Daiktų pakuotės reikalavimai persikraustymo į Vokietiją metu: Žinynas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo idealiai supakuotų piano iki tai, kaip vokietis muitininkas verčia iškrauti visą sunkvežimį dėl vieno blogai užrašyto lapo. Persikraustymas į Vokietiją nėra tiesiog dėžių metimas į sunkvežimį, čia tam tikras ritualas. Vokiečiai mėgsta tvarką, o jei tavo daiktų pakuotės reikalavimai persikraustymo į Vokietiją metu nebus įvykdyti, gali pasidaryti nemalonu. Nebijokim, aš pasakysiu taip, kaip yra, be jokių anonimiškų „konsultantų“ frazių. Čia geras patarimas gali sutaupyti nemažai nervų ir pinigų, tad verta skaityti toliau, net jei ir atrodo, kad viskas aišku.

Pagrindai: dėžės, juostos ir chaosas

Ar galiu naudoti senas parduotuvės dėžes?

Galima, bet rizikuoji. Vokietijos muitinėje arba kurjieriai gali įtarti, kad veži prekes, o ne asmeninius daiktus, jei ant dėžių matosi „Apple“ ar „Samsung“ logotipai. Geriau imti paprastas, būgnines dėžes. Be to, senos dėžės dažnai būna susilpnintos – viena klientė iš Kauno taip padarė, ir jos indai nukritoį tiesiai ant asfalto Frankfurte. Naudok naujas arba labai kokybiškas naudotas dėžes be jokių reklamų.

Kokia turi būti dėžės storis?

Nebūk pinigų taupytojas čia. Reikia dvigubo briaunų (double wall) dėžių. Paprastos viensluoksnės dėžės, kai jas užkrauni 30 kilogramų knygų, tiesiog susklembia po apačia. Esu matęs, kaip vairuotojas bando nešti tokios dėžės, o ji jam tiesiog išslysta iš rankų, nes duganas išlinkęs. Daiktų pakuotės reikalavimai persikraustymo į Vokietiją metu numato, kad turi būti užtikrintas saugumas, o ne tik tai, kad daiktas telpa į dėžę.

Kiek juostos reikia? Ar viena eilė užtenka?

Viena eilė tikrai neužtenka, net jei ir atrodo, kad laikosi. Vokietijoje keliai būna geresni, bet sandėliuose kroviniai gali būti mesti vienas ant kito. Užtepk dėžę „H“ raide – apačia, viršus ir per vidurį. Ir dar vieną kartą viršų. Geriau per daug, negu per mažai. Viena kartą teko gelbėti kliento dėžę, kuri vos neišsiskleidė kelio metu, nes jis buvo užklijuotas tik viena plona juoste.

Ar reikia rašyti ant dėžių, kas viduje?

Būtina. Niekas nenori spekti kiekvienos dėžės, ieškodamas arbatinuko. Užrašyk „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Drabužiai“. Taip pat pažymėk, jei dėžė yra jautri – „FRAGILE“ arba „Lūžtantis“. Nors kai kurie krovėjai tą ignoruoja (yra tokių, kurie manęs nepripažįsta), bet dažniausiai tai sužadina sąmonę. Tiesiog nerašyk „Pinigai“ arba „Brangūs daiktai“, tai kviečia vagis.

Kas dėl spalvotų lipdukų? Ar tai tik estetika?

Ne, tai praktika. Jei turi šimtą dėžių, spalvinis kodavimas išgelbės protą. Raudona – virtuvė, mėlyna – vaikų kambarys. Kai atvyksi į naująjį butą Miunchene ar Berlyne, nebeisi ieškoti peilių tarp batų dėžių. Pas mane buvo atvejis, kai klientas viską supakavo į vienodus dėžes, ir iškrauna tris dienas, nes negalėjo nieko surasti.

Ar galima krauti daiktus į maišus?

Geriau nenaudoti, išskyrus patalynę ar drabužius, kuriuos nerašo. Muitinės pareigūnais nemėgsta maišų – jie atrodo įtartai. Jei turi didelius „Big Bag“ maišus su drabužiais, gali tekti juos atidaryti ir patikrinti. Tai užtrunka. Dėžės yra standžios, jas galima dėti vieną ant kitos, o maišai lieja kaip pyragas. Pati žinau, koks pikta būna vairuotojas, kai turi krauti slystančius maišus.

Kas dėl knygų? Kaip jas neleisti sugriūti?

