Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Daiktų pervežimas į Vokietiją: ką reikėtų žinoti užsakovui?
Sveiki, ilgai galvojau, ką būtų verta papasakoti tiems, kurie planuoja gyvenimą Vokietijoje ar tiesiog siunčia dalį savo turto į šią šalį. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių situacijų, kai norėjasi paslėpti akis. Daiktų pervežimas į Vokietiją atrodo paprasta užduotis, tik pasakyk, kur kelti ir atvežk, tačiau realybėje yra daug niuansų, kuriuos dažnai pamirštame arba tiesiog nežinome. Šiame straipsnyje nerašysiu sausų instrukcijų, o papasakosiu taip, kaip būčiau kalbėjęs su jumis gerti kavą arba telefonu. Čia bus tiesos, kartais nepatogios, bet naudingos, kad išvengtumite nereikalingų nervų ir išlaidų.
Kainodara ir planavimas: kaip nenukristi su kaina
Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas?
Tai yra klausimas, kurį girdžiu kasdien. Atsakymas nėra paprastas, nes daiktų pervežimas į Vokietiją kainuoja skirtingai priklausomai nuo tūrio, svorio ir vietos. Jeigu turite tik kelias dėžes ir kelis baldus, gali tekti eiti daliniu krovininiu – tada kaina svyruoja nuo 150 iki 400 eurų už kubinį metrą. Jei reikalinga visa fura, tai kalbėsime apie 1500–2500 eurų, priklausomai nuo to, ar važiuojame į Miuncheną, ar į kažką toliau į rytus. Geriausia visada pateikti tikslų sąrašą, kad aš galėčiau pasakyti ne „maždaug“, o tiksliai.
Ar brangu pervežti daiktus į Vokietiją lyginant su kitomis šalimis?
Vokietija yra arti, todėl logistiškai tai vienas pigiausių maršrutų. Palyginkime su Jungtine Karalyste – ten reikia mokėti brangias užstatų sumas muitinėje (tiksliau mokėjo iki "Brexit", o dabada – siaubas), o čia, esant ES erdvei, daugelis rūšių iš vis neturi mokesčių. Taigi, atsiskaitymas už patį pervežimą Vokietijoje yra labai konkurencingas, ypač jeigu randate patikimą pervežėją, kuris važinėja reguliariai ir gali pasiūlyti gerą kainą už užpildomą vietą.
Kada geriausia užsakyti transportą?
Niekada neper vėlu. Žmonės dažnai skambina padienį ir klausia, ar galim atvažiuoti rytoj. Kartais pavyksta, jeigu turiu tuščią mašiną grįžtant iš Berlyno, bet dažniausiai tai neįmanoma. Idealus laikas – 2-3 savaitės iki planuojamos datos. Tada galiu jums patikslinti grafiką ir surasti optimalų vairuotoją, kuris nešvaistų laiko ir važiuotų tiesiai prie jūsų namų be nereikalingų sustojimų.
Ar imate už darbo rankas?
Taip, tai standartinė paslauga, bet už ją reikia mokėti atskirai. Vairuotojai yra vairuotojai, jų darbas – vairuoti, o ne nešioti pianinus per trečią aukštą be lifto, nors kai kas ir sutinka už papildomą mokestį. Jei reikia kelti didelius kiekius, geriau užsakyti specialią komandą Lietuvoje, kuri užkraus, ir Vokietijoje, kuri iškraus. Vairuotojas gali padėti su nedidelėmis dėžėmis, bet nereikia tikėtis, kad jis statys jums spintą, jei tai nėra sutarta anksčiau.
Kas įeina į galutinę kainą?
Kainoje turi būti įskaičiuota pakrovimas Lietuvoje, kelionės išlaidos (kuras, kelių mokesčiai Vokietijoje brangūs), iškrovimas Vokietijoje ir draudimas. Būkite atidūs, jei pasiūlymas peržiūrėtas atrodo peržiūrėtai pigus – gali būti, kad jame neįskaičiuotas kelių mokestis už vokiškas autostradas, kuris gali padidėti šimtais eurų. Užtikrinkite, kad sutartyje būtų parašyta „be papildomų mokesčių“, jei nenorite staigmenų vairuotojui atvykus į adresą.
