Daiktų pervežimas į Vokietiją: patarimai ir įkainiai

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų lagaminų iki visiškai sudegusių „fūrų“ Vokietijos autobanuose. Kai žmonės klausia apie daiktų pervežimą į Vokietiją, dažniausiai jie tikisi stebuklingo pigaus ir greito varianto, bet realybė tokia, kad šioje rinkoje už viską reikia mokėti. Vokietija yra logistikos širdis, bet kartu ir biurokratijos pragaras, kur kiekvienas CMR'as turi būti užpildytas be klaidų. Aš čia tam, kad papasakočiau, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų, kuriuos tau parduoda vadybininkai. Pasiruošk, nes čia nebus sausos teorijos, o tikra patirtis iš „lauko“, kur vairuotojai keikiasi dėl prastovų, o klientai nervinasi dėl vėluojančių terminų.

Planavimas ir pasiruošimas

Kaip geriausiai supakuoti daiktus, kad jie pasiektų Vokietiją sveiki?

Pakavimas yra pusė darbo, o likusi pusė – vairuotojo sąžinė. Mano praktikoje dažniausiai daiktai lūžta ne dėl duobių kelyje, o dėl to, kad žmonės juos sudeda į plonas kartonines dėžes, kurios neatlaiko svorio. Jei siunti į Vokietiją, naudok tik dvigubo sluoksnio gofruoto kartono dėžes ir būtinai apvyniok viską burbuline plėvele. Niekada nepalik tuščių tarpų dėžės viduje, nes daiktai pradės „vaikščioti“ ir galiausiai viskas virs šuke. Aš visada sakau klientams: jei gali dėžę numesti nuo stalo ir ji nesubyra, vadinasi, ji paruošta kelionei. (Na, gal ne visai nuo stalo, bet supratai esmę).

Kokie yra vidutiniai daiktų pervežimo į Vokietiją įkainiai?

Kaina priklauso nuo tūrio ir svorio, o ne nuo to, kiek gražiai paprašysi. Šiuo metu, jei siunti nedidelį kiekį, tarkim, iki 100 kg, kaina gali svyruoti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, ar tai „durelių“ paslauga, ar terminalas-terminalas. Jei užsakai visą „fūrą“, kainos šoka į viršų, bet tai jau verslo reikalai. Būk atsargus su tais, kurie siūlo „labai pigiai“, nes dažniausiai tai reiškia, kad tavo daiktai bus kraunami penkis kartus per skirtingus sandėlius. Aš pats visada rekomenduoju skaičiuoti ne tik kainą, bet ir riziką, kurią prisiimi taupydamas tuos kelis eurus.

Ar reikia pildyti kokius nors specialius dokumentus?

Vokietija yra ES, tad muitinės formalumų nėra, bet CMR važtaraštis yra šventas dalykas. Jei veži asmeninius daiktus, užtenka paprasto sąrašo, bet jei tai verslo krovinys, be sąskaitos faktūros ir pakavimo lapo net nepradėk. Kartą turėjau klientą, kuris bandė vežti „dovanėles“ be jokių popierių, tai vokiečių policija prie sienos patikrino visą krovinį ir užlaikė mašiną trims dienoms. Vairuotojas buvo įsiutęs, o klientui teko mokėti baudą už prastovą. Visada turėk viską tvarkingai, nes vokiečiai dievina tvarką ir popierius.

Kiek laiko realiai trunka pervežimas?

Vadybininkai tau pasakys, kad atveš per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), bet visada pridėk vieną dieną nenumatytiems atvejams. Vokietijos autobanuose kamščiai yra kasdienybė, ypač aplink Berlyną ar Miuncheną. Jei vairuotojas sako, kad bus rytoj ryte, tai dažniausiai reiškia, kad jis tikisi, jog nebus jokių avarijų kelyje. Mano patirtis rodo, kad geriau nusiteikti ilgesniam terminui, tada mažiau streso, kai vėluojama. Logistika nėra tikslus mokslas, tai nuolatinė kova su aplinkybėmis, kurias sunku suvaldyti.

Ar verta drausti savo daiktus?

Draudimas yra tas dalykas, kurio niekam nereikia, kol kažkas nenutinka. Jei veži kažką brangaus, būtinai drausk, nes standartinė CMR atsakomybė yra labai ribota ir skaičiuojama pagal svorį. Jei tavo televizorius kainuoja 2000 eurų, o sveria 10 kg, tai draudimas atlygins tik grašius, jei jis suduš. Aš visada rekomenduoju papildomą draudimą, net jei tai kainuoja papildomus 20-50 eurų. Tai ramybė, kurią nusiperki, nes žinai, kad jei vairuotojas padarys avariją, tu neliksi tuščiomis rankomis.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausyk reklamų, klausyk rekomendacijų. Jei įmonė turi „Facebook“ puslapį su 5 žvaigždutėmis, tai dar nieko nereiškia, nes atsiliepimus galima nusipirkti. Geriausia, kai vežėjas turi savo parką, o ne tik „vadybininkus“, kurie perparduoda krovinį kitiems. Paklausk, ar jie turi nuosavus automobilius, ar samdo subrangovus. Jei atsako neaiškiai, bėk. Aš pats dirbu su tais, kurie turi savo vairuotojus, nes tada žinau, kas atsakingas, kai kažkas ne taip.