Knygas neik į didžiąsias dėžes. Vieną kartą bandžiau taip padaryti (dar būdamas jaunas ir neapsimąstęs), ir dėžės svoris buvo toks, kad negalėjau ją pakelti. Knygos keliamos į mažas dėžes, kad svoris neviršytų 15-20 kg. Priešingu atveju sugrės dugnas arba susirgs nugaros. Ir nepamiršk tarp knygų įkišti popieriaus, kad nesiluptų.

Ar tinka plastikiniai konteineriai?

Tinka, bet tik jei jie labai stiprūs. Pigūs plastikiniai dėžės iš parduotuvės dažnai lūžta po šaltu arba, kai ant jų užsuka sunkvežimis keltuvas. Jei turi tokių profesionalių (kaip „Really Useful Boxes“), tai puiku. Tik žiūrėk, kad dangtūs užsidarytų tvirtai, nes kelio metu vibracija juos gali nuridenti.

Ar reikia kažkaip užpildyti tuščias vietas dėžėse?

Taip, būtinai. Jei girdi dundėjimą, kai purkini dėžę, vadinasi, daiktai bus trinti. Naudok putų plastiką, senus laikraščius (tik be rašalo, jei nešeni indus), arba drabužius. Vokietijoje, ypač Vokietijos autostradose, vibracija yra didelė. Tuščia vieta – tai laisvė daiktui susilaužyti.

Dokumentai ir vokiškas biurokratas

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Svarbiausias – kelionės deklaracija (sąrašas). Jis turi būti lietuviškai ir vokiškai (arba angliškai). Be to, reikia asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo (jei tu pats vairuoji) ir CMR konosamento, jei veža pervežėjas. Be to, jei turi brangių daiktų (virš 430 eurų vienetas), gali tekti mokėti PVM, nors paprastai persikraustant iš ES šalių (Lietuva yra ES) tai netaikoma, jei daiktai naudoti.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis man reikalingas?

Na, čia yra įdomu. Jei keliauji iš Lietuvos į Vokietiją, tai abi šalys yra ES, taigi T1 (tranzito deklaracija) nereikalingas. Jis būtinas, jei keliauji iš ne ES šalies (pvz., iš Norvegijos ar JAV) per Lietuvą. Bet aš kartais matau, kaip žmonės su jais painiojasi. (Iš tiesų, jei tik nėra ką nors įdomaus įvežti iš trečiosios šalies, apie T1 galima pamiršti). Geriau pasiklausti savo logistikos partnerio, jei abejoji.

Ar sąrašas turi būti tikslus iki 1 euro?

Nebūtinai iki cento, bet turi būti realus. Jei parašysi, kad televizorius kainuoja 5 eurų, o jis naujas ir kainuoja 500, muitinės pareigūnas pasijuoks ir paskaičiuos sau realią vertę. Gali būti bauda už klaidingą duomenų pateikimą. Rask kvitą arba panagrinėk parduotuvėse panašių daiktų kainas. Daiktų pakuotės reikalavimai persikraustymo į Vokietiją metu taip pat numato ir sąžiningą vertinimą.

Kaip gerai aprašyti daiktus sąraše?

Nerašyk „baldai“ arba „daiktai“. Būk konkrečus: „uždaras medinis spinta su 3 stalčiais, spalva ruda“. Kuo detaliau, tuo mažiau klausimų. Vokietijos muitinėje dirba žmonės, kurie mėgsta tikslumą. Jei jiems atrodo, kad bandai kažką nuslėpti, sustabdys visą sunkvežimį.

Ar galima pareikalauti, kad sąrašą būtų parengęs ekspertas?

Galima, tai kainuoja. Yra įmonių, kurios atlieka daiktų vertinimą persikraustymui. Jei turi labai brangų kolekciją arba antikvariatą, verta pasinaudoti. Paprastiems daiktams – sofa, indai, drabužiai – gali susikurti pats. Tiesiog būk atsakingas.

Kas dėl asmens kodų sąraše?

Jokių asmens kodų ten nereikia. Tik tavo vardas, pavardė, adresas iš kur ir adresas į kur. Ką dėl numerių, jei tai ne jautri informacija. Nerašyk PIN kodų nuo banko kortelių ant dėžės su banko reikmenimis, nors atrodo kvaila, bet tokių atvejų būna.

Ar turiu būti fiziškai prie sunkvežimio muitinėje?