Ar galima sumokėti grynaisiais?
Anksčiau viskas buvo mokama grynais, dabar vis dažniau reikalaujame pervedimų arba kortelės. Vairuotojams saugu nevežti didelių sumų sau, ypač kai važiuoja per didžiuosius miestus. Jei tikrai norite sumokėti grynais, tai reikia sutarti iš anksto, bet daugiau kaip 1000 eurų grynaisiais įstatymais ribojama. Aš visada patariu pasirašyti sutartį ir sumokėti banku, tada yra įrodymas, kad mokėjote.
Dokumentai ir muitinė (baisiausia dalis)
Kokius dokumentus reikia tur�ti?
Mažiausiai ką reikia – tai asmens dokumentą (pasą arba ID kortelę) ir krovinio sąrašą (inventoriaus lapą). Jeigu pervežate daiktus į Vokietiją kaip asmeninį turto pervykimą, reikia užpildyti specialią deklaraciją, kad tai ne prekybinis krovinys. Be to, jeigu pervežate transporto priemonę, reikia jos techninio paso. Geriau visus dokumentus pasidaryti kopijas ir duoti vairuotojui, o originalus pasilikti sau (išskyrus tuos, kurių reikia muitinėje).
Ar reikia mokėti PVM ar muitą?
Jei pervežate naudotus asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, PVM ir mokėti nereikia. Tai vadinamas „pervykimu“. Tačiau jeigu pervežate dėžę naujų telefonų, kurias planuojate parduoti "eBay" Vokietijoje, tai jau yra prekybinis krovinys, ir apie tai reikia pranešti muitinėbei bei sumokėti mokesčius. Dažnai žmonės bando sakyti, kad tai dovanos draugams, bet muitininkai Vokietijoje labai griežti ir išmano tokius triukus.
Kas daryti su technika?
Technika – tai dažniausia problema. Jeigu turite 5 neveikiančius kompiuterius arba 10 televizorių, tai gali kelti įtarimų. Vokiečiai labai rūpinasi ekologija, todėl elektros atliekų importas yra reguliuojamas. Naudotą nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo dirbate, vežti galite, bet jei bandysite įvežti „gargalius“ remontui, gali tekti grįžti atgal su viskuo. Geriau viską užrašyti sąraše kaip „asmeninis naudojimas“.
Ar galima vežti maistą ir alkoholį?
Maisto produktų negalima vežti dideliais kiekiais, ypač mėsos ir pieno produktų, tai griežtai kontroliuojama. Keletas batonų ar sauso maisto – tai dar kaip nors, bet jei bandysite įvežti dešrelių rūšį „mesinė“ visiems kaimynams, gausite baudą. Alkoholis: leidžiama ne daugiau kaip 10 litrų stipraus alkoholio (virš 22%) į vieną asmenį. Vyno ir alaus ribos didesnės, bet tikrai ne verslui. Vairuotojams draudžiama vežti alkoholį kaip prekę be licencijos, todėl nenaudokite jų kaip kontrabandininkų.
Kas yra T1 dokumentas ir ar jis mums reikalingas?
T1 tai tranzito dokumentas, kuris reikalingas, kai prekės keliauja per šalis neapmokestinamos. Jeigu daiktų pervežimas į Vokietiją vyksta iš trečiosios šalies (pvz., iš Anglijos ar Norvegijos), tai gali prireikti. Tačiau jei važiuojate tiesiai iš Lietuvos, esant ES viduje, T1 nereikalingas. Kai kurie klientai išsigąsta, kai girdi šitus terminus, bet čia daugiau formalumas, kurį sutvarko logistikos brokeris, jeigu to reikia.
Ar reikia deklaruoti viską iki mažiausio?
Taip, būtų geriau. Nereikia rašyti „knyga“, bet „dėžė su knygomis“ užtenka. Jei užrašysite „baldai“ o ne „sofa, stalas, 2 kėdės“, gali kilti problemų jeigu kas nors dingsta. Muitinėje kartais tikrina atsitiktinai, o jei sąrašas nesutampa su realybe, gali būti bauda arba priverstimas mokėti galutinį importo mokestį nuo viso krovinio vertės.
