjas ir ne dėžių meistras. Pakavimo paslaugos Vokietijos kryptimi gali padidinti sąskaitą dar 50–100 eurų, priklausomai nuo to, kiek ten to stiklo yra.

Kas dar įtakoja kainą, be degalų?

O, ten daug visko. Muitinė, jei reikia (nors Vokietijoje ES viduje jos dažniausiai nėra, bet viskas gali pasikeisti). Užtarnautos mokesčiai, kai vairuotojas turi važiuoti į gilumą, pavyzdžiui, į Bavarijos kaimelį, kur nėra greitkelio. Ir dar tas dalykas, kurį visi pamiršta – vairuotojo apmokėjimas už užduotį vietovėje. Jei jis turi įlipti į trečią aukštą be lifto, tai ne kartais atleidžiama.

Ar verta laukti paskutinės minutės pasiūlymo?

Nerekomenduoju. Būna, kad sunkvežimis jau beveik pilnas, liko tik vienas metras tarpą. Tada gali gauti nuolaidą, nes bossas nori tik užpildyti mašiną. Bet dažniau laukiant pasiūlymo galite likti be vietos visai, ypač prieš šventes ar atostogas Vokietijoje. Geriau susitarti savaitei-dviem anksčiau.

Kada reikia mokėti – iš karto ar atvykus?

Standartiškai imame avansą, kad užfiksuotume vietą grafike. Yra firmų, kurios dirba be avanso, bet tada įsitikinkite, kad tai ne „vienos dienos firmelė“. Aš asmeniškai visada įsivaizduoju blogiausią scenarijų – vairuotojas važiuoja, o klientas neatsiliepia. Kas tada daryti su sofa puse kelio?

Laikas – kiek tikrai to užtrunka?

Kiek laiko užtrunka paprastas reisas į Vokietiją?

Teoriškai – dvi dienos. Viena diena į Ten (pristatymai/iškrovos), kita diena atgal. Praktiškai? Žiūrėk, vairuotojas išvyksta ryte, važiuoja iki Zelbvos arba Vroclavo, pailsi. Kitą dieną jau jaučiasi Vokietijos ribose. Bet jei ten yra daug pristatymų, tada tas daiktų pervežimas į Vokietiją – tempas prailgėja iki trijų-penkerių dienų. Niekas jums nesako tiesiogiai „mes vėluosime“, bet jūs žinote, kad taip yra.

Kodėl mano siunta stovi vietoje jau tris dienas?

Gali būti daug priežasčių. Gal vairuotojas susirgo (ir taip nutinka), o gal tiesiog buvo techninis gedimas. Kartais, žiūrėk, ateina toks laikas, kai visi vairuotojai nusprendžia imti atostogas vienu metu. Tada tavo dėžė stovi sandėlyje Vilniuje ir laukia, kol atsiras laisvas automobilis. Aš pats taip pat laukiau savo dalių iš Lenkijos savaitę, tai suprantu tą jausmą.

Ar galima atvežti rytoj? (Express reisai)

Galima, bet tai kainuos. Turim tokią paslaugą – „ekspresas“. Tada vairuotojas važiuoja vienas, be sustojimų (beveik), tiesiai pas jūsų gynėją į Štutgartą. Tačiau toks tarptautinis pervežimas gali kainuoti dvigubai, net trigubai daugiau nei įprastas. Verta tik tuo atveju, jei ten stovi visa gamykla ir nebeveikia be to vieno variklio.

Kas nutinka, jei vairuotojas užmiega?

Nemiegą (juokauju). Bet įstatymai griežti – tachografai viską stebi. Jis negali važiuoti 10 valandų iš eilės. Jei jis jau važiavo 4,5 val., turi privalomą poilsį. Tas poilsis gali būti priešais Lietuvos-Lenkijos pasienio kontrolės punktą. Tai natūrali stabdžių dalis.

Ar yra koks nors „auksinis standartas“ pristatymo laikui?

Man atrodo, kad 5-7 darbo dienos yra normalu, jei užsakote standartinį krovinių pervežimą į Vokietiją (kai surinkimas dar vyksta). Jei jūsų daiktai jau pasiruošę sandėlyje, tuomet 2-3 dienos yra idealus variantas. Bet nepamirškite apie penktadienį – jei vairuotojas išvyks penktadienį, sekmadienį Vokietijoje negalima niekas vežti (kai kur), tad jis praleis dieną poilsio.

Kodėl taip ilgai užtrunka surinkimas?

Tai ne vienas vairuotojas. Tai logistikos grandinė. Jūsų dėžė turi patekti į mūsų sandėl, turi būti sužymėta, sulygiuota su kitomis siuntomis tame pačiame maršrute. Kartais tenka sužiūrėti į žemėlapį ir suprasti, kad į Duisburgą važiuoja tik trečias sunkvežimis šią savaitę.

Kaip tai veikia iš vidaus (ir ką dažnai praleidžiate)

Kaip tiksliai veikia tas visoks krovininių pervežimas į Vokietiją?