Ne visada. Jei viskas tvarkingai sukomplektuota ir vairuotojas moka kalbėtis vokiškai, gali praeiti be tavęs. Bet jei kyla klausimų arba reikia papildomų paaiškinimų, gali būti skambinama. Aš visada patariu klientams būti pasiekiamu telefono ryšiu tuo laiku.

Kas vyksta, jei pamiršau vieną dėžę sąraše?

Nebūna pabaigos pasaulio. Jei tai nedidelė dėžė su drabužiais, dažniausiai ji tiesiog pridedama prie sąrašo vietoje. Jei tai kažkas didelio, kas nebuvo deklaruota, gali kilti įtarimų, kad bandai kontabandą (kažką įvežti be mokesčių). Geriau turėti vieną bendrą dėžę „Kiti daiktai“ su apytiksle verte.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Labai rekomenduoju. Angliškai daug kas supranta, bet vokiškai visada geriau. Muitinės pareigūnas gali būti nepatenkintas, jei turi dirbti angliškai. Profesionalūs pervežėjai turi standartinius vertimus. Dėl to ir daiktų pakuotės reikalavimai persikraustymo į Vokietiją metu yra glaudžiai susiję su dokumentais – ant dėžių reikia rašyti vokiškai arba dviem kalbomis.

Kas yra „Ummeldung“ ir ar tai susiję su kroviniu?

Tai ne visai susiję su pakuote, bet svarbu. „Ummeldung“ yra registracija mieste. Kai registruojiesi, gali tekti parodyti, kad iš tikrųjų atsivežei daiktus iš kitos ES šalies. Taigi, laikyk kvitus ir sąrašus atvykus. Tai gali padėti išvengti klausimų dėl mokesčių vėliau.

Ar vokiški draudimai veikia Lietuvoje?

Tai ne būtent taip. Turi turėti krovinių draudimą (CMR draudimas), kuris galioja visoje Europoje. Jei tavo daiktai sulyžėtų Kelne, draudimas turi padengti žalą. Tikrink, ar pervežėjas turi galiojantį draudimą. Yra įmonių, kurios važinėja be jo, tai didelė rizika.

Keblūs daiktai: baldai, technika ir alkoholis

Kaip supakuoti sofos ar krėslus?

Juos reikia išardyti (jei įmanoma) ir uždengti. Nenaudok tiesiog senų lakštų – pirkite plėvelę (stretch film). Aš kartą mačiau, kaip klientas uždengė sofą balta drobe, ir ji sušlapo per lietų įvežimo į sunkvežimį metu. Sofai sugedo, pelėsijo. Uždenk viską plėvele, o polsterius uždėk į dėžes.

Ar galima vežti techniką be originalios pakuotės?

Galima, bet rizikuoji. Geriau rasti dėžę, kuri yra šiek tiek didesnė už techniką, ir viską užpildyti putomis. Jei tveži didelį televizorių, jį privalai uždėti ant stovio (ne ant ekrano!) ir apvynioti storu putų plastiku. Vokietijoje krovėjai ne visada yra „galiūnai“, jie gali numesti televizorių, jei dėžė slysta.

Kas dėl indų? Kaip jie nesužalo vienas kitą?

Kiekvienas indas turi būti atskirai įvyniotas popieriumi arba putomis. Tada dedamas į dėžę verticaliai (kaip ir skalbimo mašinoje), o ne gulsčiai. Tarp eilių įkišk daugiau užpildo. Jei girdi, kad indai dundėja, reiškia, kad trauksis vienas į kitą. Vienas klientas taip patiesė indus ir atvyko tik su pusę serves.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet tik uždarytą ir ilgaamžį. Mėsą, pieno produktus, vaisius geriau palikti čia. Vokietijos veterinarinė kontrolė gali būti griežta, ypač jei turi ką nors ne ES šalių produkcijos. Aš asmeniškai nevežčiau maisto, nebent tai džiovinti makaronai arba konservai. Pavojus, kad traukš, nerašant apie tai, ką turi šaldytuve.

Kiek alkoholio galiu vežti sau?

Beveik neribojamai, jei tai asmeniniam vartojimui ir ne parduodai. Bet turi būti atrodyti tikėtinai. Jei veži 100 litrų degtinės, gali kilti klausimų, ar tai ne prekyba. (Nors kiekvienas lietuvis žino, kad šimtas litrų tai vidutinis kiekis vestuvių proga, bet vokiečiai to nesupranta). Geriau neperlenkti labai stipriai.