Pakavimas ir parengimas: kaip nenusibraužti
Kaip teisingai supakuoti?
Nenaudokite maišelių iš parduotuvės, jei norite, kad daiktai atvyktų sveiki. Paimkite kietas dėžes, o tarpus užpildykite putomis, senais laikraščiais arba drabužiais. Stiklo daiktus reikia įdėti į dėžę, kuri yra padėta į kitą dėžę (dėžė dėžėje). Aš mačiau, kaip vienas klientas supako porcelianą į soft pakus (minkštus paketus) ir viskas suskilo vos pakrovus ant mašinos grindų. Pakavimo medžiagos nėra vieta kur taupyti.
Ar turite dėžių?
Dauguma firmų siūlo dėžes už papildomą mokestį, kartais jas galima nusipirkti tiesiog iš mūsų sandėlio. Jei norite sutaupyti, eikite į bet kurį prekybos centrą ir paklauskite, ar neturi dėžių iš po vaisių – jos tvirtos ir dažnai nemokamos. Tik atkreipkite dėmesį, kad jos būtų švarios, nenutrintos, kad nenešiotumete vabalų į Vokietiją (jie ten labai nemėgsta kenksmingų vabzdžių).
Ar reikia išmontuoti baldus?
Didelius spintas, lovas, stalus būtina išmontuoti. Ne tik todėl, kad jie neužims tiek vietos, bet ir kad neperbraižytų koridoriaus arba neprilaužtų sienos. Vairuotojas nėra meistras, jis negali išmontuoti jūsų komplektinės virtuvės, jei jos nėra išardyta. Užsakykite montuotoją iš anksto arba padarykite tai patys. Mažus baldus (pvz., komodą) galima vežti surinktą, tik reikėtų nuplėšti dureles, kad nenukristų.
Kas su šaldytuvu?
Labai svarbu! Šaldytuvas turi būti išjungtas, išblęštas ir išdžiovintas bent prieš parą. Jei viduje bus vanduo, kelionės metu jis ištekės, užters kitus daiktus ir pradžiūgs. Be to, vairuotojai dažnai atsisako vežti šaldytuvus, jei jie kvepia maistu arba yra šlapiai, bijodami, kad sugadins kitą krovinį. (Na, ne visada taip, bet dažniausiai).
Ar galiu vežti maišus su drabužiais?
Galima, bet tai nepatogu. Maišai užima daugiau vietos, juos sunku sukrauti ant platformos, jie slenka. Geriau investuoti į 50-60 litrų dėžes arba specialius drabužių dėžes su strypais. Jei jau labai taupote, tai rūšiuokite drabužius ir užriškite maišus taip, kad jie būtų standūs. Bet prisiminkite – jei dėžė užlūžta, ji vis dar stovi, o jei maišas plyšta, viskas išsibarsto.
Ar saugu kelti ant krosnės?
Nerekomenduoju. Krosnis yra sunki, o jos vitrina labai trapuži. Jei pervežate krosnį, ji turi būti specialiai supakuota į medinę dėžę su putomis. Jei tiesiog uždėsite ją ant sofos arba į dėžę be apsaugos, vibracija kelionės metu (o Vokietijoje keliai gali būti ir blogi, ne tik idealūs) gali sužaloti stiklą. Tais atvejais geriau pasirūpinti krosnies pervežimu su specializuota technika.
Kelionės ir vairuotojai: kas vyksta kelyje
Kiek laiko trunka kelionė?
Įprastai į Vakarų Vokietiją (pvz., į Hamburgą ar Diuseldorfą) važiuojame apie 12–14 valandų, į pietus (Miunchenas) – apie 16 valandų. Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas. Reikia prisidėti pakoavimo laiką, galimas sustojimus, muitinės kontrolę (jei pasitaiko), ir tai, kad vairuotojas turi ilsėtis. Taigi, nuo pakrovimo iki iškrovimo praeina vidutiniškai 24–36 valandos, o kartais ir ilgiau, jei yra kelios pristatymo vietos.
Kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną?
Nes jis vairuoja! Vokietijoje griežtai draudžiama kalbėti telefonu be laisvųjų rankų įrenginio, o mūsų vairuotojai dažnai važiuoja dideliais greičiais autostradomis. Jei jis neatsiliepia, nereikia panikuoti ir skambinti po 5 minučių. Jis sustos pietų pertraukai arba degalinei ir tuomet paskambins atgal. Taip pat gali būti, kad jis yra vykdamas į vietą, kur nėra ryšio (tai Vokietijoje retai, bet pasitaiko tarp kalnų).
Kas nutinka, jei sugenda mašina?
Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei mašina sugenda, mes iš karto siunčiame pagalbą arba organizuojame perkrovimą į kitą mašiną. Tai gali užtrukti, todėl pristatymas vėluos. Klientai dažnai pyksta, bet technika – technika, mes ne stebukladariai. Svarbiausia, kad krovinys būtų apdraustas, tada ir jūsų nuostoliai bus padengti, jei dėl to suges šaldytuve maistas arba kas nors panašaus.
Ar vairuotojas padės pakrauti?
Jei sutartyje parašyta „su vairuotojo pagalba“, taip. Jei parašyta „tik transportas“, tai jis tik atidarys duris ir stovės prie mašinos. Nereikia manyti, kad vairuotojas privalo nešioti 30 kilogramų dėžes trečią aukštą be lifto. Jis yra atsakingas už tai, kad krovinys atvyktų saugiai, o ne už jūsų nugaros sveikatą. Jei žinote, kad daug daugų, užsakykite keltėjus.
Ar galiu važiuoti su krovininiu?
Oficialiai – ne. Draudimas draudžia vežti keleivių be licencijos tarptautiniuose reisuuose. Ypatingai negalima važiuoti su vaikais. Kai kas prašo „užsidėti į kampą“, bet aš to nedaryčiau pataręs – jei policija sustos Vokietijoje, gausite didelę baudą, o mašina gali būti areštuota. Geriau susitarti dėl savo transporto arba traukiniu.
Kas jei vairuotojas nežino vokiškai?
Tai didelė problema. Mes stengiamės siųsti vairuotojus, kurie bent šiek tiek kalba angliškai arba supranta pagrindinius žodžius. Tačiau jei jis nieko nesupranta, o vokiečių kalba muitinėje arba prie namų kyla problemų, tai tada reikia skambinti man, aš verčiu. Kartais tai sukelia vėlavimų, todėl jei žinote, kad paskirties vietoje kalbama tik vokiškai, praneškite mums iš anksto.
Ar sustojote pietų?
Vairuotojai turi teisę į 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos, tai yra įstatymas. Jie dažniausiai sustoja degalinėse (pavyzdžiui, „Tank & Rast“), kur yra maistas ir tualetai. Jie nebus sustoję jums paruošti keptos vištienos, bet gali užsukti į parduotuvę, jeigu prašysite ir tai nekeliant didelio nukrypimo nuo maršruto. Bet už tai laiko papildomai jie neišlaikys.
Nepavykusios istorijos ir patarimai
Ar buvo atvejų, kai dingo daiktai?
Per 20 metų buvo keletas kartų. Vieną kartą vairuotojas uždarė mašiną, važiavo į tualetą, o kai grįžo – mašinos nebebuvo. (Nedrąsu pasakyti, kur tai buvo, bet kažkur prie Italijos sienos). Krovinys dingo. Mes atlyginome klientui viską iš draudimo. Todėl visada pasidėkite brangiausius daiktus (kompiuterius, papuošalus, dokumentus) į mašiną su savimis, o ne į furos gilumą.
Ką daryti, jei atėjo su mažesne mašina?
Tai pasitaiko, kai klientas klaidingai įvertina tūrį. Jeigu aš klausiu „kiek dėžių?“, o jūs sakote „nedaug“, o paskui pasirodo 50 dėžių ir sofa, tai jų tiesiog netelpa. Tada reikia skambinti ir ieškoti papildomos mašinos vietiniame Vokietijos pervežėjų rate, o tai kainuoja brangiai. Nenuokankinkite, geriau perskaičiuokite dėžes du kartus.