Viskas prasideda nuo jūsų skambučio arba užpildyto formos internete. Tada mes įtraukiame jūsų krovinius į mūsų lentelę. Vėliau planuotojai (aš arba kolegos) renkame „puzzle“ – kurį vairuotoją užkrauti, kad kelyje nevažiuotų tuščias. Tai ne mokslas, o daugiau intuicija ir patirtis. Kai kurie dalykai tiesiog neįtraukia, tada tenka siųsti papildomą mašiną.

Ar saugu patikėti savo daiktus svetimam žmogui?

90 proc. atvejų – taip. Mes turime draudimą, kuris dengia daiktus nuo pagrobimo ar gaisro. Bet 10 proc... Čia yra tos istorijos, apie kurias negera kalbėti. Vieną kartą mane apgavo brokeriai, kuris pasiėmė pinigus ir išnyko. Todėl visada patikrinkite įmonės kodą ir ar jie turi realų transportą (o ne tik nuotraukas internete).

Kas daryti, jei atvykęs vairuotojas atrodo įtartai?

Pasakykite jam tiesiogiai: „pasižymėkime kiekvieną dalyką“. Yra vairuotojų, kurie atrodo kaip iš kalėjimo, bet yra geriausi profesoriai. O yra tokių, su šypsenomis ant veido, kurie padarys daugiau žalos. Pasitikėjimo jausmas čia svarbiausias už visus popierius.

Kodėl tų brokerių reikia tiek daug?

Brokeris – tai tarpininkas. Jis nieko neveža, jis tik paima komisinį. Aš dirbu be tarpininkų, todėl galiu pasiūlyti geresnę kainą. Bet didelėms korporacijoms brokeriai naudingi, nes jie valdo šimtus siuntų. O mažam žmogui, kuris nori pergalesti sovą į Vokietijos butą, brokeris tik pridės 20 proc. prie galutinės sumos.

Ar turiu būti pasiruošęs su dėžėmis iš anksto?

Būtina. Negalima tikėtis, kad vairuotojas atvyks su „dėžių magija“. Jei neturite pakuojimo – pasakykite iš karto. Užsakysime dėžes, jas atvešime, bet tai laiko klausimas. Vieną kartą klientas manė, kad mes atvešime dėžes nemokamai... Čia turbūt kažkas susipainiojo su Santa Klausu.

Ar galima susitarti dėl grynųjų pinigų vairuotojui?

Techniškai – ne. Viskas turi eiti per sąskaitą. Bet realybėje? Kai vairuotojas atveža daiktus į kiemą ir reikia „papildomo už degalus“ ar „u kavą“, tai toks faktas. Nerekomenduoju to daryti, nes jei kas nors blogai nutiks, neturėsite įrodymų, kad sumokėjote. Aš visada stengiuosi, kad mūsų vairuotojai to nedarytų, bet... žmogiškasis faktas.

Problemų valdymas ir realios situacijos

Kas nutinka, jei vairuotojas įduoda duobę mano spintai?

Tada įsijungia draudimas. Bet čia yra vienas „nepatogus“ momentas – jums reikia įrodymų. Jei vairuotojas išveža spintą, o jūs pasirašote dokumentą, kad viskas gerai, o namie pastebėjote įbrėžimą... tuomet gaila. Būtinai patikrinkite kroviniu iškrovimo metu. Turiu omenyje vieną atvejį Hamburge, klientas nieko nepatikrino, o paskui reikalavo atlyginimo už sulaužytą koją.

Ar Vokietijoje yra kokia nors savita problema su pristatymu?

Taip, miestų centrai. Įvažiavimas į „žaliąją zoną“ (Umweltzone) be tam tikros kortelės gali baigtis dideliu bauda. Mūsų vairuotojai apie tai žino, bet kartais nauji važiuoja ir pamiršta. Tas gali sulėtinti pristatymą, nes reikia rasti vietą už miesto ribų ir važiuoti mažesniu automobiliu (paskutinę mylią).

Kas, jei vairuotojas praranda raktus nuo sandėlio? (Abėjimas)

Manau, kad tai labai reta situacija... Nė, tikrai reta. Bet kažką panašaus girdėjau prieš penkerius metus. Vairuotojas numetė raktus degalinėje. Kaip tada įvyksta daiktų pervežimas į Vokietiją – tempas? Jis sustoja. Reikia laukti atsarginio raktų rinkinio iš Lietuvos. Tai pridės tris dienas prie termino. Tikiuosi, kad su jumis to nepasikartos.

Kodėl kai kurios įmonės nebeatsiliepia į skambučius?

Paprastai – perpildyta. Arba jie jau uždarė verslą (tai, deja, dabar dažna liga). Jei skambinate ir niekas neatsiliepia pirmą kartą, pabandykite dar kartą po valandos. Mes kartais tiesiog negalime įsitraukti telefono, nes kairėje rankoje kraustome dėžę, o dešinėje rašome užsakymą.

Ar galima pervežti maistą ar vaistus?