Ar galiu vežti augalus?

Gali, bet žiūrėk, kad žemėje nebūtų kenkėjų. Kai kurie augalai yra draudžiami. Jei turi retą orchidėją, pasidaryk specialų sertifikatą (fitosanitarinis). Paprastus geraniumus iš balkono veži be problemų, tik juos uždenk, kad neišdžiūtų.

Kas dėl vaistų?

Laikyk juos su savimi (ne dėžėse su kitais daiktais). Jei turi stiprių vaistų, turėk receptą arba gydytojo pažymėjimą. Vokietijoje vaistų taisyklės griežtos, ir jei randa kažką įtartino be dokumentų, gali būti nemalonumų.

Ar galiu vežti dviratį?

Žinoma. Geriau jį apversti, išimti ratą (jei įmanoma) ir apvynioti plėvele arba įdėti į dviračių dėžę. Jei palieki statyta, gali nukristi pedalės arba subraižyti kitus daiktus. Dviratis yra „neramus“ krovinyje.

Kaip sužinoti, ar mano draudimas dengia baldus?

Skaityk sutartį. Yra draudimų, kurie nedengia „lūžusių kojų“, jei baldai nebuvo tvirtai uždengti. Užtikrink, kad turi „all risk“ draudimą. Aš dažnai matau, kaip žmonės pasirašo pirmą sutartį ir nežino, kad jų pianinas nepadengtas, jei jį numeta.

Kas dėl muzikos instrumentų?

Pianinas arba kontrabasas – tai atskira istorija. Juos reikia patikėti profesionalų pervežėjams, kurie turi specialias įrangas. Neįsivaizduoju, kaip tu pats bandysi įkelti pianiną į sunkvežimį be keltuvo. Tai reikalauja specialių daiktų pakuotės reikalavimų persikraustymo į Vokietiją metu, kuriuos gali įvykdyti tik specialistai.

Vairuotojai, keliai ir realus gyvenimas

Ar vairuotojas padės man supakuoti?

Paprastai ne. Jis atvyksta vežti, o ne spausti dėžių. Jei tau reikalingas pakavimas, tai papildoma paslauga, kurią reikia užsakyti iš anksto. (Nors yra geranoriškų vairuotojų, kurie padės už papildomą „gerąjį“ arba alų, bet nebeskaičiuok į tai).

Kas vyksta, jei vairuotojas uždirba? Ką daryti?

Skambink iš karto savo kontaktiniam asmeniui pervežėjo kompanijoje. Jei dėl jo kaltės sudaužyta dėžė, turi būti užpildyta protokolas (ADR arba paprastas pažymėjimas). Neleisk jam išvažiuoti, kol neparaišai žalos. Pasidarėnu nuotraukas.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju keleiviu?

Dauguma įmonių neleidžia dėl draudimo. Bet kai kurie leidžia, jei susitarote iš anksto. Tačiau sėdėti 10 valandų sunkvežimyje be oro kondicionieriaus (jei jis sugedęs) nėra pramoga. Geriau važiuoti traukiniu arba lėktuvu.

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Priklauso, kur važiuoji. Iš Vilniaus į Berlyną apie 12-14 valandų važiavimo (be poilsio). Iš Klaipėdos ilgiau. Neplanuok atvykti tą pačią dieną, kai vairuotojas išvažiavo iš Lietuvos. Jis turi poilsio laiko.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje naktį?

Sunkvežimiai stovi saugomuose aikštelėse, bet vagystės įvyksta. Jei turi labai brangių daiktų, geriau, kad jie būtų užrakinti giliau arba uždengti, kad nekalbėtų. Vokietijoje vagysčių lygis geresnis negu kai kur, bet rizika visada yra.

Kas dėl mokesčio už sunkvežimio įvažiavimą į miestą?

Vokietijoje yra mokesčiai už sunkvežimius (LSVA mokesčiai), tačiau tai dažniausiai įskaičiuota į kainą. Bet jei reikia važiuoti į „Umweltzone“ (ekologinę zoną) mieste, sunkvežimis turi turėti atitinkamą žaliąją kortelę. Be jos, gausi baudą.

Ar galiu nurodyti adreso pakeitimą paskutinę minutę?

Gali, bet tai kainuos. Jei vairuotojas jau yra tiesiųjų, o tu nusiunti jį į kitą miestą, gali tekti mokėti už papildomus kilometrus ir vairuotojo laiką. Vokietija didelė, nukrypimas į Miuncheną, kai reikėjo į Štutgartą, brangiai kainuoja.