Ar galima vežti skysčius ar pavojingus daiktus?

Tai yra didelė problema. Dauguma vežėjų atsisako vežti skysčius, nes jei jie išsilies, sugadins visą krovinį. Jei labai reikia, turi būti specialus ženklinimas ir sandari pakuotė. Kartą vienas klientas bandė vežti statinę aliejaus, kuri prakiuro – vairuotojas turėjo plauti visą puspriekabę, o kitiems klientams teko laukti, kol viskas bus sutvarkyta. Tai kainavo krūvą pinigų ir nervų. Geriau tokių dalykų išvis nesiųsti, nebent tai yra profesionaliai supakuota ir deklaruota.

Kaip veikia daiktų pervežimas į Vokietiją, jei krovinys labai didelis?

Dideliems kroviniams reikia atskiros mašinos, o ne „dalinio“ krovinio. Tai brangiau, bet saugiau, nes niekas nieko neperkrauna. Jei užsisakai visą „fūrą“, tavo daiktai bus pakrauti Lietuvoje ir iškrauti Vokietijoje be jokių tarpinių stotelių. Tai idealus variantas, jei kraustaisi su visais baldais. Tik būtinai susitark dėl krovos darbų, nes vairuotojas dažniausiai tik atveža, o ne nešioja dėžes į trečią aukštą.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok ir neskambink vairuotojui kas valandą. Jis ir taip stresuoja kelyje. Skambink vadybininkui, kuris priėmė užsakymą. Jei vadybininkas nekelia ragelio, tai jau blogas ženklas. Dažniausiai vėlavimai būna dėl techninių gedimų arba eismo sąlygų. Aš visada stengiuosi informuoti klientą iš anksto, jei matau, kad vėluosime, nes pasitikėjimas yra svarbiau už vieną dieną vėlavimo. Jei vežėjas dingsta – tai jau vagystės požymis, bet tai pasitaiko retai.

Ar yra skirtumas tarp pervežimo į Vokietijos miestus?

Taip, didžiulis. Vežti į Berlyną yra lengva, nes tai pakeliui, bet jei reikia į kokį kaimelį Bavarijoje, kaina bus didesnė. Vežėjai skaičiuoja kilometrus ir laiką, o Vokietijos provincijoje keliai siauri, mašina lėtai važiuoja. Kartą turėjau užsakymą į Alpių papėdę, tai vairuotojas keikėsi visą kelią, nes „fūra“ vos tilpo posūkiuose. Visada pasitikrink, ar tavo adresas yra lengvai pasiekiamas dideliam transportui, nes kitaip teks mokėti už perkrovimą į mažesnį mikroautobusą.

Kaip atskirti gerą vadybininką nuo „popierinio“?

Geras vadybininkas žino, kur yra jo mašina, ir gali pasakyti, ar ji turi visus leidimus. „Popierinis“ tik skaičiuoja maržą ir nieko nežino apie realų procesą. Jei užduodi klausimą apie maršrutą ir gauni atsakymą „mes viską sutvarkysim“, tai nieko nesutvarkys. Aš visada klausiu detalių: koks automobilis, koks vairuotojas, ar yra draudimas. Jei vadybininkas pradeda nervintis dėl klausimų, vadinasi, jis kažką slepia arba tiesiog neturi patirties.

Ar galima siųsti baldus išardytus?

Būtinai! Išardyti baldai užima mažiau vietos ir yra saugesni. Tik visus varžtus sudėk į atskirą maišelį ir priklijuok prie baldo dalies. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas išsiuntė spintą, o varžtus pametė. Teko ieškoti analogų vokiškose parduotuvėse, kas kainavo papildomai. Išardymas yra geriausias būdas apsaugoti baldus nuo subraižymų ir lūžių, nes surinkti baldai dažnai neatlaiko vibracijos kelyje.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ sistema?

Tai vadinama „groupage“. Tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių kroviniais. Tai pigiau, bet ilgiau, nes mašina turi surinkti krovinius iš kelių vietų. Kartais tavo daiktai gali būti perkrauti kitame sandėlyje, o tai didina riziką. Aš visada įspėju klientus: jei nori greičio, imk atskirą mašiną, jei nori sutaupyti – būk pasiruošęs palaukti. Tai logistikos kompromisas, kurį turi suprasti kiekvienas, norintis kažką persivežti.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tad bendravimas paprastas. Bet jei samdai pigų vežėją, gali gauti vairuotoją iš kitos šalies, kuris nesupras nei lietuviškai, nei vokiškai. Tai gali sukelti problemų išsikraunant. Visada pasitikslink, kas bus vairuotojas. Aš pats visada stengiuosi, kad vairuotojas būtų patikimas žmogus, su kuriuo galima susišnekėti, nes tai palengvina darbą ir man, ir klientui.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirmiausia – fotografuok viską vietoje. Neatplėšęs pakuotės, nepasirašyk CMR'o be pastabų. Jei pasirašysi „be pastabų“, vėliau nieko neįrodysi. Tai dažniausia klaida, kurią daro žmonės. Aš visada sakau: jei matai, kad dėžė įlenkta, iškart rašyk pastabą važtaraštyje. Tada turi šansą gauti kompensaciją. Jei pasirašai aklai, pats prisiimi visą atsakomybę už žalą.