Maistą – taip, jei tai nėra gyvūnų kilmės produktai (ten reikia veterinarinių pažymų). Vaistus – tik su receptu arba leidimu. Vieną kartą mums bandė įsmeigti į mašiną keletą dėžių su tabaku be žymų. Sakykime tiesiog – mes atsisakėm to toli kelio. Griežtai laikomės taisyklių, nes nuo to priklauso mūsų licencija.

Specifiniai klausimai apie daiktų rūšis

Kaip su elektros riedžiais ar dviračiais?

Dabar tai labai populiaru. Bet ten yra pavojus – ličio jonų baterijos. Jos gali užsidegti. Negalima juos tiesiog mesti į bagažinę. Turi būti specialiai išjungta ir apsaugota. Dažnai klientai nesako, kad veža tokius dalykus, ir tada vairuotojas pamačia ugnį (ne tiesiogiai, bet jaučia kvapą) ir panika.

Ar vežiate į mažus kaimus Vokietijoje, pvz., į Bavarijos kalnus?

Važiuojame. Bet ten tikrai kainos brangnesnės. Ne visi sunkvežimiai gali įvažiuoti į siaurus vokiškus kaimo kelius su rūsiu. Kartais tenka naudoti „paskutinės mylios“ paslaugą – t.y. perkrauti į mažesnį sunkvežimį prie miesto.

Kas daryti, jei neteisingai nurodžiau adresą?

Vokietijoje adresai labai griežti. Jei parašote „Hauptstraße 10“ o yra „Hauptstraße 100“, vairuotojas važiuos į kitą miestą. Tas pavers kainodaros aspektus į košmarą, nes reikės skaičiuoti papildomus km. Būtinai patikrinkite indeksus (Postleitzahl) – jie Vokietijoje viskas.

Ar reikia eiti į muitą?

Jei vykstate į Vokietiją ir grįžtate atgal (arba lieka ten), tai tai yra vidinė ES prekyba. Muitinių kontrolės paprastai nėra. Bet jei tarp Lietuvos ir Vokietijos vėl atsiras sienų (kas, tikiuosi, nebus), tai viskas pasikeis. Kol kas – tik paprastas maršrutas.

Ar saugu vežti brangų techniką, pvz., serverius?

Taip, bet reikalingas specialus įrenginys – „air suspension“ (oro pakaba), kad mašina nešoktų. Paprastas sunkvežimis gali sugadinti jautrias elektronikas. Būtent tokiu atveju daiktų pervežimas į Vokietiją – tempas nėra svarbiausias uždavinys – svarbiau yra saugumas. Ir tai kainuoja.

Galite paimti keleivį kartu su daiktais?

Ne, mes ne keleiviniai. Mūsų draudimas neleidžia vežti žmonių, nebent tai yra tranzitinis vairuotojo padėjėjas (ir net ir tada yra griežti reikalavimai). Neprašykite mūsų vežti močiutę į Dortmundą – mes tiesiog negalime pagal įstatymus.

Kas daro jūsų paslaugą unikalia? (Nepatogus klausimas)

Nesakysiu, kad mes „geriausi pasaulyje“ (kaip tas AI tekstai rašo). Mes tiesiog turime savo „senus vairuotojus“, kurie žino kiekvieną kavine prie A9 greitkelio. O ir aš asmeniškai visada paskambinu, jei kažkas ne taip. Nėra jokio roboto, tik aš ir mano mobilusis.

Ar galiu atsiimti daiktus iš jūsų sandėlio Vokietijoje?

Jeigu kalbame apie mūsų partnerių sandėlius – taip, galima susitarti dėl konsolidacijos. Bet tai jau nebe paprastas pervežimas, tai orentacinė logistika. Reikia sudaryti atskirą sutartį, nes ten laikymas kainuoja.

Kaip elgtis, jei atvykstant vairuotojas būna agresyvus?

Nesijaudinkite, mūsų vairuotojai yra ramūs (dauguma). Bet jei kas nepageidaujama įvyksta – skambinkite man iš karto. Aš paaiškinsiu jam, kad to daryti negalima. Aš turiu autoritetą (arba bent jau turiu viltį, kad turiu).

Paskutinis klausimas: ar verta viso to šito?

Žiūrėk, jei jūsų senelės vitrina tau brangi, tai verta. Jei tai kelios dėžės su drabužiais, gal ir pats nueisi. Bet laikas – tai pinigai. O pinigai... na, jie taip pat svarbūs.

Išvada

Viskas apie daiktų pervežimą į Vokietiją – tempas ir kainodaros aspektus susikerta tame viename telefone, kai skambinate užsakyti. Nėra tobulo pasaulio, kur viskas vežia per 24 valandas už penny. Yra realus pasaulis, kur vairuotojai valgo dešrą prie kelio, o degalai brsta aukštyn. Svarbiausia – rasti firmą, kuri nesisleidžia ir pasako tiesą, kad „mes pavėluosime dieną“, o ne „mes važiuojame“. Tada jausitėsa ramiau, net jei ir teks šiek tiek pasikentėti laukiant. Tikiuosi, šis šiek tiek netvarkingas paaiškinimas padėjo jums suprasti, kas vyksta už to scenos.