Kas, jei dėžės netilps į liftą namuose Vokietijoje?

Tai reali problema. Vokietijose namai dažnai turi siaurus liftus arba jų nėra. Jei gyvensi 4 aukšte be lifto, pasiruošk nešti rankomis. Arba užsakyk keltuvininkus vietiniame mieste. Vairuotojas nebus laimingas nešti dėžių 4 aukštų, nes jis ne „krovininis nešikas“.

Ar vokiški krovėjai yra geresni?

Ne visada. Jie gali būti labai griežti dėl taisyklių. Lietuviški krovėjai dažnai dirba greičiau ir lanksčiau. Bet vokiški gerai žino savo vietinius reikalavimus. (Aš asmeniškai pasitikiu lietuviais – jie tiesiog žino, ką reiškia „pasiimti ir nešti“).

Ar reikia arbatos/pyragų vairuotojui?

Nebūtina, bet tai visada padaro stogą šiltesnį. Jei vairuotojas laukia, kol tu surašai sąrašą, arbatos puodelis gali jam padėti nebijoti tavo „chaoso“. Žmogiškasis faktas veikia.

Kainos ir problemos

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Vokietiją?

Kainos svyruoja. Už pilną sunkvežimį (apie 20-30 tonų) gali tekti mokėti nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo atstumo ir kuro kainos. Dabar kuras brangus, tai ir kainos šoktelėjo. Dalinis krovinys (kai daliniesi sunkvežimių su kitais) bus pigiau, bet ilgiau lauksi.

Kas įeina į kainą?

Įprastai tai nuoma sunkvežimio, vairuotojo darbas ir kuras. Oftentimes į kainą neįeina krovinio pakavimas, iškrovimas vietiniame sandėlyje arba lifto naudojimas. Visada klausk detalesnio sąrašo.

Kodėl kaina pasikeitė paskutinę minutę?

Gali būti dėl kuro priedėlio (fuel surcharge), kuris keičiasi kas mėnesį. Arba dėl to, kad pataisiai sumešino tūrį. Jei turi daugiau daiktų, nei tikėtasi, reikės didesnės mašinos arba darbo.

Ar verta pirkti pilną draudimą?

Absoliučiai taip. Taip, tai papildomi 50-100 eurų, bet jei sužlugai brangų paveikslą arba sugadinate sofos nugarėlę, draudimas tai padengs. Be draudimo teks mokėti iš savo kišenės. Daiktų pakuotės reikalavimai persikraustymo į Vokietiją metu yra viena dalykas, o atsitiktinai sužlugti daiktas – kitas.

Ar galiu sutaupyti darydamas viską pats?

Gali, bet laikas yra pinigai. Ir sveikata. Pakuoti patys – taip. O nešti 30 kilogramų dėžes į 3 aukštą? Gali susižaloti nugarą. Profesionalai turi juostas, vežimėlius ir patirtį.

Ką daryti, jei atvykęs randai sulūžusią dėžę?

Skubiai susirask vairuotoją (jei jis dar nevažiavo) arba skambink į kompaniją. Nufotografuok žalą. Neišmesk dėžės, kol nepadarysi nuotraukų. Be įrodymų, draudimas nebus išmokėtas.

Ar galima derybas dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei turi lankstų datų (pvz., gali laukti savaitę), gali gauti pigiau. Pervežėjai nemėgsta važiuoti tuščiais atgal, todėl gali pasiūlyti gerą kainą, jei tinka jų grafikas.

Kokios dažniausios problemos pasitaiko?

Daugiausia problemų dėl blogai uždarytų dėžių, dingusių detalių (jei nebuvo išardyta) ir vėlavimų dėl sunkių sąlygų. Taip pat dažna problema – klientas nežino, koks yra tikrasis svoris, ir sunkvežimis turi per daug krovos.

Išvada

Na, štai ir viskas apie tai, kas vyksta užklosių. Persikraustymas į Vokietiją nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir gero pasiruošimo. Svarbiausia – nebijoti klausti ir viską užrašyti. Jei laikaisi pagrindinių daiktų pakuotės reikalavimų persikraustymo į Vokietiją metu, ir turi tvarkingus dokumentus, viskas turėtų progti sklandžiai. Sėkmės kelyje ir vokiškos „Ordnung“ tavo naujuose namuose.