Ar galima vežti gyvūnus?

Ne, mes vežame tik daiktus. Gyvūnų pervežimas reikalauja visai kitų leidimų ir sąlygų. Niekada nebandyk „prastumti“ augintinio kartu su baldais, nes tai nelegalu ir nehumaniška. Vairuotojai turi griežtas taisykles, ir jei kas nors nutiks, atsakomybė kris ant vežėjo. Geriau kreipkis į specializuotas įmones, kurios turi licencijas gyvūnų pervežimui.

Kiek kainuoja „durelių“ paslauga?

Tai priklauso nuo atstumo nuo terminalo iki tavo namų. Dažniausiai tai kainuoja papildomus 50-100 eurų. Tai patogu, nes nereikia pačiam samdyti kito transporto. Aš visada rekomenduoju šią paslaugą, nes ji sutaupo daug laiko ir nervų. Tik įsitikink, kad prie tavo namų gali privažiuoti didelė mašina, kitaip vairuotojas paliks krovinį gatvėje.

Ar galima vežti maisto produktus?

Tik jei jie ilgai negendantys ir supakuoti gamykliškai. Jokių naminių konservų ar šviežios mėsos. Vokietijos muitinė ar policija gali patikrinti krovinį ir viską konfiskuoti. Be to, maistas gali pritraukti graužikus ar sugadinti kitus daiktus. Geriau ne rizikuoti, nes baudos už nelegalių prekių gabenimą yra milžiniškos.

Kaip veikia apmokėjimas?

Dažniausiai prašome avanso, o likusią dalį – prieš iškraunant. Tai standartinė praktika. Jei vežėjas prašo visos sumos iš anksto, būk atsargus. Aš visada stengiuosi būti lankstus, bet versle turi būti garantijos. Jei klientas nepatikimas, prašau visos sumos. Tai pasitikėjimo klausimas, kurį išsprendžiame prieš pasirašant sutartį.

Ar yra sezoniškumas?

Taip, prieš Kalėdas viskas brangsta ir vėluoja. Visi nori viską susivežti iki švenčių. Jei gali, planuok pervežimą pavasarį ar rudenį, tada ir kainos geresnės, ir vairuotojai mažiau pavargę. Gruodį logistika virsta chaosu, kurį sunku suvaldyti net patiems geriausiems.

Ar galima sekti krovinį?

Dauguma modernių įmonių turi GPS sekimą. Tai labai patogu, nes matai, kur tavo daiktai. Jei vežėjas neturi GPS, tai jau praeitas amžius. Aš visada suteikiu klientui galimybę matyti, kur yra mašina, nes tai mažina nerimą.

Ką daryti, jei reikia skubaus pervežimo?

Tai kainuos dvigubai brangiau, nes reikės samdyti du vairuotojus, kad mašina važiuotų be sustojimo. Tai vadinama „ekspresas“. Jei situacija kritinė, tai vienintelis būdas. Bet dažniausiai žmonės sako „skubu“, o realiai gali palaukti dvi dienas.

Ar reikia mokėti už kelius Vokietijoje?

Taip, „Maut“ mokestis yra privalomas. Jis jau įskaičiuotas į kainą, kurią tau pateikia vežėjas. Jei vežėjas sako, kad reikia primokėti už kelius, tai arba jis neprofesionalus, arba bando tave apgauti.

Kokie yra dažniausi nesusipratimai?

Dažniausiai – dėl svorio. Klientai sako „mažai daiktų“, o atvažiavus paaiškėja, kad ten pusė namo. Visada tiksliai išmatuok tūrį ir pasverk daiktus. Tai išgelbės nuo papildomų mokesčių ir konfliktų.

Ar verta rinktis dideles logistikos įmones?

Didelės įmonės turi daugiau resursų, bet mažiau asmeninio dėmesio. Mažos įmonės labiau stengiasi dėl kliento. Aš dirbu vidutinėje įmonėje, kurioje randame aukso vidurį. Svarbiausia – žmonės, kurie dirba, o ne įmonės dydis.

Išvada

Daiktų pervežimas į Vokietiją yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir tikslaus planavimo. Nėra vieno „teisingo“ būdo, yra tik tavo poreikiai ir biudžetas. Svarbiausia – rinktis patikimus žmones, viską dokumentuoti ir nebijoti klausti. Tikiuosi, kad ši patirtis padės tau išvengti klaidų, kurias daro daugelis. Sėkmės kelyje!