Kodėl mano draugas gavo pigiau?
Galbūt jo draugas važiavo tuščia mašina grįžtant ir tik norėjo užsidirbti benzinui. Galbūt jo krovinys buvo tik 2 dėžės, o jūsų – butas. Galbūt jo draugas neapdraudė nieko ir rizikavo. Kainos palyginimas be sąlygų lyginimas yra beprasmiškas. Aš galiu pasiūlyti pigiau, jei jūs sutiksite laukti savaitę, kol aš surinksiu kitų klientų, bet jeigu skubate – mokėkite už greitį.
Ar verta rūpintis draudimu?
Privalomai. Nors vairuotojas gali būti atsakingas, jei jis važiuoja į raudoną šviesoforo šviesą, tai neapdraudžia jūsų daiktų nuo to, kad jie tiesiog nuslysta dėžės viduje arba kad dėl blogo kelio lūžta jūsų vitrina. Turėkite savo draudimą arba įsitikinkite, kad pervežėjo draudimas apima „visą riziką“, o ne tik transporto priemonę.
Kas daryti, jei vokiškai sutartis skiriasi nuo lietuviškos?
Visada pasitikėkite tuo, kas parašyta vokiškai (arba angliškai), jeigu reikalas vyksta Vokietijoje. Kartais lietuviškų firmų sutartyse būna klaidų arba dviprasmiškių punktų, kurie tarptautiniame teisme nebegalios. Jei kažką ne suprantate, pasiklauskite advokato arba pažiūrėkite „Google vertėją“ (nepatikimas, bet bent kažką). Nekelkite parašu ant to, ko nesuprantate.
O jei aš neturiu adreso dar?
Tai problema, nes vairuotojas negali važiuoti „kažkur į miestą“. Jis turi turėti konkretų adresą ir kontaktinį asmenį, kuris jį priims. Jeigu dar nesinomėjote buto, geriau pervežti daiktus į sandėlį Lietuvoje arba pas draugą Vokietijoje laikinai. Mašina stovėjimas lauke laukiant adreso kainuoja brangiai.
Ar galima veži augalus?
Galima, tačiau tik jeigu jie nėra saugomos rūšys ir dirvožemis yra švarus, be kenksmingų organizmų. Vokietijos fitosanitarinė kontrolė gali patikrinti didelius kiekius augalų. Kelias vazonų su gėlėmis paprastai nekelia problemų, bet jeigu bandysite įvežti visą sodą, gali būti nurodyta juos sugrąžinti arba sunaikinti.
Kas daryti su vaikiška kėdute?
Vaikiškas kėdutės gali būti vežamos kaip įprastas daiktas, jeigu jos nėra naudojamos vaiko pervežimui kelionės metu. Jeigu važiuojate su vaiku, turi turėti savo kėdutę automobilyje, o ne tą, kurią vežate furoje. Vokietijoje griežtai tikrinamos vaiko sėdynės, jei sustatys jus policija.
Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?
Tai nėra privaloma, bet yra gerai priimtas paprotys. Jei vairuotojas padėjo nešioti sunkias dėžes, buvo mandagus ir viską atvyko saugiai, 10–20 eurų arba pakvietimas į kavą bus labai įvertintas. Tai nėra kyšis, o padėka už gerą darbą. Lietuviai dažnai tai pamiršta, o vokiečiai įpratę.
Išvados
Na, tiek tiek teorijos ir praktikos iš mano pusės. Daiktų pervežimas į Vokietiją nėra rocket science, bet reikalauja atidumo ir planavimo. Svarbiausia – nebijoti klausti, nesijaudinti dėl smulkių detalių ir visada pasirūpinti draudimu. Pasitikėkite patikimais žmonėmis, o ne pažadais „už pusę kainos“. Sėkmės susirinkti daiktus ir laimingo kelio į naują gyvenimą arba tiesiog sėkmingo pristatymo! Jeigu turite daugiau klausimų – skambinkite, visada padėsiu patarti.